Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-2873-1078/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02221-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K.,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
V. K. savo neveikimu pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teisių interesus: jis būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, susidarius mokestinei nepriemokai 2 218,29 EUR, t. y. nuo 2015-06-02 nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
V. K. apie teismo posėdžio laiką (2018 m. lapkričio 20 d., 15.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi jis šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 629 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
VMI 2018 m. spalio 3 d. pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Bendrovės vadovas nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo V. K.. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. rugsėjo 15 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2 218,29 EUR, iš kurių 2 218,29 EUR pelno mokestis ir 118,00 EUR šio mokesčio delspinigiai. VMI Bendrovės atžvilgiu vykdė priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015-06-02 pelno mokesčio mokėjimo termino, kuris yra nustatytas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme. Siekiant išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką VMI prie FM 2016 birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-104809 išieškoti 2 329,50 EUR mokestinę nepriemoką iš turto. Pagal VĮ Registrų centrui pateiktą balansą už 2013 metus, Bendrovė turėjo turto už 17 254,00 EUR, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 944 EUR. Bendrovė finansinių ataskaitų viešajam registrui Valstybės įmonė registrų centras yra nepateikusi už 2014, 2015, 2016, 2017 metus. Vilniaus apygardos teismas atliko paiešką Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje apie bendrovės turimą nekilnojamąjį turtą, jokių įrašų nerado. Taip pat paiešką Kelių transporto priemonių registre apie bendrovės turimas transporto priemones, jokių įrašų taip pat nerado. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Bendrovėje darbuotojų nėra. VMI prie FM 2016-06-02 sprendimą Nr. (21.31-08) 467-104809 išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto perdavė vykdymui antstolio Irmanto Gaidelio kontorai. Antstolis Irmantas Gaidelis 2018-04-03 surašė pažymą apie vykdymo eigą, kurioje informavo, kad skolininkui priklausančios banko sąskaitos yra areštuotos, nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta. Bendrovė jau ilgą laiką (daugiau nei trejus metus, skaičiuojant nuo mokestinės nepriemokos susidarymo) yra nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
VMI manymu, Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidarė mokestinė nepriemoka, t. y. nuo 2015 m. birželio 2 d. Nuo minėtos datos Bendrovės vadovui V. K. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Pareiškimu teismo prašoma iškelti V. K. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir už laiku neinicijuotą bankrotą paskirti sankcijoje nustatytą baudos vidurkį (b. l. 3-6).
VMI pareiškime nurodytas aplinkybes dėl Bendrovės mokestinių nepriemokų VMI, duomenis dėl Bendrovės turto ir Bendrovės vadovo patvirtina kartu su pareiškimu pateikti mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (b. l. 7-16).
Iš byloje esančio V. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis pripažįsta tinkamai nevykdęs savo kaip (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų ir dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 47).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. buvo Bendrovės direktorius nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Byloje esantys įrodymai: VMI pareiškimas, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, patvirtina, kad Bendrovė nuo 2015 m. birželio 2 d. turi 2 218,29 EUR nepriemoką, iš kurių 2 099,49 EUR pelno mokestis ir 118,00 EUR šio mokesčio delspinigiai. Administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K. apie Bendrovės įsiskolinimą VMI turėjo būti žinoma, nes jis tuo laikotarpiu buvo Bendrovės vadovas. Minėti įrodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai: įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, patvirtina tai, kad Bendrovė negalėjo ir ateityje negalės atsiskaityti su savo kreditoriumi – VMI, neturėjo jokio turto ir lėšų, todėl yra nemoki. Bendrovės bankroto bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nerasta. Bendrovė VĮ „Registrų centras“ nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014, 2015, 2016, 2017 metus. Apie tai, kad Bendrovė neturi piniginių lėšų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais, bei nebuvo imtasi priemonių įmonės mokumui atkurti, matyti ir iš paties V. K. rašytinio paaiškinimo, kuriame nurodė, jog jis buvo samdomas (duomenys neskelbtini) vadovas, ši bendrovė nebeturėjo lėšų jam mokėti atlyginimo, todėl jis tiek dėl motyvacijos stokos, tiek dėl laiko stokos nevykdė savo kaip vadovo pareigų ir įstatymų nustatyta tvarka nelikvidavo Bendrovės.
Taigi, įvertinus išvardintus įrodymus, taip pat paties V. K. paaiškinimus, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. birželio 2 d. (kai Bendrovės skola VMI buvo 2 218,29 Eur), buvo nemoki. Minėta teismo nutartis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo taip pat patvirtina tai, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikė ne Bendrovės vadovas (V. K.), o VMI, t. y. Bendrovės kreditorė. Tačiau VMI minėtą pareiškimą pateikė teismui jau po to, kai Bendrovės vadovas nebuvo įvykdęs ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai Bendrovė negalėjo ir ateityje nebūtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriumi VMI ir ši dar nebuvo pateikusi teismui pareiškimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad kiti Bendrovės kreditoriai būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nuo tada, kai Bendrovė negalėjo atsiskaityti bent su vienu savo kreditoriumi ir tapo nemoki iki tada, kai suėjo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminas po to, kai Bendrovė tapo nemoki, per kurį Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Byloje taip pat negauta duomenų apie tai, kad Bendrovės dalyviai per nustatytus terminus būtų ėmęsi priemonių Bendrovės mokumui atkurti.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės vadovas V. K., žinodamas, jog jo vadovaujama Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir dėl Bendrovės nemokumo negalėjo su VMI atsiskaityti, Bendrovės dalyviams nesiėmus priemonių Bendrovės mokumui atkurti, nei per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą ne vėlesnį kaip 5 dienų terminą nuo Bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas Bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus.
Taigi V. K. veika atitinka administracinio nusižengimo – kreditoriaus teisių pažeidimo sudėtį, nes jis nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Dėl nuobaudos paskyrimo
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad rašytiniame paaiškinime V. K. nurodė, kad jis kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat į tai, kad nenustatyta V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę (duomenų apie teistumą ar baustumą nepateikta, dirbantis). Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus V. K. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2873-1078/2018.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Narbutaitė