Civilinė byla Nr. e2A-623-186/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02253-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.6; 2.2.2.7; 2.6.10.2; 2.6.10.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B., A. Ž., Ž. P. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2570-852/2016 pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ ieškinį atsakovams A. B., A. Ž., Ž. P. ir A. V. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi kredito unija „Nacionalinė kredito unija“ (toliau – BKU „Nacionalinė kredito unija“, NKU) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. B., A. Ž., A. V. ir Ž. P. 836 211,23 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Teisė123“, atstovaujama direktoriaus S. N., būdama NKU nare, 2012 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą dėl 1 500 000 Lt pajaus dalies įsigijimo. UAB „Teisė123“ 2012 rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą išduoti 1 485 000 Lt, kas sudaro 430 085,73 Eur. Paraiškoje nurodytas paskolos grąžinimo terminas – 2020 m. spalio 2 d. 2012 m. rugpjūčio 10 d. NKU paskolų komiteto susirinkime, kuriame dalyvavo paskolų komiteto pirmininkė A. B. ir paskolų komiteto narės A. Ž. ir N. G., buvo svarstomas klausimas dėl 1 485 000,00 Lt dydžio paskolos išdavimo UAB „Teisė123“. Paskolų komitetas nusprendė, kad UAB „Teisė123“ būklė yra patenkinama, todėl priėmė sprendimą siūlyti NKU valdybai išmokėti 1 485 000,00 Lt paskolą 2 mėnesių laikotarpiui tiesiogiai paskolos gavėjui. „Už“ tokį sprendimą balsavo visos trys narės, t. y. A. B., A. Ž. ir N. G.. 2015 m. rugpjūčio 10 d. NKU valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo valdybos pirmininkas A. Ž. ir valdybos nariai Ž. P. ir A. V., buvo svarstoma UAB „Teisė123“ paraiška paskolai gauti ir vadovaudamiesi tuo, kad paskolų komitetas paskolos suteikimui pritarė, nusprendė patenkinti UAB „Teisė123“ prašymą ir išduoti paskolą. Atsižvelgiant į tai, kad išduodamos paskolos suma su palūkanomis neviršijo UAB „Teisė123“ turimo pajaus dydžio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – ir KUĮ) 47 straipsnio 3 dalimi, paskolos grąžinimas nebuvo užtikrintas jokiomis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. NKU ir UAB „Teisė123“ pasirašė 2012 m. balandžio 2 d. paskolos sutartį Nr. 70351, tačiau nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo iš UAB „Teisė123“. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. 2-4146-553/2013) pagal minėtą paskolos sutartį iš UAB „Teisė123“ ieškovei priteisė 1 485 000 Lt negrąžintos skolos, 60 056,25 Lt palūkanų, 1 342 213,88 Lt delspinigių bei 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą, kurį pastaroji pateikė antstoliui Donatui Kisieliui vykdyti. Antstolis Donatas Kisielius 2014 m. balandžio 30 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, o 2014 m. gegužės 7 d. priėmė patvarkymą „Apie vykdomojo dokumento grąžinimą“ Nr. 0174/13/00822, kuriuo grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi skolininkui UAB „Teisė123“ buvo iškelta bankroto byla.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovai, būdami NKU vadovais, akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės-komercinės rizikos ribas, buvo nelojalūs ir veikė aiškiai aplaidžiai, tokiu būdu padarė NKU nuostolių. Anot ieškovės, remiantis CK 2.87 straipsnio, KUĮ ir NKU vidaus norminių teisės aktų teisiniu reglamentavimu aktualiu klausimu, valdybos nariai ir paskolų komiteto pirmininkė atliko šiuos neteisėtus veiksmus: netikrino ar UAB „Teisė123“ pateikė teisingus duomenis, būtinus jos rizikai įvertinti ir visapusiškai neįvertino UAB „Teisė123“ mokumo, pajamų, turto bei kitų galinčių nulemti paskolos grąžinimą veiksnių; nevertino UAB „Teisė123“ verslo plano ekonominio pagrįstumo ir jo įgyvendinimo galimybių bei nenumatė galimų paskolos grąžinimo būdų, jeigu verslo planas nebūtų įgyvendintas; veikė nelojaliai, priešingai NKU interesams, tuo pačiu viršijo protingos ūkinės-komercinės rizikos ribas; valdyba neteisėtai ir nepagrįstai priėmė sprendimą tenkinti UAB „Teisė123“ prašymą išduoti paskolą, o paskolų komiteto pirmininkė neteisėtai ir nepagrįstai nebalsavo „prieš“ sprendimą siūlyti valdybai tenkinti UAB „Teisė123“ prašymą išduoti paskolą bei nepateikė protesto dėl priimto sprendimo. Nuostoliais ieškovė laikė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių iš skolininko UAB „Teisė123“ jai priteistą negrąžintą skolą, palūkanas ir delspinigius. Ieškovės teigimu, tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir jai kilusių padarinių egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovai būtų tinkamai vykdę savo pareigas, veikę apdairiai ir rūpestingai, neviršiję protingos komercinės-ūkinės rizikos ribų bei būtų analizavę realią skolininko UAB „Teisė123“ padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, atsižvelgę į skolininko pateiktą klaidingą informaciją bei būtų pareikalavę pateikti verslo / investicinį planą, paskolų komiteto pirmininkė būtų nerekomendavusi valdybai priimti sprendimo suteikti paskolą skolininkui, be to, tikėtina, ji būtų pateikusi protestą dėl priimto sprendimo, o valdyba (jeigu būtų tinkamai atlikusi jai keliamas pareigas) nebūtų priėmusi sprendimo patenkinti UAB „Teisė123“ prašymo suteikti jai paskolą. Atsižvelgiant į tai, kad paskola buvo suteikta asmeniui, kuris ne tik nepateikė verslo plano, bet ir pateikė klaidingą informaciją, be to, neturėjo pakankamai ilgalaikio turto, turėjo daug įsipareigojimų, o paskola nebuvo užtikrinta prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir nebuvo grąžinta, o išieškojimas iš skolininko objektyviai neįmanomas, ieškovės nuomone, akivaizdu, kad tarp atsakovų veiksmų ir ieškovei kilusių neigiamų padarinių egzistuoja tiesioginis faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovų kaltė, atlikus neteisėtus veiksmus, yra preziumuojama, todėl ji neturi pareigos jos įrodinėti. Kadangi ieškovei nuostoliai buvo padaryti bendrais valdybos ir paskolų komiteto pirmininkės neteisėtais veiksmais, atsakovai NKU kilusius nuostolius privalo atlyginti solidariai.
