Administracinė byla Nr. eA-5085-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01381-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. V. (H. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.                      Pareiškėjas H. V. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (15/6-3)12PR-62 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2.                      Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas dėl jo motinos vykdytos žurnalistinės veiklos. Pareiškėjo teigimu, jo motina nuo 2017 m. dirbo televizijoje (duomenys neskelbtini), 2017 m. ji „Facebook“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, atskleidžiantį rinkimų pažeidimus. Šis įrašas buvo peržiūrėtas 100 000 kartų. Po vaizdo įrašo paskelbimo, jį persekiojo nežinomi asmenys, buvo sumuštas. Nežinomi asmenys taip pat persekiojo jo seserį, per prievartą ją įsodino į automobilį, grasino susidoroti ir išprievartauti. Jo sesuo buvo užpulta ir kartu su motina. Tuomet seseriai užpuolikai smogė per galvą, o motinai sužalojo pirštus, nes jėga siekė iš jos atimti kompiuterį. Pareiškėjo teigimu, persekiojimą vykdo S. S. ir T. M.. Slėpdamiesi nuo persekiojimo, jie gyveno Maskvoje pas motinos brolį, vėliau – Minske pas motinos tetą.

3.                      Užsieniečio teigimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertindamas jų visumos. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad jo motina kilmės valstybėje neatliko jokios žurnalistinės veiklos. Atsakovo surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) Pedagoginį universitetą yra neaktuali, nes šį universitetą jo motina baigė ne 2010 m., o 2004 m. Be to, esminė aplinkybė, dėl kurios jam kyla pagrįsta baimė būti persekiojamam, yra ne jo motinos veikla televizijoje, o jos socialiniame tinkle paskelbtas vaizdo įrašas, kuris buvo ištrintas 2017 m. gegužės 20 d., t. y. po to, kai sesuo ir motina buvo užpultos. Pasakojimo neatitikimus dėl vaizdo įrašo panaikinimo datos pareiškėjas vertina kaip neteisingą vertimą.

4.                      Pareiškėjas skunde patikslino, kad T. M. buvo meras, parlamento rinkimuose nedalyvavo. Be to, dėl jo tėvo vykdomos veiklos motina buvo užpulta savo namuose, dėl patirtų sužalojimų jai buvo atliktos dvi operacijos. Dėl šeimai gresiančio pavojaus tėvas išvyko iš namų. 

5.                      Pareiškėjas nesutiko su pasakojimo apie sesers ir motinos užpuolimo, įvykusio 2017 m. gegužės 20 d., vertinimu. Esminės sesers ir motinos pasakojimo aplinkybės sutampa. Nesutapimai yra neesminiai, todėl pasakojimas negali būti laikomas prieštaringu. Pareiškėjo teigimu, jo, sesers ir motinos pasakojimai apie įvykius, įvykusius 2017 m. balandžio 3–4 d., taip pat yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Todėl ir šiems pasakojimams atsakovas turėjo taikyti abejonės privilegiją ir juos vertinti prieglobsčio prašytojų naudai.

6.                      Prieglobsčio prašytojo vertinimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos surinkti informaciją bei vadovautis informacinio pobūdžio pažyma, parengta atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus. Atsakovas be pagrindo nesurinko ir nevertino pareiškėjo prieglobsčio prašymą patvirtinančios ar paneigiančios informacijos, t. y. galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, patyrus sunkius sveikatos sužalojimus ar gavus grasinimų, dėl politikų korupcijos ir santykio su teisėsaugos institucijomis. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog jis neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų.

7.                      Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8.                      Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) jam gresia persekiojimas dėl jo motinos vykdytos žurnalistinės veiklos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo motinos veikla bei, atitinkamai, tariamu persekiojimu kilmės šalyje dėl šios veiklos, buvo atmestos dėl patikimumo stokos, todėl nelaikytos nustatytais faktais ir nevertintos sprendžiant prieglobsčio suteikimą. Dėl šių aplinkybių buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo baimės patirti persekiojimą, jo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta ir šiuo aspektu pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta.

9.                      Atsakovas teigė, jog prieglobsčio prašymo metu nebuvo nustatyta ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat, atsakovo vertinimu, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.

