Civilinė byla Nr. e2A-129-881/2022
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00429-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 2.6.18.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir
Aldonos Tilindienės,
sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ atstovui advokatui
Dainiui Baronui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ atstovui advokatui Rokui Zaleskiui,
ekspertams E. L. ir D. K.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ dėl defektų šalinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nacionalinių projektų rengimas“, viešoji įstaiga „BPP Sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Pro Bonus“, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Cesija“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Firma VITI“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ priteisti 413 471,56 Eur (1 427 634,60 Lt) skolą ir 2 660,30 Eur (9 185,50 Lt) dydžio palūkanas už piniginės prievolės termino pažeidimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė organizavo viešąjį konkursą projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone (Šiluvoje, Betygaloje, Kudonyse, Girkalnyje, Dvareliškiuose, Viduklėje, Alaviniškiuose)“ įgyvendinti. 2012 m. kovo 12 d.
UAB „Raseinių vandenys“, kaip užsakovė, ir UAB „Firma VITI“, kaip rangovė, minėto konkurso pagrindu sudarė Rangos sutartį Nr. 2012/03/12 (toliau – ir Rangos sutartis). Rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą statinio techninį projektą parengti darbo projektą, atlikti statinio projektinėje dokumentacijoje numatytus darbus ir jų rezultatą perduoti atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovei atlikti darbus, priimti ir apmokėti sukurtą darbų rezultatą. Rangos sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutarties kaina yra 17 193 816,58 Lt su PVM, o Konkrečių sąlygų 14.1 punkte, kuris papildė sutarties punktą „Sutarties kaina“, numatyta, kad jei siekiant atlikti visus pagal sutartį reikalingus darbus reiktų atlikti papildomus darbus, kurie atsirado dėl nenumatytų fizinių sąlygų arba kitais sutartyje numatytais atvejais, rangovei turi būti atlyginama sutarties dokumentuose nurodytomis fiksuoto įkainio kainomis, sutartyje nurodytais padieniais įkainiais, o jeigu įkainių nėra – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro patvirtinta statybos skaičiuojamų kainų metodika.
3. Ieškovė paaiškino, kad po Rangos sutarties pasirašymo paaiškėjo, jog statinių techniniai projektai minėtoms teritorijoms buvo parengti dar 2008–2009 metais, todėl reikėjo nemažai korekcijų ir papildomo derinimo tam, kad būtų gauti statybos leidimai ir ieškovė galėtų ne tik pradėti rengti statinių darbų projektus (kurie rengiami pagal techninį projektą), bet ir tam, jog galėtų pradėti statybos darbus objektuose. Šie veiksmai buvo atsakovės prerogatyvoje, tačiau buvo susitarta, jog šiuo darbus atliks ieškovė UAB „Firma VITI“. Dėl techninių projektų Girkalnio ir Betygalos miesteliuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros laidos A parengimo ieškovė UAB „Firma VITI“ su projektuotuoju UAB „Ekoprojektas“ sudarė tris papildomus susitarimus, o projektuotojui parengus minėtų techninių projektų laidas A, 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu rangovė informavo užsakovę apie atliktus darbus. 2013 m. rugpjūčio 5 d. rašte užsakovė nurodė, kad parengta vandentiekio ir nuotekų tinklų Girkalnio miestelyje techninio projekto
A laida tenkina užsakovės poreikius ir ji ją derina, o 2013 m. spalio 24 d. rašte patvirtino, jog ir parengta vandens ir nuotekų tinklų Betygalos miestelyje techninio projekto A laida atitinka užsakovės poreikius ir ji ją derina. Ieškovė projektuotojui UAB „Ekoprojektas“ už atliktus papildomus projektavimo darbus sumokėjo 60 000 Lt.
4. Taip pat ieškovė nurodė, kad 2013 m. lapkričio 29 d. šalys pasirašė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6, kuriame konstatuota, jog 2013 m. lapkričio mėn. atlikta ir priimta darbų už 190 404,86 Lt (be PVM). Šio akto pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė užsakovei apmokėti
PVM sąskaitą faktūrą Nr. V1T139657 230 389,88 Lt sumai, iš kurios 220 869,64 Lt užsakovė privalėjo apmokėti. Tačiau tą pačią dieną raštu užsakovė pranešė, kad nuo 2013 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukia Rangos sutartį ir pašalina rangovę iš statybvietės, vadovaudamasi Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 punktu. Kadangi atsakovė neatšaukė savo rašto dėl vienašališko sutarties nutraukimo, taip pat pareikalavo iš AB „DnB bankas“ išmokėti banko garantijoje nurodytą 1 420 976,58 Lt sumą. UAB „Firma VITI“ Raseinių rajono apylinkės teisme inicijavo civilinę bylą dėl vienašališko Rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino: vienašališką Sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu; atsakovei uždraudė naudoti ieškovės užsakymu ir lėšomis parengtas Girkalnio ir Betygalos miestelių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninių projektų dalis (A laida), t. y. uždraudė jas perduoti tretiesiems asmenims, skelbti šių darbų rezultato duomenis bei naudoti juos vykdant kitus sandorius su trečiaisiais asmenimis. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad vienašališkai nutraukusi Rangos sutartį, užsakovė priėmė tik dalį faktiškai atliktų darbų, o likusių ir papildomai rangovės atliktų darbų (be kurių rangovė negalėjo tinkamai vykdyti ir užbaigti tarpinių darbų) nepriėmė, jų Rangos sutarties nutraukimo dieną neįvertino. Pagal atliktų darbų aktą Nr. 7, Viduklės miestelyje iki Rangos sutarties nutraukimo dienos faktiškai buvo atlikta iš viso 165 374,82 Lt vertės (be PVM) darbų. Be to, Viduklės miestelyje rangovė atliko dar ir papildomų darbų, kurių vertė 35 072,69 Lt (be PVM). Betygalos miestelyje po atliktų darbų akto Nr. 7 pasirašymo Piliakalnio ir Ąžuolynės gatvėse įrengtas (atstatytas) smėlio ir skaldos pagrindas, taip pat priskaičiuota dalis bendrųjų darbų. Iš viso atlikta ir nepriimta darbų už 147 013,62 Lt (be PVM). Girkalnio miestelyje atlikta darbų už
260 141,90 Lt (be PVM), be to, šiame objekte, Šėtupio ir Žemaičių gatvėse, papildomai įrengti vandentiekio tinklai, nes tokių papildomų darbų būtinybė atsirado po užsakovės pateikto statinio techninio projekto korektūros, kurią užsakovės pageidavimu atliko ieškovė. Papildomų darbų Girkalnio miestelyje vertė – 178 325,66 Lt (be PVM). Šiluvos miestelyje atliktų darbų akte Nr. 7 užaktuoti tik projektavimo darbai, kuriuos iki sutarties nutraukimo ir statybvietės perdavimo dienos atliko rangovė, taip pat į aktą įtrauktos pagal sutartį numatytos garantijos ir draudimų sumos. Šiluvos miestelyje atliktų ir užsakovės nepriimtų bei neapmokėtų darbų vertė – 56 510 Lt (be PVM). Pagal sutarties Konkrečių sąlygų 14.7 punktą, mokėjimai pagal pateiktus dokumentus turėjo būti atlikti per 56 dienas nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Kadangi 220 869,64 Lt sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2014 m. vasario 24 d., nuo vasario 24 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. pradelstos 253 dienos, todėl užsakovė privalo rangovei sumokėti 6 procentų dydžio palūkanas už piniginės prievolės termino pažeidimą.
6. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. daliniu sprendimu tenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 ir priteisė iš atsakovės ieškovei 63 968,27 Eur (220 968,27 Lt) skolą, 2 660,30 Eur (9185,50 Lt) palūkanas už piniginės prievolės termino pažeidimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (63 968,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1 171,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat atmetė ieškinio reikalavimą dėl 17 377,20 Eur (60 000 Lt) skolos už papildomus projektavimo darbus priteisimo bei atnaujino civilinės bylos dalies dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą pagal atliktų darbų aktą Nr. 7 nagrinėjimą iš esmės, sustabdydamas bylos nagrinėjimą šioje dalyje iki įsiteisės sprendimas, priimtas Raseinių rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4-476/2016. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. dalinį sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame daliniame sprendime nevertinęs, ar iš tikrųjų trūkumai, dėl kurių atsakovė atsisakė apmokėti pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 6 užfiksuotus darbus, egzistuoja ir nesiaiškindamas jų pobūdžio (akivaizdūs ar paslėpti), bei su tuo susijusios atsakovės teisės remtis tokiais trūkumais egzistavimo (neegzistavimo), taip pat visapusiškai neišanalizavęs techninio projekto korekcijos darbų atlikimo aplinkybių (susitarimo, derybų eigos), neatskleidė bylos esmės ir taip pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą.
7. Atsakovė „Raseinių vandenys“ 2019 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovei 235 945,52 Eur defektų šalinimo išlaidas ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovė nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog ieškovė neatliko visų projekte nurodytų darbų ir siekdama sėkmingai užbaigti projektą 2014 m. spalio 6 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė supaprastintą ribotą konkursą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (defektų šalinimo ir darbų užbaigimo) Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose darbų pirkimui. Įvykdžiusi pirkimo procedūras, 2015 m. gegužės 28 d. pasirašė preliminariąją sutartį (2015 m. rugsėjo 29 d. sudaryta pagrindinė sutartis) su mažiausią kainą pasiūliusia tiekėja UAB „KRS“ vadovaujama ūkio subjektų grupe. UAB „KRS“ 2015 m. ir 2016 m. atliko dalies ieškovės atliktų darbų įvertinimą ir ištaisė 2015 ir 2016 m. ataskaitose nustatytus defektus. UAB „KRS“ 2015 m. ir 2016 m. ataskaitose nurodyta, kad ieškovė darbus Viduklės miestelyje, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose Nr. 1-5, atliko su dideliais trūkumais (išvardinti priešieškinyje). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m.
lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-378/2017, nagrinėdamas ginčą dėl Rangos sutarties nutraukimo, konstatavo, kad Rangos sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai dėl šių priežasčių, susijusių su ieškove: lėtas darbų tempas; ieškovė darbus atliko nepastoviai, jų kokybė nepatenkinama; ieškovė nevykdė privalomų sutartinių įsipareigojimų, buvo nepasirengusi finansiškai; ieškovės organizaciniai trūkumai; statybvietėse darbus vykdė neįteisinti subrangovai (išskyrus UAB „Bilderis“); ieškovei pareikštos pastabos dėl Rangos sutarties sąlygų nevykdymo, nedalyvavimo susirinkimuose, neteikiamų Rangos sutartyje nustatytų rangovo mėnesio darbų eigos ataskaitų, netaisomų statybos darbų technologijos projektų, darbų vykdymo trūkumų, nukrypstant nuo patvirtinto projekto, informacijos apie darbų vadovų skyrimą neteikimo, netinkamai pildomo statybos darbų žurnalo; darbininkų apsvaigimo nuo alkoholio. Taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-697-816/2019 konstatuota, kad „tai, jog AB-f „VITI“ ne visa apimtimi atlikdavo vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbus (nesutampa realiai atlikti darbai su darbų aktuose fiksuota informacija) įrodo ir UAB „KRS“ atlikta 2015 m. Anksčiau atliktų statybos darbų tyrimo ataskaita, UAB „KRS“ atlikta 2016 m. Anksčiau atliktų statybos darbų ataskaita, antstolės E. R. 2016-08-03 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. L027109, UAB „Incorpus“ 2018-04-26 išvada“. Tai, kad atliktų darbų aktuose Nr. 1-5 nurodyti darbai buvo atlikti su trūkumais įrodo ir atsakovės pateikta UAB „Incorpus“ 2018 m. balandžio 26 d. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose atliktų darbų ekspertinė išvada, kurioje nurodoma, kad UAB „KRS“ atliko defektų nustatymo ir jų pašalinimo darbus. Iš viso ieškovės padarytų defektų nustatymas ir šalinimas atsakovei kainavo 235 945,52 Eur su PVM.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Ieškovei iš atsakovės priteisė 177 526,05 Eur skolą, 1 143,93 Eur palūkanų už piniginės prievolės termino pažeidimą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo 2014 m. lapkričio 10 d., taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas, atsižvelgęs į 2019 m. sausio 17 d. teismo ekspertizės akto Nr. TEA-695-112018 išvadas, kuriose nurodyta, kad byloje pateiktas 2013 m. lapkričio mėn. suvestinis (supaprastintas) atliktų darbų aktas Nr. 6 yra su UAB „Raseinių vandenys“, UAB „ Firma VITI“ ir FIDIC inžinieriaus UAB „Pro Bonus“ parašais bei antspaudais, todėl laikytina, jog užfiksuoti statybos rangos darbai 2013 m. lapkričio mėn. suvestiniame (supaprastintame) atliktų darbų akte Nr. 6 yra faktiškai atlikti, sprendė, kad nėra pagrindo nepriteisti iš atsakovės ieškovei 63 968,27 Eur akte Nr. 6 nurodytos sumos už atliktus darbus Girkalnio miestelyje. Nagrinėjamu atveju minimame akte
Nr. 6 nebuvo pateikta pastabų dėl atliktų darbų kokybės, todėl, teismas nusprendė, kad sakovė privalo už juos laiku ir tinkamai atsiskaityti.
11. Spręsdamas dėl apmokėjimo už papildomus darbus, teismas nurodė, kad atsakovė buvo perkančioji organizacija, todėl privalėjo vykdyti viešojo pirkimo procedūras papildomiems darbams įsigyti. Be to, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) tiesiogiai reglamentavo papildomų darbų įsigijimą, numatydamas galimybę juos įsigyti neskelbiamų derybų būdu (VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 92 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi, už tinkamą VPĮ vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija, tačiau net ir nustačius VPĮ nuostatų pažeidimą, tiekėjo teisės ginamos tokia apimtimi, kiek VPĮ tiekėjui jų suteikia. Tiekėjai taip pat yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, todėl, nors atsakomybė už VPĮ vykdymą tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai, žinodami arba turėdami žinoti apie atitinkamą VPĮ reguliavimą, už VPĮ laikymąsi taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės. Ieškovė, atlikdama papildomus projektavimo darbus, už kuriuos ieškiniu reikalauja apmokėjimo, taip pat turėjo žinoti, kad tokius darbus atsakovė gali įsigyti tik vykdydama viešąjį pirkimą, todėl atlikdama papildomus projektavimo darbus ir neįvykdžiusi VPĮ reikalavimų, veikė savo rizika. Taigi, rangovo (ieškovė) papildomų darbų atlikimas nesuderinus su užsakovu (atsakove) ir negavus leidimo, negali būti pagrindas reikalauti papildomo apmokėjimo.
12. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti ieškovei apmokėjimą už akte Nr. 7 nurodytus darbus (349 503,30 Eur) teismas nurodė, kad visiškai tenkinti šio reikalavimo nėra pagrindo, kadangi ieškovės atliktų darbų defektus ištaisė UAB „KRS“. Pastarųjų darbų dydis sudarė 235 945,52 Eur, todėl ieškinyje nurodytą skolos sumą sumažino iki 113 557,78 Eur. Teismo vertinimu, patenkinus reikalavimą visa apimtimi, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, o atsakovė nukentėtų.
13. Atmesdamas atsakovės priešieškinį teismas konstatavo, kad atsakovė priešieškinį dėl defektų šalinimo pareiškė tik 2019 m. gruodžio 11 d. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.666 straipsnyje numatytas 2 metų terminas pateikti reikalavimus dėl darbo rezultatų trūkumų. Kaip matyti iš priešieškinio, atsakovė 2014 metais sudarė naują darbų atlikimo sutartį. UAB „KRS“ atliko naujus darbus, kurie užfiksuoti iki 2016 metų. Dėl to teismas nusprendė, kad atsakovė praleido terminą reikalauti defektų šalinimo apmokėjimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Firma VITI“ prašo iš dalies pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą – priteisti 235 945,52 Eur skolą, 1 516,37 Eur palūkanas už piniginės prievolės vykdymo termino pažeidimą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo 2014 m. lapkričio 10 d., bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovė informavo atsakovę apie būtinybę išleisti naują techninio projekto laidą, kadangi ją nulėmė VĮ „Kauno regiono keliai“ keliamos sąlygos projektui bei statybos leidimui gauti. Atitinkamai ieškovė, gavusi atsakovės pavedimą, šiuos darbus suorganizavo, už juos sumokėjo projektuotojui, o vėliau pritarė parengtiems techninių projektų sprendiniams. Ieškovei negali būti „perkeliama“ atsakomybė, susijusi su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, kadangi atsakovė buvo informuota apie papildomų projektavimo darbų būtinybę, ieškovė vykdė papildomus darbus atsakovei prašant. Atsakovė turėjo ir galėjo pasirūpinti atitinkamu viešųjų pirkimų procedūrų atlikimu. Kita vertus, visos reikiamos viešųjų pirkimo procedūros buvo atliktos. Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. galiojusios VPĮ redakcijos 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra numatyta, kad neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami esant šiai sąlygai – kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, jog yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti. Nagrinėjamu atveju būtent dėl to ir vyko derybos.
14.2. Teismas neturėjo pagrindo iš skolos pagal atliktų darbų aktą Nr. 7 išskaičiuoti
235 945,52 Eur sumos. Atsakovė nepagrindė / neįrodė patyrusi 235 945,52 Eur išlaidas defektų nustatymui ir pašalinimui, o pateikti įrodymai yra prieštaringi. Teismas negalėjo mažinti priteisiamos skolos pagal atliktų darbų aktą Nr. 7 dėl tariamų defektų nustatymo ir pašalinimo išlaidų pagal atliktų darbų aktus nuo Nr. 1 iki Nr. 5, nes galimą defektų atsiradimą nulėmė ne netinkami ieškovės veiksmai. Visi UAB „KRS“ ataskaitose galimi trūkumai yra nulemti ne ieškovės netinkamo rangos darbų vykdymo, bet atsakovės prievolės konservuoti rangos darbus nevykdymo. Atliktų darbų aktai nuo Nr. 1 iki Nr. 5 yra atsakovės ir inžinieriaus apžiūrėti, išbandyti, priimti pasirašyti ir apmokėti. UAB „KRS“ ataskaitose nurodomi defektai („nėra šulinio žymėjimo stovo ir lentelės“, „sulaužytas dangtis su teleskopu“ ir pan.) yra priskirtini akivaizdiems / matomiems trūkumams. Atsakovė dėl tariamų defektų (kurie vertintini akivaizdžiais) nesikreipė į ieškovę, t. y. nepasiūlė dalyvauti statybvietės apžiūrose, fiksuoti defektus, nesudarė sąlygų ieškovei geruoju pašalinti defektus (jei būtų pripažinta, kad jie yra pagrįsti). Teismas nutarė sumažinti pagal atliktų darbų aktą Nr. 7 priteistiną skolos sumą 235 945,52 Eur suma, kurios didžiąją dalį sudarė už nedidelės apimties UAB „KRS“ ataskaitų sudarymą – tariamų defektų nustatymui atsakovė išleido 177 738,35 Eur, kai tuo tarpu pačių (tariamų) defektų šalinimo kaina tebuvo 58 207,17 Eur.
14.3. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas pagal atliktų darbų aktą Nr. 7 priteistiną skolos sumą 235 945,52 Eur, de facto (faktiškai) tenkino atsakovės priešieškinį, kuriam yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Atsakovė apie galimai pažeistas savo teises bei atsiradusią galimą žalą sužinojo etapais iki 2016 m. spalio 31 d., o priešieškinis pateiktas tik 2019 m. gruodžio 11 d., todėl atsakovė priešieškinį pateikė praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.
14.4. Visi atsakovės galimi nuostoliai, tame tarpe ir nuostoliai dėl tariamų defektų nustatymo ir jų šalinimo (jei jie būtų laikomi pagrįstais), jau yra atlyginti atsakovui pasinaudojus sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonėmis – banko garantija, mokėtinų sumų sulaikymu, kurių bendra suma 518 484,35 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, ieškovei priteisus visą skolą pagal atliktų darbų aktą Nr. 7, ieškovė neva nepagrįstai praturtėtų, yra visiškai nepagrįsta. Šiai dienai nepagrįstai praturtėjusia (net jei atsakovės 235 945,52 Eur reikalavimą vertintume kaip pagrįstą) laikytina atsakovė.
14.5. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kas nurodyta ir skundžiamame sprendime, tačiau teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 6 (bet ne 8) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 177 526,05 Eur sumos.
2. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas, ignoruodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties išaiškinimus, nesiaiškino, ar akte Nr. 6 nurodyti darbai yra faktiškai atlikti ir ar atlikti tinkamai ir ar atliktų darbų trūkumai yra akivaizdūs. Teismas sprendime tik pakartojo, kad aktas Nr. 6 buvo pasirašytas abiejų šalių. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad akte Nr. 6 nurodyti darbai Girkalnio miestelyje buvo atlikti su dideliais trūkumais (pateikti atsakovės raštai ieškovei), tačiau teismas jų nevertino. Be to, klausimu, ar statybos darbai Girkalnio miestelyje, kurie surašyti akte Nr. 6, atlikti tinkamai, išsiskyrė teismo eksperto D. K. ir teismo eksperto E. L. nuomonės. Ekspertas D. K., teigdamas, kad akte Nr. 6 nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, rėmėsi tik parašais akte Nr. 6, o ekspertas
E. L. ekspertizės akte teigdamas, jog akte Nr. 6 nurodyti darbai nėra atlikti, rėmėsi ne tik parašais akte Nr. 6, bet ir įrašais statybos darbų žurnaluose.