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei NKU solidariai iš atsakovų A. B., A. Ž., A. V. ir Ž. P. 447 479,22 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas, taip pat ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyti neteisėti atsakovų veiksmai. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutiko su ieškovės argumentais, kad atidus ir rūpestingas valdymo organo narys tokiomis pačiomis aplinkybėmis nebūtų pritaręs 2012 m. rugpjūčio 10 d. paskolos UAB „Teisė123“ suteikimui. Nurodė, kad atsakovai nesigilino į realias pareiškėjo UAB „Teisė123“ finansines galimybes grąžinti paskolą, o sprendimus dėl paskolos išdavimo priėmė remdamiesi tuo, kad suteikiama paskola neviršijo kredito unijos nario turimo pajaus. Teismo vertinimu, atsakovų cituojama KŲĮ 47 straipsnio 3 dalies norma neatleidžia valdymo organo narių nuo pareigos rūpestingai elgtis su juridinio asmens turtu. Atsakovai nepagrįstai teigė, jog suteikiant verslo paskolą pagal minėtą įstatymo normą nebūtina vertinti paskolos gavėjo patikimumą, t. y. nebūtina domėtis ar skolininkas apskritai galės paskolą grąžinti, kaip ir nepagrįstai teigė, kad tokiu atveju yra skolinamos ne kredito unijos lėšos, o paties pajininko lėšos. Teismas pažymėjo, kad tiek pagal įstatymą, tiek pagal ieškovo vidaus dokumentus teigiamas valdybos ir paskolų komiteto sprendimas galėjo būti priimtas tik įvertinus skolininko finansinę būklę ir jo galimybes grąžinti paskolą. Teismas, įvertinęs paskolos gavėjo UAB „Teisė123“ paraišką ir prie jos pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad skolininko UAB „Teisė123“ verslo plano esmė buvo investicija į tos pačios NKU pajų, paskolos grąžinimą numatant dengti iš dividendų, gautų už pajų. Atsižvelgęs į tai, kad NKU iki tol dividendų savo pajininkams niekada nemokėjo, be to, pagal NKU įstatus dividendai galėjo būti išmokami tik pasibaigus finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, teismas konstatavo, kad paskolų komitetas ir valdyba pareiškėjo galimybes grąžinti paskolą turėjo vertinti kaip ekonomiškai nepagrįstas, rizikingas, nesant aiškių paskolos grąžinimo šaltinių. Anot teismo, paskolos tikslas buvo pajaus įsigijimas iš tos pačios kredito unijos paskolintų lėšų, nors KUĮ 48 straipsnis imperatyviai riboja skolinimą kredito unijos pajiniams įnašams atlikti. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad šios aplinkybės įrodo juridinio asmens valdymo organo narių aiškų aplaidumą ir akivaizdų protingos ūkinės-komercinės rizikos ribų viršijimą. Šiuo atveju atsakovai pažeidė bendras valdymo organo narių pareigas atidžiai ir rūpestingai spręsti juridinio asmens reikalus (CK 2.87 straipsnis), o taip pat pažeidė KUĮ 48 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą.
6. Teismas sprendė, kad atsakovai kaltės prezumpcijos nepaneigė. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovų elgesys, svarstant paskolos suteikimo klausimą, rodo jų didelį nerūpestingumą, kuris civilinės atsakomybės prasme prilyginamas skolininko tyčiai. Teismo vertinimu, atsakovai turėjo suprasti perdėtą riziką skolinant lėšas pajui įsigyti. Pagrindų atleisti atsakovus nuo atsakomybės pagal Valdybos darbo reglamento 7.4 punktą ar Paskolų komiteto darbo reglamento 7.3 punktą teismas nenustatė.
7. Teismas nesutiko su atsakovais, kad NKU nepatyrė žalos. Pažymėjo, kad nėra jokio įstatyminio pagrindo du finansinius produktus – kredito unijos nariui suteiktą paskolą ir šio nario investiciją į pajų vertinti kaip vieną arba juos laikyti priešpriešiniais. Šiuo atveju atsakovai yra atsakingi už neteisėtą ir nepagrįstą skolininko UAB „Teisė123“ investicinio projekto finansavimą, o skolininkui UAB „Teisė123“ tenka nepasiteisinusio investavimo į pajų rizika. Skolininko UAB „Teisė123“ turimas NKU pajus negali būti įskaitomas į suteiktą paskolą ir neturi ekonominės vertės. Teismas sutiko su ieškove, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto juridinio asmens valdymo organų sprendimo atsiradusi žala turi būti nustatoma pagal nepagrįstai ir neteisėtiems tikslams suteiktos paskolos vertę.
8. Teismas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių ieškovei iš skolininko UAB „Teisė123“ priteistą įsiskolinimą pripažino nuostoliais, patirtais dėl atsakovų priimto nepagrįsto sprendimo suteikti paskolą. Teismas sprendė nesant pagrindo peržiūrėti nuostolių dydį, nes sutartinė delspinigių norma (0,5 proc.), atsižvelgiant į tai, kad jais buvo siekiama skatinti investicinio verslo sandorio, neužtikrinto jokiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, vykdymą, nėra aiškiai per didelė.
9. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovai žalą padarė bendrais veiksmais ir kad tie veiksmai buvo ne atsitiktiniai, o būtini  žalai atsirasti (abiejų organų teigiamas sprendimas yra būtina sąlyga verslo paskolos suteikimui, pagal Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 2.5 punktą), todėl vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi atsakovų prievolę pripažino solidaria.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovas A. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas, kaip valdybos narys, rūpestingai atliko visus NKU vidaus norminiuose aktuose reglamentuotus veiksmus ir neviršijo normalios ūkinės-komercinės rizikos ribų. Apeliantas negalėjo ir neturėjo prielaidų nepasitikėti NKU paskolų komiteto išvadų pagrįstumu, todėl pritarė paskolos UAB „Teisė123“ suteikimui. Be to, valdybos nariai, įvertinę UAB „Teisė123“ verslo plano riziką, nustatė padidintas netesybas už prievolės nevykdymą.
2. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas preziumavo apelianto kaltę, nes byloje nebuvo įrodytas jo veiksmų neteisėtumas. Taip pat nebuvo įrodytas ir priežastinio ryšio egzistavimas tarp apelianto veiksmų ir kilusių pasekmių bei tai, kad apeliantas buvo susijęs su UAB „Teisė123“ ar būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog šis skolininkas nevykdys savo prievolės.
3. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas apelianto veiksmais tariamai padarytą žalą sutapatino su paskolos gavėjo UAB „Teisė123“ skola ieškovei, kuri buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių. Pirma, Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių buvo priimtas atlikus tik formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą. Antra, minėtoje civilinėje byloje UAB „Teisė123“ nepateikė atsikirtimų į ieškovės pareikštą ieškinį, todėl Vilniaus apygardos teismas nevertino ar ieškovės paskaičiuoti delspinigiai nėra pernelyg dideli, ar laikotarpis, už kurį ieškovė prašė priteisti delspinigius, neviršija 6 mėnesių termino, taikomo reikalavimams dėl netesybų priteisimo. Trečia, apeliantas minėtoje civilinėje byloje nedalyvavo kaip byloje dalyvaujantis asmuo, todėl teismo sprendimu priteistos skolos negalima tapatinti su ieškovės patirta žala šioje byloje. Ketvirta, prievolių pagal 2012 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį nevykdė paskolos gavėjas UAB „Teisė123“, o ne atsakovai, kurie nebuvo šios sutarties šalis ir negalėjo išreikšti savo valios.
4. Pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydį sumažinti UAB „Teisė123“ sumokėto pajaus suma, nes UAB „Teisė123“ ieškovės NKU bankroto byloje nepareiškė reikalavimo grąžinti už pajų sumokėtą pinigų sumą.
5. Ieškovė nei šioje, nei kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas už akių, nenurodė kokio dydžio nuostolius jis patyrė dėl to, kad paskolos gavėjas tinkamai ir laiku neįvykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl yra pagrindas netesybas mažinti. Pažymi, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, tačiau ieškovės paskolos gavėjui priskaičiuoti delspinigiai, sudarantys virš 90 proc. visos paskolos sumos, šių reikalavimų akivaizdžiai neatitinka. 
11. Apeliaciniame skunde atsakovai A. B., A. Ž. ir Ž. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti jiems iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantų veiksmai ginčo atveju negali būti laikomi neapdairiais ir neatsakingais. Pirma, paskolos gavėjas atitiko visus reikalavimus paskolai gauti. Antra, paskolos gavėjas pateikė visus paskolai gauti reikalingus dokumentus. Trečia, paskolos gavėjas įsigijo 1 500 000 Lt vertės pajų, kas parodė paskolos gavėjo pakankamas finansines galimybes. Ketvirta, paskolos gavėjo įsigytas pajus buvo didesnis nei prašoma suteikti paskolos suma, kas savaime užtikrino paskolos gavėjo prievolių įvykdymą ir ieškovo turtinių interesų apsaugą, jei paskolos gavėjui verslo planas nepavyktų. Pažymi, kad tiek pats pajus, tiek KUĮ įtvirtinti pajaus disponavimo apribojimai, galiojantys iki tinkamo prievolių įvykdymo, atlieka prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją. Penkta, suteikiant paskolos gavėjui paskolą buvo vadovaujamasi KUĮ 47 straipsnio 3 dalies norma.
2. Byloje yra duomenų, įrodančių, kad apeliantai UAB „Teisė123“ finansinę būklę įvertino.
3. Įvertinus UAB „Teisė123“ pateiktus ieškovei finansinius dokumentus bei tai, kad ši bendrovė buvo pajėgi įsigyti 1 500 000 Lt dydžio pajų, sumokėti ieškovei vienkartinius sutarties sudarymo mokesčius, yra pagrindas daryti išvadą, jog paskolos sutarties su UAB „Teisė123“ sudarymas neviršijo įprastos ieškovės ūkinės-komercinės rizikos, kuri daugiau ar mažiau egzistuoja visais skolinimo atvejais, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Teisė123“ galimybes grąžinti paskolą apeliantai turėjo vertinti kaip ekonomiškai nepagrįstas, rizikingas ir neturinčias aiškių grąžinimo šaltinių.
4. Pirmosios instancijos teismas padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, kad UAB „Teisė123“ paskolos iš ieškovės prašė tam, kad galėtų įsigyti jo paties pajų, nors byloje yra duomenų, aiškiai patvirtinančių, kad paskolą UAB „Teisė123“ prašė suteikti tam, kad galėtų atsiskaityti su savo akcininku.
5. Apeliantams neatlikus neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas neturėjo apeliantams taikyti kaltės prezumpcijos. Be to, byloje nėra duomenų, įrodančių buvus išankstiniams susitarimams ar buvus aišku, kad UAB „Teisė123“ negrąžins ir / ar nevykdys sutartinių įsipareigojimų.
6. Apeliantų nuomone, neigiamų pasekmių ieškovei nebūtų atsiradę, jei ji būtų laiku nutraukusi paskolos sutartį, o ne skaičiavusi palūkanas ir delspinigius, kurie viršija įsigytą pajų.
7. Apeliantams turi būti pritaikytos Valdybos darbo reglamento 7.4 punkto nuostatos ir Paskolų komiteto darbo reglamento 7.3 punkto nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo atsakomybės.
8. Teismas, nustatydamas žalos (nuostolių) dydį, neįvertino aplinkybės, kad UAB „Teisė123“ įsigijo 1 500 000 Lt dydžio pajų ir ši suma nebus grąžinta šiai bendrovei, nes ji nepareiškė ieškovės bankroto byloje kreditinio reikalavimo.
9. Nepagrįstai teismas apeliantų veiksmais tariamai padarytą žalą sutapatino su paskolos gavėjo skola ieškovei, kuri buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių. Pirma, Vilniaus apygardos teismas tik formaliai išnagrinėjo ieškovės pateiktus įrodymus ir nesiaiškino ar prašomi priteisti delspinigiai yra protingo dydžio ir paskaičiuoti neviršijant 6 mėnesių laikotarpio. Antra, apeliantai minėtoje civilinėje byloje nebuvo byloje dalyvaujantys asmenys. Trečia, apeliantai nebuvo paskolos sutarties šalis, todėl šio sandorio šalių susitarimas dėl 0,5 proc. delspinigių taikymo negali būti panaudotas prieš apeliantus (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), kaip ir negali atsirasti atsakomybė už tai, kad paskolos gavėjas UAB „Teisė123“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ketvirta, netesybos negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Penkta, teismas turėjo pareigą spręsti delspinigių sumažinimo klausimą, nes ieškovė nei minėtoje civilinėje byloje, nei šioje byloje nenurodė kokio dydžio nuostolius ji patyrė dėl to, kad paskolos gavėjas tinkamai ir laiku neįvykdė paskolos sutarties. 
10. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrindė esant įrodytai apeliantų civilinės atsakomybės sąlygai – priežastiniam ryšiui. Šios sąlygos egzistavimą preziumavo. Teismas nevertino fakto, kad žala ieškovui atsirado ne dėl to, kad apeliantai priėmė sprendimą suteikti UAB „Teisė123“ paskolą, o dėl to, kad ši įmonė neįvykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.
11. Nepagrįstai teismas sprendė, jog apeliantai ieškovei turi atsakyti solidariai. Apeliantai buvo skirtingų ieškovės organų nariai, vykdę teisės aktuose nustatytas skirtingas funkcijas. Atsakovė A. B. balsavo „už“ siūlymą ieškovės valdybai tenkinti UAB „Teisė123“ prašymą dėl paskolos suteikimo, tačiau patį sprendimą dėl paskolos šiai įmonei išdavimo priėmė ieškovės valdyba, kurios nariais buvo atsakovai A. Ž. ir Ž. P.. Atsakovė A. B. nežinojo ir negalėjo žinoti koks sprendimas dėl paskolos išdavimo bus priimtas. Dėl šios priežasties galima spręsti, kad atsakovų veiksmai nevienodai turėjo įtakos galutiniam rezultatui.
12. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė NKU prašo skundų netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Pajus nėra paskolos užtikrinimo priemonė, o unijos kapitalo pakankamumo užtikrinimo priemonė. Pajaus įskaitymas yra draudžiamas, todėl nėra pagrindo ieškovės patirtą žalą mažinti pajaus dydžio apimtimi. Paskolos grąžinimas ir pajinių įnašų išmokėjimas yra viena paskui kitą einanti sąlyga, todėl neįvykdžius pirmiau einančios sąlygos (negrąžinus paskolos) atsakovas (paskolos gavėjas) neturi teisės ieškovės reikalauti įvykdyti paskiau einančių sąlygų, t. y. grąžinti pajinius įnašus. Taip pat negalima šiuo atveju prievolės pabaiga įskaitymu, kaip tai numatyta CK 6.130 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes UAB „Teisė123“ neturi priešpriešinio reikalavimo, kadangi pagal įstatymą pajiniai įnašai yra NKU, o ne UAB „Teisė123“ nuosavybė.
2. Tiek paskolų komitetas, tiek valdyba turi pareigą ne tik formaliai įvertinti ar su paskolos paraiška buvo pateikti visi reikiami dokumentai, bet ir įvertinti šių duomenų atitiktį ir pagrįstumą, skolininko patikimumą, visus faktorius, lemiančius paskolos grąžinimą. 
3. Apeliantai pažeidė KUĮ 48 straipsnio imperatyvą. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors iki paraiškos paskolai gauti pateikimo skolininkas UAB „Teisė123“ jau buvo įsigijęs pajų, tačiau teiktame verslo plane skolininkas neslėpė, kad pajų įsigijo už skolintas akcininko lėšas, o paskola iš kredito unijos yra reikalinga šio akcininko paskolai grąžinti. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad paskolos tikslas buvo pajaus įsigijimas iš tos pačios kredito unijos paskolintų lėšų.
4. Apeliantai viršijo ūkinę-komercinę riziką, todėl nėra pagrindų juos atleisti nuo atsakomybės.
5. Apeliantams taikytina solidari atsakomybė, nes žalą apeliantai sukėlė bendrais neatsitiktiniais veiksmais, be to, kredito unijoje paskola gali būti išduota tik esant abiejų organų – paskolų komiteto ir valdybos – pritarimui.
6. Apeliantai nepaneigė kaltės prezumpcijos, o tarp jų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas buvusių ieškovės BNKU valdymo organų (valdybos narių ir paskolų komiteto pirmininkės) civilinės atsakomybės klausimas.
14. Tokio pobūdžio bylose ieškovei privalu įrodyti tokias civilinės atsakomybės sąlygas: juridinio asmens valdymo organo neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). 
15. Nagrinėjamu atveju apeliantai neigia egzistuojant jų civilinei atsakomybei – nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad jie, 2018 m. rugpjūčio mėnesį pritardami paskolos UAB „Teisė123“ suteikimui, atliko neteisėtus veiksmus, kad jų kaltė, žalos atsiradimo faktas ir dydis bei priežastinis ryšys tarp jų atliktų veiksmų ir ieškovei atsiradusių nuostolių buvo įrodyti.

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų

16. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą (bei kaltę) sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant juridinį asmenį. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (1–6 dalys). Pažymėtina, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis).
17. Atsakovų, kaip buvusių NKU valdymo organų, veiksmų išduodant UAB „Teisė123“ paskolą (ne)teisėtumas vertinamas, atsižvelgiant į 1995 m. vasario 21 d. KUĮ (redakcija, galiojusi atsakovams priimant sprendimus dėl paskolos UAB „Teisė123“ suteikimo ir paskolos sandorio sudarymo metu) ir NKU priimtų vidaus norminių teisės aktų (Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų NKU valdybos 2012 m. gegužės 15 d. protokolu Nr. P-996; NKU įstatų; Paskolų komiteto darbo reglamento, patvirtinto NKU paskolų komiteto 2009 m. balandžio 2 d. nutarimu; Skolininko būklės vertinimo tvarkos, patvirtintos NKU valdybos 2012 m. sausio 2 d. protokolu Nr. P-900; NKU valdybos darbo reglamento, patvirtinto NKU valdybos 2009 m. balandžio 8 d. protokolu Nr. 250) teisinį reglamentavimą – t. y. valdybos nariams ir paskolų komiteto pirmininkui nustatytus įpareigojimus išduodant paskolą subjektui, kuris yra įsigijęs NKU pajų.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, išnagrinėjusi atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą aktualiu šios bylos išnagrinėjimui klausimu, sprendžia nesant pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantai, nuspręsdami išduoti UAB „Teisė123“ paskolą, veikė neteisėtai, kad atidus ir rūpestingas valdymo organo narys tokiomis pačiomis aplinkybėmis nebūtų pritaręs 2012 m. rugpjūčio 10 d. paskolos UAB „Teisė123“ suteikimui. Pritaria pirmosios instancijos teismui, kad paskolų komitetas ir valdyba pareiškėjo galimybes grąžinti paskolą turėjo vertinti kaip ekonomiškai nepagrįstas, rizikingas, nesant aiškių paskolos grąžinimo šaltinių.
19. Pagal KUĮ 47 straipsnio 3 dalį kredito unija savo nariui iki vienų metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo kredito unijoje dydžio. KUĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad: paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų; jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad kredito unijos valdyba: priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Analogiškos nuostatos įtvirtintos NKU įstatų 5.67 ir 5.45.6 punktuose. Pagal KUĮ 28 straipsnio 5 dalį kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.
20. Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių ketvirtos dalies „Paskolos išdavimo procedūra“ 2.2 punkte numatyta, kad paskolų komitetas atlieka paskolos paraiškos nagrinėjimą: tikrina skolininko duomenis pagal oficialų asmens dokumentą; tikrina ar yra pateikti visi dokumentai, reikalingi paskolos įvertinimui; tikrina skolininko turtinę būklę; tikrina valstybinių ir privačių teisėtai veikiančių registrų duomenis (su kuriais yra sudarytos sutartys), kurie padeda patikrinti paskolos prašančio asmens pateiktų duomenų tikrumą ir įvertinti skolininko patikimumą; tikrina ar skolininkas priklauso tarpusavyje susijusių skolininkų grupei; atlieka finansinį vertinimą pagal „Skolininko būklės vertinimo tvarką“. Šių taisyklių 2.5 punkte, be kitko, nustatyta, kad teikiant verslo arba investicines paskolas, be 2.2 punkte nurodytų procedūrų valdyba ir paskolų komitetas privalo: įvertinti verslo plano / investicinio projekto ekonominį pagrįstumą ir jo įgyvendinimo galimybes bei numatyti galimus paskolos grąžinimo būdus, jei verslo planas / investicinis projektas būtų neįgyvendintas arba įgyvendintas nepilnai; įvertinti paskolos grąžinimo šaltinių pagrįstumą; skirti padidintą dėmesį skolininkų galimu tarpusavio sąsajų nustatymui; įvertinti paskolos koncentracijos pokyčius kredito unijos paskolų portfelyje po svarstomos paskolos suteikimo tiek skolininkų ir susijusių asmenų, tiek verslo šakos požiūriu.
21. Teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suteikiant verslo paskolą pagal KUĮ 47 straipsnio 3 dalį valdymo organų sprendimai turėjo būti priimti lygiai taip pat kaip ir kitais paskolų suteikimo atvejais, t. y. teigiamas valdybos ir paskolų komiteto sprendimas galėjo būti priimtas tik įvertinus skolininko finansinę būklę ir jo galimybes grąžinti paskolą. Šios pareigos egzistavimo atsakovai apeliaciniuose skunduose neneigia. Be to, tokią išvadą suponuoja sisteminė KUĮ 47 straipsnio 3 dalies ir šioje nutartyje jau minėtų NKU vidaus norminių teisės aktų reglamentavimo analizė.
22. Kaip matyti iš ieškovei pateikto UAB „Teisė123“ verslo plano, bendrovė palūkanas, paskaičiuotas už suteiktą paskolą, ketino sumokėti iš pajamų, gautų vykdant komercinę veiklą (UAB „Teisė123“ nurodė, kad per mėnesį gauna 17 000 Lt pajamų), o jei jų nepakaktų, akcininkas įsipareigojo įnešti papildomų lėšų, skirtų atsiskaityti su kredito unija. UAB „Teisė123“ taip pat nurodė, kad tikisi uždirbti iš NKU metų gale išmokėtų dividendų ir kad paskola bus grąžinta arba pardavus įmonės finansinį turtą, arba naudojant akcininko įneštas lėšas.
23. Įvertinus tai, kad atsakovai šiai bendrovei nusprendė suteikti 1 485 000 Lt dydžio paskolą tik dviejų mėnesių laikotarpiui, o bendrovės mėnesio pajamos, palyginus su suteikta paskola, yra akivaizdžiai per mažos grąžinti tokio dydžio paskolą ir paskaičiuotas palūkanas (14 148,75 Lt; žr. paskolos grąžinimo grafiką prie paskolos sutarties Nr. 70351), pati bendrovė verslo plane nurodė, kad ji jau yra paėmusi iš NKU 2 608 695 Lt paskolą ir 1 500 000 Lt paskola bus panaudota akcininko suteiktai paskolai grąžinti, be to, byloje nustatyta ir atsakovai nepaneigė, kad NKU iki tol dividendų savo pajininkams niekada nemokėjo (kita vertus, dividendai nebūtų gauti iki nustatyto paskolos grąžinimo termino; žr. NKU įstatų 7.1 punktą), atsakovams turėjo būti aišku, jog UAB „Teisė123“ galimybės grąžinti didelę pinigų sumą yra nerealios arba bent labai abejotinos. Tuo labiau, iš verslo plane pateiktos 2012 m. faktinės pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso matyti, kad bendrovė veikė nuostolingai, beveik visą ilgalaikį turtą sudarė finansinis turtas (iš 4 260 949 Lt vertės turto 6 505 Lt sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, o likęs turtas – finansinis turtas; nekilnojamojo turto bendrovė neturėjo), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo turimą turtą, kas suponavo prielaidas, jog bendrovės veikla neperspektyvi (turint omenyje ir tą aplinkybę, kad pati UAB „Teisė123“ verslo plane nurodė, jog iki paskolos suteikimo jokios veiklos nevykdė).
24. Faktinė aplinkybė, kad UAB „Teisė123“ iš ieškovės įsigijo 1 500 000 Lt vertės pajų, negalėjo įrodyti šios bendrovės finansinius pajėgumus grąžinti prašomą suteikti paskolą ir paskaičiuotas palūkanas, taip pat neatspindėjo jos realios finansinės padėties.
25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartimi Nr. 2012/08-01 akcininkas S. N. UAB „Teisė123“ suteikė 1 500 000 Lt dydžio paskolą vienerių metų laikotarpiui. 2012 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Teisė123“ kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti jai papildomai įsigyti pajaus dalį už 1 500 000 Lt. Nesuėjus sutartam paskolos grąžinimo terminui 2012 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Teisė123“ kreipėsi į ieškovę su prašymu išduoti 1 485 000 Lt paskolą (verslo plane nurodyta, kad paskola bus panaudota akcininko suteiktai paskolai grąžinti). Paskola UAB „Teisė123“ buvo suteikta tą pačią dieną (2012 m. rugpjūčio 10 d.) ir panaudota paskolai pagal paskolos sutartį Nr. 2012/08-01 grąžinti (žr. ieškinio priedą Nr. 23 UAB „Teisė123“ 2012 m. rugpjūčio 12 d. aiškinamąjį raštą).
26. Tokia UAB „Teisė123“ veiksmų seka leido daryti pagrįstas prielaidas, kad paskolos tikslas buvo pajaus įsigijimas iš tos pačios kredito unijos paskolintų lėšų, bei spręsti, kad bendrovė neturėjo pakankamai lėšų 1 485 000 Lt paskolai ir palūkanoms sumokėti, kad pagrindinis pajamų šaltinis buvo akcininko bei kredito unijos suteiktos paskolos, o unijos suteiktos paskolos naudojamos akcininko suteiktoms paskoloms grąžinti. Tą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. ieškovės į bylą pateikta UAB „Teisė123“ paskolos byla, iš kurios matyti, kad: 2012 m. kovo 13 d. paskolos sutarties Nr. TEI/2012/03-003 pagrindu akcininkas S. N. bendrovei „Teisė123“ paskolino 400 000 Eur; 2012 m. kovo 26 d. paskolos sutarties Nr. 2012/03-01 pagrindu šis akcininkas UAB „Teisė123“ paskolino 2 530 680 Lt; 2012 m. kovo 29 d. UAB „Teisė123“ kreipėsi į ieškovę su prašymais įstoti į kredito uniją ir leisti įmonei papildomai įsigyti pajaus dalį už 1 299 800 Lt; 2012 m. kovo 30 d. UAB „Teisė123“ kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl 1 400 000 Lt vertės pajaus dalies įsigijimo; 2012 m. balandžio 2 d. paskolos sutarties Nr. 70317 pagrindu ieškovė UAB „Teisė123“ suteikė 2 608 695 Lt paskolą; iš 2012 m. balandžio 3 d. UAB „Teisė123“ aiškinamojo rašto matyti, kad 2 608 695 Lt paskola buvo panaudota pagal 2012 m. kovo 26 d. paskolos sutartį suteiktai paskolai grąžinti); 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Teisė123“ prašė ieškovės grąžinti pajaus dalis ir šias sumas panaudoti konkrečiai paskolai padengti; 2012 m. rugsėjo 6 d. ir 10 d. kreipėsi į ieškovę su prašymais grąžinti pajaus dalis ir šias sumas panaudoti konkrečioms paskoloms padengti.
27. Pažymėtina, kad KUĮ 48 straipsnis numato kredito unijai draudimą skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai suteikti (toks pats draudimas numatytas ir NKU įstatų 3.7 punkte, Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 2.2 punkte), todėl atsakovai privalėjo šio įstatyminio draudimo paisyti ir nepritarti akivaizdžiai nesąžiningam sandoriui.   
28. Apeliantai A. B., A. Ž. ir Ž. P. nurodo, kad tiek UAB „Teisė123“ įsigytas pajus, tiek KUĮ numatytas pajaus disponavimo apribojimas, galiojantis iki tinkamo prievolių įvykdymo, atlieka prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją. 
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai netinkamai aiškina pajaus paskirtį ir KUĮ 47 straipsnio 3 dalies teisės normą, numatančią, kad kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.
30. KUĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos leidžia daryti išvadą, kad kredito unijos pajinį kapitalą sudarantys kredito unijos narių pajiniai įnašai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį. KUĮ 39 straipsnio 3 dalis numato, kad išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių. Pagal KUĮ 16 straipsnio 2 dalį kiekvienas kredito unijos narys turi teisę išstoti iš kredito unijos tik pasibaigus finansiniams metams; kredito unijos valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki finansinių metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nepadarant žalos kredito unijos interesams. Kredito unijos narys turi teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų (KUĮ 14 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti (KUĮ 18 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KUĮ numatytais atvejais kredito unijos nuostoliai gali / privalo būti dengiami kredito unijos narių pajiniais įnašais (KUĮ 42 straipsnio 7 dalis). Be to, jeigu atlikus kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl kredito unijoje susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą, kredito unijos nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į kredito unijos privalomąjį rezervą ar rezervinį kapitalą arba atlikti papildomus pajinius įnašus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito unijos nuosavą kapitalą iki mažiausio kapitalo dydžio (KUĮ 42 straipsnio 8 dalis).
31. Minėtas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad pajus negali būti laikoma eiline į kredito unijos einamąją sąskaitą įnešta pinigų suma, kuri bet kada ir visos apimties gali būti grąžinta kredito unijos nariui jam pareikalavus. Iš įneštų pajų yra formuojamas kredito unijos nuosavas kapitalas, taigi kredito unijos nario įnešta pinigų suma tampa kredito unijos nuosavybe. Tuo tarpu kredito unijos narys praranda teisę faktiškai naudotis šia pinigų suma, jam tik išlieka teisė reikalauti grąžinti įneštą pajų, bet ši teisė, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, taipogi yra apribota ir jos realizavimo apimtys (ar bus grąžinta visas pajus ar jos dalis) priklauso nuo kredito unijos veiklos sėkmingumo, nes patirti nuostoliai tam tikrais atvejais gali būti dengiami būtent iš pajinių įnašų.
32. Atsižvelgiant į tai, kad pajinis įnašas yra kredito unijos, o ne kredito unijos nario nuosavybė, kad kredito unijos nariui nėra garantuojama viso įnešto pajaus susigrąžinimo galimybė, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pajiniam įnašui priskirti prievolių užtikrinimo funkciją. Kitu atveju susiklostytų teisiškai negalima situacija, kai kredito unija, skolindama kredito unijos nariams pinigus, kiekvienu atveju automatiškai pati (savo nuosavu turtu) užtikrintų jos grąžinimą. Be to, sudarant paskolos sutartį nei kredito unija, nei kredito unijos narys (skolininkas) negali būti iš anksto garantuoti, kad pajinis įnašas visą paskolos ir palūkanų grąžinimo terminą išliks tokios pačios realios vertės, t. y. kad nebus panaudotas kredito unijos veikloje, todėl ir dėl savo nestabilumo pajus negali atlikti prievolių užtikrinimo funkcijos. Kita vertus, KUĮ 47 straipsnio 3 dalyje numatytas apribojimas savaime neleidžia pajinio įnašo vertinti taip kaip nurodo apeliantai, nes tam, kad iš pajinio įnašo būtų galima padengti įsiskolinimą, jis turi pereiti kredito unijos nario nuosavybėn, o pagal minėtą draudimą kredito unijos nariui, turinčiam įsiskolinimų kredito unijai, pajinio įnašo susigrąžinimas negalimas (KUĮ 14 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir paskolos sutartyje numatytos padidintos netesybos už prievolės nevykdymą patys savaime nors ir skatina paskolos gavėją vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau šiuo atveju negalėjo pateisinti nesąžiningo ir rizikingo sandorio sudarymą, turint omenyje tai, kad paskolos gavėjo finansinės galimybės grąžinti paskolą buvo abejotinos ir nepagrįstos paskolos gavėjo ieškovei pateiktais finansiniais dokumentais.    
34. Aukščiau nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą atsakovų veiksmus pritariant sprendimui suteikti UAB „Teisė123“ 1 485 000 Lt dydžio paskolą vertinti kaip neteisėtus, t. y. kaip pažeidžiančius bendrąsias (CK 2.87 straipsnis) ir specialiąsias teisės normas (KUĮ ir NKU vidaus norminių teisės aktų), reglamentuojančias atsakovų pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas, nes atsakovai nesiaiškino kokia yra pareiškėjos UAB „Teisė123“ finansinė padėtis ir ar ji turės realių galimybių grąžinti pasiskolintą sumą, o tik atsižvelgė į tai, kad suteikiama paskola neviršija UAB „Teisė123“ turimo pajaus. Dėl to apeliantų teiginiai, kad jie veikė apdairiai, atsakingai, rūpestingai ir neviršijo normalios ūkinės-komercinės rizikos ribų atmetami kaip neįrodyti.

Dėl kaltės 

35. Kolegijos vertinimu, atsakovai nepaneigė savo kaltės prezumpcijos ir apeliacinės instancijos teisme, neįrodė, kad jie, priimdami sprendimą suteikti UAB „Teisė123“ 1 485 000 Lt paskolą, tinkamai vykdė jiems priskirtas valdymo organų funkcijas ir nepažeidė įstatyminių draudimų (CPK 178 straipsnis). Priešingai, šioje nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovai elgėsi nepateisinamai aplaidžiai ir rizikingai pritardami paskolos suteikimui nesant aiškių paskolos grąžinimo šaltinių, kad žinojo, jog labai tikėtina, kad skolininkas UAB „Teisė123“ negrąžins paskolos ir nesumokės palūkanų, dėl ko kredito unijai bus padaryta žala, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo esant atsakovų veiksmuose tyčiai.

              Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio

36. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).
37. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kuri ne preziumuojama. Vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015;2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Taigi, asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).
38. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 836 211,23 Eur nuostolių (2 887 270,13 Lt, ką sudaro: 1 485 000 Lt negrąžintos paskolos, 60 056,25 Lt nesumokėtų palūkanų ir 1 342 213,88 Lt nesumokėtų delspinigių), t. y. tokią pačią sumą, kuri kaip įsiskolinimas pagal 2012 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį Nr. 70351 ieškovei iš paskolos gavėjo UAB „Teisė123“ buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių.
39. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi.
40. Apeliantai, nesutikdami su šiuo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalą sutapatino su paskolos gavėjo UAB „Teisė123“ skola ieškovei, kuri buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių.
41. Iš tiesų, tokio pobūdžio bylose valdymo organo neteisėtais veiksmais (neteisėtai sudarant sandorį su trečiuoju asmeniu) padaryta juridiniam asmeniui žala negali būti tapatinama su trečiojo asmens turimu įsiskolinimu pagal ginčo sandorį. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl valdymo organo neteisėtais veiksmais padarytos žalos priteisimo, privalo įrodyti, kokio dydžio žala juridiniam asmeniui buvo padaryta konkrečiais neteisėtais valdymo organo veiksmais – įrodyti esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti konkrečios žalos. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valdymo organų civilinės atsakomybės apimtis priklauso ir nuo trečiojo asmens realių galimybių ir ketinimų grąžinti visą ar bent dalį paskolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
42. Taigi, trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų nevykdymo apimtis nebūtinai gali atspindėti neteisėtais valdymo organo veiksmais padarytos žalos dydį. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendime už akių pripažinta UAB „Teisė123“ skola ieškovei negali būti laikoma prejudicinės galios faktu šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta ieškovei žala turi būti nustatyta atskirai, įvertinus byloje surinktus įrodymus. 
43. Civilinėse bylose dėl bendrovės vadovo atsakomybės už žalą sukėlusius sandorius kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad ieškovas, įrodinėdamas teisinį priežastinį ryšį, privalo įrodyti, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, galėjo numatyti būsimą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). 
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad žala šiuo atveju pirmiausia pasireiškia kredito unijos turėto turto realiu sumažėjimu, suteikiant UAB „Teisė123“ paskolą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra įrodyti apeliantų, kaip valdymo organų, neteisėti veiksmai, kurie pasireiškia fiduciarinių valdymo organo pareigų pažeidimu, ir nustatyta aplinkybė, jog galimybių išieškoti paskolą iš UAB „Teisė123“ nėra (žr. antstolio Donato Kisieliaus 2014 m. balandžio 30 d. išieškojimo negalimumo aktą), kredito unijai padarytos žalos dydis pripažintinas paskolos sutartimi suteikta ir negrąžinta pinigų suma. Apeliantai, pritardami nuostolingam sandoriui, privalo atlyginti sumažėjusio kredito unijos turto ekvivalentą – negrąžintos paskolos sumą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš atsakovų priteisė 1 485 000 Lt negrąžintos paskolos ir konstatavo esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir šios žalos dydžio (CK 6.247 straipsnis).
45. Atsižvelgdama į šios nutarties 29-32 pastraipose pateiktus išaiškinimus dėl pajaus paskirties, teisėjų kolegija apeliantų nurodytą aplinkybę, kad UAB „Teisė123“ įsigytas pajus nebus niekada grąžintas šiai bendrovei, laiko neturinčiu teisinės reikšmės nustatant apeliantų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį, todėl plačiau dėl to nepasisako. 
46. Kaip jau minėta, pagal įstatymą netiesioginiai nuostoliai taip pat pripažįstami žala ir šiai žalos rūšiai taikomi bendrieji kasacinio teismo išaiškinimai dėl negautų pajamų priteisimo kriterijų. Ar negautos pajamos pripažintinos žala, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
47. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių priteistas palūkanas ir delspinigius pagal 2012 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį Nr. 70351 pripažino neuždirbtomis pajamomis, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus (žr. 46 pastraipą), sprendžia, jog šio ginčo atveju delspinigiai negali būti laikomi ieškovės nuostoliais – t. y. žala, atsiradusia dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.
48. Kaip matyti iš 2012 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutarties Nr. 70351, ieškovė UAB „Teisė123“ suteikė paskolą nustatydama 7 proc. dydžio metines palūkanas ir 0,5 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną uždelstą dieną. Paskolos sutartyje numatyta, kad paskola kredito unijai grąžinama ir palūkanos mokamos tokia tvarka, kaip nurodyta prie šios sutarties pridėtame paskolos grąžinimo grafike (3.1 punktas), pirmiausia sumokamos susikaupusios palūkanos, dengiama paskola ar jos dalis, tada mokamos visos baudos ir netesybos (3.2 punktas). Prie paskolos sutarties yra pridėtas paskolos grąžinimo grafikas, kuriame yra išdėstyta paskolos ir paskaičiuotų už du mėnesius palūkanų mokėjimo tvarka.
49. Turint omenyje tai, kad kredito unijos viena iš teikiamų paslaugų yra skolinimas (NKU įstatų 2.3.2 punktas), o skolinant yra gaunamos iš anksto numatytos pajamos palūkanų, paskaičiuotų už paskolos naudojimo laikotarpį, forma (CK 6.872 straipsnis), akivaizdu, kad jei 1 485 000 Lt suma būtų paskolinta patikimam subjektui ieškovė būtų taipogi gavusi pajamų – konkrečioje sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai, pritardami UAB „Teisė123“ paraiškai dėl 1 485 000 Lt paskolos suteikimo, netinkamai vykdė jiems priskirtas funkcijas (konstatuota neteisėta veika), todėl dėl savo aplaidumo netinkamai panaudojo didelę pinigų sumą nepatikimam skolininkui ir ieškovei padarė žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro palūkanos, iš anksto paskaičiuotos už du mėnesius (žr. prie 2012 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutarties Nr. 70351 paskolos grąžinimo grafiką). Atitinkamai yra pagrindas konstatuoti esant ir priežastiniam ryšiui tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir aptartų nuostolių (CK 6.247 straipsnis).
50. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų ieškovei priteisė 60 056,25 Lt nesumokėtų palūkanų. Ši suma viršija paskolos grąžinimo grafike iš anksto paskaičiuotas palūkanas (14 148,75 Lt), todėl skundžiamo teismo sprendimo dalimi priteista palūkanų suma turi būti sumažinta iki iš anksto sutartimi numatyto palūkanų dydžio, atskaičiavus skolininko UAB „Teisė123“ sumokėtas 7 800 Lt palūkanas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą už akių) – t. y. 6 348,75 Lt (14 148,75 Lt – 7 800 Lt).
51. Pažymėtina, kad paskolos sutartyje numatyti delspinigiai – tai iš anksto paskolos gavėjui numatyta sankcija už netinkamą prievolių vykdymą, bet ne iš anksto ieškovės numatytos gauti pajamos, nes tinkamu sutartinių įsipareigojimų įvykdymo atveju delspinigiai neskaičiuojami. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų ieškovei ir delspinigius, paskaičiuotus už UAB „Teisė123“ netinkamą sutartinių prievolių vykdymą, neteisingai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalą ir jos atlyginimą.
52. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovei padaryta žala laikytina įrodyta 431 924,45 Eur apimtyje (1 485 000 Lt + 6 348,75 Lt = 1 491 348,75 Lt). 

              Dėl atleidimo nuo atsakomybės

53. Apeliantai A. B., A. Ž. ir Ž. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jiems turi būti pritaikytos Valdybos darbo reglamento 7.4 punkto nuostatos ir Paskolų komiteto darbo reglamento 7.3 punkto nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo atsakomybės.
54. Valdybos darbo reglamento 7.4 punkte ir 7.3 punkte numatyta, kad atitinkamai valdybos narys ir paskolų komiteto narys gali būti atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, kuriuos jis padarė atlikdamas savo pareigas, jeigu jis rėmėsi kredito unijos dokumentais ir kita informacija, kuria nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio.
55. Pažymėtina, kad nors dalyvavimas versle visada yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi, tačiau valdymo organo nariai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, verslo sprendimus turi priimti vadovaudamiesi juridinio asmens interesais ir susipažinę su visa reikalinga informacija. Kitaip tariant, valdymo organai turi prisiimti protingą ir pamatuotą ūkinė-komercinę riziką, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai, pritardami UAB „Teisė123“ patraiškai dėl 1 485 000 Lt paskolos suteikimo, šios pareigos nevykdė ir veikė aiškiai neapdairiai ir neatsakingai (žr. nutarties 8-25 pastraipas), todėl pagrindų atleisti atsakovus nuo atsakomybės šiuo atveju nėra.

Dėl solidarios atsakomybės

56. Pirmosios instancijos teismas atsakovų A. B., A. Ž., A. V. ir Ž. P. civilinę atsakomybę pripažino solidarią.
57. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.
58. Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet ir tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006).
59. Pagal ieškovės vidaus norminius teisės aktus: sprendimus dėl verslo paskolų suteikimo gali priimti tik unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui (žr. NKU Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių „Paskolos išdavimo procedūra“ dalies 2.5 punktas); valdyba negali sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei tam nepritaria paskolų komitetas, išskyrus įstatuose numatytus atvejus (NKU Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių „Paskolos išdavimo procedūra“ dalies 3.2 punktas, NKU įstatų 3.10 punktas).
60. Kadangi ginčo atveju lėšų skolinimas nepateko į NKU įstatų 3.9 punkte numatytas išimtis, tam, kad būtų išduota UAB „Teisė123“ paskola, buvo būtinas tiek paskolų komiteto, tiek valdybos pritarimas. A. B., kaip ir kredito unijos valdyba, turėjo pareigą atlikti NKU Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių „Paskolos išdavimo procedūra“ dalies 2.5 punkte numatytas funkcijas, tačiau, kaip nustatyta šioje nutartyje, tinkamai savo pareigų neatliko abu valdymo organai, dėl ko ieškovei buvo padaryta žala. Tai, kad galutinį sprendimą dėl paskolos suteikimo priima valdyba ir jos sprendimas A. B. galbūt buvo nežinomas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi paskolos komitetas priėmė sprendimą siūlyti kredito unijos valdybai patenkinti UAB „Teisė123“ prašymą, nors turėjo teisę priimti ir kitokius sprendimus: siūlyti atidėti prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti komiteto nurodyti trūkumai ir / ar pateikti reikalingi dokumentai; siūlyti kredito unijos valdybai nepatenkinti nario prašymo (NKU Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių „Paskolos išdavimo procedūra“ dalies 2.3 punktas).  
61. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent dėl šių organų bendros valios (neteisėtų veiksmų) buvo suteikta paskola bendrovei, kuri akivaizdžiai buvo nepajėgi grąžinti paskolintas lėšas, todėl dėl ieškovei padarytos žalos atsakovai turi atsakyti solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis), ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Teisėjų kolegija, pakeitusi teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, o taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
63. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 52 procentai ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos kompensuojamos proporcingai patenkintiems / atmestiems reikalavimams (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
64. Ieškovei, pirmosios instancijos teisme patyrusiai 1 507,38 Eur atstovavimo išlaidų, iš atsakovų priteistina 783,84 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 507,38 Eur x 52 proc.), t. y. po 195,96 Eur (783,84 Eur / 4) iš kiekvieno. Ieškovės prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas, kadangi šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
65. Atsakovams nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, jos iš ieškovės nepriteisiamos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

66. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovės NKU, trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovams A. B., A. Ž., Ž. P., A. V. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 836 211,23 Eur bendrai sumai, nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto, areštavo atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 836211,23 Eur sumos, leidžiant atsakovams gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, kiekvienam disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą atsakovės A. B. turtui, papildomai leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų šiai atsakovei disponuoti 150 Eur suma nepilnamečio vaiko išlaikymui.
67. Kadangi nagrinėjamu atveju pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra išnykę, atsakovų turtui pritaikytas areštas paliekamas galioti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovų priteisiamą žalos atlyginimą sumažinant iki 431 924,45 Eur, yra pagrindas keisti ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

68. CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.
69. Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistą ieškovei 836 211,23 Eur žalą iki 431 924,45 Eur, nuo kurios ieškovei iš atsakovų priteistos 5 procento dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo (2015 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat sumažinant iš kiekvieno atsakovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 376,85 Eur iki 195,96 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu,

n u t a r i a :

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl žalos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir visą sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai „Nacionalinė kredito unija“ (juridinio asmens kodas 112041454) solidariai iš atsakovų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 431 924,45 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt keturis eurus, 45 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (431 924,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai „Nacionalinė kredito unija“ (juridinio asmens kodas 112041454) lygiomis dalimis iš atsakovų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 783,84 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 195,96 Eur (šimtą devyniasdešimt penkis eurus, 96 ct) iš kiekvieno.“

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi atliktais pakeitimais) – atsakovų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)turto arešto mastą sumažinti iki 431 924,45 Eur (keturių šimtų trisdešimt vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt keturių eurų, 45 ct) sumos ir palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjai               Konstantinas Gurinas

              Antanas Rudzinskas

              Egidijus Žironas