10.                      Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, jog jis tyrimą dėl pareiškėjo baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai. Remiantis kilmės valstybės informacija buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) veikia universitetas pavadinimu (duomenys neskelbtini) Valstybinis Pedagoginis universitetas, kuriame nėra Žurnalistikos fakulteto. Žurnalistikos specialybės pagal bakalauro ir magistro studijų programas galima mokytis Kultūros fakultete, Žurnalistikos katedroje, kuri tik nuo 2010 m. tapo atskira katedra (anksčiau ši katedra buvo bendra su Kinematografijos katedra). Ši informacija paneigė pareiškėjo teiginį, kad jo motina mokėsi Žurnalistikos fakultete, nes pareiškėjo motinos nurodytame universitete tokio fakulteto nebuvo. Be to, pasakojimų metu pareiškėjo motina negalėjo nurodyti nė vieno dėstytojo ar bendrakursio pavardės, nežinojo adreso, kur yra fakultetas ar universitetas, negalėjo įvardinti ir tikslaus universiteto pavadinimo, o užsienietės pasakojimas apie žurnalistikos studijas buvo nenuoseklus, nedetalus, neišsamus, prieštaravo kilmės valstybės informacijai. Todėl atsakovas pareiškėjo motinos pasakojimo dalį, kad ji baigė žurnalistikos studijas, laikė labiau netikėtina, nei tikėtina.

11.                      Atsakovas pažymėjo, kad užsieniečio motinos pasakojimas apie jos darbą televizijoje taip pat buvo nenuoseklus, prieštaringas. Savo pasakojimo detales pareiškėjo motina keitė kelis kartus tos pačios apklausos metu, o vykdant pakartotinę apklausą, pasakojo kitus faktus. Pirminės apklausos metu pareiškėjo motina negalėjo nurodyti tikslaus televizijos kanalo, kuriame ji dirbo, pavadinimo, o pateikus jos pačios duotą pažymėjimą, pakeitė paaiškinimus. Pirmoje apklausoje pareiškėjo motina teigė dirbanti televizijoje ir vedanti laidą, tačiau vėliau teigė, kad laidos nevedė. Aplinkybę, kad pareiškėjo motina dirba televizijoje, patvirtina jos pateiktas darbo pažymėjimas, tačiau atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jo motina atliko žurnalistinę veiklą. Todėl pareiškėjo motinos pasakojimas, kad ji yra žurnalistė ir kilmės valstybėje užsiėmė žurnalistine veikla, nebuvo laikomas nustatytu materialiuoju faktu ir nebuvo vertinamas sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą. Pareiškėjo motinos pasakojimas apie jos įrašus, paskelbtus straipsnius socialiniame tinkle, taip pat buvo nenuoseklus ir prieštaringas, todėl ir ši pasakojimo dalis nebuvo laikoma nustatytu faktu ir nebuvo vertinama sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą.

12.                      Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiu dėl baimės būti persekiojamam dėl tėvo vykdytos veiklos, atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo motina apklausos metu nurodė, jog su sutuoktiniu yra išsiskyrusi 10 metų, buvęs sutuoktinis šeimos neišlaiko. Pareiškėjo motina nepateikė Migracijos departamentui jokios informacijos apie jos sutuoktinio vykdytą veiklą. Taigi pareiškėjo motina neįvykdė pareigos bendradarbiauti su Migracijos departamentu, todėl jos nurodyti informacijos šaltiniai (privatūs tretieji asmenys), kurių pareiškėjo motina nenurodė iki ginčijamo sprendimo priėmimo, atsakovo nuomone, negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą sprendimą. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog jo pasakojimui dėl užpuolimo bei kad jo motinai buvo grasinta telefonu, turėjo būti taikoma abejonės privilegija. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo išnagrinėjo vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – Aprašas) nuostatomis, o pareigos įrodinėti neiginius neturi.

II.

