Civilinė byla Nr. e2-371-1014/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26912-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 3.2.6.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui, atsakovui S. Č., atsakovo atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui, trečiojo asmens atstovas UAB „Rakursas“ vadovui S. P.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovui S. Č. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje UAB ,,Rakursas“.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano Būstas Neris“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš S. Č. (toliau – atsakovas) 1329,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Teigė, kad atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. paskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas paslaugas yra 1329,80 Eur.
Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės 299,00 Eur žalos atlyginimo už sugadintą turtą, 84,60 Eur patirtas faktinių aplinkybių nustatymo išlaidas, 3 000 Eur neturtinės žalos už patirtus nepatogumus, streso, pergyvenimus, prašo pripažinti teisę mokėti pagal sutartį išsimokėtinai 2 metus. Paaiškino, kad nurodytą 1310,94 Eurų sumą sudaro (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų išlaidos. Nurodė, kad ieškovė, atlikdama namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratoriaus funkcijas, 2018 m. liepos 25 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su rangovu UAB ,,Rakursas“, kurią vėliau pati ir nutraukė. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad sumokėjo už stogo remontą UAB „Rakursas“. Be to, namo patalpų savininkai ne kartą ieškovei reiškė pretenzijas dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo, kadangi stogo remonto darbai buvo atlikti su trūkumais, vienas iš namo kaminų dėl nežinomų priežasčių paliktas netvarkytas, kai, tuo tarpu, visi likę kaminai nutinkuoti ir apdengti skarda, liūties metu pro naujai uždengtą stogo dangą veržiasi vanduo ir laša ant medinių stogo konstrukcijų ir t.t. Atsakovas teigia, kad buvo niokojamas asmeninis ir bendro naudojimo turtas, užfiksuoti atliktų darbų defektai, pažeidimai. Atsakovas nurodė, kad jo butas buvo apdraustas, tačiau draudimo bendrovė atlyginti nuostolį, išmokėti draudimo išmoką atsisakė, kadangi stogo remonto darbai nėra baigti, stogo dangoje yra ertmės, per kurias kritulių vanduo prasiskverbia į patalpas, o tai nėra draudžiamasis įvykis, bei rekomendavo kreiptis į įmonę, kuri atlieka stogo remonto darbus. Draudimo įmonė paskaičiavo atsakovui žalos dydį – 299,11 Eur. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad dėl minėtos situacijos labai išgyveno, patyrė stresą, buvo priverstas kreiptis į gydytojus. Atsakovas vertina, kad patyrė 3000 Eur neturtinę žalą dėl asmenių pergyvenimų, streso ir nepatogumų, kurios turi teisę reikalauti iš ieškovės. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jo reikalavimas pripažinti teisę mokėti ieškovui per 2 metus grindžiamas rangos sutarties 1.6. punktu, kur ieškovė įsipareigojo sumokėti rangovui už atliktus darbus per 2 metus, todėl ir ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo mokėti visą sumą iš karto.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriuo prašo atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad ieškovė teikė daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini) administravimo paslaugas, tol kol 2019 m. sausio 24 d. buvo įsteigta namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – bendrija) ir ieškovė buvo įpareigota perduoti visus dokumentus bendrijai. 2019 m. gegužės 8 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo bendriją, kad nuo 2019 m. gegužės 15 d. nutraukia namo administravimo paslaugas. Ieškovė nurodė, kadangi atsakovas tariamą žalos dydį grindžia draudimo bendrovės IF 2019 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu, kuriame nurodyta, kad draudiminis įvykis įvyko 2019 m. rugpjūčio 13 d., kai ieškovė jau nuo 2019 m. gegužės 15 d. neteikė namo administravimo paslaugų, todėl ieškovas tokio pobūdžio reikalavimai turi reikšti bendrijai, kuri tuo laikotarpiu vykdė namo administratoriaus pareigas. Ieškovė mano, kad atsakovo kildinamas reikalavimas yra reiškiamas už laikotarpius, kai ieškovės ir atsakovo nesaistė jokio pobūdžio materialusis santykis. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas priešieškinyje ieškovės veiksmų neteisėtumą kildina iš tariamai neatliktų stogo remonto darbų, kuriuos vykdė rangovas UAB „Rakursas“. Atsiliepime į priešieškinį paaiškino, kad namo stogo remonto darbai baigti nebuvo, tačiau tokių veiksmų neatlikimą sąlygojo būtent namo savininkų veiksmai, t.y. rangovui vykdant sutartinius įsipareigojimus, namo gyventojai nesudarė galimybės įrengti tūrinius švieslangius, apie ką 2019 m. balandžio 18 d. rangovas informavo ieškovę, nurodydamas, kad dėl susiklosčiusios situacijos, stogo remonto darbai pilna apimti nėra galimi. Ieškovė teigia, kad apie šias aplinkybes pranešė bendrijai, nurodant, kad bendrija kaip namo administratorius turi pareigą užbaigti pradėtus darbus. Taip pat ieškovė nesutinka, kad atsakovo mokėjimas butų išdėstytas 2 metams, kadangi teisės aktai nustato imperatyvią prievolę atsiskaityti už bendro naudojimo objektų administravimą. Nurodė, kad namo gyventojams buvo paskaičiuotas likęs nesumokėtas dydis už namo stogo remontą bei kitas administravimo išlaidas, o nutraukus namo administravimo paslaugas, ieškovė neturėjo jokios teisės toliau administruoti atliktų namo stogo remonto darbų, t.y. siųsti namo gyventojams mokėjimo pranešimus / priskaityti kiekvienam namo butui mokesčiu už atliktus stogo remonto darbus.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po ieškinio pateikimo atsakovas sumokėjo ieškovei 200 Eur.
Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, akcentavo, kad skaičiuojant remonto kaštus, tenkančius jo butui, turi būti vertinamas tik buto naudingas plotas, o ne visas jo plotas, priešieškinį palaikė visa apimtimi. Prašė išdėstyti mokėjimą dalimis arba jo vykdymą atidėti, atsižvelgiant į esamą turtinę padėtį, jei teismas spręstų, jog jam tenka pareiga mokėti skolą.
Trečiasis asmuo UAB ,,Rakursas“ teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais pilna apimtimi, priešieškinį prašė atmesti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už ieškovo suteiktas daugiabučio namo administravimo paslaugas – namo stogo remonto darbus, kuriuos atliko rangovas UAB „Rakursas“.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 str. Pagal CK 4.72 str. 1 d. bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Daugiabučio namo stogas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 str. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. CK 4.83 str. 4 d. nustatyta CK 4.82 str. 3 d. nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Tam tikrų išlaidų pobūdis lemia jų privalomumą ir jos yra priskiriamos prie išvardytųjų CK 4.82 str. 3 d., kurias privalo apmokėti buto savininkas proporcingai savo daliai ir kurioms netaikoma CK 4.83 str. 4 d. nustatyta išimtis. Tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti, išlaikant bendrąjį turtą, nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 str. 3 d. ir 4.83 str. 4 d. nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, teikė bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarė namo (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog namo stogas neatitinka esminio statinio reikalavimo: STR „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, defektai: stogo skarda yra pažeista korozijos, danga nesandari, sutapdinti latakai nesandarūs, lietvamzdžiai nesandarūs, dalies lietvamzdžių nėra, vanduo patenka ant sienų, medinės stogo konstrukcijos vietomis pažeistos, vanduo, patekdamas į pastato vidų, ardo jo konstrukcijas, mažina pastato ilgaamžiškumą, rekomendacija – būtinas stogo, latakų, lietvamzdžių, kaminų remontas. 2018 m. birželio 1 d. pakartotiniame balsavime namo savininkai balsų dauguma pritarė ieškovo inicijuotiems viso namo skardinio stogo dangos pakeitimo nauja remonto darbams, mokestį už darbus paskirstant per 24 mėnesius, preliminari kaina – 72 653,37 Eur su PVM, 1 kv. m – 49,13 Eur. Ieškovas dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė konkursą darbų pirkimui ir su konkurso laimėtoju UAB „Rakursas“ 2018 m. liepos 25 d. sudarė rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo atlikti ir priduoti daugiabučio namo stogo remonto darbus. Bendra sutarties kaina su PVM – 79 607,96 Eur. Ieškovas 2018 m. liepos 26 d. rašytiniu pranešimu informavo namo gyventojus, kad 2018 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. planuojami namo stogo remonto darbai, remonto darbų kaina – 79 607,96 Eur, darbų vykdytojas – UAB „Rakursas“. 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu atsakovai paprašė, kad ieškovas paaiškintų, kodėl pasirašyta namo gyventojams nenaudinga sutartis, viršijanti gyventojų pritarimą gavusią sumą ir, kodėl namo stogo remonto sąmata paruošta be jokio projekto, detalaus defektinio akto ar ekspertizės. Rangovas UAB „Rakursas“ stogo remonto darbus pradėjo 2018 m. lapkričio 19 d., tačiau 2019 m. gegužės 20 d. juos vienašališkai nutraukė 2019 m. balandžio 18 d. pranešimu, kuriame darbų nutraukimo priežastimi nurodė žodinio susitarimo su vienu iš patalpų savininkų nesilaikymą, t. y. kad vykdant bendrojo naudojimo stogo dangos keitimo darbus pagal ieškovo užsakymą su vienu pastato bendrasavininku buvo sutarta dėl papildomų darbų atlikimo šio bendrasavininko naudai. Rangovas įsipareigojo pagal namo gyventojų turimą projektą atlikti papildomų švieslangių sumontavimo darbus, o patalpų savininkas, kurio naudai turėjo būti atlikti papildomi darbai, įsipareigojo aprūpinti rangovą medienos gaminiais, reikalingais papildomų stogo švieslangių įrengimui, bei pateikti darbų frontą šiems darbams atlikti. Kadangi papildomų darbų užsakovas žodinio susitarimo nesilaikė ir aprūpinimą medžiagomis sustabdė, rangovas nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį. Viso stogo dangos keitimo parengiamieji darbai užbaigti, o tam, kad šiuos darbus atlikti, būtina įrengti papildomai sutartus švieslangius, o tada užbaigti pakloti stogo dangą. Rangovas prašė sudaryti komisiją, kuri priimtų darbus pagal dabartinę išbaigtumo būklę. 2019 m. gegužės 6 d. tarp ieškovo ir UAB „Rakursas“ pasirašytas atliktų namo stogo darbų aktas, kurio pagrindo buvo išrašyta ir apmokėta PVM sąskaita–faktūra 64 343,32 Eur sumai už namo stogo remontą. Ieškovas rangovui sumokėtas lėšas paskirstė namo butų ir kitų patalpų savininkams, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančiai nuosavybės daliai ir pareikalavo sumokėti iš karto, t. y. neišdėstant 24 mėnesių laikotarpiui.
A. B. 2019 m. liepos mėn. atliko stogo remonto ekspertizę ir surašė ekspertizės aktą, kuriame nurodė, jog, atlikus atliktų stogo dangos įrengimo darbų kokybės vertinimą, nustatyta, kad statybos darbai nėra baigti, o atlikti darbai turi esminių kokybės trūkumų: neapskardintas stogas iš kiemo pusės, neįrengti stogo kraigai, lietvamzdis, neatlikti skardinimo darbai apie dūmtraukius, kur lietaus metu vanduo prateka į palėpę ir žemiau esančius butus; montuojant stogo medines konstrukcijas, nesilaikoma priešgaisrinės saugos norminių reikalavimų, lietvamzdžiai sumontuoti netinkamai, lietaus vanduo teka per pastato sienas; stogo medinės konstrukcijos permirkusios, vietomis mūrlotas išpuvęs/apdegęs ir nepakeistas; stogo remonto darbai nutraukti be jokių atliktų darbų konservavimo darbų, dalis pastato liko atvira atmosferiniam poveikiui (lietui, vėjui). Apžiūrėjus stogo laikančiąsias konstrukcijas, nustatyta, kad gegnės sutvirtintos netinkamai, t. y. gegnių sujungimai sutvirtinti keliais medsraigčiais, taip pat grebėstai prie gegnių pritvirtinti tik vienu medsraigčiu. Būtina atlikti konstrukcijų sutvirtinimus, papildomai išsukant medsraigčius ir sutvirtinant sraigtinėmis vinimis. Gegnės aplink dūmtraukius sumontuotos, nesilaikant „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės“ 37.1 punkto reikalavimų. Atstumas turi būti ne mažiau kaip 250 mm, pagal faktą nustatyta, kad sumontuotų gegnių konstrukcijos priglaustos prie dūmtraukio. Atlikus sąmatinius skaičiavimus pagal 2018 m. kovo mėn. vidutinės rinkos kainą ir UAB „Rakursas“ pateiktus darbų kiekius, nustatyta, kad bendra stogo dangos keitimo darbų suma – 56 583,90 Eur. Pagal lokalinę sąmatą dalis darbų nėra visiškai atlikti arba baigti, faktiškai atlikti darbų vertė pagal 2018 m. kovo mėn. vidutinės rinkos kainą – 36 107,31 Eur. Darbai atlikti, nesilaikant priešgaisrinių reikalavimų, todėl būtina atlikti stogo konstrukcijų permontavimo darbus (iš vidinio kiemo pusės), kur numatoma panaudoti 80 procentų esamų medienos medžiagų. Bendra defektų šalinimo darbų kaina 4 420,60 Eur.
Akivaizdu, kad atsakovui buvo žinoma, jog namo stogo remonto darbai yra būtini, namo bendraturčiai 2018 m. kovo 1 d. pakartotiniame susirinkime pritarė namo stogo remontui, nors būtinybė remontuoti stogą užfiksuota dar 2017 m. rugsėjo 20 d. ieškovo apžiūros akte. Aplinkybė, kad namo bendrasavininkai formaliais pagrindais ginčijo ieškovo veiksmus, nereiškia, jog tokiu būdu buvo pakeistas ar atšauktas pačių namo bendraturčių priimtas sprendimas dėl stogo remonto atlikimo būtinumo.
Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės sutiko, kad turi pareigą sumokėti dalį prašomos skolos už administravimą ir atliktus remonto darbus, tik akcentavo, kad stogo remonto darbai nebuvo baigti pilna apimtimi, darbai atlikti su kokybės trūkumais. Teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skolos priteisimas už faktiškai atliktus darbus, nes atsakovas priešieškinio dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo (ar/ir nuostolių atlyginimo dėl nekokybiškai atliktų darbų) neteikė.
Teismas pažymi, kad administratoriaus paskaičiuota preliminari stogo dangos remonto suma sudarė 72 653,37 Eur. Konkursą laimėjęs rangovas UAB „Rakursas“ sutiko atlikti darbus už 79 607,96 Eur, o iki sutarties nutraukimo atliko darbų už 64 343,32 Eur. A. B. išvada patvirtina, jog ieškovo pasitelkto rangovo faktiškai atliktų darbų vertė pagal 2018 m. kovo mėn. vidutinės rinkos kainą sudarė 36 107,31 Eur sumą. Teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog stogo remontas buvo vykdomas pagal vienai iš atsakovių E. G. 2014 m. išduotą statybos leidimą rekonstruoti butą į atskirus butus. Atsakovė pagal jai išduotą statybos leidimą leido ieškovui atlikti rangos darbus 2019 m. kovo 20 d., nors ieškovo pasamdytas rangovas darbus pradėjo vykdyti dar 2018 m. lapkričio mėn., o 2019 m. balandžio 18 d. raštu informavo ieškovą, jog esminiai stogo remonto paruošiamieji darbai atlikti, tačiau užbaigti darbų neįmanoma dėl vieno iš namo bendraturčių žodinio susitarimo nesilaikymo, t. y. sąlygų įrengti švieslangius nesudarymo, nors pagal rangos sutarties priedą (lokalinę sąmatą) švieslangių įrengimas nenumatytas. Ieškovas atliktų darbų tinkamumą įrodinėjo statybos žurnalu, kurį pasirašė techninis prižiūrėtojas V. B. E.. Teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog A. B. išvada nagrinėjamu atveju patvirtina, kad stogo remonto darbai (jų vertė, tinkamumas) buvo atlikti ženkliai mažesne apimtimi nei užfiksuota statybos žurnale, nes ieškovo pasamdytas rangovas statybas vykdė iš esmės be suderinto projekto, prisiėmė papildomus, rangos sutartyje nenumatytus, darbus, todėl vadovautis jo atliktais skaičiavimais, atliktų darbų aktu ir ieškovui išrašyta PVM sąskaita–faktūra nėra teisinio pagrindo. A. B. išvadoje aiškiai nurodyta, kad stogo remonto darbai nėra baigti, montuojant stogo medines konstrukcijas, buvo nesilaikoma priešgaisrinės saugos norminių reikalavimų, lietvamzdžiai sumontuoti netinkamai, lietaus vanduo teka per pastato sienas, stogo medinės konstrukcijos permirkusios, vietomis murlotas išpuvęs/apdegęs ir nepakeistas, stogo darbai nutraukti be jokių atliktų darbų konservavimo darbų, dalis pastato liko atvira atmosferiniam poveikiui (lietui, vėjui). Aplinkybė, jog ginčo stogo remonto darbai buvo atlikti ne pilna apimtimi, nereiškia, jog tokiu būdu buvo pažeistas 2018 m. kovo 1 d. namo savininkų sprendimas atlikti viso stogo remonto darbus. A. B. išvada patvirtina, kad stogo remonto darbai faktiškai atlikti už 36 107,31 Eur sumą. Vadinasi, stogo dalies remontas buvo atliktas, toks remontas atitiko atsakovų, kaip namo bendraturčių interesus, nes remonto metu bent iš dalies buvo suremontuotos stogo konstrukcijos.
Teismas konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų spręsti, jog namo stogo remontas buvo būtinas, nes tam pritarė patys namo gyventojai, darbai atlikti iš dalies. Aplinkybė, kad stogas nebuvo suremontuotas pilnai, nereiškia, jog ieškovas neturi teisės į dalies išlaidų, pagrįstų įrodymais, atlyginimą. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos 36 107,31 Eur sumai yra tiesiogiai susijusios su stogo remontu, apie kurio būtinumą atsakovui buvo žinoma, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui patirtas išlaidas (jų dalį) už faktiškai atliktus darbus.
Teismas pažymi, kad pagal CK 4.82 str. 7 d. buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 149.6 p. nurodyta, kad gyvenamosios patalpos naudingasis plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir apšiltintų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Taigi teismas sutinka su atsakovo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad būtent jam priklausančio buto naudingojo ploto dydis turi būti vertinamas, apskaičiuojant atsakovui proporcingai tenkančią priteistiną ieškovo naudai sumą. Vadinasi, iš atsakovo (buto (duomenys neskelbtini), savininko) priteistinos sumos skaičiuotinos, atsižvelgiant į proporcingą gyvenamojo namo naudingojo ploto ir bendraturčiams nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto santykį. Naudingas namo plotas yra 1 030,72 kv. m. Įrodymais pagrįsta atsakovui priklausančio namo stogo bendra remonto, kurį atliko rangovas UAB „Rakursas“, kaina yra 36 107,31 Eur, t. y. 35,03 Eur už 1 kv. m. Atsakovui priklauso butas, kurio naudingas plotas yra 20,99 kv. m, todėl atsakovui proporcingai tenkanti ir priteistina ieškovo naudai suma už stogo remontą yra 735,30 Eur. Bylos duomenimis, atsakovas turėjo ankstesnį 18,86 Eur įsiskolinimą už ieškovo teiktas administravimo paslaugas, be to įvertinus faktinę aplinkybę, jog ieškovas teismo posėdžio neginčijo ir patvirtino aplinkybę, jog atsakovas po bylos iškėlimo teisme sumokėjo ieškovui 200 Eur, ieškovui priteistina 554,16 Eur( 735,30+18,86-200). Ieškovo pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. pareikštas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas prašė išdėstyti priteistas sumas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant ir taikant CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra. Spręsdamas, ar yra pagrindas išdėstyti iš atsakovo ieškovui priteistiną įsiskolinimą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra neįgalus, jo pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, su darbo užmokesčiu susijusių pajamų atsakovas negauna, kitų pajamų negauna, taigi atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl teismas vertina, jog yra pagrindas pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, kadangi iš karto sumokėti visą priteistą skolos sumą atsakovui būtų per didelė finansinė našta. Dėl šių priežasčių priteistų sumų mokėjimo įvykdymas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui. Kartu su paskutine įmoka turi būti sumokėtos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (554,16 Eur), kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitys, ieškovui nebus sukeltos neigiamos pasekmės, be to, šalių tarpusavio teisės ir pareigos nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos ir nebus pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai, toks mokėjimo terminas atitinka šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo protingumo ir sąžiningumo principus.
Priešieškinis atmestinas.
Atsakovas priešieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo turtinę žalą už sugadintą jo butą ir neturtinę žalą, nes ieškovė žalos padarymo metu buvo daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra jam priklausantis butas, administratorė ir su rangove, trečiuoju asmeniu UAB ,,Rakursas“, sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo pakeisti namo stogą. Nurodo, kad dėl vykdytų stogo remonto darbų buvo apgadintas jo butas, jo apdaila, nes vykdant darbus pasikartodavo vandens prasiskverbimo į atsakovo butą atvejai dėl to, jog dėl rangos darbų buvo trūkęs bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdis, o kritulių vanduo patekdavo pro remontuojamą stogą. Teismas akcentuoja, kad prievolę suremontuoti stogą pagal rangos sutartį, prisiėmė rangovas. Pastarasis subjektas žalos (defektų) padarė ne remontuotame bendrosios dalinės nuosavybės objekte (stoge), bet ieškovo bute – vykdant stogo remontą apgadinta ieškovo buto apdaila. Aplinkybę, kad ieškovo bute vykdant stogo remontą apgadinta apdaila, pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (draudimo bendrovės IF 2019 m. rugpjūčio 21 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas buvo registravęs 2019 m. vasario 14 d. įvykius dėl kritulių pratekėjimo per remontuojamą stogą, Sunaikinto, apgadinto turto 2019 m. vasario 7 d. apžiūros aktu, lokaline sąmata Nr. 1-1 ir kt.).
Byloje kilo ginčas dėl namo administratoriaus atsakomybės už namo remonto darbus atlikusio rangovo butui padarytos žalos bei dėl buto savininko teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamais remonto darbais butui padarytos žalos.
Byloje nustatyta, kad atsakovas administravo namą, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas. Ieškovas sudarė rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo UAB ,,Rakursas“ įsipareigojo atlikti daugiabučio namo stogo remonto darbus, o ieškovas įsipareigojo atsiskaityti su rangovu už tinkamai atliktus darbus . Atliekant stogo remonto darbus, ieškovo butas buvo užpiltas, nes kritulių vanduo patekdavo pro remontuojamo stogo dalį bei dėl pažeisto bendrojo naudojimo vamzdžio.
Nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą atlyginti daugiabučio namo savininkui dėl namo stogo remonto darbų metu padarytą žalą, teismas kvalifikuoja kaip reikalavimą taikyti ieškovui deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, atsakovas, priešieškiniu siekdamas civilinės atsakomybės taikymo, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad jis patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, taip pat tai, kad tai lėmė ieškovo veiksmai ar neveikimas.
Teismas pažymi, kad ieškovas įrodinėja, kad žalą ieškovo butui padaryta rangovui UAB „Rakursas“ veikiant pagal rangos sutartį, sudaryta su namo administratore – atsakove. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalis administratorius daugiabučiui gyvenamajam namui yra skiriamas administruoti bendrojo naudojimo objektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3–5.4 p. nurodyta, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Administratorius, remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų, name suvartojamos šilumos energijos, pastato energinio naudingumo sertifikato ar energinio audito duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, juose nurodo konkrečius darbus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius; imasi priemonių šiems planams įgyvendinti ir vykdo šių darbų užsakovo funkcijas. Nuostatų 6 p. nurodyta, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas už kainą, ne didesnę už apskaičiuotą pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką, jeigu teisės aktai leidžia jam teikti nurodytas paslaugas, taip pat pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn. Vadinasi, ieškovas, kaip namo administratorius, kompetentingas spręsti dėl namo stogo remonto būtinumo, atsakovas bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl stogo remonto būtinumo iš esmės neginčijo.
Bylos duomenimis, ieškovas visų naudos gavėjų, taip pat ir atsakovo interesais vykdė savo pareigas, sudarydamas rangos sutartį dėl namo stogo remonto. Atsakovas nevykdė stogo remonto darbų. Administratorius pagal CK 4.20 straipsnio 1 dalį ir 4.242 straipsnio 2 dalį rangos sutartį dėl stogo remonto darbų sudarė, veikdamas naudos gavėjų, tai yra visų name esančių butų savininkų, taigi ir ieškovo, interesais. Šiuo atveju atsakovas savo administravimo paslaugų teikimo pareigas įvykdė, sudarydamas minėtą sutartį, kadangi jis atsakingas už tinkamą bendrojo naudojimo objektų būklę. Tačiau nei rangos sutartyje, nei įstatymuose nenustatyta bei nepreziumuojama administratoriaus solidarioji atsakomybė su rangovu dėl rangovo veiksmais padarytų nuostolių butų savininkams atlyginimo.
Būtent rangovė rangos Sutarties 4.5 punktu įsipareigojo savo lėšomis atlyginti visą darbų metu dėl rangovės kaltės sugadintus užsakovės ar trečiųjų asmenų įrengimus bei materialines gėrybes, taigi tik rangovas UAB ,,Rakursas“ įsipareigojo atsakyti už butų savininkams padarytą žalą. Bylos duomenimis, atsakovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi ne į rangovą, o į draudimo bendrovę, kuri įvykį draudžiamuoju nepripažino ir pasiūlė kreiptis į namo remonto darbus atliekantį rangovą. Tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis į trečiąjį asmenį UAB ,,Rakursas“ dėl žalos atlyginimo, o teismo posėdžio metu teismui pasiūlius svarstyti klausimą dėl tinkamo atsakovo pareikštiems reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo, laikėsi pozicijos, kad atsakyti už rangovą turi su juo rangos sutartį sudaręs namo administratorius.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog namo administratoriui elektroniniu paštu ir raštu namo gyventojai daug kartų reiškė pretenzijas dėl pasirinkto rangovo darbų kainos ir kokybės, dėl netinkamai atliktų darbų (namo stogo keitimo darbų trūkumų) prašyta taikyti netesybas, tačiau pretenzijas dėl jo bute padarytos žalos atsakovas pareiškė ieškovui tik 2019 liepos– rugpjūčio mėn. raštais, t. y. ieškovo ir trečiojo asmens sudarytai Sutarčiai esant nutrauktai ir ieškovui namo jau nebeadministruojant, kai ieškovas neturėjo galimybės ne ginčo tvarka nustatyti atsakovo buto remonto darbų sąmatą bei reikalauti ją atlyginti rangovą pagal rangos Sutartį( 4.5 punktas).
Atsakovas nepagrindė, kaip namo administratoriaus veiksmai ar neveikimas prisidėjo prie žalos atsakovo butui susidarymo ar jos padidėjimo. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarė namo (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog namo stogas neatitinka esminio statinio reikalavimo: STR „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, defektai: stogo skarda yra pažeista korozijos, danga nesandari, sutapdinti latakai nesandarūs, lietvamzdžiai nesandarūs, dalies lietvamzdžių nėra, vanduo patenka ant sienų, medinės stogo konstrukcijos vietomis pažeistos, vanduo, patekdamas į pastato vidų, ardo jo konstrukcijas, mažina pastato ilgaamžiškumą, rekomendacija – būtinas stogo, latakų, lietvamzdžių, kaminų remontas. Ieškovas dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė konkursą darbų pirkimui ir su konkurso laimėtoju UAB „Rakursas“ 2018 m. liepos 25 d. sudarė rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo atlikti ir priduoti daugiabučio namo stogo remonto darbus.
Šiuo atveju atsakovas savo administravimo paslaugų teikimo pareigas įvykdė, sudarydamas minėtą sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas argumentavo, kad administratoriaus veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis netinkamai organizavo namo savininkų sprendimo dėl stogo dangos pakeitimo vykdymą, sutiko su rangovo sprendimu vienašališkai nutraukti rangos sutartį, priėmė nekokybiškus darbus. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad , kaip jau minėta, atsakovas priešieškinio dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo (ar/ir nuostolių atlyginimo) nereiškia, o nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl namo administratoriaus atsakomybės už namo remonto darbus atlikusio rangovo butui padarytos žalos. Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir administravimo funkcija neapima teisės už konkretaus buto savininką įgyvendinti pastarojo, kaip kreditoriaus asmenines teises, esant tokio savininko ir trečiųjų asmenų (t. y. ne namo administratoriaus) deliktinės civilinės atsakomybės teisiniams santykiams. Dėl to ieškovui (daugiabučio namo administratoriui) nekyla pareigos atlyginti name esančio buto savininkui žalos, kurios padarė tretieji asmenys. Teismas konstatuoja, kad ieškovo veiksmų(neveikimo) bei atsakovui padarytos žalos nesieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, todėl ieškovui deliktinė civilinė atsakomybė netaikytina (CK 6.263 straipsnis). Nurodytais motyvais teismas atmeta atsakovės priešieškinio reikalavimus ieškovei dėl turtinės žalos atlyginimo.
Atsakovas priešieškiniu taip pat reiškia reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės teigdamas, kad ieškovas neįvykdė savo pareigų kaip namo administratorius , netinkamai organizavo namo butų ir kitų savininkų sprendimo dėl stogo dangos pakeitimo vykdymą, tokiu neteisėtu (ne)veikimu sukeldama emocinius išgyvenimus atsakovui.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės reikšmingumas laikytinas vienu iš lemiamų kriterijų, sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, negalima pamiršti ir subjektyvių šio klausimo aspektų, t. y. konkretaus asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Visais atvejais vertinant CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma būtina įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Be to, neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės. Teismas pažymi, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Teismas pažymi, kad asmuo, pareiškęs ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 dalis).
Nagrinėjant šią civilinę bylą iš šalių paaiškinimų, rašytinės medžiagos surinkti duomenys neteikia teismui pagrindo konstatuoti esant įrodytas visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju atsakovas savo administravimo paslaugų teikimo pareigas įvykdė, Ieškovas 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarė namo (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog namo stogas neatitinka esminio statinio reikalavimo, sudarė minėtą rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB ,,Rakursas“ ir tokios bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti esant ieškovės neteisėtą neveikimą. Teismo vertinimu, tai, kad rangovas UAB ,,Rakursas“ atliko ne visus darbus ar juos atliko nekokybiškai konkrečioje faktinėje situacijoje savaime nėra pagrindas išvadai esant kaltą, neteisėtą ieškovės (ne)veikimą, kaip, beje ir aplinkybė, jog rangovo UAB ,,Rakursas“ padaryta žalos atsakovui, sugadinus atsakovo turtą – remontuojant namo stogą, apgadinta atsakovo buto apdaila, t. y. pabloginta buto būklė.
Jau minėta, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Įstatymuose nenustatyta, kad aptariamu atveju žalos patyrusiam asmeniui atlyginama taip pat ir neturtinė žala. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog yra neįgalus, iš kurių taip pat akivaizdu, kad sveikatos sutrikimai jam yra atsiradę kur kas anksčiau negu šioje byloje aptariami įvykiai. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovo sveikata sutriko būtent dėl žalos jo butui padarymo, butą galima naudoti pagal paskirtį, pagrindiniai pažeidimai yra susiję su buto estetiniu vaizdu. Nenustačius ieškovės neteisėto (ne)veikimo ir kaltės, kaip būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų išsamiau nepasisakytina. Tik pažymėtina tai, kad neturtinėmis vertybėmis asmenys naudojasi savo nuožiūra. Neturtinių vertybių teisinio reguliavimo specifika yra ta, kad įstatymais numatomos ne jų įgyvendinimo, o galimo trečiųjų asmenų kišimosi į asmeniui priklausančių neturtinių teisių ir vertybių sritį ribos. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-337/2006). Nurodytais motyvais teismas atmeta atsakovo priešieškinio reikalavimus ieškovui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti teisę mokėti pagal rangos Sutartį išsimokėtinai 2 metus, teismas pažymi, kad jis negali būti tenkinamas, nes bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo ir trečiojo asmens UAB ,,Rakursas“ rangos sutartis buvo nutraukta ir atsakovas nebuvo šios sutarties šalimi. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, sprendė esant pagrindą pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, kadangi iš karto sumokėti visą priteistą skolos sumą atsakovui būtų per didelė finansinė našta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bendrą ieškinio sumą sudaro 1 329,80 Eur suma, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis lygi 754,16 Eur (56,71 procentų ieškinio reikalavimų (754,16 Eur x100/1329,80 Eur). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 895,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30,00 Eur žyminis mokestis ir 865,15 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingas dydis yra 507,64 Eur (17,01 Eur žyminio mokesčio dalis ir 490,63 Eur už teisines paslaugas). Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau byla nėra sudėtinga, byloje spręstini teisiniai santykiai nereikalavo kompleksinių teisinių sprendimų, ieškovei tokio pobūdžio bylose teikiamos nuolatinės teisinės paslaugos, nėra sprendžiamas naujas teisės taikymo klausimas, todėl ieškiniui parengti ir atsikirsti į priešieškinį nebuvo reikalingos papildomos, individualių sprendimų reikalaujančios darbo sąnaudos. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, mažina prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato atstovavimą iki 150,00 Eur dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistinas 167,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (150,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 17,01 Eur sumokėto žyminio mokesčio).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui UAB „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, iš atsakovo S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 554,16 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 16 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 554,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,01 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išdėstyti iš atsakovo S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, naudai priteistų sumų sumokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui – 23 mėnesius mokant dalimis po 30,00 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o paskutinį mėnesį padengiant visą likusį įsiskolinimą ir susidariusias procesines palūkanas.
Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Kazlauskienė