Administracinė byla Nr. I-1164-406/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00514-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.3; 74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės  ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. A. , advokatui L. M. ,

atsakovo atstovui  R. M. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo „Balsio“ medžiotojų būrelio skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl patikrinimo akto ir sprendimo panaikinimo ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas prašo panaikinti Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. kovo 14 d. patikrinimo aktą Nr. 83  ir  2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. V5-13 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

Pareiškėjo atstovai nurodė, kad Balsio medžiotojų būrelis medžioklės plotus ir mokesčių už medžiojamų išteklių naudojimą sumas 2008, 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais apskaičiavo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo pagal būrelio turimą Lietuvos valstybinio miškotvarkos instituto 2008 m. parengtą medžioklės ploto vieneto „Balsys“ medžioklėtvarkos projektą. Medžioklėtvarkos projekte yra 2009 m. sausio 27 d. projekto autoriaus E. S. parengta patikslintų duomenų lentelė Nr. 1.1c „Medžioklės plotų paskirstymas kategorijomis“ „Balsys“ (Morkavo), kurioje nurodytos medžioklės plotų kategorijos ir jų plotai hektarais. Būtent šioje lentelėje nurodytų duomenų pagrindu būrelis deklaravo medžioklės plotus, skaičiavo mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, nustatytu laiku teikė metines mokesčio už valstybinius išteklius deklaracijas teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir mokėjo mokesčius, taigi buvo pagrįstai įsitikinęs, jog sąžiningai bei tinkamai vykdo savo mokestines prievoles. Atstovai pažymėjo, kad atsakovas, surašydamas ginčijamą patikrinimo aktą Nr. 83 ir priimdamas 2013 m. balandžio 24 d. ginčijamą sprendimą Nr. V5-13, rėmėsi jų pačių turimo medžioklėtvarkos projekto 1.1a lentelėje esančiais duomenimis, kurie skiriasi nuo būrelio turimų duomenų. Būreliui teikiant deklaracijas, nebuvo žinoma apie tokius miškų atskirų kategorijų neatitikimus. Teigia, kad jiems taip pat nėra žinoma, kodėl Miškotvarkos institutas, 2009 m. sausio 27 d. patikslinęs duomenis dėl medžioklės plotų paskirstymo kategorijomis Morkavo medžioklės plotuose, neperdavė šių duomenų atsakovui. Pareiškėjo atstovas taip pat nurodo, kad  2013 m. vasario 13 d. VĮ valstybinis miškotvarkos institutas raštu Nr. 130 informavo atsakovą, kad 2008 m. parengtame medžioklės plotų vieneto „Balsys“ (Morkavo) medžioklėtvarkos projekte, skaičiuojant medžioklės plotų paskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis, yra padaryta projekto autoriaus klaida. Nurodė, kad institutas, kaip projekto rengėjas, atliko medžioklėtvarkos projekto patikslinimą ir perskaičiavo medžioklės plotų paskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir   veistis.   Kartu  su  šiuo  raštu  buvo  pateikta  medžioklės  plotų  vieneto 

2

„Balsys“ (Morkavo) medžioklės plotų paskirstymo pagal medžioklės plotų kategorijas lentelė. Atstovai pažymėjo, kad šioje lentelėje pateikti duomenys nors ir skiriasi tiek nuo jų, tiek ir nuo atsakovo turimos lentelėse esančių duomenų, tačiau yra objektyvūs ir jie sutiktų vykdyti mokestines prievoles būtent pagal šioje lentelėje pateiktus duomenis. Mano, kad atsakovas dar iki patikrinimo akto surašymo gavęs tokius duomenis iš Instituto, privalėjo juos atitinkamai vertinti ir vadovautis. Nurodo, kad atsakovas, nepašalinęs prieštaravimų duomenyse apie medžioklės plotų kategorijas, skundžiamuose aktuose rėmėsi akivaizdžiai klaidinga informacija, savo funkcijas įgyvendino formaliai, todėl pažeidė mokesčių teisingumo principą, kuris neatsiejamas nuo MAĮ 8 str. 3 d. įtvirtintų nuostatų, nevertino pareiškėjo sąžiningumo, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, viršijo savo įgaliojimus ir nepagrįstai skaičiavo didesnius mokesčius taikydamas didesnį tarifą. Prašo skundą tenkinti, ginčijamus atsakovo aktus panaikinti.

Atsakovo atstovas su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad atliekant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2008 – 2012 metus, buvo nustatyta, kad pareiškėjas už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą sumas 2008, 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais apskaičiavo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo neteisingai. 2013 m. kovo 14 d. atlikto patikrinimo  metu buvo nustatyta,  kad  atsakovo turimoje medžioklės  plotų  vieneto  „Balsys“  medžioklės paskirstymo kategorijomis pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis lentelėje Nr. 1.1a nurodytas medžioklės plotų paskirstymas kategorijomis nesutampa su pareiškėjo turimo medžioklėtvarkos projekto 1.1c lentelės duomenimis, o būtent: I kategorijos medžioklės plotas 884.1 ha, tuo tarpu deklaruotas medžioklės plotas – 347.20 ha; II kategorijos medžioklės plotas – 322.0 ha, deklaruotas –133.70 ha; III kategorijos medžioklės plotas – 347.4 ha, deklaruotas – 167.90 ha; IV kategorijos medžioklės plotas – 1646.4 ha, deklaruotas – 1175.70 ha; VI kategorijos medžioklės plotas – 1927.1 ha, deklaruotas – 3302.50 ha. Todėl atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2 d., įvertinęs permokas už deklaruotus didesnius medžioklės plotus, apskaičiavo būreliui mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, taikant didesnį mokesčių tarifą, viso 98940 Lt ir 2013 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą, Nr. V5-13 kuriuo patvirtino patikrinimo aktą Nr. 83 dėl papildomo 98940 Lt mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Mano, kad priimdamas pareiškėjo ginčijamą sprendimą Nr. V5-12, atsakovas vadovavosi sprendimo priėmimo dieną galiojančiais teisės aktais, turimu medžioklėtvarkos projektu, jame esančia lentele 1.1a ir teisingai įvertino įrodymus.

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. kovo 14 d. patikrinimo akto Nr. 83 ir 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. V5-12 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčijamu sprendimu buvo patvirtintas patikrinimo aktas Nr. 83, kuriuo, įvertinus permoką už deklaruotus didesnius  medžioklės plotus, pareiškėjui apskaičiuotas 98940 Lt mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, taikant didesnį mokesčio tarifą (b.l. 8-10,11).

Valstybinių gamtos išteklių apmokestinimą mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius nustato Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – Įstatymas). Pagal šio Įstatymo 4 str. nagrinėjamu atveju mokesčio objektas yra medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. Įstatymo 7 str. 3 d. nustatyta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 3 priede nustatytą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį. Mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (Įstatymo 7 str. 4 d.). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė   ar   pateikė  ne  laiku  mokesčių   už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas.  Nors

3

sprendime Nr. V5-13 nurodyta, kad būrelio tiek Palazdijų, tiek Morkavo, tiek  ir Ančios medžioklės plotų  vienetų  I,II, III, IV ir VI  kategorijų  medžioklės  plotai  deklaruoti  neteisingai,  tačiau šalių paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo dėl Papalazdijo ir Ančios medžioklės plotų vienetų pagal paskirstymą kategorijomis deklaravimo nėra. Byloje ginčas iš esmės kilęs tik dėl medžiotojų būrelio deklaruotų mažesnių Morkavo medžioklės plotų pagal atskiras miškų kategorijas, kas įtakojo mažesnių mokesčių sumokėjimą už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 2008, 2009, 2010, 2011 ir 2012  metais ir atsakovo apskaičiuotą didesnį mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, taikant didesnį mokesčių tarifą. Todėl šiuo aspektu tikrintinas ginčijamų aktų teisėtumas.

Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir/ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Šio teisinio reguliavimo pagrindu, atsižvelgdamas į Medžioklėtvarkos projekto  1.1a lentelėje esančius duomenis, atsakovas paskaičiavo, kad mokestis už deklaruotus Morkavo medžioklės plotus  2008, 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais yra 98940 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi lentelės 1.1a dėl medžioklės plotų paskirstymo kategorijomis pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis, kurioje projekto autorius buvo padaręs klaidą, duomenimis.

Balsio medžiotojų būreliui 2003 m. birželio 23 d. leidimu (Medžioklėtvarkos projektas b.l. 24,25) Morkavo medžioklės plotų vienete, esančiame Lazdijų rajono savivaldybėje suteikta teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Medžioklės plotų vieneto „Balsys“ medžioklėtvarkos projekte nustatytas „Balsio“ medžiotojų būreliui suteiktas naudoti medžioklės ploto dydis. Ginčijamu laikotarpiu, už kurį buvo paskaičiuoti didesni mokesčiai, bendras „Morkavo“ medžioklės plotų vieneto plotas buvo 5667.0 ha. Byloje nustatyta, kad „Balsio“ medžiotojų būrelis Morkavo medžioklės plotus ir mokesčių sumas už 2008, 2009, 2010, 2011 ir 2012 metų medžiojamųjų gyvūnų išteklius, esančius Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Veisiejų miškų urėdijos ribose, apskaičiavo ir deklaravo pagal būrelio turimus medžioklėtvarkos projekte esančioje lentelėje Nr. 1.1c (b.l. 36) nurodytas miškų kategorijas bei jų plotus hektarais. Taigi, kolegijos vertinimu, minėtoje lentelėje apibrėžti Morkavo medžioklės plotų pagal kategorijas dydžiai, tiesiogiai įtakojantys ir mokestinės prievolės dydžius, pareiškėjui buvo aiškūs, suprantami, nekėlė jokių abejonių. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo turimame medžioklėtvarkos projekte ir jame esančioje lentelėje 1.1a bendras Morkavo medžioklės plotų vieneto plotas nurodytas toks pats kaip ir pareiškėjo turimoje lentelėje 1.1c – 5667.0 ha, tačiau skiriasi medžioklės plotų dydis pagal atskiras kategorijas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo turimame medžioklėtvarkos projekte esanti lentelė Nr. 1.1c yra pakeista paties pareiškėjo, kad pareiškėjas tokiu būdu siekė išvengti didesnių mokesčių. Tokios aplinkybės nepatvirtino ir atsakovas. Priešingai, ši Medžioklėtvarkos projekte esanti lentelė 1.1c dėl Morkavo medžioklės plotų paskirstymo kategorijomis yra pasirašyta projekto autoriaus E. S. , nurodant, jog duomenys patikslinti 2009 m. sausio 27 d. Kolegijos nuomone, yra pakankamai pagrindo manyti, kad 2009 m. sausio 27 d. Morkavo medžioklės plotų paskirstymo kategorijomis duomenis projekto autorius patikslino tik „Balsio“ medžiotojų būrelio turimame medžioklėtvarkos projekte, tačiau apie tai neinformavo ir tokių patikslintų duomenų nepateikė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Vertinant šią aplinkybę pripažintina, kad pagal byloje esančius duomenis pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės žinoti apie tai, kad atsakovo ir jo paties turimose lentelėse, nustatančiose medžioklės plotų paskirstymą Morkavo medžioklės plotų vienete kategorijomis,  esantys duomenys apie plotų dydžius yra skirtingi.

Byloje nustatyta, kad medžioklės plotai buvo deklaruojami pagal „Balsio“ medžiotojų būrelio turimame medžioklės plotų vieneto „Balsys“ medžioklėtvarkos projekto lentelėse esančius duomenis. Minėta ir tai, kad Morkavo medžioklės plotų deklaravimas atliktas pagal pareiškėjo turimoje lentelėje  1.1c  nurodytą medžioklės plotų paskirstymą kategorijomis.  Byloje nėra surinkta jokių duomenų,  leidžiančių daryti  pagrįstą  išvadą,  kad  pareiškėjas  tikslingai  ir sąmoningai siekė nuslėpti dalį naudojamų Morkavo medžioklės plotų ir, mokant mažesnius mokesčius, taip turėti mokestinės naudos. Pareiškėjo įsitikinimas, kad jis, kaip mokesčio mokėtojas, teisingai apskaičiuodavo bei  mokėdavo   mokestį  per  mokestinį laikotarpį  pagal jam suteiktą  (leistą)

4

naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį, nustatytą jo turimoje lentelėje 1.1c, nepaneigtas, tuo labiau, kad dar  2011 m. gruodžio 20 d.  atlikto patikrinimo metu jokių pažeidimų nustatyta nebuvo (b.l. 37,38). Mokesčių  administravimo įstatymo 13 str. 6 p. nustatyta, kad mokestis už valstybinius gamtos išteklius administruojamas pagal MAĮ. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis MAĮ 3 str. 5 d., nustatyti neatitikimai bei neaiškumai dokumentuose, nuo kurių priklauso medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo dydis (medžioklės plotų dydis ir jų paskirstymas kategorijomis) ir tuo pačiu mokesčių dydis, aiškintini mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) naudai.

Nagrinėjamos bylos kontekste itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad 2013 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VĮ Valstybinio miškotvarkos institutas raštu Nr. 130 „Dėl medžioklės plotų vieneto „Balsys“ (Morkavo) medžioklės plotų paskirstymo pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis“ (b.l. 12, 13) informavo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, jog 2008 m. parengtame medžioklės plotų vieneto „Balsys“ (Morkavo) medžioklėtvarkos projekte, skaičiuojant medžioklės plotų paskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis, yra padaryta projekto autoriaus klaida. Rašte nurodyta, kad institutas, kaip projekto rengėjas, atliko medžioklėtvarkos projekto patikslinimą ir perskaičiavo medžioklės plotų paskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis. Kartu su šiuo raštu buvo pateikta medžioklės plotų vieneto „Balsys“ (Morkavo) medžioklės plotų paskirstymo pagal medžioklės plotų kategorijas lentelė. Taigi jau patikrinimo atlikimo metu aplinkybė dėl duomenų apie medžioklės plotų paskirstymą pagal Morkavo medžioklės plotų vienete prieštaringumo atsakovui buvo žinoma. Beje, ši VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto pateikta informacija ginčijamame sprendime yra taip pat nurodyta, tačiau visiškai neanalizuota, tik formaliai pažymint, jog pagal tokius pateiktus dokumentus turėtų keistis medžioklės plotų vieneto plotas bei išsiunčiant gautus dokumentus Lazdijų rajono savivaldybės medžioklės plotų skirstymo komisijai. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lazdijų rajono savivaldybės komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2013 m. birželio 19 d. raštu Nr. 4T41-2 „Dėl informacijos pateikimo“  atsisakė rengti naują medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jo ribų pakeitimo projektą.

Minėta, kad mokestis už valstybinius gamtos išteklius administruojamas pagal Mokesčių administravimo įstatymą (MAĮ 13 str. 6 p.), taigi ginčo atveju atsakovas veikė kaip mokesčių administratorius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje mokesčių administratorius yra pripažįstamas viešojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais (pvz., žr. 2003 m. gruodžio 15 d. plenarinės sesijos nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003; 2010 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-252/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-504/2010). Tai reiškia, jog mokesčių administratorius privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų (2005 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14‑131/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-158/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575‑851/2011), įstatymo viršenybės (pvz., 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A180-127/2007) bei objektyvumo (pvz., 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-502/2010; 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-830/2009) principų, taip pat nepažeisti mokesčių teisingumo principo, vertinti mokesčių mokėtojo sąžiningumą, nepažeidžiant mokesčio mokėtojo teisių.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X‑736 redakcija). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.

5

Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnyje nustatytos mokesčio administratoriaus pareigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad mokesčių administratoriaus veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu. Tik tokia mokesčio administratoriaus veikla laikytina teisėta (2007 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-127/2007; taip pat žr. 2005 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-685/2005).

Nors atsakovo sprendime nurodyta aiški konkreti išieškotina mokestinės nepriemokos suma, tačiau, kaip jau buvo minėta, jame neanalizuoti VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto pateikti duomenys, patvirtinantys projekto autoriaus padarytą klaidą, skaičiuojant medžioklės plotų paskirstymą pagal kategorijas, taigi nėra informacijos, iš kurios būtų pakankamai (akivaizdžiai ir tiesiogiai) suprantama, kodėl nevertinant teisiškai reikšmingų faktų, įtakojančių patikrinimo rezultatus, buvo imtasi prievartinio pobūdžio priemonių. Kolegijos vertinimu, šiuo aspektu nustatyti sprendimo ir patikrinimo akto turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos, objektyviai nustatytų duomenų prieštaravimų (ne)pašalinimo) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atsakovo poziciją, identifikuoti jo pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas.

Pabrėžtina, jog individualaus administracinio akto, kuriame nevertintos bylai reikšmingos aplinkybės, neatitinka ir gero viešojo administravimo principo. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, vykdydamos valdžios funkcijas, privalo veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, bei dirbti rūpestingai ir atidžiai. Pažymėtina, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Šiuo atveju gero viešojo administravimo principas įpareigoja atsakovą, priimant sprendimą jame ne tik nurodyti faktinių aplinkybių  visumą, bet ir jas tinkamai įvertinti. Šios pareigos nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162 patvirtintas „Medžioklėtvarkos projektų rengimo, aptarimo ir derinimo tvarkos aprašas“. Teismas pažymi, kad atsakovas, atliekamo patikrinimo metu turėdamas kompetentingos institucijos (VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto) informaciją dėl medžioklės plotų vieneto „Balsys“ (Morkavo) medžioklėtvarkos projekte padarytos projekto autoriaus klaidos, skaičiuojant medžioklės plotų paskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis, instituto, kaip projekto rengėjo, atliktą medžioklėtvarkos projekto patikslinimą, perskaičiuojant medžioklės plotų paskirstymą pagal kategorijas bei pateiktą medžioklės plotų vieneto „Balsys“ (Morkavo) medžioklės plotų paskirstymo pagal medžioklės plotų kategorijas lentelę, Aprašo 37 punkto tvarka privalėjo departamento direktoriaus teikimu, esant medžioklės plotų naudotojų, valstybinių miškų valdytojų ir saugomų teritorijų direkcijų atstovų, savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti įgalioto asmens, savivaldybės veterinarijos tarnybos atstovo pritarimui, pradėti procedūrą dėl patvirtinto projekto keitimo  ir, vadovaujantis 2002 m. rugsėjo 30 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. 512 patvirtintos Leidimų naudoti medžiojamųjų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos nuostatomis, taip pat spręsti ir dėl dar 2003 m. išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius patikslinimo.

Sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo Įstatymo 6 str. 2 d. nuostatų taikymo aspektu,  apibendrinus  byloje  nustatytų  reikšmingų  aplinkybių visumą,  atsižvelgus  į   pažeidimo

6

pobūdį, mastą, pareiškėjo veiklos pobūdį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjo įvardijami ir byloje nustatyti faktai yra ypatingi ir pakankamai svarbūs, tuo tarpu atsakovas, vykdydamas teisės aktuose numatytą kontrolės funkciją, tikrinant, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, ir pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformindamas patikrinimo akte bei juos patvirtindamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ginčijamu sprendimu, jų visiškai nevertino, dėl akivaizdaus duomenų prieštaringumo lentelėse apie medžioklės plotų paskirstymą kategorijomis (Aprašo 1 priedas) nepasisakė, parengto medžioklėtvarkos projekto pakeitimo procedūros neinicijavo ir jos nevykdė, taigi patikrinimą atliko ir mokestį paskaičiavo formaliai. Pažymėtina, kad medžioklės plotų vieneto „Balsys (Morkavo) planuose esantys prieštaravimai taip pat buvo neaptarti ir nepašalinti. Tokiu būdu, nustačius, kad ginčijami administraciniai aktai nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o įstatyme numatytos ir ginčo atveju taikytos ekonominio poveikio priemonės už  nepilnai deklaruotus 2008, 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais naudotus medžioklės plotus nustatymo, nemotyvuotos, paskaičiuotos nepagrįstai, ginčijami aktai naikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 2 p. teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. kovo 14 d. patikrinimo aktą Nr. 83 ir 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. V5-13 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 98940 Lt mokestį už nedeklaruotų 2008, 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais naudotų medžioklės plotų dalį.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjai                                                                                      Gintaras Čekanauskas

                    Natalja Zelionkienė

                           Asta Urbonienė