Civilinė byla Nr. e2A-581-565/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31810-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.39.1.; 2.6.39.2.6.5; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2022 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. A. G., uždaroji akcinė bendrovė „SKDR“, akcinė draudimo bendrovė Compensa Vienna Insurance Group, uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“.

        Teismas,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ 466,08 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1,53 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. birželio 12 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas Nr. 61), dėl blogai sumontuoto šalto vandens skaitiklio sunkėsi vanduo. Vanduo iš buto Nr. 61 prasiskverbė į butą, esantį  (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir butas Nr. 58). Ieškovė buvo apdraudusi buto Nr. 61 savininko civilinę atsakomybę. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Atsakovė privalo atlyginti žalą, nes: 1) atsakovė buvo bute Nr. 61 sumontuoto šalto vandens skaitiklio savininkė; 2) žala atsirado dėl vandens sunkimosi iš netinkamai sumontuoto skaitiklio; 3) žala tiesiogiai susijusi su atsakovei nuosavybės teise priklausančio daikto – šalto vandens skaitiklio – trūkumu.

3.       Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ su ieškiniu nesutiko.

4.       Atsakovė nurodė, jog bute Nr. 61 geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbai buvo atlikti 2015 m. balandžio 3 d. Darbus atliko UAB „SKDR“. 2015 m. balandžio 3 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo bute akte vartotojas nenurodė jokių pastabų dėl atliktų darbų, taigi, apskaitos prietaiso keitimo darbai buvo atlikti tinkamai. Atsakovė suteikia vienerių metų garantinį terminą atliktiems darbams, tačiau garantinio laikotarpio metu atsakovė negavo jokių nusiskundimų dėl netinkamai atliktų darbų. Nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbų iki avarijos praėjo daugiau kaip treji metai. Netinkamai atliktų geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbų rezultatas įprastai pasireiškia tą pačią dieną arba per kelias dienas po atliktų darbų, o ne praėjus trejiems metams. Nagrinėjamu atveju avarijos priežastimi galėtų būti ir paties vartotojo vamzdynui padarytas mechaninis poveikis ar natūralus vartotojo bute esančių vandentiekio infrastruktūros dalių nusidėvėjimas, už kurį atsakovė nėra ir negali būti atsakinga. Atsakovei tenka pareiga prižiūrėti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Naujininkų ūkis“ su ieškiniu sutiko.

6.       Nurodė, kad yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorius.  Butas Nr. 58 galėjo būti užlietas iš buto Nr. 61 dėl netinkamai sumontuoto šalto vandens skaitiklio, kuris priklauso atsakovei. Trečiojo asmens darbuotojams patekus į butą Nr. 61, buvo nustatyta, jog dėl netinkamai sumontuoto vandens skaitiklio vanduo sunkėsi per vandens skaitiklio veržlę. Trečiojo asmens darbuotojams pakeitus vandens skaitiklio sujungimo tarpines prieš šalto vandens tiekimo vamzdį, vandens sunkimasis buvo sustabdytas ir vėliau nesikartojo.

7.       Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė Compensa Vienna Insurance Group (toliau – ir Compensa) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

8.       Nurodė, jog 2019 m. gegužės 7 d. Compensa reikalavimas, pareikštas buto Nr. 61 savininko draudikui (ieškovei), buvo įvykdytas. Ieškovė subrogacijos tvarka turi teisę reikšti reikalavimą asmeniui, kuris galimai netinkamai bute Nr. 61 sumontavo vandens skaitiklį.

9.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

10.1.                      ieškovė su draudėju J. A. G. sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2018 m. kovo 17 iki 2019 m. kovo 16 d. buvo apdraustas butas Nr. 61, taip pat draudėjo J. A. G. civilinė atsakomybė. 2018 m. birželio 12 d.  iš buto Nr. 61 buvo užlietas butas Nr. 58. Compensa apskaičiuota dėl įvykio padaryta žala, tai yra 527,16 Eur, 2018 m. birželio 26 d. buvo išmokėta buto Nr. 58 savininkui. Atsižvelgiant į tai, Compensa regreso tvarka kreipėsi į ieškovę, prašydama atlyginti nuostolius, nes dėl ieškovės draudėjo (J. A. G.) kaltės buvo padaryta žala Compensa draudėjo turtui. 2019 m. gegužės 7 d. Compensa reikalavimas buvo įvykdytas;

10.2.                      byloje esantys rašytiniai įrodymai, trečiojo asmens J. A. G. paaiškinimai patvirtina, kad skaitiklis, likviduojant avariją, nebuvo keičiamas. Byloje nėra duomenų, jog vanduo prasiveržė pro skaitiklį (dėl paties skaitiklio defekto). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl vandens prasiveržimo vietos – tarp skaitiklio ir ventilio. Vandens prasiskverbimas vyko pro tarpinę, kuri buvo užveržta veržle, tarpinę pakeitus ir ją užveržus veržle, vandens skverbimasis buvo sustabdytas. Pajungimo detalės (tarpinės) yra pagalbinės detalės ir nėra skaitiklio sudedamoji dalis;

10.3.                      ieškovės įrodinėjama aplinkybė, jog tarpinę teko keisti dėl to, kad, montuojant skaitiklį, buvo perveržta veržlė, o ne dėl kitų tikėtinų priežasčių (pvz., tarpinės nusidėvėjimo, netinkamo eksploatavimo, periodiškai nutraukiant vandens tiekimą buto savininkui išvykstant ilgesniam laikui ar kt.), nėra pagrįsta jokiais patikimais įrodymais. Šalto vandens skaitiklis bute Nr. 61 buvo keistas 2015 m. balandžio 3 d., tuo tarpu vandentiekio avarija įvyko 2018 m. birželio 12 d. Iš 2015 m. balandžio 3 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo bute akto matyti, kad vandens apskaitos prietaisas buvo sumontuotas ir buvo tinkamas eksploatuoti, o pats prietaisas perduodamas saugoti buto Nr. 61 savininkui. J. A. G. parodymais, bute Nr. 61 šiuo trijų metų laikotarpiu buvo gyvenama ir tiekiamas vanduo. Nėra pagrindo išvadai, kad avarija įvyko būtent dėl atsakovės rangovo veiksmų, keičiant atsakovei nuosavybės teise priklausantį seną geriamojo vandens apskaitos prietaisą 2015 metais. Byloje nėra pakankamai įrodymų, jog buvo pažeista šalto vandens prietaiso keitimo technologija, be to, ilgą laiko tarpą (3 metus) dideliu slėgiu vanduo buvo tiekiamas į butą Nr. 61, ir byloje nėra įrodymų, jog buvo nusiskundimų dėl vandens prasiskverbimo. Avarijos vieta jau suremontuota, pakeitus tarpinę, ir nėra likę tiriamųjų detalių (tarpinės), yra pateiktos avarijos vietos fotofiksacijos tik po avarijos likvidavimo, o ne jos metu. Taigi, priežastis, kodėl įvyko avarija bute Nr. 61 (dėl atlaisvintos ar atsilaisvinusios veržlės, dėl tarpinės defekto ar jos nusidėvėjimo ar dėl kitų priežasčių) byloje liko nenustatyta;

10.4.                      byloje nebuvo pateikta įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus ar neveikimą atliko atsakovė ir / ar kaip pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir nerūpestingai. Ieškovė neįrodė, jog atsakovės veiksmus (neveikimą) bei padarytą žalą sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.263 straipsnis), tai yra, ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1.                      iš ieškovės draudėjo buto Nr. 61 vanduo prasisunkė į žemiau esantį butą Nr. 58. Kadangi butas Nr. 61 buvo žalos atsiradimo židinys, ieškovė sprendė, kad pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį įvykis yra draudžiamasis ir išmokėjo draudimo išmoką, kompensuojant butui Nr. 58 padarytą žalą. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė subrogacijos tvarka įstojo į draudėjo vietą ir nukreipė reikalavimą į teisinio santykio, susiklosčiusio tarp draudėjo ir skaitiklio savininkės, dalyvį – UAB „Vilniaus vandenys“, kadangi žalos padarymą žemiau esančiam butui lėmė būtent atsakovei priklausančio skaitiklio netinkamas sumontavimas;

11.2.                      teismas padarė neteisingą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kas sąlygojo vandens prasisunkimą. Byloje buvo pateiktas UAB „Naujininkų ūkis“ 2020 m. liepos 30 d. raštas, kuriame buvo nurodyta, kad, patikrinus bute Nr. 61 vamzdynus, buvo nustatyta, kad prateka šalto vandens vamzdis dėl blogo skaitiklio pajungimo. Šiame rašte buvo nurodyta, kad vanduo laša prie šalto vandens skaitiklio, ir kad šis skaitiklis buvo permontuotas. Tas pačias aplinkybes byloje patvirtino ir buto Nr. 61 savininkas. Taigi, vandens prasisunkimą iš buto Nr. 61 lėmė būtent netinkamai sumontuotas atsakovei priklausantis apskaitos prietaisas. Šiame dokumente nurodytos aplinkybės nebuvo nuginčytos jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, šį dokumentą išdavė namo administratorė, kuri yra savo srities profesionalė, teikianti bendro naudojimo objektų priežiūros, eksploatavimo ir avarijų likvidavimo paslaugas. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus bei J. A. G. paaiškinimus;