15.2. Teismas nepriteisė visos ieškovės reikalaujamos sumos už aktuose Nr. 7 nurodytus darbus, tačiau teismo motyvai sunkiai suprantami. Teismas nevertino, kokia yra ieškovės reikalaujama suma, nesiaiškino, ar aktuose Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti, teismas visiškai nesuprantamai susiejo aktuose Nr. 7 nurodytus darbus su UAB „KRS“ atliktais darbais (nors UAB „KRS“ taisė aktuose Nr. 1–5 nurodytus darbus ir juos taisė savo, o ne ieškovės sąskaita). Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė darbų aktus Nr. 7: 1) atliktų darbų aktas Nr. 7 dėl darbų Viduklėje (165 374,82 Lt be PVM);
2) atliktų darbų aktas Nr. 7 dėl darbų Betygaloje (147 013,62 Lt be PVM), 3) atliktų darbų aktas Nr. 7 dėl darbų Girkalnyje (260 141,90 Lt be PVM), 4) atliktų darbų aktas Nr. 7 dėl darbų Šiluvos miestelyje (56 510 Lt be PVM). Taip pat du papildomus atliktų darbų aktus: papildomai atliktų darbų aktas už darbus Viduklėje (35 072,69 Lt be PVM); papildomai atliktų darbų aktas už darbus Girkalnyje (178 325,66 Lt be PVM). Iš viso ieškovė pateikė vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų ir papildomai atliktų darbų aktų už
1 019 350,66 Lt (295 224,36 Eur) su PVM sumą. Tačiau sprendime kažkodėl rašoma, jog ieškovė ieškinyje prašė priteisti 349 503,30 Eur skolą už atliktus darbus, nurodytus akte
Nr. 7. Tai įrodo, kad teismas nevertino ir nenagrinėjo nei procesinių dokumentų, nei kartu su procesiniais dokumentais pateiktų įrodymų.
15.3. Aktai Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktai nebuvo pateikti atsakovei, nebuvo derinti su atsakove, nebuvo atsakovės pasirašyti, ieškovė neinformavo atsakovės apie šių aktų sudarymą. Pirmą kartą šiuos aktus atsakovė pamatė ir gavo tik šioje byloje kartu su ieškovės pareikštu ieškiniu. Nutraukus sutartį, ieškovė buvo kviečiama atvykti užfiksuoti iki nutraukimo atliktus darbus, tačiau neatvyko, o dabar siekia perduoti darbus vienašališkai, dėl kurių nebuvo susitarta. Be to, rangos sutartis buvo sudaryta VPĮ nustatyta tvarka, dėl ko bet kokie sutarties pakeitimai, tame tarpe ir papildomų darbų atlikimas, turėjo būti suderintas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal ginčo metu galiojusią įstatymo redakciją, dėl bet kokių papildomų darbų turėjo būti gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, atliekamas pirkimas VPĮ nustatyta tvarka. Be to, nors byloje buvo atliktos net dvi ekspertizės, nei viena iš jų nepatvirtino, kad aktuose Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti.
15.4. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK VI knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.666 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad rangovas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per dešimt metų esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.). Kadangi vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai savo pobūdžiu yra paslėpti darbai, tai jų trūkumams nustatyti ir reikalavimams pareikšti turėtų būti taikomas
10 metų terminas. Sutartis buvo sudaryta 2012 m. kovo 12 d., o nutraukta – 2013 m.
gruodžio 2 d. Atsakovės reikalavimas atlyginti sumas už defektų šalinimą ieškovei pirmą kartą buvo pareikštas 2019 m. gruodžio 11 d. priešieškiniu, nepasibaigus garantiniam terminui. Tai reiškia, kad atsakovė nepraleido priešieškinio pateikimo senaties termino.
1. Ieškovė UAB „Firma VITI“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skirti byloje pakartotinę ekspertizę. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Aplinkybės, susijusios su atliktų darbų akte Nr. 6 nurodytais darbais bei galimais jų trūkumais, buvo tiriamos ir nagrinėjamos. Atsakovė defektų faktą bando įrodinėti atsakovės ir FIDIC inžinieriaus ieškovei pateiktais raštais, kurie parengti ir ieškovei pateikt iki atliktų darbų akto Nr. 6 sudarymo ir pasirašymo. Aktą pasirašė visi įgalioti statybų dalyviai. Tai, kad po paskutinio kreipimosi dėl darbų kokybės praėjus daugiau nei mėnesiui buvo pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 6 patvirtina, jog atsakovė pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų kokybės nebeturėjo. Atsakovė nepagrįstai prašo šioje byloje remtis eksperto
E. L. (kurio kandidatūrą pasiūlė atsakovė) išvada, kurioje daroma tikrovės neatitinkanti prielaida, kad darbai, nurodyti akte Nr. 6, nebuvo priimti statybos techninės priežiūros vadovo. Tokia eksperto išvada neatitinka bylos medžiagoje esančių duomenų. Tai, kad FIDIC inžinierius savo parašu patvirtino atliktų darbų aktą Nr. 6, tačiau papildomai nesudėjo parašų statybos darbų žurnale, negali sukelti ieškovei neigiamų padarinių.
16.2. Atsakovė savo raštuose, nutraukdama rangos sutartį, tik formaliai nurodė, kad bus vykdoma likusių darbų matavimo ir priėmimo–perdavimo procedūra, tačiau akte Nr. 7 numatytų darbų matavimus, defektavimą ir faktinių atliktų darbų kiekius atsakovė fiksavo ieškovei nedalyvaujant. Apžiūra buvo organizuojama šeštadienį ir kitą diena po pranešimo apie sutarties nutraukimą ieškovei pateikimo, į ją nepakviečiant ieškovės. Atsakovė bando sudaryti teismui klaidingą nuomonę, neva visi atliktų darbų akte Nr. 7 užfiksuoti darbai yra papildomi darbai ir jie su atsakove nėra suderinti. Teismas turėjo pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atliktų darbų akte Nr. 7 numatyti darbai buvo atlikti, nes byloje yra surinkti įrodymai apie šiame akte nurodytų darbų atlikimą ir netgi jų priėmimą, pagal pačios atsakovės sudarytus dokumentus.
16.3. Atsakovės priešieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė reiškia priešieškinį, reikalaudama iš ieškovės žalos atlyginimo (prašoma taikyti sutartinę atsakomybę). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Atsakovė apie galimai pažeistas savo teises bei atsiradusią galimą žalą sužinojo etapais iki 2016 m. spalio 31 d., o priešieškinis pateiktas tik 2019 m. gruodžio 11 d., todėl atsakovė priešieškinį pateikė praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Tačiau, jei teismas manytų, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomas
CK 6.667 straipsnyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tai jis taip pat neabejotinai yra praleistas.
16.4. Šioje byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės. Pirmąją atliko ekspertas D. K., tačiau abi šalys prašė skirti pakartotinę ekspertizę, kadangi nebuvo išanalizuota visa bylos medžiaga. Vėliau buvo pateiktas eksperto E. L. ekspertizės aktas, tačiau ir šiuo aktu negalima šioje byloje remtis, kadangi ekspertas E. L. analizavo bylos medžiagą dar mažesne apimtimi, nei ekspertas D. K.. Ekspertizės akte nurodytos tikrovės neatitinkančias aplinkybės. Ieškovės 2020 m. gruodžio 8 d. prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo buvo motyvuotas akivaizdžiais eksperto E. L. pateikto akto trūkumais, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Yra tikslinga byloje skirti pakartotinę ekspertizę, kadangi ši byla apeliacine tvarka galėtų būti išnagrinėta išsamiau ir objektyviau, jei teismo ekspertas įvertintų ir išnagrinėtų byloje pateiktą statybinę dokumentaciją, patikrintų tiek ieškovės, tiek atsakovės dėstomus argumentus dėl atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo / neatlikimo.
1. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį ir STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 44 straipsnio nuostatas, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo užsakyti bet kokius techninio projekto keitimo darbus ir tuo labiau neturi pagrindo reikalauti atlyginimo už savavališkai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas užsakytus projektavimo darbus. Atsakovės 2012 m. rugsėjo 11 d. rašte rašoma tik apie techninio projekto keitimo inicijavimą, o ne apie tai, kad ieškovė pati numatytų užduotis projektuotojui ir / ar sudarytų projektavimo sutartį. Ieškovė su UAB „Ekoprojektas“ pasirašė sutarčių už 41 745 Lt sumą, tačiau UAB „Ekoprojektas“ išrašė PVM sąskaitų faktūrų tik už 25 400 Lt sumą. Didžioji dalis mokėjimo pavedimų, kurių bendra suma net
60 000 Lt ir kuriuos ieškovė pateikė kartu su ieškiniu ir kurių mokėjimo paskirtyje įrašyta „už projektavimo darbus“ arba „už SMD“, neturi jokio ryšio nei su atsakove, nei su Raseinių rajono vandentiekių ir nuotekų tinklais. Akivaizdu, kad ieškovė mokėjimo pavedimų kopijas pateikė tik tam, jog suklaidintų teismą ir dirbtinai išpūstų ieškinio reikalavimus.
17.2. Visi darbai, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktuose, niekada nebuvo vykdomi ir yra ieškovės išgalvoti. Aktai iki ieškinio pateikimo nebuvo pateikti atsakovei. Po sutarties nutraukimo ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad gautų atlyginimą už atliktus darbus, o reikalavimą pareiškė tik po kurio laiko, teisme. Nei vienas iš teismo ekspertų, vykdžiusių teismo ekspertizę byloje, nepatvirtino, kad atliktų darbų aktuose Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktuose nurodyti darbai faktiškai būtų atlikti. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno dokumento (statybos darbų žurnalai, geodezinės nuotraukos, darbų apžiūros aktai ir kt.) ar kito įrodymo, kuris aiškiai patvirtintų, jog nors vienas aktuose Nr. 7 ar papildomai atliktų darbų aktuose nurodytas darbas būtų realiai atliktas.
17.3. Pareiga aktuoti darbus tenka ieškovei. Sutarties vykdymo metu (iki 2013 m. lapkričio 30 d.), ieškovė pateikė atsakovei šešis atliktų darbų aktus. Tuo atveju, jeigu ieškovė neįtraukė dalies faktiškai atliktų darbų į atliktų darbų aktus (kas būtų labai neprotinga ir mažai tikėtina), tai tenka ieškovės, kuri yra profesionali rangovė, atsakomybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtino, kad vykdant statybos darbus ieškovė neteikė mėnesio darbų eigos ataskaitų, tinkamai nepildė statybos darbų žurnalų. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės kartu su tripliku pateikta medžiaga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
3. Byloje nustatyta, kad rangovė (ieškovė) UAB „Firma VITI“ ir užsakovė (atsakovė)
UAB „Raseinių vandenys“ 2012 m. kovo 12 d. sudarė rangos sutartį Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose
Nr. 2012/03/12, pagal kurią rangovė (ieškovė) įsipareigojo pagal užsakovės pateiktą techninį projektą parengti darbo projektą, įvykdyti statybos darbus bei ištaisyti atsiradusius defektus.
4. Ieškovė 2012 m. lapkričio mėn. sudarė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriuo atsakovei perdavė šios vertės darbus: Viduklėje – 261 107,51 Lt be PVM, Girkalnyje –
53 931,74 Lt be PVM, Betygaloje – 17 000 Lt be PVM, Šiluvoje – 0 (toliau – ir aktas Nr. 1).
5. Ieškovė 2013 m. sausio mėn. sudarė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriuo atsakovei perdavė šios vertės darbus: Viduklėje – 270 690,92 Lt be PVM, Girkalnyje – 0, Betygaloje – 0, Šiluvoje – 0 (toliau – aktas Nr. 2).
6. Ieškovė 2013 m. gegužės mėn. sudarė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriuo atsakovei perdavė šios vertės darbus: Viduklėje – 525 284,72 Lt be PVM, Girkalnyje –
11 767,39 be PVM, Betygaloje – 78 382,6 be PVM, Šiluvoje – 0 (toliau – ir aktas Nr. 3).
7. Ieškovė 2013 m. liepos mėn. sudarė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 4, kuriuo atsakovei perdavė šios vertės darbus: Viduklėje – 939 505 Lt be PVM, Girkalnyje – 80 218 Lt be PVM, Betygaloje – 237 542,35 be PVM, Šiluvoje – 0 (toliau – ir aktas Nr. 4).
8. Ieškovė 2013 m. rugsėjo mėn. sudarė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 5, kuriuo atsakovei perdavė šios vertės darbus: Viduklėje – 129 540,28 Lt be PVM, Girkalnyje –
88 652,32 Lt be PVM, Betygaloje – 83 502,68 be PVM, Šiluvoje – 0 (toliau – ir aktas Nr. 5).
9. Ieškovė ir atsakovė 2013 m. lapkričio 29 d. pasirašė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6, kuriame užfiksuoti atlikti ir priimti darbai už 190 404,86 Lt be PVM. Minėto akto pagrindu ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už 220 869,64 Lt (63 968,27 Eur) sumą (neskaičiuojant 5 procentų sulaikomos sumos) (toliau – ir aktas Nr. 6).
10. Atsakovė vienašaliu 2013 m. lapkričio 29 d. pareiškimu Nr. (9.3)N2-222 nuo 2013 m.
gruodžio 2 d. nutraukė tarp šalių sudarytą statybos rangos sutartį CK 6.217 straipsnio 1, 2 ir
5 punktuose bei FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 (a), 15.2 (b) ir 15.2 (c) punktuose numatytais pagrindais. Ieškovė kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuris 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Raseinių rajono apylinkės teismo
2016 m. spalio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-378/2017 Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
11. Atsakovei 2017 m. kovo 7 d. AB DNB bankas išmokėjo 411 543,26 Eur sumą pagal 2012 m. balandžio 6 d. sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją Nr. GP24-1638594.
Dėl skolos pagal suvestinį atliktų darbų aktą Nr. 6 priteisimo
12. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 220 869,64 Lt (63 968,27 Eur) pagal suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6, teismas vadovavosi CK normomis, reglamentuojančiomis rangos darbų perdavimą, bei eksperto D. K. 2019 m. sausio 17 d. ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 29 d. suvestiniame (supaprastintame) atliktų darbų akte Nr. 6 nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, kadangi aktas yra su UAB „Raseinių vandenys“, UAB „ Firma VITI“ ir FIDIC inžinieriaus UAB „Pro Bonus“ parašais bei antspaudais.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, taip pat kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė faktiškai atliko 2013 m. lapkričio mėn. suvestiniame (supaprastintame) atliktų darbų akte Nr. 6 nurodytus darbus, kurie buvo perduoti atsakovei, dėl ko atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove.
14. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės rangovo pareigos – darbus atlikti tinkamai ir esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovas vykdytų jo priešpriešinę prievolę – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat jo perdavimas užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
15. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-569/2002). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. lapkričio mėn. suvestinis (supaprastintas) atliktų darbų aktas Nr. 6 2013 m. lapkričio 29 d. buvo pasirašytas ieškovės ir atsakovės atstovų, taip pat FIDIC inžinieriaus UAB „Pro Bonus“. Be to, pati atsakovė iš esmės neneigia darbų, nurodytų akte Nr. 6, atlikimo, o atsisakymą už juos apmokėti grindžia tik nekokybiškai atliktų darbų aplinkybėmis. Vadovaujantis pirmiau minėta CK 6.694 straipsnio
4 dalies nuostata teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl faktinio darbų, nurodytų akte Nr. 6, atlikimo.
16. Kaip jau minėta pirmiau, iš esmės apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl darbų, nurodytų akte Nr. 6, atlikimo, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog darbai Girkalnio miestelyje buvo atlikti su dideliais trūkumais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė, kad akte Nr. 6 nurodyti ir atsakovės priimti darbai buvo atlikti su trūkumais (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Iš byloje pateikto atliktų darbų akto Nr. 6 matyti, kad jame nėra įrašų apie atsisakymą pasirašyti aktą, taip pat nefiksuojami esminiai trūkumai, dėl kurių atlikti darbai negalėtų būti priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad aktas Nr. 6 buvo pasirašomas tą pačią dieną, kai atsakovė informavo ieškovę apie vienašališką sutarties nutraukimą, t. y. 2013 m. lapkričio 29 d., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, tą pačią dieną nutraukdama rangos sutartį, turėjo itin atidžiai įvertinti kokius konkrečiai darbus ir ar juos kokybiškai atliko ieškovė, o esant trūkumų – tai nurodyti pasirašomame akte. Byloje duomenų, kad atsakovė rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 11.12 punkte numatyta tvarka ir terminais būtų reiškusi rangovei pastabas ar pretenzijas dėl atliktų statybos darbų kokybės, trūkumų, apimčių ar kitų neatitikimų, užfiksavusi konkrečius defektus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
18. Aplinkybę, kad darbai buvo atlikti su trūkumais apeliantė grindžia įvairiais raštais, kurie buvo siunčiami ieškovei dar iki atliktų darbų akto Nr. 6 pasirašymo. FIDIC inžinierius 2013 m. gegužės 13 d. kreipėsi į ieškovę su raštu „Dėl netinkamos vykdomų darbų kokybės Girkalnio gyv.“, kuriame nurodė, kad 2013 m. balandžio mėnesio 24 d., 30 d., gegužės 6 d. Girkalnio gyvenvietėje vykdomų darbų vietoje techninės priežiūros vadovas A. R. nustatė pažeidimus, susijusius su gatvių ženklinimu, pravažiavimu, taip pat su aplaidžiu darbo žurnalo pildymu, darbų pridavimu, techninio vadovo, darbo projekto ir statybos reglamentų reikalavimų vykdymu. FIDIC inžinierius 2013 m. birželio 11 d. pateikė ieškovei dar vieną raštą „Dėl rizikos projekto įgyvendinimui“, kuriame nurodė, kad ieškovė neteikia darbų eigos ataskaitų, nukrypsta nuo darbo projekto sprendinių ir į pastabas nereaguoja. Atsakovė 2013 m. birželio 25 d. pateikė ieškovei raštą „Dėl sutartinių įsipareigojimų“, kuriame dar kartą nurodė, kad ieškovė nevykdo sutarties (FIDIC „Raudonoji knyga“) sąlygų bei darbo projekto reikalavimų. Taip pat atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės darbų skundėsi ir Girkalnio miestelio gyventojai dėl nepraeinamų / nepravažiuojamų gatvių, lėtai dirbančių ir apsvaigusių nuo alkoholio darbininkų. 2013 m.
rugsėjo 9 d. buvo surašytas objekto „Vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone, Girkalnio mstl.“ apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad objekte dirba girti darbininkai, statybos darbai vyksta neprisilaikant statybos projekto. Atsakovė 2013 m.
rugsėjo 16 d. pateikė ieškovei pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad ieškovei buvo teikta visa eilė raštų, prašymų, nurodymų, raginimų, pretenzijų tinkamai ir laiku atlikti rangos darbus, tačiau rangovas, nepaisant tokio konstruktyvaus ir nuolatinio užsakovo bei FIDIC inžinieriaus bendradarbiavimo, sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir nevykdo. Sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. 2013 m. rugsėjo 17 d., 2013 m. spalio 7 d., 2013 m.
spalio 25 d. pranešimais FIDIC inžinierius informavo ieškovę apie vykdomų darbų trūkumus ir sutarties pažeidimus.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti atsakovės ir FIDIC inžinieriaus ieškovei siųsti raštai dėl darbų atlikimo yra šalutinės, bendro pobūdžio, susijusios su sutarties vykdymu, aplinkybės, kurios nepaneigia darbų, nurodytų akte Nr. 6, tinkamo ir kokybiško atlikimo. Paskutiniame iki 2013 m. lapkričio mėn. akto Nr. 6 pasirašymo dienos teiktame 2013 m.
spalio 25 d. rašte nurodoma, kad ieškovė privalo tiesti tinklus numatytos trasuotės, įrengti išvadus suderinus su atsakove ir inžinieriumi, privalo pateikti patikslintas geodezines nuotraukas. Šis raštas buvo pateiktas likus beveik mėnesiui iki akto Nr. 6 pasirašymo, kurį atsakovė vis dėlto pasirašė, jame nenurodydama jokių konkrečių darbų trūkumų. Pažymėtina, kad dėl ieškovės netinkamo rangos sutarties vykdymo atsakovė vienašališkai nutraukė rangos sutartį. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-125-883/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl vienašališko sutarties nuraukimo teisėtumo, konstatuota, kad rangovas UAB „Firma VITI“ tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų bei nuolat pažeidinėjo rangos sutartyje nustatytas sąlygas, apie ką inžinierius ne kartą buvo raštu informavęs ieškovę bei įpareigojęs ją tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir juos įgyvendinti per pagrįstai tinkamą laiką. Minėtų sprendimu yra konstatuotos aplinkybės, kurios pripažintos pagrįstomis nutraukti rangos sutartį, tačiau sprendime nėra konstatuojamos jokios aplinkybės, susijusios su atliktų darbų kokybe.
20. Pažymėtina, kad įrodymų, apie konkrečius atliktų darbų trūkumus, kurie būtų susiję su akte
Nr. 6 nurodytais darbais, atsakovė teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, kuri byloje pateikusi ir priešieškinį, vadovaudamasi UAB „KRS“ 2015 m. ir 2016 m. ataskaitomis, grindžia ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau pati pripažįsta, kad trūkumai yra susiję su darbais, kurie nurodyti aktuose Nr. 1–5, o aktas Nr. 6 nėra minimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktą, kad atsakovė, po to, kai buvo pasirašytas aktas Nr. 6, būtų kreipusis į ieškovę dėl akte
Nr. 6 nurodytų darbų trūkumų, būtų prašiusi juos šalinti. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; savo ruožtu, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
21. Atsakovė akcentuoja, kad klausimu, ar statybos darbai Girkalnio miestelyje, kurie užfiksuoti akte Nr. 6, atlikti tinkamai, išsiskyrė teismo eksperto D. K. ir teismo eksperto E. L. nuomonės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi eksperto
D. K. atliktos ekspertizės išvadomis, nors pats teismas dar 2019 m. kovo 6 d. priėmė nutartį dėl pakartotinės statybinės ekspertizės skyrimo, kuri pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį yra skiriama tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę.
22. Nors iš skundžiamo sprendimo motyvų nėra aišku, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas nusprendė vadovautis pirmine ekspertizės išvada, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tiek eksperto D. K., tiek eksperto E. L. pateiktos išvados, klausimu, ar statybos darbai Girkalnio miestelyje, kurie surašyti akte Nr. 6, atlikti tinkamai, iš esmės yra laikytinos ekspertų atliktu įrodymų vertinimu, t. y. įvertinus byloje esančius įrodymus buvo pateiktos teisinės išvados. Teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Tuo tarpu, teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo vadovautis ekspertų išvadomis, susijusiomis su klausimu dėl darbų, nurodytų akte Nr. 6 atlikimo ir jų kokybės. Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teisme 2021 m. lapkričio 11 d. vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2A-129-881/2022 metu apklausti ekspertai D. K. ir
E. L. pripažino, kad faktinį darbų atlikimą ir jų kokybės nustatymą galima būtų atlikti tik tuo atveju, jei būtų atkasti ir apžiūrėti inžineriniai tinklai. Taigi, ekspertai faktiškai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, darydami teisines išvadas, nors tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ginčas vyksta dėl skolos už darbus, kurie šiuo metu yra po žeme, priteisimo, taigi, yra paslėpti ir jų tinkamumo patikrinimas yra sudėtingas bei brangus procesas, todėl nagrinėjamu atveju vadovaujamasi kitais byloje esančiais įrodymais.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog kurie nors iš aptariamame akte Nr. 6 nurodytų ieškovės darbų pagal rangos sutartį buvo neatlikti ar atlikti su trūkumais, netinkamai (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovės 220 869,64 Lt (63 968,27 Eur) pagal suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6 ir palūkanas už pradelstą prievolės vykdymą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo ją keisti.
Dėl skolos už papildomus projektavimo darbus priteisimo
24. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaidas už papildomų projektavimo darbų (techninių projektų korekcijų) atlikimą, konstatavo, kad nors atsakovė neginčija tokių darbų atlikimo fakto, rangovės ir užsakovės susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo turėjo būti sudarytas, laikantis imperatyviųjų VPĮ normų, o tai padaryta nebuvo, tuo tarpu atlikdama papildomus projektavimo darbus, neįvykdžius VPĮ reikalavimų, tiekėja (ieškovė) veikė savo rizika. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neturi teisės gauti apmokėjimo už papildomus projektavimo darbus.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad dar pirmąjį kartą bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už papildomus projektavimo darbus nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-243-516/2017 konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas ne tik netyrė ir nevertino, ar šie darbai iš tikrųjų laikytini papildomais darbais VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto prasme, ar vis dėlto, kaip kad teigia atsakovė, pagal viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas (inter alia (be kita ko) 2.1 punktą) turėjo būti numatyti ir įvertinti tiekėjos dar teikiant pasiūlymą, bet ir neanalizavo, ar šiuo atveju perkančioji organizacija, kuri vykdė derybas dėl ginčo darbų su rangove, nesudarė tiekėjai pagrįsto pagrindo tikėtis, kad tokie darbai bus apmokėti, o visi imperatyvūs VPĮ reikalavimai bus įvykdyti, bei ar pačiai perkančiajai organizacijai, kuri atsakinga už VPĮ nuostatų tinkamą vykdymą, neturėtų tekti tam tikra dalis atsakomybės už susiklosčiusią situaciją.
26. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, jie yra analogiški Šiaulių apygardos teismo
2016 m. rugpjūčio 12 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-115-856/2017 motyvams, kuris buvo panaikintas minėta Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-243-516/2017. Nors pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo
33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, neatsižvelgė į aplinkybes, kurias, panaikinant Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. dalinį sprendimą buvo nurodyta ištirti. Sprendimu nėra pasisakyta ir dėl apeliacinės instancijos teismo akcentuoto įrodymo – 2012 m. rugsėjo 11 d. užsakovės rašto Nr. (9.3) N2-147, kuris pagrindžia rangovės susitarimą su perkančiąja organizacija dėl techninių projektų korekcijų atlikimo (atsakovės duotą pavedimą atlikti šiuos darbus).
27. Apeliacinės instancijos teismas, pakarotinai nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo daryti kitokias išvadas, nei buvo padarytos Lietuvos apeliacinis teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-243-516/2017, į kurią pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir priėmė sprendimą, kuris analogiškas panaikintam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos esmė ginčijamu klausimu, t. y. dėl reikalavimo priteisti išlaidas už papildomus projektavimo darbus atmetimo pagrįstumo, taip ir liko neatsikleista. Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o
CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti detaliu bylos nagrinėjimu iš naujo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama didžiąja dalimi naujais aspektais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė apeliacinė instancijos teismo išaiškinimo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaidas už papildomus projektavimo darbus naikinama ir perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
(CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl skolos pagal atliktų darbų aktus Nr. 7 ir papildomų darbų aktus priteisimo
28. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 349 503,30 Eur skolą už atliktus darbus, užfiksuotus aktuose Nr. 7, nurodydamas, kad ieškovės atliktų darbų defektus ištaisė UAB „KRS“. Taip pat teismas nurodo, kad patenkinus reikalavimą visa apimtimi, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, o atsakovė nukentėtų.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti darbus, nurodytus akte
Nr. 7. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė šiuos atliktų darbų aktus Nr. 7: atliktų darbų aktas Nr. 7 dėl darbų Viduklėje (165 374,82 Lt be PVM); atliktų darbų aktas Nr. 7 dėl darbų Betygaloje (147 013,62 Lt be PVM); atliktų darbų aktas Nr. 7 dėl darbų Girkalnyje
(260 141,90 Lt be PVM); atliktų darbų aktas Nr. 7 dėl darbų Šiluvos miestelyje (56 510 Lt be PVM). Taip pat du papildomai atliktų darbų aktus: papildomai atliktų darbų aktas už darbus Viduklėje (35 072,69 Lt be PVM); papildomai atliktų darbų aktas už darbus Girkalnyje
(178 325,66 Lt be PVM). Iš viso, ieškovė pateikė vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų ir papildomai atliktų darbų aktų už 1 019 350,66 Lt / 295 224,36 Eur su PVM sumą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo šių darbų atlikimo / neatlikimo aplinkybių. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, byloje kilęs ginčas, ar apskritai šie vienašališkai pasirašytuose aktuose
Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti. Iš skundžiamo sprendimo nėra aiški teismo išvada dėl minėtų darbų atlikimo. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo sprendimo motyvas, kuriuo galiausiai atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos pagal atliktų darbų aktus Nr. 7 ir papildomų darbų aktus priteisimo, iš esmės prieštarauja pačiam teismo sprendimui atmesti atsakovės priešieškinį dėl 235 945,52 Eur, t. y. nors pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį atmetė, tačiau nagrinėdamas ieškovės ieškinį, teismas ieškovės reikalaujamą priteisti sumą sumažino dydžiu, kuris yra priešieškinio reikalavimas, taigi iš esmės priešieškinio reikalavimą tenkino. Taip pat pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė neturi teisęs į atlygį už darbus, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose Nr. 7 ir aktuose dėl papildomų darbų, visiškai nevertino atsakovės pateiktų UAB „KRS“ aktų, kuriais buvo nustatyti atliktų darbų defektai, nevertino šalinamų defektų darbų apimties. Teismas nesiaiškino ir nemotyvavo, ar (ir kodėl) darbų trūkumai, kuriais rėmėsi atsakovė, nesutikdama apmokėti šiuos darbus, yra akivaizdūs, t. y. galėjo ir turėjo būti pastebėti jų priėmimo metu, taip pat į tai, ar atsakovės nurodomi darų trūkumai buvo nustatyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat teismas neįvertino, kad dalis UAB „KRS“ nustatytų ir trūkumais įvardintų darbų buvo užfiksuoti kaip neatlikti darbai, t. y. UAB „KRS“ tęsė neužbaigtus rangos darbus, o ne tik šalino jau ieškovės atliktų darbų trūkumus. Dar daugiau, byloje liko neįvertinta ir tai, kad rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 4.2 punkte yra numatyta, jog rangovas privalo pateikti užsakovui darbų kokybės atlikimo užtikrinimą – banko garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo forma. Sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirtis – atlyginti užsakovui tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, įskaitant palūkanų, delspinigių, baudų ar kito pobūdžio kompensacijų mokėjimui užtikrinti, jei rangos sutartis nebuvo įvykdyta visa apimtimi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei 2017 m. kovo 7 d. AB DNB bankas išmokėjo
411 543,26 Eur sumą pagal 2012 m. balandžio 6 d. sutarties įvykdymo banko garantiją
Nr. GP24-1638594.
30. Be kita ko, teismas nevertino aplinkybių, kurios yra susijusios su vienašališku minėtų aktų pasirašymu (kada šie aktai sudaryti, ar dėl jų pasirašymo buvo kreiptasi į atsakovę, ar ji atsisakė minėtus aktus pasirašyti). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio
6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, jog rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neskleidė ir šios bylos dalies esmės, sprendimą grindė vienu, neišsamiu motyvu, kuris net nėra pagrįstas įrodymų vertinimu, kas leidžia daryti išvadą, kad ši sprendimo dalis yra be motyvų. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra aišku, kuo remiantis teismas daro išvadą, jog patenkinus reikalavimą visa apimtimi, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, o atsakovė nukentėtų. Pažymėtina, kad CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10). Iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). Nagrinėjamu atveju sprendimo dalis dėl skolos pagal atliktų darbų aktus Nr. 7 ir papildomų darbų aktus priteisimo yra neaiški, nemotyvuota, dėl ko šiuo atveju nei šalys gali tinkamai suformuoti apeliacinių skundų argumentus, nei sprendimą peržiūrintis teismas apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
32. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos dalies dėl skolos pagal atliktų darbų aktus Nr. 7 ir papildomų darbų aktus iš esmės neišnagrinėjo, nes dėl šalių argumentų iš viso nepasisakė, tik lakoniškai konstatuodamas, jog UAB „KRS“ ištaisė nustatytus defektus. Teismo išvada nepagrindžiama išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško teismo sprendimo motyvų nebuvimo, o tai reiškia, kad bylos dalis dėl apmokėjimo už akte Nr. 7 ir papildomuose aktuose nurodytus darbus turi būti nagrinėjama iš naujo.
Dėl priešieškinio reikalavimų
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė atsakovės priešieškinį, konstatuodamas, kad atsakovė praleido CK 6.666 straipsnyje numatytą 2 metų terminą reikalauti defektų šalinimo apmokėjimo. Atsakovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad statybos darbams garantinius terminus nustato CK 6.698 straipsnis, todėl
CK 6.666 straipsnio 2 dalis nurodytas dvejų metų terminas netaikomas.
34. Pirmiausia pažymėtina, kad, atsakovė nepagrįstai sutapatino garantinį terminą ir ieškinio senaties terminą. Garantinis terminas – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatytas terminas, per kurį galioja vienos iš sutarčių garantija, jog perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje numatytą daiktų kokybę bei galės patikimai tarnauti arba bus patikimai naudojamas (CK 6.697 straipsnis). Garantinių terminų pasibaigimas paprastai nulemia sandorio šalies suteiktos garantijos pasibaigimą, taigi ir atsakomybės už daiktų kokybės trūkumus, iškilusius ar paaiškėjusius po garantinio termino pabaigos, išnykimą. Tai reiškia, kad asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų kokybės trūkumų, iškilusių arba paaiškėjusių po garantinio termino pabaigos, t. y. skirtingai nei ieškinio senaties termino pasibaigimo atveju, išnyksta ne tik teisė į ieškinio priverstinį patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė. Taigi, garantiniai terminai nustato laiko tarpą per kurį užsakovas turi nustatyti atliktų darbų rezultato trūkumus ir tik trūkumus nustatęs per šiuos terminus, gali reikšti rangovui pagrįstą reikalavimą, tačiau po šių trūkumų nustatymo tam tikro momento prasideda ieškinio senatis, t. y. tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
35. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju atsakovės nurodoma aplinkybė, jog statybos rangos darbams CK 6.698 straipsnis nustato garantinius terminus yra reikšminga sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo. Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-74-421/2015; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).
36. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vadovaujantis CK 6.666 straipsniu, atsakovė praleido numatytą 2 metų terminą reikalauti defektų šalinimo apmokėjimo, nes minėta nuostata nenustato ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties institutą ir dėl to be teisėto pagrindo atmetė atsakovės priešieškinį vien dėl senaties, visiškai netirdamas ir nevertindamas byloje šalių įrodinėjamų faktinių aplinkybių ir nespręsdamas dėl faktinio pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą. Nustatyti proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimai leidžia daryt išvadą, kad nebuvo atskleista šios bylos dalies esmė ir dėl to yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio
1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
37. Tačiau kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškė priešieškinį dėl atliktų darbų aktuose Nr. 1–5 nurodytų darbų trūkumų, kuriuos ji nustatė 2015 ir 2016 metais (UAB „KRS“ 2015 m. ir 2016 m. atliktų statybos darbų tyrimų ataskaitos). Kaip nurodė pati atsakovė apeliaciniame skunde, reikalavimas atlyginti sumas už defektų šalinimą ieškovei pirmą kartą buvo pareikštas pateikus priešieškinį (kai nuo bylos iškėlimo teisme buvo praėję 3 metai). Apeliacinės instancijos teismo vertimu, šios aplinkybės yra reikšmingos, ne tik sprendžiant dėl priešieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo, atsižvelgiant į defektų pobūdį (aiškūs ar paslėpti), tačiau ir sprendžiant dėl rangovo atsakomybės, nes dėl netinkamu laiku atlikto pranešimo, darbų trūkumų nustatyti yra neįmanoma, arba trūkumų pašalinimo kaina tapo daug didesnė lyginant su ta, kuri būtų egzistavusi užsakovui protingu terminu pranešus apie darbų trūkumus.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, jog byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
39. Pirmosios instancijos teismui neatskleidus dalies bylos esmės ir dalies sprendimo apskritai nemotyvavus, dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, bylos dalis dėl ieškovės reikalavimų priteisti skolą dėl papildomų projektavimo išlaidų, darbų, nurodytų atliktų darbų aktuose Nr. 7 ir aktuose dėl papildomų darbų, taip pat priešieškinio reikalavimų perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 220 869,64 Lt (63 968,27 Eur) skolą pagal suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6, ir priteistos 1 143,93 Eur palūkanos už piniginės prievolės termino pažeidimą bei procesinės palūkanos, paliekama iš esmės nepakeista, tačiau patikslinamas procesinių palūkanų dydis – nurodant, kad vietoje 6 proc. dydžio procesinių palūkanų, priteisiamos 8 proc. dydžio palūkanos, nes įvertinus skundžiamo sprendimo motyvus, matyti, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, klaidingai nurodant procesinių palūkanų dydį.
40. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsniu, 329 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista 63 968,27 Eur (šešiasdešimt trys tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai ir 27 centai) skola pagal suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6 ir 1 143,93 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas keturiasdešimt trys eurai ir 93 centai) palūkanų už piniginės prievolės termino pažeidimą, palikti nepakeistą.
Sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo ieškinio pateikimo dienos, patikslinti, nustatant, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisiama 8 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo dienos (2014 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo dalį panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė