Baudžiamoji byla Nr. 1S-502-245/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02779-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,
sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro Antano Baranausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 6 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 95-313, kuriuo nuteistajam E. B. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. E. B. (toliau – E. B.) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, 301 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį E. B. nubaustas laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 301 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalies iš dalies pridėta paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 23 d., jos pabaiga – 2021 m. sausio 21 d.
3. 2019 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-313 nutarta taikyti nuteistajam E. B. paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val.;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (Rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi šis Komisijos nutarimas patvirtintas.
4. Skundu apygardos teismui prokuroras Antanas Baranauskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo E. B. asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų ir kt. Skundo autoriaus manymu, teismas išskirtinę reikšmę suteikė vien tik nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims. Prokuroro teigimu, E. B. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra, tačiau jų nepakanka konstatuoti, kad nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš pataisos įstaigos.
4.2. Skunde teigiama, kad nuteistasis E. B. anksčiau buvo teistas 9 kartus, tačiau jam skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nebuvo efektyvios – jis vėl buvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą. Prokuroro manymu nuteistojo likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė – 1 metai 8 mėnesiai 19 dienų (2019 m. gegužės 6 d. duomenimis), todėl, pasak prokuroro, apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistajam E. B. taikyta bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, nepagrįsta.
4.3. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismui, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, buvo būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, prokuroro manymu, tokios pažangos E. B. atveju nėra. Prokuroro teigimu, dar nepakanka domenų išvadai, jog nuteistasis galimos probacijos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4.4. Prokuroro įsitikinimu, Kauno apylinkės teismo nuteistajam taikytas lygtinis apleidimas pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes (jei teismo nutartis įsiteisės) į visuomenę būtų sugrąžintas nusikalstęs asmuo, kuriam dėl teismo malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Prokuroro Antano Baranausko skundas tenkinamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tiems bausmę atliekantiems asmenims, kurie: 1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; 2) yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir 3) kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas yra absoliuti kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nevertintinos.
6. Nors byloje esančioje 2019 m. balandžio 10 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos nustatytas rekomendacijas, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 45 balai pagal „OASys“ t. y. vidutinė rizika. Nuteistasis anksčiau teistas 9 kartus, jam yra būdingas nusikaltimų modelis. Kalbėdamas apie savo nusikaltimus nuteistasis juos minimizuoja pabrėždamas, kad „tik“ nemokėjo mokesčių, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo požiūris į jo padarytas nusikalstamas veikas yra atsainus.
7. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis problemų dėl pastovios gyvenamosios vietos neturi, išėjęs į laisvę nebus bedarbis, turi nuolatines pajamas, kurių pakanka jo poreikiams patenkinti, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis supranta, jog veikla, kurioje jis dalyvauja yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Spręsdamas finansines problemas jis rinkosi nusikalstamą jų sprendimo būdą. E. B. savivertė yra aukšta, savianalizė paviršutiniška ir vienpusiška, savyje nenorėtų nieko tobulinti, patinka sau toks koks yra. E. B. nusikalsdamas kartojo tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo bei neapgalvodamas pasekmių. Elgdamasis nusikalstamai nuteistasis suvokė apie galimas pasekmes, tačiau pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe ir manymu, kad jam taip nenutiks. Paties nuteistojo manymu, jis nemato turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač, kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Didžiausia problema E. B. yra tai, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis ir gali kelti ateities tikslus, tačiau jie daugiau abstraktūs nei konkretūs.
8. Sutinkamai su minėtos socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami E. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė (menka savianalizė, vienpusiškas savęs vertinimas), mąstymas ir elgesys, nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai (nepaisant teigiamai jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių), ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam jo pakartotiniam nusikalstamumui. Apygardos teismas įvertinęs prokuroro skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą konstatuoja, jog nuteistojo pastangų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka.
9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prokuroro skunde išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar tęstinas pataisos namuose, stiprinant problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio modelius, sprendimo būdus. Būtent tai padėtų nuteistajam ateityje adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį, išėjus iš pataisos namų. Šiuo atveju, nesant formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, apygardos teismas, nustatęs pagrindą pripažinti, kad, lygtinis paleidimas nuteistajam negali būti taikomas, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir dėl Komisijos 2018 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 95-313 priimtinas naujas sprendimas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
prokuroro Antano Baranausko skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 95-313 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Kęstutis Dargužis
Daiva Jankauskienė
Arūnas Paštuolis