Civilinė byla Nr. e2-2530-1019/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37058-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.4.1.11.4.3.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Rasai Karčiauskaitei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovės UAB „Balsių valda“ atstovui advokatui Algiui Petruliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Balsių valda“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) (buvęs Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Balsių valda“ 3696,30 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad atsakovė 2016 m. sausio mėnesį organizavo grunto atvežimą ir jo lyginimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apsaugos juostoje, tokiais veiksmais sunaikino natūraliai susiformavusią pelkę, pakeitė ežero kranto liniją ir sunaikino natūraliai pelkei būdingą augaliją. Tuo buvo pažeisti LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 3 p., LR Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” 128.2 punkto reikalavimai. Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros pareigūnas 2017-02-24 apskaičiavo žalą aplinkai, kuri sudaro 3696,30 Eur. Žala paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika. 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui biudžetinei įstaigai Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui iš atsakovės UAB „Balsių valda“ 3696,30 Eur aplinkai padarytos žalos atlygimo, priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Balsių valda“ 111 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė UAB „Balsių valda“ pareiškė prieštaravimus preliminariam sprendimui. Nurodė, kad atsakovės sklype, į kurį atvežtas gruntas, yra „kita nenaudojama žemė“, tačiau nėra įregistruota pelkė. Pažymėjo, jog sklypui nenustatyta apribojimų, taikytinų pelkėms, todėl atsakovė gruntą vežė ten, kur leidžiama, t. y. tokie veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, o pelkėje neteisėtai supiltas gruntas vis dar nėra išvežtas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad vien ta formalaus pobūdžio aplinkybė, kad atsakovas jo įsigytame žemės sklype natūraliai susiformavusios pelkės neįregistravo viešame registre, negali paneigti pačios pelkės susiformavimo ir egzistavimo fakto. Teismas sprendė, kad faktinį pelkės susiformavimą-egzistavimą ir grunto pylimą-lyginimą pelkės teritorijoje pakankamai patvirtina tiek tuometinio (2016 m. duomenimis) Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro (duomenys neskelbtini) raštas ir jo priedai, tiek ieškovo pateiktos fotonuotraukos. Teismo vertinimu, atsakovas ir neneigė aplinkybės, kad žemės sklype faktiškai egzistavo natūraliai susiformavusi pelkė, duomenys apie kurią nebuvo įregistruoti. Darė išvadą, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių natūraliai susiformavusios ir faktiškai egzistavusios pelkės užpylimą gruntu, ir taip įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygas.

Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. galutinį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nei žemės sklypo suformavimo metu, nei jo perdavimo privačiai nuosavybei metu apskrities viršininko sprendimais teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo nustatyti ginčo žemės sklypui taikytini apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“, o Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nebuvo įregistruota, kad žemės sklypo naudmenų sudėtyje yra pelkės, to nėra ir dabar. Konkrečiam žemės sklypui taikomų naudojimo sąlygų įrašymas į registrą yra valstybės institucijų diskrecija. Teisėjų kolegija sutiko su apeliante (atsakove), kad aplinkybei, jog jos nuosavybėje yra saugotina pelkė, nustatyti reikalingos specialios žinios ir tą padaryti turi kompetentingos valstybės institucijos, įsigydama turtą atsakovė, vadovaudamasi registrų duomenis, nežinojo, kad jos teritorijoje yra pelkė, kurią ji turi saugoti. Atsakovė gavo Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nors atsakovė nėra atsakinga už tai, kad valstybės institucijos neįregistravo pelkės kaip saugomos teritorijos statuso, tai nekeičia fakto apie pelkės egzistavimą ir jai taikomą įstatymo nustatytą apsaugą. Priešingu atveju, valstybės institucijų techninio pobūdžio klaidos lemtų, jog būtų paneigtas viešasis interesas saugoti aplinką. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Specialiųjų sąlygų neįrašymas į nekilnojamojo turto registro duomenis yra svarbi aplinkybė vertinant civilinės atsakomybės taikymo sąlygas žemės savininkui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad fakto konstatavimui apie faktinį pelkės susiformavimą – egzistavimą ir grunto pylimą – lyginimą ginčo teritorijoje nepakanka Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro (duomenys neskelbtini) rašto ir ieškovo pateiktų fotonuotraukų. Teisėjų kolegija sprendė, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pateikti šalių papildomi dokumentai, kurie neįvertinti, prieštaraujantys nustatytoms aplinkybėms, byloje nepašalinti prieštaravimai ir nenustatyta įrodymų reikšmė.

2021-04-08 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Paaiškino, kad, atlikus patikrinimą, nustatyta, jog atsakovės žemės sklype užpilama pelkė, paskaičiuota žala. Šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. atsakovė užpylė pelkę, tuo pažeidė teisės aktų specialiąsias sąlygas, už tai atsakinga atsakovė; padaryta žala – suardyta pelkė, žalos dydis paskaičiuotas pagal metodiką. Nors žemės sklypui specialiosios sąlygos neįregistruotos, atsakovė neneigė fakto, kad žinojo apie pelkę. Tai patvirtina aplinkybė, kad už LR Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” 128.2 punkto reikalavimų pažeidimą paskirtą administracinę nuobaudą atsakovės direktorius sumokėjo. Ieškovo teigimu, įmonė veiklą vykdė žinodama, kad toje vietoje yra pelkė. Tik paskaičiavus žalą, atsakovė pradėjo ginčyti žalos faktą. Pateikti įrodymai pagrindžia pelkės buvimą. Ieškovo teigimu, žala aplinkai yra padaryta aktyviais veiksmais, todėl neteisėta veika aiški. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad Geologijos tarnyba nenustato specialiųjų sąlygų, pelkės yra kelių rūšių. Vadovautis Geologijos tarnybos atsakymu dėl pelkės nėra pagrindo, nes tarnyba kasė tik tris gręžinius, ji neturi specialios technikos. Nėra pagrindo kategoriškai spręsti, kad pelkės nėra.