11.3.                      teismas, spręsdamas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, taikė tik CK 6.266 straipsnio ir 6.263 straipsnio nuostatas, visiškai neatsižvelgdamas į rangos sutarties nuostatas. CK 6.663 straipsnis numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Atsakovė, apmokėjusi už bute Nr. 61 atliktus skaitiklio pakeitimo darbus, šiuos darbus priėmė, taigi, jai kyla atsakomybė prieš buto Nr. 61 savininką dėl netinkamai atliktų skaitiklio keitimo darbų. Atsakovė neįsitikino, ar darbų rezultatas, kuris yra perduodamas, yra atliktas tinkamai, ar nepadarys žalos kitų asmenų turtui, o, priėmusi nekokybišką darbų rezultatą, t. y. netinkamai sumontuotą skaitiklį, turi pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą.

12.       Atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      iš skunde nurodomų aplinkybių objektyviai neįmanoma nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė apeliantės nurodomas tariamai netinkamai atliktas skaitiklio pajungimas, t. y. kokių konkrečiai pareigų neatliko atsakovės atstovas ir kaip tariamas šių pareigų neatlikimas lėmė avarijos ir ją sukėlusių nuostolių atsiradimą. Bute Nr. 61 vandens skaitiklis buvo pakeistas 2015 m. balandžio 3 d., ką patvirtina tą pačią dieną surašytas geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo bute aktas. Pateiktame akte jokių pastabų dėl atliktų darbų vartotojas neįrašė. Garantinio laikotarpio metu atsakovė nebuvo gavusi jokių pastabų dėl netinkamai atliktų darbų. Nuo vandens skaitiklio pakeitimo iki įvykusios avarijos praėjo daugiau kaip treji metai;

12.2.                      apeliantė atsakovės civilinę atsakomybę grindžia vieninteliu rašytiniu įrodymu – UAB „Naujininkų ūkis“ raštu, kuriame deklaratyviai nurodoma, jog avarija įvyko dėl tariamai netinkamo apskaitos prietaiso pajungimo, nedetalizuojant, kaip šiuo konkrečiu atveju pasireiškė netinkamas pajungimas ir kaip netinkamo apskaitos prietaiso pajungimo rezultatas be pratekėjimų galėjo išlaikyti didelį vandens spaudimą ilgiau kaip trejus metus. Vanduo vartotojams tiekiamas su slėgiu iki 0,6 mPa arba 6 Bar, t. y. vandens tiekimas visais atvejais reiškia didžiulį spaudimą vartotojo atsakomybės ribose esančiai infrastruktūrai, todėl tuo atveju, jeigu geriamojo vandens apskaitos prietaisas būtų netinkamai sumontuotas, vandens pratekėjimas būtų matomas iš karto po keitimo, o ne praėjus daugiau nei trejiems metams. Iš kartu su ieškiniu pateiktos vandens apskaitos mazgo nuotraukos matyti, jog visa infrastruktūra yra sena, paveikta korozijos bei turinti akivaizdžių nusidėvėjimo požymių. Be to, geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbų vykdymo metu keičiamas tik pats apskaitos prietaisas, tačiau ne ventilis ar kitos buto vandens tiekimo infrastruktūros sudedamosios dalys, taigi, viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas negali būti atsakingas už atitinkamų detalių kokybę ir / arba techninę būklę. Apeliantė netyrė, ar avarijos atsiradimą galėjo lemti kitos nei jos nurodomos priežastys, kaip, pavyzdžiui, vartotojo bute esančios vandens tiekimo infrastruktūros ar atskirų jos dalių (veržlių, tarpinių ir pan.) nusidėvėjimas arba galimai padarytas mechaninis poveikis vamzdynui ar jo dalims. Atsakovės atstovui paklausus, ar galima ištirti geriamojo vandens apskaitos prietaisą, apeliantės atstovė 2020 m. rugpjūčio 11 d. el. laišku pateikė papildomus draudėjo paaiškinimus bei nurodė, jog geriamojo vandens apskaitos prietaisas ir toliau funkcionuoja vartotojo bute. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog avarijos priežastis yra ne tariamai netinkamai atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbai ir ne pats atsakovei nuosavybės teise priklausantis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, tačiau kitų vartotojo atsakomybės ribose esančių vandentiekio infrastruktūros dalių, už kurias atsakovė nėra ir negali būti atsakinga, nusidėvėjimas;