13.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14.                      Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

15.                      Teismas bylos rašytiniais įrodymais nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2017 m. liepos 13 d., apie 13 val. 20 min., per Medininkų pasienio kontrolės punktą. Pareiškėjas 2017 m. liepos 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šiame prašyme nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kilmės valstybėje jo motina dirbo žurnaliste, dirbdama žurnaliste parašė straipsnį apie vietinį (duomenys neskelbtini) politiką, jo korupcinę veiklą, kuris dėl to per 2017 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) vykusius rinkimus nebuvo perrinktas į valdžią. Prieglobsčio prašytojas pirminės apklausos, įvykusios 2017 m. liepos 13 d., metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išpažįsta krikščionybę, politinei partijai ir organizacijai nepriklauso, nevedęs. Taip pat užsienietis nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2017 m. balandžio 6 d., atskrido į Maskvą, 2017 m. liepos 10 d. – į Minską, į Lietuvos Respubliką atvyko iš Minsko. Iš kilmės valstybės išvyko, nes 2017 m. pradžioje jo motina parašė straipsnį apie žinomą (duomenys neskelbtini) deputatą, kuris po 2017 m. balandžio 2 d. vykusių rinkimų, jam, motinai ir seseriai pradėjo grasinti susidorojimu, persekiojo, seserį grasino išprievartauti, jį sumušė. Į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Rusijoje taip pat sulaukė grasinančių skambučių. Į kilmės valstybę grįžti negali, nes bijo, jog su juo, motina ir seserimi bus susidorota. Migracijos departamentas 2017 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)15PR-157 įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir nagrinėti iš esmės jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apklausos, vykusios 2018 m. kovo 2 d., metu nurodė, kad kilmės valstybėje jo motina dirbo žurnaliste, dėl jos veiklos persekiojama visa šeima. Motina „Facebook“ paskyroje, kurią jis sukūrė, 2017 m. balandžio 2 d. paskelbė straipsnius, dėl kurių patyrė grasinimų. Draugo kvietimu 2017 m. balandžio 3 d. atėjo į rinkimų apygardą, įvyko susistumdymas, apsižodžiavimas, o 2017 m. balandžio 4 d. tų pačių asmenų buvo sumuštas. Bijodamas grasinimų, 2017 m. balandžio 6 d. išvyko į Maskvą pas motinos brolį. Iš sesers ir motinos pasakojimų žino, kad, jam išvykus į Rusiją, nepažįstami asmenys pradėjo sekti seserį, o jo draugas K. A. pradėjo juo domėtis. Taip pat iš sesers ir motinos pasakojimų žino, kad minėtas draugas seseriai rašė grasinančias žinutes, sesuo buvo užpulta 2017 m. gegužės 10 d., o 2017 m. gegužės 20 d. seserį ir motiną prie namų užpuolė keturi vyrai, kurie, atidarę taksi automobilio dureles, seseriai trenkė per galvą, iš motinos atėmė kompiuterį ir jai sužalojo pirštus. Apklausos metu užsienietis nurodė, kad, būdamas Maskvoje, 2017 m. balandžio 12 d. ar 13 d. patikrino motinos „Facebook“ paskyrą ir pastebėjo, jog visi įrašai panaikinti. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2018 m. balandžio 6 d. parengė išvadą Nr. (15/6-3)13PR-62RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. V., gim. 1999 m. (duomenys neskelbtini), prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Migracijos departamentas, remdamasis šia Išvada, priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą.

16.                      Teismas rėmėsi UTPĮ 76 straipsnio 2 dalimi, 83 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 96 ir 116 punktais.

17.                      Teismas nurodė, kad prieglobsčio prašytojas Migracijos departamentui pateikė galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, kuriuo remdamasis atsakovas nustatė, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir yra už savo kilmės valstybės ribų. Iš užsieniečio apklausos protokolo teismas nustatė, kad, pareiškėjo teigimu, jo motina E. S. yra žurnalistė ir jis kilmės valstybėje yra persekiojamas dėl motinos vykdomos žurnalistinės veiklos. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis savo 2018 m. balandžio 5 d. priimtu sprendimu Nr. (15/6-3)12PR-60, kuriuo nebuvo suteiktas prieglobstis (duomenys neskelbtini) pilietei E. S. Lietuvos Respublikoje, ir šį sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėjo motinos pasakojimas, jog ji yra žurnalistė ir užsiėmė žurnalistine veikla, nebuvo laikomas nustatytu materialiuoju faktu. Migracijos departamento 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (15/6-3)12PR‑60 teisėtumas ir pagrįstumas nėra paneigtas. Todėl Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, jo pasakojimo apie tai, kad jo motina kilmės valstybėje dirbo žurnaliste ir užsiėmė žurnalistine veikla, taip pat pagrįstai nelaikė nustatytu materialiuoju faktu ir jo nevertino spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą.

18.                      Teismas nurodė, kad užsienietis baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje siejo ir su jo motinos socialiniame tinkle paskelbtais straipsniais bei vaizdine medžiaga apie (duomenys neskelbtini) politikus ir rinkimų pažeidimus, kuriuos mobiliojo ryšio telefono pagalba užfiksavo pareiškėjo sesuo. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo motinos pasakojimų dalis apie jos parašytus ir socialiniame tinkle paskelbtus straipsnius, jų įtaką kilmės valstybės politiniame gyvenime yra visiškai nenuosekli ir prieštaringa. Išvadoje pažymėta, kad pareiškėjo motinos pasakojimo dalis apie parašytus straipsnius yra abejotina ir nėra labiau tikėtina, nei netikėtina, todėl ji nelaikyta nustatytu faktu. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimo apie paskelbtus įrašus „Facebook“ nelaikė nustatytu materialiuoju faktu, todėl jo nevertino spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą.

19.                      Teismas, konstatavęs, jog pareiškėjo pasakojimai apie jo motinos žurnalistinę veiklą ir įrašus socialiniame tinkle nėra labiau tikėtini, nei netikėtini ir nėra nustatyti faktai, visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo, motinos ir sesers sumušimu, persekiojimu, vertino kaip asmeninį suinteresuotumą prieglobsčio prašymo nagrinėjimo rezultatu. Migracijos departamentas pagrįstai šių pareiškėjo pasakojimų nelaikė nustatytais faktais. Tokiu būdu pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta, ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

20.                      Teismas nurodė, kad byloje taip pat nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

21.                      Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nenustatė pagrindo išvadai, kad išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

22.                      Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nebuvo pagrindo. Atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Aprašo nuostatų nepažeidė.

23.                      Įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III.

24.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

25.                      Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neužtikrino objektyvaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, tuo tarpu teismas, pritardamas atsakovo padarytoms išvadoms, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

26.                      Pareiškėjas pažymi, kad prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas tuo, jog jo motina, jis ir sesuo yra persekiojami (duomenys neskelbtini) dėl jo motinos vykdytos žurnalistinės veiklos. Pareiškėjo motina apklausų metu nenurodė, jog yra žurnalistė ir nuo 2017 m. dirbo televizijoje pavadinimu (duomenys neskelbtini). Persekiojimas prasidėjo dėl 2017 m. „Facebook“ paskyroje paskelbto vaizdo įrašo apie rinkimų pažeidimus, kurį nufilmavo pareiškėjo sesuo. Prieglobsčio prašytojus, jų įsitikinimu, persekioja S. S. ir T. M. (nes pirmiausia pareiškėjo motina įkėlė vaizdo įrašą, kuriame matyti rinkimų pažeidimai, o po to – apie T. M. bei S. S.).

27.                      Pareiškėjo vertinimu, atsakovo nurodyti nesutapimai, susiję su Žurnalistikos fakultetu, yra neesminiai, todėl negalėjo būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti jo motinos pasakojimo ir kilmės valstybės informacijos prieštaravimą.

33.                      Pareiškėjas sutinka su Migracijos departamento ir teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Šiuo atveju taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė (UTPĮ 87 str. 1 d. 1 p.). Nepaisant to, išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis gali būti kankinamas, gali būti žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas vien dėl to, jog persekiojimą vykdo S. S. ir T. M., o kilmės valstybė negali užtikrinti efektyvaus teisių gynimo ir apsaugos. Pareiškėjo vertinimu, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priimti sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini.

34.                      Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

35.                      Atsakovas atsiliepime kartoja Išvadoje ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus teiginius, akcentuoja, kad pareiškėjas nepagrindė savo baimės patirti persekiojimą, todėl jo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Atsakovas taip pat nusprendė nesuteikti papildomos apsaugos pareiškėjui, nes prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

36.                      Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (15/6-3)12PR-62 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir pareiškėjo prašymo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

37.                      Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti prieglobstį bei papildomą apsaugą pareiškėjui, kuris neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

38.                      Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2017 m. liepos 13 d. apie 13 val. 20 d. per Medininkų pasienio kontrolės punktą ir tą pačią dieną pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme suteikti prieglobstį užsienietis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kilmės valstybėje jo motina dirbo žurnaliste, dirbdama žurnaliste parašė straipsnį apie vietinį (duomenys neskelbtini) politiką, jo korupcinę veiklą, kuris dėl to per 2017 m. (duomenys neskelbtini) vykusius rinkimus nebuvo perrinktas į valdžią.

