Civilinė byla Nr. 3K-3-101/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos: 121.13,
114.11.
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos
pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Dangutės Ambrasienės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. kasacinį skundą
dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio
22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį
atsakovui UAB ,,Jonviltė“ ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos
priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šalys 2006 m.
rugpjūčio 10 d. sudarė sutartį dėl statybinių medžiagų stogui dengti įsigijimo,
sutarties kaina – 13 198,94 Lt. Ieškovas sumokėjo atsakovui 4 000 Lt avansą,
likusią dalį įsipareigojo sumokėti pristačius užsakytas medžiagas. 2007 m.
rugpjūčio 27 d. sutartimi šalys susitarė dėl statybinių medžiagų stogui dangti,
užsakymo, kuria atsakovas įsipareigojo reikiamą medžiagą su priedais
pristatyti ieškovui iki 2007 m. lapkričio 14 d. Ieškovas 2007 m. lapkričio 22
d. pateikė pretenziją, reikalaudamas įvykdyti užsakymą per penkias dienas arba
grąžinti sumokėtą avansą, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo.
Ieškovas teismo
prašė priteisti iš atsakovo 4 000 Lt negrąžinto avanso bei palūkanas nuo
priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas priešieškiniu
teismo prašė priteisti iš ieškovo 1874,38 Lt skolą ir metines palūkanas nuo
priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo dienos. Atsakovas nurodė, kad gavęs iš ieškovo avansą pagal 2006 m.
rugpjūčio 10 d. sutartį, užsakė pageidaujamas medžiagas. 2006 m. rugpjūčio 21
d. gamintojas UAB „RUUKKI Lietuva“ patvirtino, kad medžiagos bus
pagamintos per dvi, tris savaites, sumokėjus už jas. Po sutarties sudarymo, ieškovas,
dėl atsiradusių finansinių sunkumų koregavo užsakymą – atsisakė lietaus
nuvedimo sistemos, todėl 2006 m. rugsėjo 7 d. gamintojas pateikė naują
pasiūlymą, už kurį atsakovas 2006 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo pinigus. Gavęs
statybines medžiagas, atsakovas pranešė ieškovui, tačiau jis už šias medžiagas
neatsiskaitė, gaminių nepaėmė ir paprašė padėti juos realizuoti. Dalį gaminių
atsakovas pardavė, o pasikeitus finansinei padėčiai, ieškovas žadėjo pasiimti neparduotas
medžiagas. Neparduotų ir neapmokėtų medžiagų liko už 5 874,38 Lt; ieškovas buvo
sumokėjęs 4 000 Lt avansą, todėl ieškovas turėtų sumokėti dar 1 874,38 Lt. Dėl
šios sutarties vykdymo ieškovas atsakovui pretenzijų niekada nėra pareiškęs.
2007 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas su atsakovu sudarė kitą sutartį trūkstamoms
medžiagoms sukomplektuoti, bet šios sutarties įvykdymo užtikrinimui pinigų
nesumokėjo. Nesant sutarties užtikrinimui pervestų pinigų (avanso), užsakymas
gamintojui nesiunčiamas, nes gamintojas statybines medžiagas gamina tik gavęs
apmokėjimą už medžiagas. Atsakovas, pateikdamas užsakymą gamintojui, apmoka
medžiagų pagaminimo ir transportavimo išlaidas tik gavęs tam tikrą garantą iš
užsakovo.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį
patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Jonviltė“ 4 000 Lt skolos, o
atsakovo priešinį ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis ieškovo, jo atstovo bei
atsakovo atstovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais,
atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neįvykdė piniginės prievolės pagal
2006 m. rugpjūčio 10 d. sutartį, nepateikė 2007 m. rugpjūčio 27 d. prievolės
užtikrinimo – avansinio mokėjimo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.314 straipsnio 2
dalimi, nurodė, kad pagal žiniaraščius ieškovas nebuvo įpareigotas sumokėti
kainą konkrečiu laiku, nors avansą pagal pirmąją sutartį ieškovas sumokėjo ir šis
mokėjimas buvo užskaitytas, sudarant antrąją sutartį. Atsakovas pagal pirmąją sutartį
gavo avansą, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė daugiau nei metus. Teismas
laikė, kad, sudarydamas antrąjį užsakymą, atsakovas įskaitė pagal pirmąjį
užsakymą sumokėtą avansą, nes užsakyme nebuvo numatyta, jog ieškovas turi dar
kartą mokėti avansą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų,
jog yra įvykdęs užsakymą, pranešęs ieškovui apie gautas statybines medžiagas, raginęs
ieškovą atsiimti jas ar kad ieškovas yra atsisakęs užsakymo.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 22 d. sprendimu tenkino
atsakovo apeliacinį skundą, Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2
d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priešinį
ieškinį tenkino, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1874,38 Lt skolos.
Kolegija iš byloje esančių pasiūlymų, medžiagų užsakymo žiniaraščių, sąskaitų,
ieškovo parodymų nustatė, kad atsakovas kreditavo dalį pirmojo užsakymo,
viršijančio avansinį mokėjimą, ir sumokėjo už ieškovo užsakytą produkciją savo
lėšomis. Ieškovo užsakyta stogo danga yra vienetinės gamybos, gaminama
užsienyje ir tinkanti ne visiems klientams, todėl ieškovui atsisakius užsakymo,
dalies medžiagų atsakovas negalėjo parduoti. Ieškovas už jo užsakytas
medžiagas nesumokėjo, jos yra sandėlyje. Dėl to įvertinus tai, kad atsakovas
dalį medžiagų pardavė kitiems pirkėjams, bei tai, kad ieškovas buvo sumokėjęs
4000 Lt avansą, kolegija sutiko, kad ieškovas liko skolingas atsakovui
1874,38 Lt. Kolegija pažymėjo, kad jokių pretenzijų dėl pirmojo užsakymo
ieškovas atsakovui nereiškė; šalių parodymais nustatyta, kad pasikeitus ieškovo
turtinei padėčiai, abi šalys susitarė stengtis pagamintą užsakymą realizuoti
kitiems pirkėjams. 2007 m. rugpjūčio 27 d. šalys sudarė naują sutartį, tačiau ieškovui
nesumokėjus avanso pagal antrąjį užsakymą, atsakovas negalėjo pateikti gamintojui
naujo užsakymo. Kolegija pastebėjo, kad šalys nebuvo sudariusios sutarties ir neaptarė
mokėjimo klausimų, tačiau, vadovaudamasi tikėtinumo taisykle, padarė išvadą,
jog atsakovas turėjo pagrindą nepateikti naujo užsakymo gamintojui. Kolegija iš ieškovo pateiktos pretenzijos padarė išvadą,
kad ieškovui statybinės medžiagos nebuvo reikalingos, nes jis prašė atsakovą ne
įvykdyti sutartį, o grąžinti sumokėtą avansą. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. užsakymas yra
pakartotinė sutartis ir atsakovas, jos neįvykdęs, privalo grąžinti pirmosios
sutarties užtikrinimui sumokėtą avansą. Kolegija nurodė, kad byloje yra
pateikti įrodymai, jog statybinės medžiagos pagal pakoreguotą pirmąjį užsakymą
yra atsakovo sandėlyje, ieškovas jų neatsiima ir nesumoka pagal šį užsakymą.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą ir palikti galioti Jonavos
rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą. Kasatorius nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes peržengė
apeliacinio skundo ribas, priėmė sprendimas vadovaudamasis prielaidomis, o ne
įrodymais, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus – byloje
nėra duomenų, kad kasatorius dėl finansinių sunkumų atsisakė užsakymo, kad
užsakymas tikrai buvo įvykdytas. Kadangi pirmasis užsakymas nebuvo įvykdytas,
kasatorius turėjo sudaryti naują užsakymą.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą
teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nenurodo
proceso teisės normos pažeidimo, kuris turėtų esminę reikšmę vienodam teisės
aiškinimui ir taikymui ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo
priėmimui.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353
straipsnio 1 dalis įpareigoja kasacinį teismą, neperžengiant kasacinio skundo
ribų ir remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, patikrinti apskųstą teismo
sprendimą teisės taikymo aspektu. Kasatorius, ginčydamas apeliacinės
instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi
ne įrodymais, o prielaidomis ir, nagrinėdamas apeliacinį skundą, peržengė jo
ribas, todėl šios kasacijos dalykas yra proceso teisės normų taikymo klausimai.
Dėl
įrodinėjimo taisyklių taikymo.
Civilinei bylai
reikšmingas aplinkybes teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai –
civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3
dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir
norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo
dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių
pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą,
kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo,
teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Iš bylos dokumentų
matyti, kad kasatorius ir atsakovas 2006 m. rugpjūčio 10 d. sudarė statybinių
medžiagų stogui dengti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas stogo dangą
komplektuojančias detales užsakė per gamintoją ir jas gavo, todėl apeliacinės
instancijos teismas nustatė, kad atsakovas sutartį įvykdė ir pažymėjo, kad
kasatorius pretenzijų dėl netinkamo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sutarties įvykdymo
nereiškė, įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus dokumentus, nepateikė.
Vertindamas byloje surinktą įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas
padarė išvadą, kad kasatorius neįvykdė sutarties sąlygų sumokėti visą kainą bei
atsiimti nupirktas statybines medžiagas, kurių dėl jų specifikos ir išmatavimų
pardavimas kitiems asmenims ribotas, todėl privalo atlyginti atsakovo patirtus
nuostolius. Taigi, apeliacinės instancijos teismas aiškino, tyrė ir vertino
visus bylos šalių pateiktus įrodymus, todėl kasatoriaus argumentas, kad teismas
pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir sprendimą pagrindė prielaidomis,
nepagrįstas.
Dėl apeliacinio
skundo nagrinėjimo ribų.
CPK 320
straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo
patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas
apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320
straipsnio 2 dalyje ir 329 straipsnyje. Tai reiškia, kad apeliacinės
instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai
išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr.
3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.
K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007). Taigi
apeliacinio skundo ribas nustato faktinis ir teisinis apeliacinio skundo
pagrindas.
Atsakovas
apeliaciniame skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek
faktiniu, tiek teisiniu pagrindais, todėl apeliacinės instancijos teismas,
naujai vertindamas įrodymus ir kitaip kvalifikuodamas ginčo teisinį santykį,
apeliacinio skundo ribų neperžengė. Kasatoriaus teiginys, kad yra absoliutus
apeliacinės instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes atsakovas
prašė priteisti 1874,34 Lt, o realiai gavo 5874,34 Lt - nepagrįstas. Atsakovas,
įskaitęs nuostolių padengimui kasatoriaus sumokėtą atsakovui ir ieškiniu
prašytą priteisti 4000 Lt avansą pagal sutartį, priešieškiniu prašė priteisti avansu
nepadengtą 1874,34 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu ieškinį
atmetė, priešieškinį tenkino. Priešieškinio tenkinimas apeliacinės instancijos
teismo sprendimu negali būti pripažintas apeliacinio skundo ribų peržengimu.
Remiantis tuo, kas
pasakyta, kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės
instancijos teismo sprendimą kasaciniame skunde nurodytais argumentais.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Juozas Šerkšnas
Vincas
Verseckas
Dangutė
Ambrasienė