Administracinė byla Nr. A-1217-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00801-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei sveikatos centras ,,Energetikas“ ir I. P. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. A1-583 „Dėl direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. A1-355 galiojimo sustabdymo“.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad jam ir jo sutuoktinei I. P. nuosavybės teise priklauso pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kartu su kitais poilsio pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkais 2014 m. kovo 26 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas leisti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-335 atsakovas nutarė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Pareiškėjo vertinimu, ginčijamu įsakymu Palangos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai sustabdė savo priimto akto galiojimą, remdamasi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštais. Pareiškėjui Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius paskyrė terminą iki 2014 m. spalio mėn. gauti statybą leidžiantį dokumentą, o jei jo negaus per 1 mėnesį pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pareiškėjas paaiškino, kad su kitais poilsio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), kad gautų sutikimą dėl 2014 m. balandžio 24 d. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus fiksuotų savavališkų statinių pagal parengtus projektus įteisinimo, tačiau sutikimas nebuvo gautas dėl priimto atsakovo įsakymo, draudžiančio tolesnį teritorijų planavimą. Pareiškėjas tvirtino, jog nei viename teisės akte nėra numatyta, jog savavališkos statybos fiksavimas būtų priežastis stabdyti tolesnį teritorijos projektavimą.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

Paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-355 nusprendė organizuoti žemės sklypo formavimo (duomenys neskelbtini), projekto rengimą; projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams. Pažymėjo, jog priėmus minėtą įsakymą, iš Inspekcijos buvo gauti savavališkos statybos aktai, kuriuose yra užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), masiškai vykdytos savavališkos statybos. Sklypas formuojamas statiniams eksploatuoti, todėl projekto rengimo metu atsižvelgiama į visų statinių užstatymo plotą, intensyvumą, nuo to priklauso formuojamo sklypo dydis. Manė, kad tik išsprendus savavališkos statybos aktuose nurodytų statinių likimą, bus galima toliau vykdyti projektavimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

Manė, kad skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. A1-583 yra teisėtas ir pagrįstas. NŽT, išnagrinėjusi kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų prašymą išduoti sutikimą atlikti valstybiniame žemės sklype esančių statinių kapitalinį remontą ir rekonstruoti kitus statinius 2014 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 1SS-(8-5)-1146, informavo statinių savininkus, kad institucija neturi teisinio pagrindo išduoti sutikimą rekonstrukcijai, kadangi norimi rekonstruoti statiniai – poilsio pastatai nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima rekonstruoti laisvoje valstybinėje žemėje. Nurodė, kad pareiškėjui priklausantys statiniai yra toje pačioje teritorijoje (duomenys neskelbtini), ir statiniams eksploatuoti atskiras žemės sklypas nesuformuotas, todėl NŽT šiuo analogišku atveju savo pozicijos nekeičia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis leidžia savivaldybės administracijos direktoriui savo priimtus administracinius aktus sustabdyti. Savavališkai rekonstravus poilsio pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), padidėjo šių pastatų užstatymo plotas. Kadangi nauji kadastro duomenys nenustatyti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypas gali būti formuojamas tik esamiems, t. y. įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, statiniams, o ne savavališkai rekonstruotiems, kurių užstatymo plotas neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių užstatymo ploto, eksploatuoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras „Energetikas“ (toliau – ir UAB sveikatos centras „Energetikas“) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

Manė, kad pareiškėjas visų pirma turėtų likviduoti savavališkų statybų padarinius, ir tik tuomet kreiptis į atsakovą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodė, kad ginčijamas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino – panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. A1-583 „Dėl direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. A1-355 galiojimo sustabdymo“.

