Civilinė byla Nr. e2A-520-390/2022

                 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15094-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.1.3.3.1; 3.2.4.11;

3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko), Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal K. V. patikslintą ieškinį atsakovams A. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,Granito tarpininkai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,CC&L“, trečiasis asmuo Kauno 17-ojo notarų biuro notarė Rasa Inokaitienė, dėl vekselio iš dalies pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2016 m. liepos 20 d. ieškovės išduotą paprastąjį vekselį A. S. iš dalies negaliojančiu dėl suklydimo ir ekonominio spaudimo dalyje dėl pinigų gavėjo ir vekselio davėjo bei nustatyti, kad vekselis išduotas UAB ,,CC&L“, pinigų gavėjas UAB „Granito tarpininkai“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovui A. S. (toliau – atsakovas) būnant atsakovės UAB „Granito tarpininkai“ (toliau – atsakovė1) direktoriumi, o ieškovei atsakovės UAB „CC&L” (toliau – atsakovė2) direktore, šios įmonės vykdė muitinės tarpininkų veiklą. Atsakovė2 turėjo sunkumų vykdant piniginius įsipareigojimus pagal tarp šių įmonių sudarytas sutartis: 2014 m. vasario 26 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis Nr. 1846, 2014 m. vasario 26 d. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis Nr. 1846, 2015 m. lapkričio 15 d. Sutartis dėl automobilių saugojimo. Tam, kad atsakovė1 atidėtų mokėjimo terminus, jos vadovas – atsakovas, pareikalavo, kad ieškovė išduotų jam vekselį. Ieškovė pavargusi nuo atsakovo nuolatinio spaudimo ir trukdymo teikti muitinės tarpininko paslaugas, sutiko išduoti vekselį. 2016 m. liepos 20 d. vekselis turėjo būti išduotas kaip atsakovės2 prievolių atsakovei1 užtikrinimo priemonė, leidžianti operatyviai, nesikreipiant į teismą, pradėti skolos išieškojimą. Vekselio tekstą parengė atsakovas ir ieškovei nurodė vekselio davėjo vietoje pasirašyti vardu ir pavarde, įrašyti savo asmens kodą bei adresą. Vekselis sudarytas vienu egzemplioriumi, jo kopijos nei sandorį tvirtinusi notarė nei atsakovas neleido pasidaryti. Pabrėžė, kad tarp vekselio šalių niekada nebuvo susiklostę paskolos santykiai, ieškovė nėra gavusi vekselyje nurodytos sumos, ieškovei nereikėjo asmeninėms reikmėms 20 000 Eur.

3.       Atsakovas A. S. ir atsakovė1 UAB ,,Granito tarpininkai“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės apie asmeninės skolos nebuvimą ir ginčijamo vekselio išdavimą neatitinka tikrovės ir yra nelogiškos. Ieškovė verslininkė, valdžiusi bendrovę eilę metų, todėl akivaizdu, kad ginčijamo vekselio sudarymo metu jai buvo suprantamas jos išduoto vekselio turinys ir iš jo išdavimo kylančios pasekmės. Ieškovė nesąžiningai siekia sutapatinti skirtingas skolas, t. y. jos valdytos bendrovės skolą su savo asmenine skola, be to, skiriasi skolų dydžiai. 2016 metų liepos mėnesio pradžioje ieškovė pasakė, kad ji nėra UAB ,,CC&L“ direktorė, nori nusipirkti šios įmonės akcijų. Akcijų pirkimui atsakovo prašė paskolinti 20 000 Eur trumpam laikui, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Paskolinti atsakovo asmeniniai pinigai ieškovei buvo perduoti grynais notarų biure. Ieškovės nurodomos suklydimą pagrindžiančios aplinkybės yra išnagrinėtos kitoje civilinėje byloje Nr.e2-861-886/2019, kurios sprendimas turi prejudicinę reikšmę šiai bylai.

