Nr. DOK-2441

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11832-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės, 

susipažinusi su 2025 m. birželio 30 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Profitus Crowdfunding“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Profitus Crowdfunding“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovėms UAB „Pranašumas“ ir UAB „Profitus Crowdfunding“ (ankstesnis pavadinimas UAB sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“) dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir hipotekos panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolės Asta Stanišauskaitė ir Aurelija Puodžiukienė, Vilniaus apygardos prokuratūra.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą, kuriuo teismas pripažino ieškovei nuosavybės teises į butą ir į 1/24 dalį automobilių aikštelės, pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Pranašumas“ ir UAB „Profitus Crowdfunding“ 2022 m. vasario 14 d. sutartinės hipotekos dalį, kuria kreditorei UAB „Profitus Crowdfunding“ buvo įkeistas butas.

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Profitus Crowdfunding“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutartį ir UAB „Profitus Crowdfunding“ skundo reikalavimus tenkinti, pripažinti UAB „Profitus Crowdfunding“ sąžininga hipotekos kreditore, išsaugant ir paliekant galioti 2022 m. vasario 14 d. sutartinę hipoteką.

Atsakovės UAB „Profitus Crowdfunding“ kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai pažeidė sutarties uždarumo principą. Ginčo hipotekos sutartį sudarė du verslo subjektai, t. y. hipotekos davėja ir hipotekos gavėja (atsakovės). Ieškovė nebuvo šio sandorio šalis. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovės suinteresuotumą šiuo sandoriu. Taigi, tarp atsakovių susiklostė išimtinai verslo santykiai. Nepaisydami to, teismai taikė vartotojų teisių apsaugos priemones ir hipotekos sutartį aiškino jos net nesudariusios šalies (ieškovės) naudai. Taip visas iš sandorio kylančias neigiamas pasekmes perkeliant išimtinai sąžiningai kreditorei – atsakovei.

2. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.197 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismai, pažeisdami fundamentalius civilinių santykių reguliavimo pagrindus, nepagrįstai sprendė, kad hipotekos kreditoriaus sąžiningumo neužtenka hipotekos išsaugojimui. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, sudarydama hipotekos sutartį, elgėsi nesąžiningai. Priešingai, nesąžininga šioje situacijoje buvo išimtinai UAB „Pranašumas“, kuri nuslėpė nuo ieškovės ir atsakovės esmines aplinkybes darančias įtaką sandorių sudarymui. Todėl UAB „Pranašumas“, o ne atsakovei, turi tekti visos neigiamos pasekmės. Teismai šiuo atveju baudė tik sąžiningą kreditorių.

3. Teismai pažeidė CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą. UAB „Pranašumas“ atliko galimai sukčiavimo sudėtį atitinkančius veiksmus - gavo lėšų iš ieškovės bei iš atsakovės. Lėšos buvo gautos apgaulės būdu – nuslepiant, kad UAB „Pranašumas“ ir ieškovė yra sudariusios preliminariąją sutartį dėl įkeičiamo turto perleidimo. Teismai, įvertinę šias faktines aplinkybes, privalėjo pranešti prokuratūrai apie nusikalstamos veikos požymius. Tada ikiteisminio tyrimo pareigūnai vertintų UAB „Pranašumas“ atsakomybę ir (ar) žalą ieškovei. Teismai elgėsi priešingai –iš esmes atleido UAB „Pranašumas“ nuo bet kokios atsakomybės ieškovei. Negana to, visos pasekmės už galimai padarytą nusikalstamą veiką nepagrįstai teko atsakovei. Kitaip tariant, atsakovė liko ne tik apgauta UAB „Pranašumas“, bet ir prarado vienintelį turėtą investicijų užtikrinimą, kaip galimybę atgauti investicijas. Taip teismai iškėlė vieno fizinio asmens (ieškovės) privatų interesą aukščiau intereso sąžiningai ir pagal norminį reguliavimą veikusių visų investuotojų, be kurių pagalbos, ieškovės įgyjamas turtas net nebūtų pastatytas.

4. Teismai nepagrįstai išplėtė pirkėjų (vartotojų) apsaugos instituto taikymą ir CK 4.197 straipsnio 6 daliai. Pagal teismų priimtus sprendimus, vartotojai sudarydami sandorius neturi pareigos būti rūpestingais, domėtis įgyjamo turto būkle ir prisiimti atitinkamą riziką, įgydami nebaigtos statybos statinius, net netikrinamas jų sąžiningumas. Priešingai, investuotojas, kuris elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, be kita ko, išviešino savo sudaromus sandorius, tampa atsakingu už žalą kilusią nerūpestingam vartotojui. Jeigu ieškovė būtų laiku išviešinusi savo sudaryto sandorio faktą, arba laiku ginčijusi hipotekos sandorius (kol suteiktas finansavimas nebuvo panaudotas), nei ieškovei, nei investuotojams nebūtų kilusi žala. Visgi, teismai vartotojos nerūpestingumo pasekmes perkėlė situacijos kontroliuoti negalinčiam kreditoriui.

5. Teismai plečiamai aiškino Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo ir Lietuvos Banko su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo gairių nuostatas. Tokios teismų formuojamos praktikos pagrindu visiems kredito davėjams sukuriama neprotingai didelė atsakomybės našta tikrinti faktus, kurie negali būti žinomi iš viešai prieinamų duomenų. Jei kredito gavėjas sąmoningai nuslepia nuo kredito davėjo esminę informaciją, visa iš to kylanti rizika tenka išimtinai kreditoriui – netenkama užtikrinimų ir prarandamos investicijos. Tokia našta kredito davėjams nėra pakeliama, suvaldoma ar įvertinama, dėl to kredito davėjai nebegalės finansuoti gyvenamųjų patalpų statybos ir (ar) įsigijimo. Tokia formuojama teismų praktika neigiamai paveiks gyvenamojo būsto rinką.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėtas 114 Eur žyminis mokestis, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 ir 7 dalis mokėtinas 1268 Eur žyminis mokestis, nes kasaciniu skundu ginčijamas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia turto įkeitimo sutarties dalį dėl 69 500 Eur vertės turto laikytinas turtinio pobūdžio. Taigi kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo advokatų profesinė bendrija „WALLESS“, tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jai ir grąžintinas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „WALLESS“ (j. a. k. 305403563) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymu AB „SEB bankas“, kodas ZO45982.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.        

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė 

                                                                                                   Donatas Šernas 

        Egidija Tamošiūnienė