Civilinė byla Nr. 2S-1884-275/2011

Procesinio sprendimo kategorija 32.5.; 110.1.;

122.4.; 128.17.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. sausio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (įkeistų daiktų savininkės) D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 16 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Swedbank, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys: skolininkas (įkeistų daiktų savininkas) J. P., kiti įkeistų daiktų savininkai D. P., K. V., M. V.,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

J. P., užtikrindamas iki 2015 m. gegužės 5 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 15120070000447, 2007-05-31 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į Swedbank, AB) nekilnojamuosius daiktus: 6,7000 ha plotas žemės sklypą, 592,94 kv.m ploto kumetyną, 830,03 kv.m ploto dvaro pastatą, 121,79 kv.m ploto poilsio namelį, 121,79 kv.m ploto poilsio namelį, 121,79 kv.m ploto poilsio namelį, 100,03 kv.m ploto poilsio namelį, 24,72 kv.m ploto pirtį, 25,66 kv.m ploto pirtį, 18,33 kv.m ploto sargo namelį, tris lieptus, lietaus nuotekų tinklus (35,07 m tinklų su šuliniais (3 vnt.)), vandentiekio tinklus (623,64 m vandentiekio tinklų su arteziniu gręžiniu ir šuliniais (4 vnt.)), dujotiekio tinklus (80,87 m tinklų su rezervuaru), nuotekų tinklus (46,35 m spaudiminės kanalizacijos tinklų su valymo įrenginiu ir šulinį), nuotekų tinklus (198,62 m fekalinės ir spaudiminės kanalizacijos tinklų su šuliniais (5 vnt.), valymo įrenginiu, šuliniu-siurbline (2 vnt.)), nuotekų tinklus (197,36 m fekalinės ir spaudiminės kanalizacijos tinklų su riebalų gaudykle, šuliniais (5 vnt.), valymo įrenginiu ir šuliniu-siurbline (2 vnt.)), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius M. V., K. V., D. P. ir J. P. Pareiškėjas (kreditorius) pareiškime nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė - 2007-05-05 kredito sutartis Nr. 07-043159-ZU su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais, - nėra vykdoma, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. birželio 16 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 6,7000 ha plotas žemės sklypą, 592,94 kv.m ploto kumetyną, 830,03 kv.m ploto dvaro pastatą, 121,79 kv.m ploto poilsio namelį, 121,79 kv.m ploto poilsio namelį, 121,79 kv.m ploto poilsio namelį, 100,03 kv.m ploto poilsio namelį, 24,72 kv.m ploto pirtį, 25,66 kv.m ploto pirtį, 18,33 kv.m ploto sargo namelį, tris lieptus, lietaus nuotekų tinklus (35,07 m tinklų su šuliniais (3 vnt.)), vandentiekio tinklus (623,64 m vandentiekio tinklų su arteziniu gręžiniu ir šuliniais (4 vnt.)), dujotiekio tinklus (80,87 m tinklų su rezervuaru), nuotekų tinklus (46,35 m spaudiminės kanalizacijos tinklų su valymo įrenginiu ir šulinį), nuotekų tinklus (198,62 m fekalinės ir spaudiminės kanalizacijos tinklų su šuliniais (5 vnt.), valymo įrenginiu, šuliniu-siurbline (2 vnt.)), nuotekų tinklus (197,36 m fekalinės ir spaudiminės kanalizacijos tinklų su riebalų gaudykle, šuliniais (5 vnt.), valymo įrenginiu ir šuliniu-siurbline (2 vnt.)), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius M. V., K. V., D. P. ir J. P., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti. Įspėjo skolininką (įkeisto turto savininką) J. P., bei įkeisto turto savininkus M. V., K. V., D. P., kad negrąžinus skolos, t.y. 684 389,45 EUR negrąžinto kredito, 25 215,15 EUR pradelstų palūkanų, 16 720,66 EUR delspinigių už pradelstą kreditą, 1 879,47 EUR delspinigių už pradelstas palūkanas, iš viso: 728 204,73 EUR bei 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju skolą sudaro: 684 389,45 EUR negrąžinto kredito, 25 215,15 EUR pradelstų palūkanų, 16 720,66 EUR delspinigių už pradelstą kreditą, 1 879,47 EUR delspinigių už pradelstas palūkanas, iš viso: 728 204, 73 EUR bei 137 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog kreditorius, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.217 str., 6.218 str., bei kreditavimo sutarties 11.2.1. p. nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 10 dienų terminui nuo 2011 m. gegužės 16 d. įteikto pranešimo Nr. SR-25478 skolininkui (įkeisto turto savininkui) J. P. bei įkeisto turto savininkams M. V., K. V., D. P. dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kreditavimo sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kreditavimo sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Teismas motyvavo, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.)..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo (įkeistų daiktų savininkė) D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 16 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad skolininkas, grįžęs iš komandiruotės, galėtų pateikti teismui įrodymus apie galutinį šalių susitarimą dėl skolos grąžinimo terminų arba pristatyti įrodymus apie kredito grąžinimo faktą. Nurodo, kad hipotekos skyriaus nutartis priimta pareiškėjo pateiktų klaidinančių duomenų pagrindu, nes skolininkas, pripažindamas skolą, susitarė su Swedbank, AB vadovybe, jog skolą padengs, realizavęs investicinį projektą. Šiuo klausimu skolininkas išvykęs į Vakarų Europą, kur sprendžiami sandorio dėl kreditinės linijos atidarymo reikalai. Kadangi Swedbank, AB skolininkas J. P. dar nėra grįžęs į Lietuvą, o suderinti skolos grąžinimo terminai siejami su jo grįžimo iš komandiruotės faktu, pareiškimas, kurį pateikė kreditoriaus atstovas, teismui paduotas anksčiau, negu nustatytas atsiskaitymo terminas.

Pareiškėjas (kreditorius) Swedbank, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-06-16 nutartį palikti nepakeistą, D. P. atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad pagal Civilinio kodekso 4.192 str. 1 d. teisė nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą daiktą atsiranda, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas neįvykdo hipoteka užtikrinto įsipareigojimo. Civilinio proceso kodekso 558 str. nustato, kad ši teisė realizuojama hipotekos kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių su įstatymų reikalavimus atitinkančiu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, pagal kurį hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams). Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui. Swedbank, AB Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė įrodymus, kad ūkininkas J. P. 2007-05-05 sudarė kredito sutartį Nr. 07-043159-ZU (su visais pakeitimais ir papildymais), pagal kurią visa skola bankui 2011 m. gegužės 24 d. buvo 728 204,73 EUR. Kadangi skolininkas prisiimtų įsipareigojimų Swedbank, AB neįvykdė ir suteikto kredito iki nustatyto termino negrąžino, o kredito sutarties tinkamas įvykdymas yra užtikrintas hipotekos lakštu Nr. 15120070000447 įkeistu turtu, Civilinio kodekso 4.192 str. 1 d. pagrindu Swedbank, AB kaip hipotekos kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Ši Swedbank, AB kaip hipotekos kreditoriaus teisė buvo realizuota laikantis Civilinio kodekso 4.192 str. ir Civilinio proceso kodekso 558 str. reikalavimų. Teisiniai santykiai dėl turto hipotekos ir/ar įkeitimo yra specifinė teisinių santykių sritis, kuri nagrinėjama ne ginčo teisenos tvarka (CPK 442 str. 11 p.), todėl remiantis Civilinio proceso kodekso 443 str. 7 d. bylos dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių nagrinėjamos neatsižvelgiant į tai ar bylos nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Todėl skundai bylose dėl hipotekos teisinių santykių galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti hipoteka, turto hipotekos sandorį gali ginčyti Civilinio kodekso išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar ginti kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Šią poziciją patvirtina suformuota kasacinio teismo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-29 nutartyje Nr. 3K-3-523/2005, 2007-05-08 nutartyje Nr. 3K-3-201/2007, 2010-05-28 nutartyje Nr. 3K-3-260/2010. 2010-05-28 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010 taip pat pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įtvirtintas teisminis precedentas, kad ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Iš skundžiamos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties matyti, kad teismas tinkamai įvykdė įstatymo reikalavimus ir atliko visas nustatytas privalomas procedūras, kurių teisėtumo D. P. neginčija. Kadangi teismas priimdamas skundžiamą nutartį griežtai laikėsi ir nepažeidė Civilinio proceso kodekso 558 str. reikalavimų, kurie reglamentuoja pareiškimo dėl hipoteka įkeisto turto areštą ar priverstinį skolos išieškojimą, todėl atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą hipotekos skyriaus nutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Civilinio proceso kodekso 558 str. 1 d. numatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Civilinio proceso kodekso 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas ateityje priims nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, būtent šiomis įstatymo nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė.

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia hipotekos sutarties šalių ginčų, t.y. nagrinėdamas bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, hipotekos teisėjas patikrina, ar egzistuoja visos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia hipotekos sutarties šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar jam priklauso atlikti atitinkamą procedūrą, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju, atliekamas prašomas veiksmas, priešingu – jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad AB bankas „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į Swedbank, AB) pagal 2007 m. gegužės 5 d. tarp jo ir J. P. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 07-043159-ZU (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) suteikė 724 985,76 EUR kreditą. Iš byloje esančios 2011 m. birželio 6 d. pažymos apie registruotųjų pašto korespondencijos siuntų įteikimą matyti, kad 2011 m. balandžio 14 d. skolininkui J. P. bei kitiems įkeisto turto savininkams buvo įteikti banko 2011 m. balandžio 7 d. raštai Nr. SR-18612 dėl skolos Swedbank, AB (b.l. 149-150). Minėtame rašte dėl skolos išieškojimo pateiktas skolos apskaičiavimas ir nurodyta, kad skolininkai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Taip pat buvo nustatytas konkretus terminas, t.y. iki 2011 m. gegužės 1 d., sutarties pažeidimams pašalinti. Kadangi trūkumai nebuvo pašalinti, banko rašte nurodytas 86 518 EUR įsiskolinimas nebuvo sumokėtas, Swedbank, AB 2011 m. gegužės 16 d. skolininkui ir kitiems įkeisto turto savininkams registruotu paštu išsiuntė raštus Nr. SR-25478, kad nuo 2011 m. gegužės 2 d. kredito sutartis yra nutraukta, 2011 m. gegužės 2 d. skola pagal sutartį sudaro 713 114,62 EUR (b.l 151). Šie įrodymai patvirtina, jog skolininkai nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Skolininkai nesutikdami su tokiais kreditoriaus pateiktais įrodymais turi teisę juos ginčyti ir pateikti paneigiančius įrodymus, tačiau kartu su atskiruoju skundu tokie įrodymai nebuvo pateikti. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad atsiskaitė su hipotekos kreditoriumi arba kad bent iš dalies šiuo metu moka įmokas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkai tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o hipotekos kreditorius nepagrįstai atsisakė priimti prievolės įvykdymą ir dėl to nepagrįstai nutraukė kredito sutartį. Priešingai, hipotekos kreditorius siunčiamais raštais ragino skolininkus vykdyti sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2007 m. gegužės 5 d. kredito sutartį Nr. 07-043159-ZU (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), tačiau skolininkai kreditoriui skolos nemokėjo ir nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.

Apeliantės atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl kreditoriaus pateiktų klaidinančių duomenų yra abstraktūs ir grindžiami teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybes dėl skolininko J. P. susitarimų su Swedbank, AB vadovybe dėl skolos padengimo realizavus investicinį projektą nepagrįstos jokiais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad šios aplinkybės nesaisto kreditoriaus kreipiantis į teismą dėl pažeistų jo teisių gynimo. Šiuo atveju skolininkas J. P. turėjo galimybę kreiptis į teismą motyvuotu prašymu dėl bylos sustabdymo kol bus priimtas galutinis šalių susitarimas dėl skolos grąžinimo terminų, tačiau ir tokių duomenų byloje nėra pateikta.

Esant šių aplinkybių visetui konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai ir teiginiai yra abstraktūs ir deklaratyvūs bei nepagrįsti (CPK 178 str., 306 str. 1 d. 4 p., 338 str.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį nėra (CPK 337 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Danutė Kutrienė