5.       Atsakovė2 UAB ,,CC&L“ atsiliepime prašė ieškinį tenkinti.

6.       Nurodė, kad iš perduotų atsakovės2 dokumentų matyti, jog buvo susiklosčiusi nepalanki ekonominė situacija, pradėjo vėluoti atsakovės2 atsiskaitymai su atsakove1 už atliktas paslaugas. 2016 m. liepos 1 d. UAB „CC&L“ skola siekė 19 926,97 Eur. UAB „Granito tarpininkai“ direktorius A. S. norėdamas užsitikrinti, kad įmonės skola nedidės, su tuometine UAB „CC&L“ direktore – ieškove, pasirašė neprotestuotiną vekselį. Vekselis buvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą. Tik vėliau pamatyta, kad UAB „Granito tarpininkai“ direktoriaus A. S. jis buvo klaidingai supildytas. Jame nurodyta klaidinga informacija, kad ieškovė yra skolinga A. S., o ne, kad UAB „CC&L“ yra skolinga UAB „Granito tarpininkai“. Vekselis buvo supildytas tam, jog įmonė UAB „CC&L“ grąžintų susidariusi įsiskolinimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 17,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovė K. U. (dabar V.) 2016 m. liepos 20 d. pasirašė ir atsakovui A. S. išdavė 2016 m. liepos 20 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo atsakovui 2019 m. rugsėjo 1 d. be sąlygų sumokėti 20 000 Eur, mokėjimo vieta: (duomenys neskelbtini). Vekselis 2016 m. liepos 20 d. patvirtintas Kauno m. 17-ojo biuro notarės Rasos Inokaitienės.

9.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-816-886/2019 UAB ,,Granito tarpininkai“ iš UAB ,,CC&L“ priteista 29 458,85 Eur skola ir 8 procentų dydžio procesinės palūkanos. Byloje taip pat buvo prašoma pripažinti UAB „CC&L“ ir UAB ,,Granito tarpininkai“ 2017 m. rugsėjo 5 d. įsiskolinimo padengimo sutartį Nr. 1 negaliojančia kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo, tačiau šis reikalavimas netenkintas. Sprendimas įsiteisėjęs.

10.       Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. balandžio 3 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. M-1-01-19806-18, pradėtas pagal ieškovės vadovaujamos UAB ,,CC&L“, ir kitų įmonių, pareiškimą dėl atsakovės1 vadovo A. S. galimai neteisėtų veiksmų apmokestinant įmones už įvažiavimą į muitinės krovinių postą.

11.       Ieškovė reiškiamu reikalavimu prašė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio, 1.91 straipsnio pagrindais pripažinti iš dalies negaliojančiu ir nustatyti, kad 2016 m. liepos 20 d. vekselis išduotas UAB ,,CC&L“, pinigų gavėjas UAB „Granito tarpininkai“.

12.       Teismas nusprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina ieškovės suklydimo CK 1.90 straipsnio turinio prasme. Ieškovė patvirtino, kad pati įrašė vekselyje savo vardą, pavardę, pasirašė, atsakovo susitarimu atvyko į notarų biurą, notarų biure tvirtinant vekselį jokių klausimų dėl jo turinio ieškovei nebuvo kilę. Teismo vertinimu, vekselio turinys yra aiškus – jame aiškiai nurodytas ir vekselio davėjas ir gavėjas – aiškiai nurodyti fiziniai asmenys, pilni jų duomenys, ieškovės pasirašytas, jokių prierašų, pastabų nėra. Teismas įvertino ir aplinkybę, jog vekselis patvirtintas notaro. Ieškovė teiginiams, jog vekselis išduotas UAB „CC&L” nepateikė jokių įrodymų. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad apie vekselio išdavimą UAB „CC&L” vardu jos akcininkams nebuvo nieko sakiusi. Pagal juridinių asmenų registro išrašą vekselio sudarymo metu ieškovė nebuvo UAB „CC&L” administracijos vadovė, kas reiškia, kad šios įmonės vardu veikti ir atstovauti įmonei prisiimant kokius nors įsipareigojimus ieškovė apskritai neturėjo teisės (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, ieškovė, būdama atsakinga ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, kaip normaliai atidi ir protinga, turėdama skolos užtikrinimo pagal vekselį, pilnai galėjo ir suvokė sudaromo sandorio esmę ir jo pasekmes.

13.       Teismas nusprendė, kad nėra įrodytas CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo taikymo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 176, 178, 183, 185 straipsniai).

14.       Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis darė išvadą, kad nėra byloje nustatyta objektyvių duomenų, kad ieškovė įrodė CK 1.91 straipsnio taikymo pagrindą, t. y. kad atsakovas A. S. kokiais nors neteisėtais veiksmais – reikalavo, grasino ar darė ekonominį spaudimą ieškovei tikslu, kad ieškovė išduotų vekselį ir dėl to jis buvo išduotas, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (CPK 12, 176, 178, 183, 185 straipsniai).

15.       Atsakovų A. S. ir UAB ,,Granito tarpininkai“ atstovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų dydžių ir jų apmokėjimą patvirtinančių duomenų, todėl atsakovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesvarstė. Ieškinį atmetus, valstybei priteisė iš ieškovės išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, iš atsakovų priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, padarė išvadą, kad: nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra nustatytas pareiškime nurodytas ekonominio spaudimo panaudojimo faktas; kad vekselio pasirašymo metu ieškovė nebuvo UAB „CC&L” direktorė. Visų pirma, ieškovė į bylą pateikė pareiškimo ir ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimą ne dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, o dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės netiriamos. Antra, teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-816-886/2019, kurioje ieškovė atstovavo atsakovę UAB „CC&L”, prejudiciniais faktais pripažino aplinkybę, kad 2016 metais gruodžio mėnesį ieškovė buvo UAB „CC&L” vadovė. Taigi, nors teisiškai ieškovė nebuvo įmonės vadovė, tačiau įmonės vadovės pareigas vykdė ir atitinkamai vekselio pasirašymo dieną veikė kaip įmonės direktorė. Teismo išvados visiškai nepagrįstos ir nelogiškos, rodančios tik formalų įrodymų vertinimą, nes teismas rėmėsi oficialiais dokumentais neįsigilinęs į jų turinį.

16.2.                      Dėl formalaus įrodymų vertinimo teismas padarė neteisingas išvadas ir dėl aplinkybių, susijusių su vekselio pasirašymu. Teismas ignoravo faktinę aplinkybę, jog notaro paslaugas, jų apimtį bei turinį užsakinėjo išimtinai tik atsakovas A. S.. Antra į notarų biurą ieškovė buvo nuvežta atsakovo A. S.. Notarų biure vekselio pasirašymas truko tik apie 10 minučių (įskaitant patekimą į biurą ir išėjimą iš jo). Trečia išėjus iš notaro biuro ir paprašius pasidaryti vekselio kopiją jos negavo. Ieškovės prašymas buvo nulemtas kaip įmonės vadovės, nes toks elgesys vykdomas remiantis verslo apskaitos standartų, tikslu tokio pobūdžio dokumentus apskaityti įmonės atidėjiniuose. Vekselio pasirašymas buvo vykdomas paskubomis, ieškovė šiame procese dalyvavo tik 10 minučių, išimtinai tik dėl atsakovo spaudimo. Nepaisant verslininkės kvalifikacijos, natūralu, kad neįmanoma įsidėmėti visų vekselio rekvizitų per tokį trumpą laiką.

16.3.                      Akivaizdu, kad atsakovas A. S. notarui nepareiškė, kad nori skolinti pinigų. Priešingu atveju notaras apie būtinumą paskolą forminti notariškai paskolos sutartimi būtų informavęs atsakovą ir parengęs du notarinius dokumentus - paskolos sutartį ir vekselį. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovas, vienasmeniai, nedalyvaujant ieškovei, užsakinėdamas notarinę paslaugą - vekselio tvirtinimą, notarei atskleidė ne visą informaciją, kas ir lėmė vekselyje tik ieškovės vardo ir pavardės įrašą. Tyčia, pasinaudodamas ekonominiu ieškovės pažeidžiamumu, sudarė sąlygas vekselį pasirašyti paskubomis. Teismo neteisingai įvertintas vekselio teisinis statusas lėmė neteisėtą, prieštaringą teismo sprendimą.

17.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. S. ir UAB ,,Granito tarpininkai“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant šiam teisiniam ginčui aktualias materialinės ir procesinės teisės normas. Ieškovė be savo pačios tikrovės neatitinkančių samprotavimų iš viso nepateikė jokių duomenų apie jos atžvilgiu naudotą ekonominį spaudimą. Pažymėtina, jog ieškovė jau bandė įrodinėti ir paneigti UAB „CC&L” skolą UAB „Granito tarpininkai“, tačiau visi šie ieškovės argumentai buvo atmesti Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-816-886/2019. Ginčijamo vekselio sudarymo metu ieškovei buvo suprantamas jos išduoto vekselio turinys ir iš tokio dokumento išdavimo kylančios pasekmės, t. y. ieškovė, išduodama vekselį, puikiai suprato, jog ji pati asmeniškai išduoda vekselį, o ne UAB „Granito tarpininkai“, bet A. S., o bandymas nesąžiningai sutapatinti jos valdytos bendrovės skolą su savo asmenine skola yra tik ieškovės gynybinė pozicija, siekiant išvengti asmeninės prievolės vykdymo. Maža to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pati įrašė vekselyje savo vardą, pavardę, pasirašė, atsakovo A. S. susitarimu atvyko į notarų biurą, notarų biure tvirtinant vekselį jokių klausimų dėl jo turinio ieškovei nebuvo kilę. Nesuprantama apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog ieškovės skola buvo įforminta išduodant ieškovei vekselį, o ne sudarant paskolos sutartį, gali paneigti ieškovės asmeninį įsipareigojimą atsakovui grąžinti pinigines lėšas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

19.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2016 m. liepos 20 d. pasirašė ir atsakovui A. S. išdavė 2016 m. liepos 20 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo atsakovui 2019 m. rugsėjo 1 d. be sąlygų sumokėti 20 000 Eur, mokėjimo vieta: (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 20 d. vekselis buvo patvirtintas notariškai.       

20.       Byloje nustatyta ir tai, kad tarp atsakovų UAB ,,Granito tarpininkai“ ir UAB „CC&L“ buvo sudarytos: a) 2014 m. vasario 26 d. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis Nr. 1864; b) 2014 m. vasario 26 d. Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis Nr. 1864; c) 2015 m. lapkričio 15 d. sutartis, kuria šalys nusistatė gavėjo – UAB „CC&L“, atsiskaitymo su tiekėju – UAB ,,Granito tarpininkai“ tvarką už gavėjui suteiktas ilgalaikes (tęstines) paslaugas (nuomos, automobilių saugojimo aikštelės) ir už vienkartines paslaugas (prekių krovos, muitinės sandėlio, muitinės tarpininko ir pan.) parduotas prekes ar turtą; d) 2017 m. rugsėjo 5 d. įsiskolinimo padengimo sutartis.

21.       Byloje taip pat nustatyta, kad UAB ,,Gelvora“ pavedimo sutarties, sudarytos su atsakovu UAB ,,Granito tarpininkai“ pagrindu, 2018 m. vasario 26 d. pateikė UAB „CC&L“ reikalavimą apmokėti 24 506,15 Eur skolą. Prie įspėjimo pateikti 2015 m. lapkričio 15 d. atsiskaitymo tvarkos sutartis, 2016 m. liepos 20 d. vekselis.        

