Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12059-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija3.4.5.11.; 3.2.7.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Mano būstas NPC“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Conlex“.
Teismas,
n u s t a t ė:
Pareiškėja pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio Ginto Badikonio 2022-04-25 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti Nr.0040/12/01923-KP8 vykdomojoje byloje Nr.0040/12/01923.
Nurodo, kad antstolis nėra pareikalavęs pareiškėjos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos negalimos išieškoti per šešis mėnesius, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkės nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad kyla abejonių dėl antstolio siūlomo eksperto kvalifikacijos tinkamumo atlikti skundžiamame patvarkyme nurodomo nekilnojamojo turto ekspertizę.
Antstolis skundo netenkino.
Suinteresuotas asmuo AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Mano Būstas NPC“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti.
Byloje dalyvaujantys asmenys apie rašytinį procesą buvo informuoti pranešimu, CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbtu interneto tinklapyje www.teismai.lt.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad antstolis vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjos. 2022-04-25 priimtas skundžiamas patvarkymas Nr.0040/12/01923-KP8 vykdomojoje byloje Nr.0040/12/01923 dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal B. J. ir kt. skundą, bylos Nr. 3K-7-273/2012; kt.).
Pareiškėja argumentuoja, kad prieš priimdamas skundžiamą patvarkymą antstolis turėjo pareikalauti pareiškėjos CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų. Pareiškėja nurodo, kad antstoliui pareikalavus tokie įrodymai bus pateikti per protingą terminą.
Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vykdomųjų bylų duomenis, pagal kuriuos: išieškojimas iš pareiškėjos vykdomas nuo 2012 m., buvo sudaryti susitarimai dėl skolos mokėjimo dalimis, kurių pareiškėja tinkamai nevykdė, pareiškėja Lietuvos Respublikoje negauna jokių pajamų ir neturi sąskaitų kredito įstaigose, darytina išvada, kad antstoliui nebuvo pagrindo papildomai pareiškėjos prašyti pateikti įrodymus apie galimybę išieškoti skolą per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus, nes iš minėtų duomenų buvo akivaizdu, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus nebus išieškotos.
Pažymėtina, kad, pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą, skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008).
Taigi pareiškėja, vykdydama savo kaip skolininkės pareigą bendradarbiauti su antstoliu turi teisę bet kurioje vykdymo proceso stadijoje (taip pat ir teikiant skundą dėl antstolio veiksmų) pateikti antstoliui CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytus įrodymus, nepriklausomai nuo to ar antstolis to reikalauja.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartus vykdomųjų bylų duomenis apie vykdymo proceso eigą ir pareiškėjos veiksmus, spręstina, jog pareiškėja tinkamai nesilaikė pareigos bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, todėl pačiai pareiškėjai tenka prisiimti įstatyme numatytas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes.
Pareiškėja skundą taip pat argumentuoja nurodydama, kad kyla abejonių dėl antstolio siūlomo eksperto kvalifikacijos tinkamumo atlikti skundžiamame patvarkyme nurodomo nekilnojamojo turto ekspertizę.
Tačiau pareiškėja skunde nenurodo jokių aplinkybių ir kartu su skundu nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos reiškiamas abejones dėl eksperto kvalifikacijos. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis (šiuo atveju – pareiškėja) privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
Ištyrus vykdomosios bylos duomenis nenustatyta, kad egzistuotų aplinkybės, pagal kurias būtų galima spręsti, kad antstolio siūlomas ekspertas nėra tinkamas nekilnojamojo turto ekspertizei atlikti.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą veikė laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,
n u t a r i a:
Skundą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Audrius Žiedelis