39.                      Pirminės apklausos, įvykusios 2017 m. liepos 13 d., metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išpažįsta krikščionybę, politinei partijai ir organizacijai nepriklauso, nevedęs. Paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2017 m. balandžio 6 d., atskrido į Maskvą, 2017 m. liepos 10 d. – į Minską, į Lietuvos Respubliką atvyko iš Minsko. Iš kilmės valstybės išvyko, nes 2017 m. pradžioje jo motina parašė straipsnį apie žinomą (duomenys neskelbtini) deputatą, kuris po 2017 m. balandžio 2 d. vykusių rinkimų, jam, motinai ir seseriai pradėjo grasinti susidorojimu, persekiojo, seserį grasino išprievartauti, jį sumušė. Į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Rusijoje taip pat sulaukė grasinančių skambučių. Į kilmės valstybę grįžti negali, nes bijo, jog su juo, motina ir seserimi bus susidorota.

40.                      Sekančios apklausos, vykusios 2018 m. kovo 2 d., metu pareiškėjas paaiškino, kad kilmės valstybėje jo motina dirbo žurnaliste, dėl jos veiklos persekiojama visa šeima. Motina „Facebook“ paskyroje, kurią jis sukūrė, 2017 m. balandžio 2 d. paskelbė straipsnius, dėl kurių patyrė grasinimų. Draugo kvietimu 2017 m. balandžio 3 d. atėjo į rinkimų apygardą, įvyko susistumdymas, apsižodžiavimas, o 2017 m. balandžio 4 d. tų pačių asmenų buvo sumuštas. Bijodamas grasinimų, 2017 m. balandžio 6 d. išvyko į Maskvą pas motinos brolį. Iš sesers ir motinos pasakojimų žino, kad, jam išvykus į Rusiją, nepažįstami asmenys pradėjo sekti seserį, o jo draugas K. A. pradėjo juo domėtis. Taip pat iš sesers ir motinos pasakojimų žino, kad minėtas draugas seseriai rašė grasinančias žinutes, sesuo buvo užpulta 2017 m. gegužės 10 d., o 2017 m. gegužės 20 d. seserį ir motiną prie namų užpuolė keturi vyrai, kurie, atidarę taksi automobilio dureles, seseriai trenkė per galvą, iš motinos atėmė kompiuterį ir jai sužalojo pirštus. Apklausos metu užsienietis nurodė, kad, būdamas Maskvoje, 2017 m. balandžio 12 d. ar 13 d. patikrino motinos „Facebook“ paskyrą ir pastebėjo, jog visi įrašai panaikinti.

41.                      Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2018 m. balandžio 6 d. parengė išvadą Nr. (15/6-3)13PR-62RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje pasiūlė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. V., gim. 1999 m. (duomenys neskelbtini), prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Migracijos departamentas priėmė šioje byloje ginčijamą 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (15/6-3)12PR-62 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“.

42.                      Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

43.                      Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

44.                      Įstatymo 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

45.                      Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

46.                      Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

47.                      Be to Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas reiškia, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

48.                      Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvertinus byloje pateiktus duomenis, Migracijos departamentui nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

49.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės siejo tik su aplinkybe, kad pareiškėjas bei jo šeimos nariai buvo persekiojami dėl pareiškėjo motinos žurnalistinės veiklos kilmės valstybėje. Pagrįsdamas šią aplinkybę, pareiškėjas apklausų metų nurodė eilę aplinkybių (šios nutarties 39, 40 pastraipos), kurias įvertinus visumoje su jo motinos E. S. duotais paaiškinimais, teismas sprendžia, jog pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra prieštaringi ir klaidinantys.

50.                      2018 m. kovo 1 d. ir kovo 2 d. vykusiose apklausose pareiškėjo motina baimę būti persekiojamai kilmės valstybėje siejo su socialiniame tinkle patalpintais straipsniais bei vaizdine medžiaga apie (duomenys neskelbtini) politikus ir rinkimų pažeidimus, kuriuos mobiliojo ryšio telefono pagalba užfiksavo jos dukra. Šiose apklausose pareiškėjo motina nurodė, kad įrašus socialiniame tinkle patalpino 2017 m. balandžio 3 d.. Tačiau aptariami rinkimai įvyko 2017 m. balandžio 2 d., todėl darytina išvada, jog po rinkimų paskleista informacija negali turėti kokios nors įtakos jau įvykusiems rinkimams.

51.                      Pareiškėjo motina 2017 m. liepos 13 d. teikdama prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad dėl jos neigiamo pobūdžio straipsnių politikas nelaimėjo rinkimų, kurie vyko 2017 m. balandžio 2 d. Vėliau pareiškėjo motina teigė, kad ji vedė laidą apie 2017 m. balandžio 2 d. rinkimus. Vėlesnių pasakojimų metu šią informaciją ji paneigė, tame tarpe ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodydama, kad ji iki 2017 metų niekur nedirbo, o įsidarbinusi televizijoje (duomenys neskelbtini), jokios tiriamosios žurnalistinės veiklos neatliko, o vykdė techninio pobūdžio jai pavestas funkcijas.

52.                      Taip pat apklausų metu pareiškėjo motina nurodė, jog ji 2004 metais baigė (duomenys neskelbtini) universiteto Žurnalistikos fakultetą, vėliau nurodė, kad baigė (duomenys neskelbtini) Pedagoginio Universiteto Žurnalistikos fakultetą, tačiau apklausų metu ji negalėjo nurodyti dėstytojų, universiteto rektoriaus, dekano, bendrakursių pavardžių.

53.                      Atsakovo išvadoje pateiktoje informacijoje iš kilmės šalies nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) veikia universitetas, pavadinimu (duomenys neskelbtini) Valstybinis Pedagoginis Universitetas, tačiau Žurnalistikos fakultetas jame neegzistuoja. Žurnalistikos specialybės – bakalauro ir magistro studijų programos galima mokytis Kultūros fakultete, kuris įkurtas 1970 metais Žurnalistikos katedroje, kuri tik 2010 metais tapo atskira katedra.

54.                      Pareiškėjas savo paaiškinimuose yra nurodęs, jog jo motinos „Facebook“ paskyroje publikuoti įrašai, dėl kurių ir prasidėjo šeimos persekiojimas, buvo ištrinti balandžio 12-13 dienomis. Tuo tarpu pareiškėjo motina nurodė, kad šie įrašai buvo ištrinti po to kai gegužės 20d. Iš jos buvo atimtas jos asmeninis kompiuteris.

55.                      Pareiškėjas apklausų metų nurodė, jog pas savo motinos dėdę jis kartu su motina ir seserimi išsikraustė gyventi nuo balandžio 5 ar 4 dienos. Tuo tarpu pareiškėjo motina nurodė, jog ji su dukra pas dėdę išsikraustė gyventi po to kai gegužės 20 dieną buvo užpultos.

56.                      Nustačius, jog pareiškėjo pasakojimai apie jo motinos darbinę veiklą, žurnalistinę veiklą ir įrašus socialiniame tinkle, apie šeimos narių elgesį tariamo persekiojimo metu, yra prieštaringi, nenuoseklūs, yra labiau netikėtini, nei tikėtini ir nėra nustatyti faktai, visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo, motinos ir sesers sumušimu, persekiojimu, vertinamos, kaip asmeninis suinteresuotumas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo rezultatu.

57.                      Nustatytus prieštaravimus bei neatitikimus pareiškėjo bei jo motinos teiktuose paaiškinimuose, apeliacinės instancijos teismo kolegija vertina kaip esminius ir paneigiančius galimybę, jog pareiškėjas savo kilmės šalyje gali būti persekiojimas dėl jo motinos veiklos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šioje byloje taikyti abejonės privilegijos principą, nes byloje nustatytos Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės, paneigiančios galimybę taikyti abejonės privilegijos principą. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

58.                       Byloje taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

59.                      Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai vertino, kad atsakovo sprendimas nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo H. V. (H. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.