Teismas konstatavo, kad byloje ginčijamo įsakymo turiniui keliami reikalavimai, numatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.). Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. A1-355 galiojimo sustabdymo pagrindu nurodomi Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštai, kuriais atsakovui buvo atsiųsti savavališkos statybos aktai, fiksuojantys adresu (duomenys neskelbtini), atliktus savavališkos statybos veiksmus. Teismas pabrėžė, kad ginčijamame sprendime nėra nurodoma kokia šių faktinių aplinkybių teisinė reikšmė, nėra nurodyta konkrečių teisės normų, iš kurių būtų galima suprasti ginčijamo įsakymo priėmimo sąlygas ir priežastis, t. y. teisiškai nepagrindžiama, kodėl konstatuoti savavališkos statybos faktai yra esminė kliūtis tęsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Esant šioms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad ginčijamas įsakymas, nenurodant, kokia konkrečia teisės norma ar normomis vadovaujamasi, dėl kokių faktinių aplinkybių nenuginčytas ir galiojantis anksčiau priimtas įsakymas sustabdomas, negali būti vertinamas kaip akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems administracinio akto bendriesiems reikalavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo žemės sklypo formavimo projekto rengimas negalimas, nes sklypas formuojamas statiniams eksploatuoti ir projekto rengimo metu privalu atsižvelgti į visų statinių užstatymo plotą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Konstatuotina, kad organizuojant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, būtina atsižvelgti į tokį ginčo sklype teisėtai stovinčių statinių užstatymo plotą bei intensyvumą, koks jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Todėl pats faktas, kad ginčo žemės sklype yra pastatyti tam tikri savavališki statiniai, nesudaro pagrindo stabdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tiems statiniams, kurie teisėtai pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 11–24) ir kurių atžvilgiu priimtas atsakovo 2014 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. A1-355.

Teismas, įvertinęs Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. A1-583 pagrįstumo ir teisėtumo aspektu, pripažino, jog jis neatitinka esminio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinto administraciniam aktui keliamo reikalavimo – jo pagrindimo objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl pareiškėjo A. P. skundas tenkintas ir ginčijamas administracinis aktas panaikintas kaip nepagrįstas.

III.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. A1-583 laikytinas motyvuotu, kadangi įsakyme nurodyti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštai, kuriais vadovaujantis priimtas įsakymas.

Ginčo teritorija patenka į pajūrio juostą, kuri tvarkoma pagal Pajūrio juostos žymeninės dalies tvarkymo specialųjį planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. D1-601 1 punktu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymu, Pajūrio juostai priskirta valstybinė žemė išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, pareiškėjas siekia suformuoti sklypą prie savavališkai rekonstruotų statinių, taip siekdamas įteisinti savavališką statybą pajūrio juostoje. Pirmiausia turėtų būti pašalinti savavališkų statybų padariniai, o vėliau tęsiamos sklypo formavimo procedūros.

Galiojančiuose savavališkos statybos aktuose nurodyta, kad buvo vykdoma neteisėta statinių rekonstrukcija. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Nuo užstatymo aukščio, intensyvumo ir tankio priklauso formuojamo sklypo dydis, kuris reikalingas pastatams eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į NŽT ir Inspekcijos nuomonę dėl žemės sklypo formavimo pajūrio juostoje prie nelegaliai rekonstruotų statinių.

Pareiškėjas A. P. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Papildomai pažymi, kad skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. A1-583 „Dėl direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. A1-355 galiojimo sustabdymo“ yra nepagrįstas, nes įsakyme nurodyti raštai negali būti pagrindu priimti sprendimą dėl įsakymo sustabdymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad sutinka su atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir mano, kas byloje ginčijamas įsakymas yra tinkamai motyvuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. A1-583 „Dėl direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. A1-355 galiojimo sustabdymo“ teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui A. P. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui I. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–24). 

2014 m. kovo 26 d. prašymu I. P. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydama organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tam, kad būtų suformuotas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (b. l. 10).

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-355 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), projekto rengimo“ nutarė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini), projekto rengimą, siekiant suformuoti sklypą esamiems statiniams, be kita ko, A. P. ir I. P. nuosavybės teise priklausantiems pastatams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (b. l. 9).

Ginčijamu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-583, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. balandžio 17 d. raštą Nr. 2D-6088(16.17), 2014 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 2D-6483(16.17), 2014 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 2D-7729(16.17), 2014 m. gegužės 20 d. raštus Nr. 2D-7801(16.17), Nr. 2D-7800(16.17), Nr. 2D-7901(16.17), Nr. 2D-7841(16.17), 2014 m. gegužės 21 d. raštus Nr. 2D-7983(16.17), Nr. 2D-7985(16.17), 2014 m. birželio 2 d. raštą Nr. 2D-8623(16.17), nuspręsta sustabdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. A1-355 galiojimą iki bus pašalinti savavališkų statybų padariniai (b. l. 8).

Skundžiamas administracinis aktas priimtas vykstant teritorijų planavimo procesui – organizuojant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška norma yra įtvirtinta ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punkte.

Vykstant minėtam procesui, iš Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus gauti savavališkos statybos aktai, kuriuose užfiksuota savavališka statyba pareiškėjams priklausančiuose pastatuose adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinęs gautą informaciją, atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą sustabdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. A1-355 galiojimą iki bus pašalinti savavališkų statybų padariniai.

Skundžiamas administracinis aktas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius.

Pažymėtina, kad nurodytas Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta Vietos savivaldos įstatymo norma negalėjo būti pagrindu priimti skundžiamą sprendimą, nes nagrinėjamu atveju buvo sustabdytas ne savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas aktas, o jau pradėta procedūra. Minėta, jog priimant skundžiamą sprendimą, pagal I. P. prašymą buvo pradėtas žemės valdos projekto rengimas pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių nuostatas, atlikti minėtuose aktuose numatyti veiksmai, kreiptasi į atsakingas institucijas. Galutinis administracinis sprendimas dėl žemės valdos projekto nepriimtas. Taigi iš esmės buvo stabdomas ne konkretaus Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. A1-355 galiojimas, o visos aptartos žemės valdos projekto rengimo procedūros eiga. Todėl atsakovas negalėjo remtis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, kaip pagrindu sustabdyti aptariamą procedūrą, nes šioje normoje numatyta galimybė sustabdyti tik konkretaus priimto teisės akto galiojimą.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, jog, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.). Ši bendra taisyklė, nustatanti galimybę sustabdyti administracinę bylą institucijoje, numato vieną sustabdymo pagrindą, kuris nagrinėjamu atveju netaikytinas. Viešojo administravimo subjektas, nagrinėjantis administracinę bylą, negali jos sustabdyti neapibrėžtam laikui nesant įstatyme nustatytų pagrindų, kitaip būtų pažeidžiama asmens teisė, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas per protingą terminą ir būtų priimtas administracinis sprendimas.

Operatyvus kiekvienos procedūros, galinčios nulemti privataus asmens teises ir pareigas, vykdymas yra esminis teisingumo elementas. Iš esmės kol nėra priimtas aktas, užbaigiantis administracinę procedūrą, arba kol nesibaigia nustatyti terminai, po kurių neveikimas pripažįstamas tolygiu administraciniam aktui, procedūra tebevyksta ir teisinė situacija išlieka neapibrėžta. Tik administracinis aktas, kuriuo administracinė procedūra baigiama, atveria galimybę ginčyti administracinę procedūrą ar galutinį administracinį aktą (tuo tarpu bet kokiu skundu iki šio momento gali būti siekiama tik įpareigoti viešojo administravimo subjektus priimti administracinį aktą) (Viešasis administravimas ir privatūs asmenys. Vilnius: Justitia, 2004, p. 29).

Pažymėtina, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Taisyklės, nei kiti ginčijamo atsakovo rašto priėmimo metu galioję teisės aktai, reglamentuojantys klausimus, susijusius su žemės valdos projekto rengimu, nenumatė galimybės tam pačiam subjektui (savivaldybės administracijai) sustabdyti žemės valdos projekto rengimo procedūros eigą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas ginčijamą 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. A1-583 „Dėl direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. A1-355 galiojimo sustabdymo“, peržengė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtą sprendimą, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino skundžiamo sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų ir pagrįstai atmetė reikalavimus dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad patyrė 3 500 Lt išlaidų, kurias sudaro skundo paruošimas pirmosios instancijos teismui, atstovavimas pirmosios instancijos teisme, atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nedetalizavo, konkrečiai nenurodė, kokias išlaidas jis patyrė nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme (jų tiksliai ir konkrečiai nenurodė, nepateikė su jais susijusių įrodymų), todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjui yra išaiškinama teisė detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti per keturiolika dienų nuo šios teismo nutarties paskelbimo (ABTĮ 45 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan