MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 23 d.

Marijampolė

             Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė,

sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei,

dalyvaujant ieškovės UAB ,,Akolita atstovei advokatei Gretai Paskačimienei,

viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Akolita” ieškinį atsakovei UAB ,,Axa Baltic“, dėl skolos priteisimo,

nustatė:

Ieškovė, patikslinusi reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovės 2186 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b. l. 2-4, T. 2, b. l. 56-57).

Ieškovo atstovė ieškinį palaiko, nurodo, kad šalis iš esmės siejo vežimo teisiniai santykiai, tik pagal sąskaitą faktūrą (toliau tekste - s/f) Nr. 119 ieškovė atsakovei faktiškai pardavė medienos. Dėl šio ir pagal įstatymą pridėtinės vertės mokestį valstybei pareigą sumokėti turėjo atsakovė, o šis yra neįtrauktas į skolos sumą. Kiekvienu konkrečiu atveju vežimo kaina buvo nustatoma tarpusavio suderinimo, sutarimo būdu, dar prieš pateikiant užsakymą pervežimui. Ją susiderindavo įstaigų vadovai. Užsakymai, pagal nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką, buvo teikiami žodžiu, telefonu. Nurodo, kad kartu su sąskaita faktūra ieškovė pateikdavo atsakovei ir važtaraštį. Paaiškina, kad daugeliu atveju atsakovai būdavo popieriniai ekspeditoriai, kai prekės siuntėjas ir gavėjas būdavo ne šios bylos šalys, atsakovė tik organizuodavo vežėjo suradimą kitiems užsakovams. Niekada jokių pretenzijų atsakovė ieškovei neturėjo, skolą dengė iki kol įmonėje atsirado finansinių sunkumų. Tuomet atsirado advokatas ir atsakovė skolą ėmė ginčyti. Kadangi už atliktus pervežimus  atsakovė visiškai neatsiskaitė, prašo ieškinį tenkinti ir skolą priteisti.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Visi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (T. 2, b. l. 81), taip pat ir pasikeitusiems bendrovės valdymo organų nariams (T. 2, b. l. 67, 73). Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Ieškinys (patikslintas reikalavimas) tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas

Byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose šalių nurodytomis aplinkybėmis, prie jų pateiktais įrodymais, ieškovės atstovės paaiškinimais, nustatyta, kad bylos šalys ieškovė ir atsakovė, atstovaujamos įmonės vadovų, 2013-08-30 sudarė sutartį Nr. 13/08/30 (toliau – Sutartis) dėl krovinių gabenimo sąlygų (T. 1, b. l. 9-10). Ieškovė atsakovei viso išrašė trylika nepanaikintų  sąskaitų faktūrų, iš kurių tik viena, t.y. 2013-10-31 išrašyta S/F Nr. 119, yra nesusijusi su šalių pasirašyta sutartimi, kadangi ja faktiškai ieškovė atsakovei pardavė sąskaitoje atskiromis pozicijomis nurodomų rūšių ir kiekio medieną. Pagal šią sąskaitą skola apmokėta, atsakovas neginčijo, kad nurodytos medienos negavo, atsiliepimu patvirtino, kad pagal šią sąskaitą faktūra yra pilnai atsiskaitęs (T. 1, b. l. 17), todėl detaliau ji neanalizuojama.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovas neįvykdė pareigos, kylančios iš sutarties, pateikti jam ne tik sąskaitą, tačiau ir krovinio gabenimo dokumentus. Šios aplinkybės buvo paneigtos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – 38 medienos važtaraščiais ir gabenimo lapais (T.1, b. l. 51-87, taip pat pateikti jų originalai, T. 2, b. l. 87). Atsakovas nurodo, kad nors pagal sutartį pervežimų kainos turėjo būti nustatomos abiejų šalių žodinių susitarimu, jos buvo nustatytos vienašališkai. Teismas šį atsakovo argumentą atmetą kaip nepagrįstą jokiais įrodymais ir prieštaraujanti byloje esančių įrodymų visumai. Ieškovo atstovė patvirtina, kad šalys dėl kiekvieno konkretaus vežimo kainos tardavosi ir ieškovas negaudavo užsakymo (pagal susiklosčiusią tarp šalių verslo praktiką pateikiamo taip pat žodžiu), kol dėl kainos šalių vadovai nesusitardavo. Analizuojant į bylą pateiktas sąskaitas akivaizdžiai matyti, kad kaina kaskart kinta ir ilgą laiką mažėjimo linkme. Kad šalys dėl kainos susitardavo žodžiu liudija į bylą pateikta susirašinėjimo medžiaga (T. 1, b. l. 24). Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų ginčijęs pervežimų kainas, priešingai, ieškovo pateikti dokumentų originalai leidžia teismui įsitikinti, kad atsakovas aktyviai realizavo savo teises ištaisydamas pervežtos medienos kiekius, kai šie de facto nesutapdavo su važtaražtyje nurodytais medienos kiekiais. Tas leidžia spręsti, jog ir apie nesutampančias kainas atsakovas turėjo galimybę daryti įrašus. Ginčui persikėlus į teismą atsakovas siunčia ieškovui laišką elektroniniu paštu apie nesutapimus, ginčydamas ir kai kurias pervežimų kainas. Vienok jas ginčydamas jokių argumentų, kodėl kaina turėtų būti mažesnė nenurodo, savo skaičiavimų niekaip nepagrindžia ir nedetalizuoja. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad atsakovas neįrodė, kad pervežimo kainos buvo nustatomos nesilaikant Sutarties 8 punkto reikalavimų. Atsakovas gindamasis taip pat nurodo, kad dalis jam išrašytų sąskaitų faktūrų yra išrašytos nepagrįstai, kadangi paslaugos pagal jas yra faktiškai nesuteiktos. Kurios iš jų išrašytos nepagrįstai nedetalizuoja. Analizuodamas atsakovo elektroniniu paštu pateiktus faktus teismas, sutikrinęs ieškovo pateiktus sąskaitų originalus, randa tik keletą neatitikimų dėl pervežtos medienos kiekių. Jokių faktų apie tai, kad kažkuri sąskaita išrašyta nepagrįstai nenustatyta. Apie tai elektroniniame susirašinėjime neužsimena ir atsakovas. Teismas sprendžia, kad šią aplinkybę esant atsakovė galėjo įrodyti nesunkiai. Ieškovo atstovė nurodė, tą patvirtino ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovė tik retais atvejais pati būdavo krovinio siuntėja ar gavėja. Ji teikdavo ieškovei užsakymus pervežti kitiems asmenims priklausančius krovinius. Tokiu būdu, atsakovės teigimu, ieškovei nepagrįstai išrašius sąskaitas už krovinius kurie nebuvo pervežti, ji turėjo galimybę pateikti tai tvirtinančius įrodymus iš įmonių, kurių interesais konkretus ginčijamas vežimas buvo atliktas. Tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir nenurodė tokių esant. Teismas, išanalizavęs atsakovo atliktų mokėjimų išklotinę, nenustatė, kad kažkuri konkrečiai sąskaita būtų neapmokėta (visiškai ar iš dalies). Atsakovės pateiktų mokėjimų išklotinė rodo, kad ieškovei ji mokėjo nereguliariai ir ne pagal konkrečias sąskaitas faktūras (T. 1, b. l. 27).  Yra susidaręs bendras išrašytos ir mokėtos skolos skirtumo likutis už visas suteiktas paslaugas. Kitokių aplinkybių teismui nenurodė ir atsakovas, todėl šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Vistik, minėta, teismas tikrindamas ieškovės pateiktų sąskaitų originalus ir juose esančius įrašus bei koregavimus, kuriuos, kaip patvirtino ieškovo atstovė, atliko krovinį priėmęs asmuo, nustatė, kad nors gavus medieną ir perskaičiavus jos kiekį šis kai kuriais atvejais buvo pakoreguotas (sumažintas), išrašant sąskaitą faktūrą atsakovui apmokėjimui  buvo nurodomas pradinis, o ne pakoreguotas, medienos kiekis. Dėl nurodyto, su atsakovo argumentais iš dalies sutiktina ir atsakovo prievolė ieškovui mažintina 362,11 Lt/104,87 EUR suma. Tai yra:

*  s/f  Nr. 92 išrašyta 35,19 m3, o pagal važtaraštį turi būti 34,83 m3, tokiu būdu suma, ne 809,37 Lt, o 801,09 Lt;

* s/f Nr. 93 išrašyta 45 m3, o pagal važtaraštį turi būti 34,5 m3, tokiu būdu suma už pervežimą ne 1125 Lt, o 862,50 Lt;

* s/f Nr. 96 išrašyta 40 m3, o pagal važtaraštį turi būti 35,194 m3, tokiu būdu suma ne 760 Lt, o 668,67 Lt. Kitose sąskaitose faktūrose ginčijama kaina, todėl, šiam atsakovo argumentui esant atmestam kaip neįrodytam, teismas dėl jos nesikartoja. Daugiau pakoreguotų kiekių, kurie nebūtų tinkamai įrašyti sąskaitose teismas nenustatė.

Teismui nustačius, kad už atsakovei ieškovės suteiktas krovinių pervežimo paslaugas atsakovė yra likusi skolinga, susidaręs ieškovės išrašytų ir atsakovės apmokėtų sąskaitų sumų skirtumas, t. y. 2081,13 EUR ieškovei priteistinas iš atsakovės.

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad  skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis LR CK 6.210 straipsnio 2 dalimi toks palūkanų dydis – 6 procentai metinių palūkanų. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Ieškovė turėjo 1114,35 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 65,45 EUR sumokėtas žyminis mokestis valstybei (T. 1, b. l.5), 105,13 EUR išlaidų teisines paslaugas teikiančiai bendrovei apmokėti už ieškinio surašymą (T. 1, b. l. 7,8), 725 EUR advokato paslaugoms apmokėti (T. 1, b. l. 124,125,138; T. 2, b.l.85,86), viso 895,58 Eur bylą nagrinėjant pirmos instancijos ir 284,35 EUR išlaidų, ieškovės patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (65,58 EUR žyminis mokestis ir 218,77 EUR išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti (T. 2, b. l. 6, 17-20). Ieškovės patirtos 105,13 EUR nepriskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja LR CPK 79 ir 88 straipsniai, todėl jos iš atsakovės ieškovei nepriteistinos. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, reglamentuotos aukščiau paminėtomis teisės normomis (1114,35 EUR – 105,13 EUR = 1009,22 Eur), įvertinus tą aplinkybę, kad jos neviršija maksimalių patvirtintų dydžių, ieškovei priteistinos iš atsakovės proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t.y. 95 procentai arba 959 EUR (LR CPK 93 str. 1 d.).

Nors ieškinys buvo tenkintas iš dalies, tačiau tai neturėjo įtakos byloje susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu dydžiui. Anaiptol, nemaža dalis šių išlaidų susidarė dėl to, kad atsakovė, gražinus bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, buvo abejinga procesui, jai nepavykdavo įteikti teismo siunčiamų procesinių dokumentų, dėl ko pašto siuntimo išlaidos tokio dydžio atsirado išimtinai dėl atsakovės veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškinį iš esmės tenkinus kaip pagrįstą, 26,43 EUR bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės.  

Sprendimui įsiteisėjus ieškovei gražintini jos pateiktų sąskaitų faktūrų originalai (T. 2, b. l. 87).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 str. 1 d., 2 d., 286 str.,

     nusprendžia:

Ieškinį (patikslintą reikalavimą) tenkinti iš dalies.

            Priteisti iš atsakovės UAB ,,Axa Baltic“, juridinio asmens kodas 302044571, buv. S. Daukanto g. 19 Kazlų Rūda, 2081,13 EUR (du tūkstančius aštuoniasdešimt vieną eurą 13 centų) skolą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 959 EUR (devynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Akolita”, juridinio asmens kodas 124931549, buveinės adresas Vilties g. 14 Kuprioniškių k. Vilniaus raj., a. s. Nr. LT60 7300 0100 0065 2950, AB Swedbank, b.k.73000.

            Priteisti iš atsakovės UAB ,,Axa Baltic“, juridinio asmens kodas 302044571, buv. S. Daukanto g. 19 Kazlų Rūda, 26,43 EUR bylinėjimosi išlaidas valstybei.

            Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti nedalyvavusiems teismo posėdyje ir neatvykusiems jo išklausyti asmenims.

            Sprendimui įsiteisėjus gražinti ieškovei jos pateiktų sąskaitų faktūrų originalus.

Sprendimas per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.