2021-04-08 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovė niekada nepripažino, kad sklype yra pelkė. Administracinė nuobauda buvo sumokėta siekiant sudaryti taikos sutartį, be to, bylinėtis neverta dėl išlaidų dydžio. Ieškovas manipuliuoja civilinės bylos medžiaga – įrodinėdamas pelkės faktą remiasi T. U. planu, tačiau šio dokumento pagrindu Registrų centras neįregistravo specialiųjų sąlygų, nes nėra minėto plano originalo, o tik nepatvirtinta kopija. Atsakovės atstovo teigimu, nėra įrodymų, patvirtinančių pelkės buvimą, išskyrus T. U. planas. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, jokių specialių žemės ir miško sąlygų nepažeidė. Siekiant identifikuoti pelkę, 2019-12 Geologijos tarnyba atlikto ekspertinius gręžinius, konstatuota, kad pelkių naudmenų nėra. Kiekviena pelkėjanti vietovė negali būti laikoma pelkė. Pažymėjo, kad už žemės naudmenas atsako Valstybės žemės fondas ir Geologijos tarnyba. Ieškovas iš pat pradžių žinojo, kad naudmenų „pelkės“ nėra nustatyta. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą neįregistruoti specialiųjų sąlygų įvertinęs Geologijos tarnybos informaciją ir kitus dokumentus. Paaiškino, kad nors privalomieji nurodymai nepanaikinti, tačiau už jų nevykdymą paskirtos nuobaudos panaikintos. Atsakovės atstovo teigimu, ieškovas neįrodė nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismo preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog 2016-01-15 UAB „Balsių valda“ žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), organizavo grunto atvežimą ir jo lyginimą; grunto pylimas ir lyginimas buvo atliekamas (duomenys neskelbtini) apsaugos juostoje, natūraliai susiformavusioje pelkėje bei (duomenys neskelbtini) dalyje. Patikrinimo akte konstatuota, kad tokiais veiksmais UAB „Balsių valda“ sunaikino natūraliai susiformavusią pelkę, esančią (duomenys neskelbtini), pakeitė (duomenys neskelbtini) kranto liniją ir sunaikino natūraliai pelkei būdingą augaliją, t. y. padarė žalą aplinkai, sunaikinant natūraliai susiformavusią pelkę ir jos augmeniją bei siekė pakeisti (duomenys neskelbtini) kranto liniją, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, įstatymo 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX – 628 Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnį, 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 Dėl specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 128.2 punkto reikalavimus (el. b. 1 t., b. l. 7-15). Šio patikrinimo pagrindu 2016 m. birželio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ir paskirta bauda, kurią atsakovė sumokėjo (el. b. 1 t., b. l. 5-6). 2016 m. liepos 4 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje už tai, kad UAB „Balsių valda“ Žemės sklype organizavo grunto atvežimą ir jo lyginimą (duomenys neskelbtini) apsaugos juostoje, natūraliai susiformavusioje pelkėje bei (duomenys neskelbtini) dalyje (el. b. 1 t., b. l. 73-75). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2016 m. lapkričio 22 d. Patikrinimo akte nustatyta, kad UAB „Balsių valda“ 2016 m. birželio 8 d. duotąjį privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdė, t. y. iš užpiltos pelkės iškasė atvežtą gruntą (el. b. 1 t., 110). Atlikus pakartotinį patikrinimą (el. b. 1 t., b. l. 95), Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 23 d. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad VRAAD Vilniaus rajono agentūros 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Balsių valda“ buvo įpareigota iki 2016 m. birželio 31 d. „Iš nuosavybės teise UAB „Balsių valda“ priklausančio žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), pelkės iškasti ir išvežti supiltą gruntą (privalomasis nurodymas pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 29 d. ir pakartotinai pratęstas iki 2016 m. lapkričio 30 d.), patikrinimo dienai neįvykdytas, gruntas neišvežtas (el. b. 1 t., b. l. 77-78). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra (duomenys neskelbtini) žalos aplinkai paskaičiavimu nurodė, kad aplinkai padaryta žala sudaro 3696,30 Eur, ją atlyginti turi UAB „Balsių valda“ (el. b. 1 t., b. l. 82). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra 2017 m. vasario 27 d. Privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 p. reikalavimais, jog pelkėse ir šaltinynuose draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą (užpilant gruntu), nurodė nukasti ir išvežti gruntą nuo užpilto pelkės ploto žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 83-84). Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento Vilniaus rajono agentūra 2017 m. liepos 11 d. patikrinimo aktu nustatė, kad VRAAD Širvintų rajono agentūros (duomenys neskelbtini) privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas, tai yra supiltas gruntas neišvežtas (el. b. 1 t., b. l. 93-94).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3696,30 Eur už aplinkai padarytą žalą. Ieškinį grindžia tuo, kad Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktu nustatė, jog UAB „Balsių valda“ Žemės sklype organizavo grunto atvežimą ir jo lyginimą, kuris buvo atliekamas (duomenys neskelbtini) apsaugos juostoje, natūraliai susiformavusioje pelkėje bei (duomenys neskelbtini) dalyje. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovė patikslino, kad ieškinys pateiktas tik dėl žalos, padarytos pilant gruntą į pelkę. Ieškovo vertinimu, yra visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, teigė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes atsakovės sklype, į kurį atvežtas gruntas, yra „kita nenaudojama žemė“, tačiau nėra įregistruota pelkė, sklypui nenustatyta apribojimų, taikytinų pelkėms. Taigi byloje kilo ginčas dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis nustato, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje konstatuota, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).  

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Nors ši byla ir turi viešąjį interesą, tačiau, teismo vertinimu, aktyvus teismo vaidmuo bet kuriuo atveju negali pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą.

        Ieškovės teigimu, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, užpildama gruntu Žemės sklype esančią natūraliai susiformavusią pelkę. Pažymėtina, kad paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą.

Bylos duomenimis, Žemės sklypas atsakovei priklauso nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktas įpareigoja žemės savininkus ir kitus naudotojus laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Ši įstatymo nuostata pirmiausia įpareigoja laikytis konkrečiam žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalis nustato, kad konkrečiam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Šiuo aspektu paminėtina, kad konkretaus žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų registravimas (įrašymas) nekilnojamojo turto registre yra būtina prielaida šias sąlygas taikyti ribojant atitinkamą veiklą šiame sklype, ir, priešingai, aptariamų sąlygų neįregistravus minėtame registre nėra realių žemės sklypo savininkų ar naudotoju teisių suvaržymo. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) 2.1 punkte nustatyta, jog specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis, o šio nutarimo 2.3 punkte numatyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomi į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ nustatyta tvarka. Analogiška specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų konkretiems sklypams nustatymo tvarka nustatyta ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (2019 m. birželio 6 d. Nr. XIII-2166). Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punkte nustatyta, jog pelkėse ir šaltinynuose draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą.

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje konstatuota, kad nei žemės sklypo suformavimo metu, nei jo perdavimo privačiai nuosavybei metu apskrities viršininko sprendimais teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo nustatyti šiam žemės sklypui taikytini apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“, o Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nebuvo įregistruota, kad Žemės sklypo naudmenų sudėtyje yra pelkės, to nėra ir dabar. Specialiųjų sąlygų neįrašymas į nekilnojamojo turto registro duomenis yra svarbi aplinkybė vertinant civilinės atsakomybės taikymo sąlygas žemės savininkui.

Iš žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, 2001 m. birželio 19 d. parengtos UAB Korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ (matininko A. J.), matyti, kad formuojant žemės sklypą žemės sklypo ploto sudėtyje pagal žemės naudmenų rūšis nustatytas (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio naudmenų plotas, kurį sudaro ariama žemė, ir (duomenys neskelbtini) ha ploto kita žemė, kurią sudaro ne pelkės, bet kita nenaudojama žemė (el. b. 1 t., b. l. 33-36, 109). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tuo atveju, jeigu žemės sklype esančią kitą žemę būtų sudariusios pelkės, tokia naudmenų rūšis turėjo būti atskirai išskirta ir įrašyta į žemės sklypo kadastro duomenis. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo kadastro duomenyse nėra įrašyti žemės naudojimo apribojimai, numatyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“.

Iš byloje esančių 2015-11-25, 2017-02-15, 2017-04-12, 2021-02-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys – (duomenys neskelbtini) ha plotas, žemės ūkio naudojimo paskirtis, (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio naudmenų plotas ir (duomenys neskelbtini) ha kitos žemės plotas. Žemės sklypui įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, o specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, numatytos tuo metu galiojusiu Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“, nėra įregistruotos (el. b. 1 t., b. l. 67, 89-92; 2 t., b. l. 18; Dok-28776).

Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu, VĮ Registrų centro teritorinis registratorius 2019 m. lapkričio 25 d. patikslino Žemės sklypo ploto sudėtį pagal žemės naudmenų rūšis ir vietoj „iš jo: nenaudojamos žemės plotas: (duomenys neskelbtini) ha“ įrašė „iš jo: pelkių plotas: (duomenys neskelbtini) ha“. Sprendimas priimtas, vadovaujantis UAB Korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. U. 2002 m. rugpjūčio 9 d. parengtos Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) bylos duomenimis, kurioje nurodyta, kad, be kita ko, Žemės sklypo plotą taip pat sudaro (duomenys neskelbtini) ha pelkės (el. b. 2 t., b. l. 9-10). Tačiau VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad Registrų centro saugomoje Žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų byloje yra komplektuojama tik UAB Korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ matininko T. U. 2002 m. rugpjūčio 9 d. parengtos Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų formos netvirtinta kopija, ką patvirtina ir Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. sausio 16 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, sprendė, kad teritorinis registratorius, neturėdamas dokumento originalo ar patvirtintos jo kopijos, nepagrįstai 2019 m. lapkričio 25 d. patikslino Žemės sklypo kadastro duomenis.

Dėl specialiųjų sąlygų Žemės sklypui įregistravimo jau bylą nagrinėjant teisme sprendė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba). Kaip matyti iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. sausio 18 d. rašto dėl tarnybinės pagalbos, atliekant 2002 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus turėjo būti nustatytas XXX apribojimas, kadangi žemės sklypo plane yra pažymėtos naudmenos „Pelkė“ ir į žemės naudmenų kiekybinių charakteristikų lentelę įrašytas pelkės plotas, kuris yra 2809 kv. m., tačiau Žemės sklypo suformavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo metu šiam Žemės sklypui XXX apribojimas nebuvo nustatytas. Teismas pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba minėtame rašte remiasi 2002-08-09 kadastriniais matavimais, kurių pagrindu Centrinis registratorius atsisakė įregistruoti specialiąsias sąlygas. Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodyta, kad Vilniaus rajono skyrius, gavęs iš K. K. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų planą bei kadastro duomenų formą, kuriuose Žemės sklypui nustatomas XXX apribojimas, raštu informuos Žemės sklypo savininką dėl nustatomo XXX apribojimo. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. vasario 15 d., įvertinusi surinktus duomenis ir nustačiusi, kad nėra duomenų, pagrindžiančių pelkės buvimą Žemės sklype formuojant šį žemės sklypą, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo metu - 2001 m. spalio 18 d., priėmė sprendimą neįrašyti Žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“. Minėtame rašte nurodyta, kad Skyriaus užsakymu K. K. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parengė Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą ir žemės sklypo kadastro duomenų formą. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad, sprendžiant dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ įrašymo Žemės sklype buvo remiamasi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono pakrantės“, kuriame nurodyta, kad Žemės sklypo plote buvo atlikti gręžiniai ir buvo nustatyta, kad pelkė nesusidarė, nustatytos tik pelkėjančio ežero nuosėdos (nuogulos), kurios nėra tapačios pelkei, taip pat VĮ Valstybės žemės fondas 2016 m. kovo 24 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Žemės sklypo teritorijoje nebuvo nustatyta plotų, kuriuos būtų galima priskirti pelkių žemės naudmenoms. Skyrius kreipėsi į VĮ Valstybės žemės fondą dėl papildomų duomenų pateikimo, kuris 2020 m. birželio 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Žemės sklype yra seklusis tarpinės pelkės durpžemis, taigi pelkės buvimas nuosavybės teisių atkūrimo metu – 2001 m. spalio 18 d., nenustatytas. (Dok-38917).

Taigi, ir šiuo metu ginčo Žemės sklype nei pelkės naudmenų, nei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusių su pelkėmis, nėra įregistruota. Nors ieškovas nurodo, kad 2021 m. kovo 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl Nacionalinės žemės tarnybos priimto sprendimo neįrašyti Žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo, įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, daryti išvadą, kad atsakovė, 2016-01-15 Žemės sklype pildama gruntą, pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktą.

Ieškovas ieškinio reikalavimą ir atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų surašytais patikrinimo aktais, privalomaisiais nurodymais ir už jų nevykdymą taikyta administracine atsakomybe. Bylos duomenimis, Aplinkos apsaugos departamentas atsakovės atžvilgiu priėmė ne vieną privalomąjį nurodymą nukasti ir išvežti gruntą iš Žemės sklypo: 2016-01-22 Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-02-27 Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 77, 83-84). Už 2017-02-27 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą atsakovės vadovui 2018 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikyta administracinė atsakomybė (el. bylos priedas, b. l. 215-217). Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą administracinio nusižengimo byloje, 2020 m. spalio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2018 m. sausio 30 d. nutarimo panaikinimo tenkino ir administracinio nusižengimo bylą atsakovės direktoriaus atžvilgiu nutraukė konstatavęs, kad šioje situacijoje nėra atsakovės vadovo kaltės (el. bylos priedas, b. l. 241-243). Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 28 d., Vilniaus apygardos teismui administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjus apeliacinį skundą ir palikus pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą (Dok-27093). Apeliacinės instancijos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), nesant objektyvių neginčytinų duomenų, jog UAB „Balsių valda“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pelkė ir kad šios žemės sklypo specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra įrašytos nekilnojamojo turto registre, nepagrįstai nurodyta, jog UAB ,,Balsių valda“ direktorius T. Š. užpylė pelkės plotą, o nenustačius pelkės užpylimo fakto, nėra teisinio pagrindo T. Š. įpareigoti nukasti ir išvežti gruntą iš minėto žemės sklypo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad dėl 2017-02-27 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo sprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eI-842-790/2018 nustatė, kad šiuo nurodymu, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktu, UAB ,,Balsių valda“ direktoriui T. Š. buvo nurodyta iki 2017 m. balandžio 27 d. nukasti ir išvežti gruntą nuo užpilto pelkės ploto bendrovei priklausančiame žemės sklype, nes jis pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktą, tačiau Institucija, duodama tokį nurodymą, neatsižvelgė į Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymą nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir akcentavo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 2.1 ir 2.3 punktuose, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte, 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą bei įvertinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 12 d. išrašo bei Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, 2001 m. birželio 19 d. parengto UAB korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumento turinį, nustatė, kad Žemės sklypo suformavimo metu, jo perdavimo privačion nuosavybėn metu apskrities viršininko sprendimais teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo nustatyti šiam Žemės sklypui taikytini apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“, o Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nebuvo įregistruota, kad Žemės sklypo naudmenų sudėtyje yra pelkės. Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neatsižvelgė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis Žemės sklypo sudėtyje nėra pelkių naudmenų bei nėra įregistruota su pelkių apsauga susijusių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, ir nepagrįstai sprendė, kad UAB ,,Balsių valda“ pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir administracinę bylą nutraukė, tačiau iš esmės nevertino pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, susijusių su 2017 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB ,,Balsių valda” skundas buvo priimtas nagrinėti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Dėl šios nutarties Europos Žmogaus Teisių Teisme yra priimta UAB ,,Balsių valda“ peticija. Vertinant ginčo situacijai reikšmingas Vilniaus apygardos administracinio teismo konstatuotas aplinkybes, teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo privalomasis nurodymas pripažintas neteisėtu, yra panaikintas išskirtinai dėl procesinės, bet ne materialiosios teisės normų pažeidimų arba netinkamo jų pritaikymo.

Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė teisinė situacija, kai privalomasis nurodymas galioja, tačiau už jo nevykdymą skirta bauda teismų yra panaikinta kaip nepagrįsta. 

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktą ir ar kitų teisės aktų reikalavimus, vykdydama grunto užpylimą ir lyginimą jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, kuriam teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo ir nėra Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“ nustatytų apribojimų ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nebuvo ir nėra įregistruota, kad Žemės sklypo naudmenų sudėtyje yra pelkės.

        Pažymėtina, kad ginčuose dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo sprendimą priteisti žalos atlyginimą teismas turi priimti tik tada, kai žalos faktas nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Byloje kilo ginčas ne tik dėl to, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pildama gruntą Žemės sklype pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktą, tačiau ir dėl to, ar gruntu buvo užpilta pelkė. Šis klausimas svarbus tiek sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, tiek dėl žalos fakto buvimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktu, pelkė – įmirkęs žemės plotas su charakteringu pelkių augalija, kuriame vyksta pelkėjimo procesas ir dažniausiai yra susidaręs durpių sluoksnis. Analogiškai apibrėžtis yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-08-07 įsakymo Nr. 302 „Dėl žemės valstybinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 17 ir 17.2 punktuose.

Ieškovas, įrodinėdamas pelkės buvimo faktą Žemės sklype, nurodo, kad atsakovė, sumokėdama administracinę nuobaudą už žemės specialiųjų sąlygų pažeidimą, pripažino faktą, kad Žemės sklype yra pelkė, be to, atsakovei turėjo būti žinoma apie sklype esančią pelkę. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nesant Žemės sklype įregistruotų nei pelkės naudmenų, nei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusių su pelkėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovei turėjo būti žinoma apie sklype esančią pelkę. Be to, aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo administracinę baudą už Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punkto reikalavimų pažeidimą, taip pat siekė su Aplinkos apsaugos departamentu susiklosčiusią situaciją spręsti taikiai, savaime nereiškia, kad atsakovė pripažino faktą, kad Žemės sklype yra pelkė. Priešingai, viso proceso metu atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos ir šio fakto nepripažino.

Ieškovas, įrodinėdamas pelkės buvimo faktą, taip pat remiasi Vilniaus apygardos prokuratūros 2019-12-18 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriame nurodyta, kad žemės sklype jo suformavimo ir dabartiniu metu yra teritorija, pagal teisės aktuose įtvirtintą žymėjimą ir apibrėžimą, patikrų metu nustatytus požymius atitinkanti pelkę. Tačiau teismas pažymi, kad, kaip konstatuota Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje, aplinkybei, jog atsakovės nuosavybėje yra saugotina pelkė, nustatyti reikalingos specialios žinios ir tą padaryti turi kompetentingos valstybės institucijos, taigi įsigydama turtą atsakovė, vadovaudamasi registrų duomenis, nežinojo, kad jos teritorijoje yra pelkė, kurią ji turi saugoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skirtinguose valstybiniuose registruose ir duomenų bazėse duomenys dėl pelkės buvimo ginčo sklype nesutampa, t. y. Valstybės žemės fondo  duomenimis, Žemės sklypo teritorijoje nebuvo nustatyta plotų, kuriuos būtų galima priskirti pelkių žemės naudmenoms, tačiau VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ duomenimis, kuriais savo reikalavimą grindžia ieškovas, Žemės sklypo teritorijoje, besiribojančioje su (duomenys neskelbtini), nuo seno buvo pelkė (el. b. 1 t., b. l. 113-114, 26-27). Pažymėtina, kad Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tvarko – Valstybės žemės fondas. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-267 patvirtintų Žemės informacinės sistemos nuostatų 7.1 punktą viena iš pagrindinių šios sistemos funkcijų yra tvarkyti erdvinių duomenų rinkinius, kuriuose kaupiama informacija apie nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Remiantis nuostatų 20.3 punktu vienas iš valstybinių teminių erdvinių duomenų rinkinių yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų rinkinys SŽNSDB10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, Georeferencinio pagrindo kadastras – valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai. Remiantis šio įstatymo 26 straipsniu, Georeferencinio pagrindo kadastro objektai – kelių ašinės linijos; gatvių ašinės linijos; geležinkelių ašinės linijos; upių, upelių ašinės linijos; kanalų ir melioracijos griovių ašinės linijos; ežerų ir tvenkinių ribos; pastatų ribos; miškų naudmenų ribos; žemės ūkio naudmenų ribos; geodezinio pagrindo punktai; žemės paviršiaus (aukščio) taškai. Taigi minėtame kadastre renkami specifiniai duomenys ir informacija, tarp jų, apie žemės ūkio naudmenų ribas. Teismo vertinimu, ką yra konstatavęs ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje, fakto konstatavimui apie faktinį pelkės susiformavimą – egzistavimą ginčo teritorijoje nepakanka Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro (duomenys neskelbtini) rašto. 

Sprendžiant, ar atsakovės veiksmais buvo padaryta žala aplinkai, t. y. ar yra pagrindas konstatuoti žalos padarymo faktą, būtinos specialios žinios. Byloje pateiktas 2019 m. gruodžio 2 d. Geologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone pakrantės“ patvirtina, kad 2019-11-19 buvo atliktas (duomenys neskelbtini) pakrantės žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) vietos patikrinimas, kurio tikslas – pelkės identifikavimas. Atlikus žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) plote ir kitur (duomenys neskelbtini) pakrantėje gręžimą, pergręžtos pelkėjančio ežero nuosėdos: durpingas mineralinis ir juodas organinis sapropelis (iki 0,9 m gylio). Sklypo paviršių iki 30-40 cm gylio sudaro blogai susiskaldžiusios išskydusios vandenyje, gelsvai rudos apvandenintos durpės. Geologijos tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į ežero dugne aptikto net 9 m storio sapropelio viršutinės dalies amžių (1075-925 m prieš dabartį), 2 ir 3 gręžiniais pergręžtas organinis sapropelis susidarė prieš keletą šimtų metų. Taigi, senojo ežero įlankos tiek žemės sklypo k. Nr. (duomenys neskelbtini) plote, tiek ir kitur vakarinėje dabartinio ežero pakrantėje, nors ir pelkėjo ilgą laiką, bet pelkėmis su gerai susiskaidžiusių durpių storyme nevirto (Dok-38917). Teismas pažymi, kad, sprendžiant nagrinėjamą ginčą, minėtas Geologijos tarnybos atliktas patikrinimas ir pateiktos išvados vertintinos kaip turinčios specialių žinių nagrinėjamu klausimu kompetentingos valstybės institucijos pateiktas vertinimas (CPK 197 straipsnis). Taigi iš Geologijos tarnybos pateiktų išvadų matyti, kad nėra pagrindo spręsti, jog ginčo Žemės sklype yra susiformavusi pelkė.

CPK 212 

        Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, t. y., jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo padaryta žala aplinkai, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.245 straipsnis).

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Atsakovę byloje atstovavo advokatas Algis Petrulis, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2083,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (800 Eur atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 600 Eur atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 83,20 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 600 Eur atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos už teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Kadangi ieškinys atmestas, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 2083,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 1,66 Eur. Kadangi iš šalių priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), šios išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Balsių valda“ dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, atsakovei UAB „Balsių valda“, juridinio asmens kodas 301491103, 2083,20 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt tris eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

                Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                            Jurgita Rimeikienė