Civilinė byla Nr. e2-922-1088/2023

Teisminio proceso Nr.2-69-3-05467-2022-8 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13.; 1.3.2.11.;3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

              sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant ieškovo S. Z. atstovei R. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Opticargo“ atstovei advokato padėjėjai Astai Kaminskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Opticargo“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Teismas

n u s t a t ė :

                     I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai                                       

1.       Ieškovas S. Z. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) galutinai sutikslinęs ieškinio reikalavimus (DOK-97945, el. b. III t. b. l. 62) prašo:

      1. Pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

      2. Negrąžinti ieškovo į darbą.

      3. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Opticargo“ (toliau – ir UAB „Opticargo“, atsakovė, darbdavys) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

      4. Priteisti iš atsakovės patirtą 2 000,00 Eur neturtinę žalą.

      5. Priteisti iš atsakovės už kiekvienus dvejus darbo metus vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, bet ne daugiau, kaip šešis vidutinius darbo užmokesčius.

      6. Priteisti iš atsakovės kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 

      7. Priteisti iš atsakovės netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

2.       Pradiniame, patikslintame ieškiniuose, teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę. Atsakovė atleido ieškovą iš darbo 2021 m. spalio 8 d. Ieškovas su atleidimu nesutinka; neaišku kokiu pagrindu buvo atleistas – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 54 straipsnio 1 dalies ar DK 55 straipsnio 1 dalies. Atsakovė ieškovą atleido formaliais pagrindais, neva dėl to, kad ieškovas nepateikė atsakovei nedarbingumą patvirtinančių dokumentų. Ieškovas apie nedarbingumą atsakovei pranešė 2021 m. spalio 12 d. Atsakovė nesilaikė DK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų; vadovaujantis DK 55 straipsniu ieškovo atleisti negalėjo, nes ieškovas neprašė jo atleisti iš darbo. Atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu. Ieškovas prašo jo negrąžinti į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taip pat kompensaciją, ne didesnę nei šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

3.       Ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes darbdavys turėdamas sąlygas, jog galėtų manipuliuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) teikiamais duomenimis apie ieškovo darbo pabaigą, neteisėtai nurodė darbo santykių pabaigos pagrindą. Ieškovo įsitikinimu, jo sveikata pablogėjo dėl atsakovės kaltės, negerbiant darbuotojo garbės ir orumo. Darbo funkcijų vykdymas ieškovui kėlė stresą, ieškovas patyrė nerimą, neteisybės jausmą, nepatogumus, pažeminimą, įtampą, jam negrįžtamai pašlijo sveikata.

4.       Ieškovą atleidus jam nebuvo sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri priteistina teismo sprendimu. Nustačius atsakovės neatsiskaitymo laiku su ieškovu faktą, atsakovė privalo sumokėti ieškovui netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį.

5.       Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė reikalavimus ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad po traumos, patirtos 2021 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini), labai pablogėjo ieškovo sveikatos būklė, darbdavys apie traumą buvo informuotas, pateikta medžiaga apie įvykį. Po traumos ieškovas turėjo tęsti darbą, atsakovė nepakeitė maršruto ir nesuteikė sąlygų gydyti traumą. Grįžęs iš komandiruotės 2021 m. spalio 4 d. išvyko į (duomenys neskelbtini). Atsakovė nenorėjo tęsti darbo santykių, todėl nepratęsė darbinės vizos ir ieškovą atleido. Patirtą neturtinę žalą sudaro tai, kad ieškovas po (duomenys neskelbtini) patirtos traumos dirbo, darbdavys nesuteikė sąlygų ir galimybės gydytis dėl ko ieškovui vėliau pablogėjo sveikatos būklė, ieškovas jautėsi blogai, tačiau atsakovė neteisėtai ieškovą atleido. Ieškovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovui yra išmokėtos visos su darbo santykiais susijusius išmokos, tačiau pavėluotai.

II. Atsakovės atsikirtimų argumentai

6.       Atsakovė atsiliepimuose, teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) darbo santykių su darbdaviu netęsė. Dokumentai, kurie tariamai patvirtina ieškovo nedarbingumą pateikti teikiant patikslintą ieškinį parodo, kad ieškovas jau buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Atsakovė jokių dokumentų, patvirtinančių ieškovo tariamą nedarbingumą, negavo. Be to, ieškovas neturėjo vizos ar kitų dokumentų, leidžiančių jam dirbti ieškovui (nuo 2021 m. spalio 8 d. buvo panaikintas (baigėsi galioti) leidimas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje). Darbo sutartis buvo nutraukta atsižvelgus į ieškovo veiksmus - neatvykimą į darbą, jo išreikštą valią nutraukti darbo sutartį.

7.       Ieškovas iš darbo nebuvo atleistas neteisėtai, todėl kompensacija nepriteistina. Jeigu būtų nuspręsta, kad atsakovė pažeidė atleidimo procedūrą ir neteisėtai atleido iš darbo ieškovą, sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo atsižvelgtina į tai, kad kompensacija už priverstinę pravaikštą atlieka socialinę funkciją ir saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Ieškovui pačiam neatvykus į darbą, neturint leidimo dirbti, būtų nelogiška skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas dėl tariamai neteisėto atleidimo kreipėsi po ilgo laiko.

8.       Ieškovas žinojo, kad neturi vizos, suteikiančios jam dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl, teiginiai, kad neva dėl atleidimo patyrė išgyvenimus, yra visiškai nepagrįsti ir yra deklaratyvūs. Ieškovas reikalaudamas priteisti neturtinę žalą nenurodė, kokia iš esmės jo neturtinė vertybė yra pažeista ir kodėl už ją turi būti atlyginama bei neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

9.       Atsakovė su ieškovu yra atsiskaičiusi. Viso ieškovui buvo apskaičiuota išmokėti 8364,50 Eur, sumokėta – 8365 Eur suma. Jokių išskaitų nebuvo atlikta. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovė yra neišmokėjusi dalies išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, prašė netesybas mažinti iki minimalios sumos, kadangi ieškovas pas atsakovę dirbo tik pusę metų.

10.       Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad apie ieškovo patirtą traumą (duomenys neskelbtini) atsakovei nebuvo žinoma, apie šias aplinkybes tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu, ieškovas jokių duomenų apie galvos traumą iki 2022 m. sausio 26 d. nebuvo pateikęs.  

  Teismas

 k o n s t a t u o j a :

              Ieškinys tenkinamas iš dalies.

        III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; darbo trukmė – pagal suminę darbo laiko apskaitą; darbo užmokestis – 1 060,00 Eur bei 50 procentų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytos dienpinigių normos už darbą komandiruočių metu (el. b. I t., b. l. 42-44).

        Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

12.       Ieškovas iš darbo atleistas jo nemokamų atostogų paskutinę dieną (el. b. II. b. l. 110, III t. b. l. 22, 71). VSDFV 2022 m. balandžio 8 d. duomenimis, ieškovo atleidimo pagrindas – DK 54 straipsnio 1 dalis (el. b. I t., b. l. 48-49). VSDFV 2022 m. liepos 15 d. duomenimis, ieškovo atleidimo pagrindas – DK 55 straipsnio 1 dalis (el. b. III t. b. l. 83-84). Iš atsakovės pateikto darbo sutarties priedo Nr. 35 matyti, kad ieškovas atleistas 2021 m. spalio 8 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. II t., b. l. 101), todėl vertinamas ieškovo atleidimo iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtumas. 

13.       DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas pateikė atsakovei rašytinį pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, nėra.

14.       Vertinant darbo sutarties nutraukimo aplinkybes matyti, kad ieškovas šioje byloje nuosekliai teigė, jog į darbą nuo 2021 m. spalio 8 d. neatvyko dėl to, kad po 2021 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini)  darbo metu patirtos galvos traumos, kuomet jam ant galvos nukrito metalinis maždaug 2–3 kg metalinis strypas (el. b. III t., b. l. 182). Atsakovės atstovės argumentai, jog iki šios bylos nagrinėjimo įš esmės pradžios nebuvo atsakovei žinoma apie ieškovo patirtą galvos traumą (duomenys neskelbtini), apie ieškovo gydymąsi, yra nepagrįsti, kadangi ieškovas šiomis aplinkybėmis grindė skundą darbo ginčų komisijai bei pateikė įrodymus apie iškart po traumos įvykusį apsilankymą skubios medicininės pagalbos skyriuje (el. b. II t. b. l. 2-36). 

15.       Atsakovė teigė, kad  ieškovas nesiekė tęsti darbo santykių ir pats sąmoningai neatvyko į darbą, neprasitęsė vizos gyventi Lietuvoje, nedarbingumo pažymėjimo nepateikė, todėl darbo sutartis buvo nutraukta atsižvelgus į ieškovo veiksmus – neatvykimą į darbą ir išreikštą valią nutraukti darbo sutartį. Iš prie ieškinio pridėto susirašinėjimo sms žinutėmis matyti, kad ieškovas 2021 m. spalio 12 d. sms žinute informavo atsakovę, kad yra ligoninėje. SPĮ (duomenys neskelbtini)  medicininių dokumentų 2022 m. vasario 21 d. išrašo duomenimis (el. b. III, b. l. 69), 2021 m. spalio 8 d. ieškovui buvo suteikta greitoji medicininė pagalba, diagnozuota smegenų infarktas su hipertenzija. 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovui diagnozuotas smegenų infarktas, kurį sukelia smegenų arterijų trombozė su hipertenzija. 2021 m. gruodžio 12 d. skubi medicininė pagalba dėl galvos skausmo. Neurologijos skyriuje gydytas nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2021 m. spalio 15 d.; infekciniame skyriuje – nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2021 m. spalio 21 d. Nedarbingas laikotarpiais nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d., nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d., nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. sausio 20 d. Atsakovė nurodė, kad ieškovas jokių nedarbingumą patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl kyla abejonės dėl ieškovo į bylą pateiktų medicininių dokumentų tikrumo ir jų surašymo datų teisingumo, tačiau, teismo vertinimu, vien abejonėmis grįsta atsakovės nuomonė nėra pakankama šių dokumentų nelaikyti įrodymais ir jų nevertinti visų kitų įrodymų kontekste. Iš sms susirašinėjimo matyti, kad priešingai, nei nurodo atsakovė, ieškovas siekė toliau dirbti pas atsakovę ir domėjosi, klausė atsakovės, kada bus sprendžiamas vizos pratęsimo klausimas. Tačiau 2021 m. spalio 12 d. gavus ieškovo pranešimą, jog turi nedarbingumą ir yra ligoninėje, atsakovės darbuotojo buvo pranešta, kad ,,jums jau nebeatidarysim vizos“, ,,pasibaigė vizos galiojimas ir tiesiog jos nepratęsėme“ (el. b. I t., b. l. 70-73,76,78). Apie tai, kad ieškovas iš darbo atleistas nuo 2021 m. spalio 8 d. ieškovui pranešta 2021 m. lapkričio 11 d. (el. b. I t., b. l. 73).  Byloje nustačius, kad ieškovas nebuvo DK 55 straipsnyje nustatyta tvarka išreiškęs valios nutraukti darbo sutartį, ieškovo atleidimas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažintinas neteisėtu.

16.       Byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atsakovės atstovės argumentai, kad ieškovas pats nesiekė tęsti darbo santykių, kadangi į darbą neatvyko, nedarbingumo pažymėjimo nepateikė, neprasitęsė vizos gyventi Lietuvoje, nepaneigia ieškovo atleidimo DK 55 straipsnio pagrindu neteisėtumo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas galėjo būti atleistas atsakovės nurodytu atleidimo iš darbo pagrindu (CPK 177, 178 straipsniai).

17.       Ieškovas prašo negrąžinti į darbą. Pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad darbo santykiai pasibaigė atsakovei nusprendus netęsti ieškovo darbo vizos, kas reiškia, kad nėra galimybių ieškovui dirbti atsakovės įmonėje, laikytina, jog darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo ir spręstinas iš atsakovės ieškovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos klausimas ( DK 218 straipsnio 2, 4 dalys).

18.       Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką reglamentuoja Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d.). Aprašo 5.9 papunktyje nustatyta, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio (3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis), apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką. Iš aprašo reikalavimus atitinkančios atsakovės pateiktos 2022 m. vasario 28 d. Darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimo pažymos (el. b. II t., b. l. 109) matyti, kad apskaičiuotas ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 49,06 Eur (2698,18 Eur (suma) / 55 (darbo dienos) = 49,06 Eur). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1274 buvo patvirtintas vidutinis 21 darbo dienos per mėnesį skaičius 2021 m., todėl vidutinis vieno mėnesio ieškovo darbo užmokestis apskaičiuotinas taip: 49,06 Eur x 21 darbo dienos = 1030,26 Eur. Nuo ieškovo atleidimo iš darbo 2021 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo priėmimo išmokos suma neatskaičius mokesčių sudaro 12363,12 Eur (1030,26 Eur x 12 mėn.). Teismas, atsižvelgdamas į kompensacijos tikslus, paskirtį, į tai, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo pusę metų, į teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukmę, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo principais sprendžia paskaičiuotos 12363,12 Eur kompensacijos dydį už priverstinę pravaikštą sumažinti iki 4121,04 Eur.

19.       Ieškovo reikalavimas priteisti DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytą kompensaciją, susijusią su išdirbtų metų darbovietėje skaičiumi, netenkinamas, nes ieškovo ir atsakovės darbo santykiai truko šešis mėnesius ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovo darbo stažas nesiekia dviejų metų darbo stažo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11701/2021).

             Dėl neturtinės žalos atlyginimo

20.       Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai padaryta neturtinė žala nedidelė, pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017).

22.       Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad dėl neteisėto atleidimo ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, jaučiasi labai pažemintas, darbdavio išnaudotas, kadangi ieškovas, neturėdamas kito pasirinkimo, atidirbo pamainą būdamas traumuotas, grįžęs namo į (duomenys neskelbtini)  gydėsi, tačiau atsakovė nusprendė atsikratyti ieškovu jį neteisėtai atleisdama. Ieškovo darbo metu patirtą galvos traumą patvirtina byloje pateiki įrodymai, tačiau ieškovo pateikti duomenys apie lankymąsi poliklinikoje ir ieškovui atliktus tyrimus (e. b. II t., b. l. 120-124), išrašas iš medicininių dokumentų (el. b. III t. b. l. 69-70) nepatvirtina, kad būtent dėl darbo metu patirtos traumos ieškovas kreipėsi į gydymo įstaigas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas susirašinėjimuose su darbdaviu jokių aplinkybių, susijusių su darbo metu patirtos traumos sukeltomis pasekmėmis nenurodė. Teismas vertina, kad pats neteisėto atleidimo faktas ir nesavalaikis atsiskaitymas galėjo neigiamai įtakoti ieškovo emocinę būseną, sukelti neteisybės jausmą, tačiau įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog dėl ieškovo patirtų išgyvenimų būtų kilusios skaudžios ar ilgalaikės pasekmės, nėra. Nėra įrodymų, pagrindžiančių konkrečius atsakovės veiksmus, sukėlusius ieškovui tokias neigiamas pasekmes, atsakovei suponuojančias pareigą atlyginti žalą. Teismas, pripažindamas, kad ieškovo teisių pažeidimu neteisėtai jį atleidžiant iš darbo buvo padaryta neturtinė žala, tačiau atsižvelgiant į padarytos žalos mąstą ją vertindamas nedidele, sprendžia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti (CPK 12, 183, 185 straipsniai).   

         Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

23.       Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teismo posėdyje ieškovo atstovė pareiškė, kad, susipažinus su atsakovės pateiktais duomenimis apie ieškovui išmokėtas išmokas, šis reikalavimas nėra aktualus ir jo nepalaiko, kadangi visos ieškovui priklausiusios su darbo santykiais susijusios išmokos, įskaitant ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, jau yra išmokėtos. Atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas atmestinas.

          Dėl netesybų

24.       Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

25.       Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

26.       Byloje nenustatyta darbuotojo kaltės, todėl yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas. Bylos duomenys patvirtina ir dėl to tarp šalių ginčo nėra, kad su ieškovu galutinai atsakovė atsiskaitė 2022 m. balandžio 28 d. Atsakovė ieškovui 2021 m. lapkričio 4 d. pervedė 500 Eur (el. b. II t., b. l. 113, III t., b. l. 177), 2022 m. balandžio 28 d. pervedė 454,68 Eur (el. b. III t., b. l. 42, 33). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 3137,48 Eur netesybų, kurios apskaičiuojamos taip: už pradelstą laiką iki 2021 m. lapkričio 4 d. – 864,08 Eur (1030,26 Eur (vidutinis darbo užmokestis) x 26 (pradelstos dienos) / 31 (mėnesio dienos) = 864,08 Eur, už pradelstą laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. – 2273,40 Eur (454,68 Eur (pradelsta suma) x 5 (pradelsta mėnesių) = 2273,40 Eur). 

          Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 271 Eur žyminio mokesčio (7258,52 Eur (4121,04 Eur + 3137,48 Eur) x 3 proc. = 164 Eur + 107 Eur už neturtinį reikalavimą) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovė byloje patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Patenkinti keturi reikalavimai ir septynių, todėl ieškinį patenkinus 57 proc. (100 proc. x 4 / 7 = 57 proc.), proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 43 proc., iš ieškovo atsakovei priteistina 172 Eur (400 Eur x 43 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

28.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 10,43 Eur, iš kurių 7,40 Eur valstybei priteistina iš atsakovės (10,43 Eur x 57 proc. = 5,96 Eur). Ieškovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis 4,49 Eur (10,43 Eur x 43 proc. = 4,49 Eur) neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumos, todėl šios išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-           270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

              ieškinį tenkinti iš dalies.

              Pripažinti ieškovo S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo uždarojoje  akcinėje bendrovėje  „Opticargo“, juridinio asmens kodas 136023596, neteisėtu.

              Ieškovo į darbą negrąžinti, pripažinti, kad darbo santykiai tarp S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „Opticargo“, juridinio asmens kodas 136023596, yra nutraukti šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

             Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Opticargo“, juridinio asmens kodas 136023596, ieškovui S. Z., gim. (duomenys neskelbtini),  4121,04 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto dvidešimt vieno euro 4 ct) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, 3137,48 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimt septynių eurų 48 ct) netesybas.

       Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

             Priteisti iš ieškovo S. Z., gim. (duomenys neskelbtini),  atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Opticargo“, juridinio asmens kodas 136023596, 172 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

             Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Opticargo“, juridinio asmens kodas 136023596, valstybei 271 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį (Valstybinė  mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

             Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Opticargo“, juridinio asmens kodas 136023596, valstybe 5,96 Eur (penkių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                 Edita Vitonė