22.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-816-886/2019 UAB ,,Granito tarpininkai“ iš UAB ,,CC&L“ buvo priteista 29 458,85 Eur skola ir 8 procentų dydžio procesinės palūkanos. Be skolos priteisimo šioje byloje taip pat buvo prašoma pripažinti 2017 m. rugsėjo 5 d. įsiskolinimo padengimo sutartį Nr. 1 negaliojančia kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo, tačiau šis reikalavimas netenkintas. Sprendimas įsiteisėjęs.

23.        Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. balandžio 3 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr.M-1-01-19806-18, pradėtas pagal ieškovės vadovaujamos UAB ,,CC&L“, ir kitų įmonių, pareiškimą dėl atsakovės UAB „Granito tarpininkai“ vadovo A. S. galimai neteisėtų veiksmų apmokestinant įmones už įvažiavimą į muitinės krovinių postą.

24.       Ieškovė įrodinėjo, kad šios nutarties 20-23 punktuose nustatytos aplinkybės rodo, jog ne tik pats atsakovas A. S., bet ir jo įgalioti atstovai laikė, kad vekselis yra skolos santykių tarp UAB „Granito tarpininkai“ ir UAB „CC&L” dalis, taip pat įrodinėjo, kad ieškovė niekada negavo iš A. S. jokių pinigų ir neįsipareigojo jų grąžinti. Tvirtino, kad nebuvo tarp įmonių sudaryta kitų sutarčių, kurių pagrindu būtų susidarę įsiskolinimai atsakovei UAB „Granito tarpininkai“, taip pat nebuvo kitų įmonės įsiskolinimų, kuriuos sumokėti būtų reikalavęs atsakovės UAB „Granito tarpininkai“, direktorius A. S.. Ieškovė įrodinėdama teigė ir tai, kad pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dar 2018­ m. kovo 16 d.    buvo tvirtinama, kad atsakovas A. S., pasinaudodamas ieškovės pažeidžiamumu, siekdamas  UAB  ,,CC&L“  įsiskolinimo  užtikrinimo, privertė ieškovę pasirašyti vekselį.

25.       Ieškovė prašė CK 1.90 straipsnio, 1.91 straipsnio pagrindais pripažinti iš dalies negaliojančiu ir nustatyti, kad 2016 m. liepos 20 d. vekselis išduotas UAB ,,CC&L“, pinigų gavėjas UAB „Granito tarpininkai“.

26.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovė neįrodė CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto suklydimo fakto bei, kad atsakovas A. S. kokiais nors neteisėtais veiksmais - reikalavo, grasino ar darė ekonominį spaudimą tikslu, jog ieškovė išduotų vekselį.

27.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino įrodymus, tuo pažeisdamas civilinio proceso teisės normas.

28.        CK 1.90 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. 

29.       Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).

30.       Apeliantė suklydimą įrodinėja, kad vekselio tekstą parengė atsakovas A. S., vekselyje mokėjimo vieta nurodyta atsakovės UAB „Granito tarpininkai“ biuro adresas ir tai sudarė regimybę, kad pinigų gavėjas yra UAB „Granito tarpininkai“, vekselis sudarytas vienu egzemplioriumi, jo kopijos ieškovei nebuvo leista pasidaryti. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina ieškovės suklydimo CK 1.90 straipsnio turinio prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija yra teisinga.

31.       Byloje nustatyta, kad ieškovė pati įrašė vekselyje savo vardą, pavardę, jį pasirašė, atvyko pas notarą ir notarui tvirtinant vekselį jokių klausimų dėl jo turinio ieškovei nekilo. Vekselio turinys atskleidžia, kad jame aiškiai nurodytas ir vekselio davėjas ir gavėjas, ieškovės vekselis pasirašytas notaro akivaizdoje, jokių prierašų ir pastabų nėra. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad ieškovė turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, įmonės vadove dirbo devynerius metus, turi vadovavimo patirties versle. Tokiu būdu, pritartina apylinkės teismo argumentams, kad ieškovė būdama atsakinga ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, kaip normaliai atidi ir protinga, pilnai galėjo ir suvokė ginčijamo sudaromo sandorio esmę ir jo kilimo pasekmes. Kita vertus, apeliantė, ginčijamo sandorio sudarymo metu abejodama dėl ginčijamo sandorio esmės, pasekmių, galėjo pasikonsultuoti su teisininku arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei teisinė pagalba nebuvo prieinama ir ja ji negalėjusi pasinaudoti. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, priešingu atveju, jei asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliacinius skundu, nepateikė jokių kitų įrodymų, argumentų patvirtinančių esminį suklydimą, sudarant ginčijamą sandorį (CPK 178 straipsnis) spręstina, kad pagal ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė iš esmės suklydo išduodama ginčijamą vekselį (CK 1. 90 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 1. 90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Taigi, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Aiškinant kitaip, šalių atsakomybės už savo veiksmus ribos taptų visiškai neapibrėžtos. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. 

32.       Ieškovė prašė ginčijamą sandorį pripažinti iš dalies negaliojančiu ir kitu CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes atsakovas A. S. darė ekonominį spaudimą trukdant UAB ,,CC&L“ vykdyti veiklą ir verčiant ieškovę išduoti vekselį.

33.       CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, inter alia (be kita ko) nustatyta, kad dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013). Pažymėtina, jog kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių.

34.       Ieškovė įrodinėjo, kad ji ginčijamame vekselyje nurodytos sumos nėra gavusi, jokie paskoliniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo A. S. nebuvo susiklostę, minėtas atsakovas darė nuolatinį psichologinį spausimą, kad jos vadovaujama įmonė atsiskaitytų, todėl ieškovė būdama pavargusi nuo atsakovo veiksmų, sutiko ir išdavė vekselį.

35.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytas aplinkybes vertino neįrodytomis, todėl 2016 m. liepos 20 d. ginčijamą vekselį atsisakė pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y., ieškovė neįrodė, kad atsakovas A. S. kokiais nors neteisėtais veiksmais reikalavo, grasino ar darė ekonominį spaudimą. Nenustatęs realaus grasinimo fakto apylinkės teismas ieškinio netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais bei daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi ieškovės 2018 m. kovo 16 d. policijai rašyto pareiškimo turinį nemano, kad pareiškime yra faktai, įrodantys, kad atsakovas A. S. naudojo ekonominio spaudimo faktą prieš ieškovę. Pažymėtina ir tai, kad pareiškimą rašė pati ieškovė, todėl jos nurodyti faktai apie ekonominio spaudimo darymą yra subjektyvūs. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės aptartą pareiškimą buvo nutrauktas ir nutarime nėra duomenų apie ekonominio spaudimo fakto panaudojimą, todėl pripažintina, kad ieškovė nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti (CPK 178 straipsnis).  

36.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas; 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 65 punktas).

37.       Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus, taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

39.        Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovės atsakovei UAB „Granito tarpininkai“ 1 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atsakovui A. S. 1 000 Eur  bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Granito tarpininkai“ turėjo 1 200 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat 1 200 Eur prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015-03-27, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8. 11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš ieškovės atsakovei  UAB „Granito tarpininkai“.

40.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šia nuostata ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą byloje.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių (atsakovas A. S. taip pat jų nenurodė ir atsiliepime į apeliacinį skundą), įrodančių, kad atsakovas A. S. ar jo atstovė neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl taikytini CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai ir prašymas dėl atsakovo A. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme netenkinamas. 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

            Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Granito tarpininkai“, juridinio asmens kodas 135739849, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius Bartninkas

     Algimantas Kukalis

                                                          Rūta Palubinskaitė