12.3.                      geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, esanti iki geriamojo vandens apskaitos prietaiso, yra pastato administratoriaus atsakomybės ribose. Pastato administratoriui tenka imperatyvios pareigos, susijusios su pastato inžinerinių sistemų nuolatine priežiūra ir remontu, tačiau duomenų apie tai, kaip iki avarijos buvo vykdomos šios pareigos, byloje nėra. Apeliantė ne tik nevertino galimos pastato administratorės atsakomybės, tačiau ir jos vienašališkai surašytą abejotiną išvadą dėl avarijos priežasčių tyrimo vertino kaip prima facie (patikimą) įrodymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė būsto draudimu (turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų; turto draudimas nuo kitų rizikų; bendrosios civilinės atsakomybės draudimas) buvo apdraudusi butą Nr. 61, draudimo laikotarpis nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2019 m. kovo 16 d. Iš buto Nr. 61 2018 m. birželio 12 d. buvo užlietas butas Nr. 58. Buto Nr. 58 draudikė Compensa išmokėjo buto Nr. 58 savininkui (draudėjui) 527,16 Eur draudimo išmoką ir kreipėsi į ieškovę, prašydama atlyginti nuostolius, padarytus butui Nr. 58. Ieškovė 2019 m. gegužės 7 d. įvykdė Compensa reikalavimą. 2020 m. liepos 17 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę,  prašydama padengti 466,08 Eur nuostolius (visa nuostolių suma – 527,16 Eur, iš kurios atimama 40 Eur besąlyginė išskaita ir 21,08 Eur nusidėvėjimas), nurodydama, kad butas Nr. 58 buvo užpiltas dėl atsakovės netinkamai atliktų skaitiklio montavimo darbų bute Nr. 61. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodydama, jog įvykusi avarija negali būti siejama su prieš trejus metus vykdytais  vandens skaitiklio keitimo darbais, taip pat, jog avarija galėjo įvykti dėl netinkamos vidaus vandentiekio tinklų būklės arba netinkamai atliekant jų remonto ar priežiūros darbus.

16.       Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

17.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalių normomis, subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

18.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, subrogacijos būdu perėmusi reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turėjo pareigą įrodyti esant visas sąlygas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

19.       Ieškovė nurodo, jog žala butui Nr. 58 buvo padaryta atsakovei netinkamai sumontavus vandens skaitiklį bute Nr. 61 ar dėl vandens skaitiklio defekto.

20.       Ieškovė savo reikalavimą grindžia 2020 m. liepos 30 d. UAB „Naujininkų ūkis“ raštu Nr. 07-30/S2-5, kuriame nurodyta, jog 2018 m. birželio 13 d. buvo patekta į butą Nr. 61, patikrinus vamzdynus, buvo nustatyta, kad dėl prateka šalto vandens vamzdis dėl blogo skaitiklio pajungimo; bendro naudojimo inžinerinių tinklų pratekėjimų nenustatyta. Minėtame rašte taip pat nurodyta, jog 2021 m. birželio 19 d. buto Nr. 61 savininkas informavo UAB „Naujininkų ūkis“, kad laša vanduo prie šalto vandens skaitiklio.   

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2020 m. liepos 30 d. UAB „Naujininkų ūkis“ raštas Nr. 07-30/S2-5 nėra pakankamas įrodymas atsakovės atsakomybei konstatuoti. Pirmiausia, UAB „Naujininkų ūkis“, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė, nėra objektyvi ir nešališka situacijos vertintoja, nes, tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektų, galėtų kilti jos civilinė atsakomybė. 

22.       Konkrečiu atveju pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo teigti, jog avarija įvyko būtent dėl atsakovei priklausančio vandens skaitiklio netinkamo sumontavimo ar skaitiklio defekto. Iš byloje esančios vienintelės fotonuotraukos neįmanoma nustatyti, kur konkrečiai yra vandens pratekėjimo vieta (ties vandens skaitiklio keitimo vieta ar vamzdžiuose, ar jų sujungimuose) ir kas tą pratekėjimą sukėlė (atsakovės samdytų asmenų veiksmai, keičiant skaitiklį, ar pasenę vamzdžiai (vamzdžių defektai / trūkumai), atskiros jų dalys, sujungimų detalės, ar kitos priežastys). Byloje yra pateiktas 2018 m. birželio 19 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. V-18-274208, kuriame pateiktas darbo aprašymas „gyventojas informavo, kad laša vanduo prie š. v. skaitiklio, reikia sutvarkyti“, o taip pat yra techniko ranka įrašytas įrašas, jog 2018 m. birželio 19 d. buvo permontuotas šalto vandens skaitiklis prieš šalto vandens tiekimo vamzdį bei pakeistas izoliacinis tarpinis, tačiau šis aktas parengtas jau po įvykusios avarijos ir patvirtina jau po avarijos atliktus darbus, tačiau nepatvirtina avarijos kilimo priežasties ir tikslios lokalizacijos. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog byloje yra ieškovės atstovės 2020 m. rugpjūčio 11 d. el. laiškas, kuriame nurodyta, jog tas pats geriamojo vandens apskaitos prietaisas ir toliau funkcionuoja vartotojo bute.

23.       Iš 2015 m. balandžio 3 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo bute Nr. 61 akto nustatyta, jog šalto vandens skaitiklis bute Nr. 61 buvo keistas 2015 m. balandžio 3 d., tuo tarpu vandentiekio avarija įvyko 2018 m. birželio 12 d., tai yra daugiau nei po trijų metų. Iš minėto akto taip pat matyti, kad vandens apskaitos prietaisas buvo sumontuotas ir buvo tinkamas eksploatuoti, o pats prietaisas perduotas saugoti buto Nr. 61 savininkui, kuris bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog bute Nr. 61 buvo gyvenama ir buvo tiekiamas vanduo, jokių nusiskundimų dėl pačio vandens prietaiso ir / ar netinkamai atliktų jo montavimo darbų nebuvo. Atsakovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, jog vanduo vartotojams tiekiamas su slėgiu iki 0,6 mPa arba 6 Bar, t. y. vandens tiekimas visais atvejais reiškia didžiulį spaudimą vartotojo atsakomybės ribose esančiai infrastruktūrai, taip pat, kad tuo atveju, jeigu geriamojo vandens apskaitos prietaisas būtų netinkamai sumontuotas, vandens pratekėjimas būtų matomas tuojau pat po keitimo, o ne praėjus daugiau kaip trejiems metams. 

24.       Vertinama, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, jog buvo pažeista šalto vandens prietaiso keitimo technologija. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog teismui nepateikti jokie duomenys, kad, įvykus avarijai, kompetentingi asmenys tyrė ir aiškinosi, kur konkrečiai buvo vandens pratekėjimo šaltinis. Byloje yra vienintelė fotonuotrauka, kuri nepatvirtina aiškios vandens pratekėjimo vietos, iš šios fotonuotraukos matyti, jog visa infrastruktūra yra sena, paveikta korozijos bei turinti akivaizdžių nusidėvėjimo požymių. Be to, byloje nėra tikslių duomenų, kada ši fotonuotrauka padaryta. Ieškovė pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog šią fotonuotrauką gavo iš namo bendro objektų administratorės, pati ieškovė (būdama žalą administruojančiu juridiniu asmeniu) avarijos priežasties nenustatinėjo ir netyrė. Atsakovė avarijos metu į vietą nebuvo pakviesta, į butą Nr. 61 nuvyko tik 2018 m. birželio 19 d. perplombuoti vandens skaitiklį.

25.       Draudimo išmokos mokėjimo pagrindai ir atvejai yra reglamentuojami draudiko ir draudėjo sudarytoje draudimo sutartyje, tačiau vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimą iš ieškovės nurodytų asmenų (UAB „Vilniaus vandenys“), jei ji neįvykdo pareigos įrodyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė pripažino, jog vandentiekio avarijos / užliejimo priežastys nebuvo tirtos, taip pat, kad ieškovė remiasi išimtinai tik namo bendrojo naudojimo objektų administratorės jai pateikta informacija dėl įvykusio įvykio. 

26.       Ieškovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, visiškai neatsižvelgė į rangos sutarties nuostatas, tai yra, kad atsakovė, sumokėjusi už buto Nr. 61 skaitiklio pakeitimo darbus, šiuos darbus priėmė, taigi, jai kyla atsakomybė prieš buto Nr. 58 savininką dėl netinkamai atliktų skaitiklio keitimo darbų.

27.       Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. 

28.       Kaip pagrįstai akcentuoja atsakovė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė savo reikalavimų negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su rangos teisiniais santykiais. Atsižvelgiant į tai, apeliantė negali tokio pobūdžio argumentais remtis apeliaciniame skunde, siekdama įrodinėti pirmosios instancijos teismo, kuris šių aplinkybių ir argumentų negalėjo bei neturėjo vertinti, sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas naujų, apeliaciniame skunde teikiamų, argumentų, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

29.       Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė