Baudžiamoji byla Nr. 1S-184-876/2022

                                                              Teisminio proceso Nr. 1-28-3-00010-2022-1

                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19;

                    2.6.2.1

                (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,

nedalyvaujant nubaustam asmeniui K. M., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atstovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. kovo 3 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vokietijos Federacinės Respublikos Haldenslebeno miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 3 Cs 160 Js 1650/20 (342/20) K. M. paskirta piniginė sankcija – 1 462,00 Eur bauda, už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 19 d. 19.28 val. vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) viešosiomis gatvėmis, be kita ko, B1 Bornšteto išvažiavime gyvenvietės dalies Thundersleben kryptimi, atliko sunkiasvorės transporto priemonės „Diamle Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)“, lenkimo manevrą, nepaisydamas besiartinančios transporto priemonės priešpriešinėje eismo juostoje, vos spėjant persirikiuoti į dešinę eismo juostą, transporto priemonės priekaba susidūrė su nurodyta transporto priemone, tokiu būdu buvo padaryta 2 519,50 Eur turtinė žala. 

2.       Marijampolės apylinkės teisme buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės teisingumo žinybos prašymas, kuriuo buvo prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Haldenslebeno miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 3 Cs 160 Js 1650/20 (342/20).

3.       2022 m. kovo 3 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismas nutarė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Haldenslebeno miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 3 Cs 160 Js 1650/20 (342/20), kuriuo K. M. paskirta piniginė 1 462,00 Eur dydžio sankcija.

4.       Skunde aukštesnės instancijos teismui K. M. prašo panaikinti 2022 m. kovo 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir atmesti Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės teisingumo žinybos prašymą.

4.1.                       Skunde teigiama, kad kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai bei žala kylanti iš jų nėra baudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK), išskyrus atvejį numatytą BK 281 ir 2811 straipsniuose, o K. M. neblaivus nevairavo ir eismo įvykio metu žmonių nesužalojo. Be to, KET pažeidimų nėra ir tarp 2005 m. vasario 24 d. Tarybos sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms nurodytų atvejų nėra KET pažeidimų.

4.2.                       Skunde nurodoma, kad K. M. pirmos instancijos teismo posėdžio metu prašė, kad jam būtų užtikrintas gynėjo dalyvavimas, kadangi nesutinka su pateiktu prašymu, tačiau teismas atsisakė užtikrinti tokią asmens teisę, todėl teismo nutartis turėtų būti panaikinta dėl procesinių pažeidimų.

5.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

5.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad K. M. skundas yra nepagrįstas, nes pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą ir keisti jo nėra jokio pagrindo. K. M. su sankcijos dydžiu ir pažeidimo padarymo aplinkybėmis sutiko.

5.2.                      Atsiliepime teigiama, kad pažeidimas dėl kurio nubaustas K. M. patenka į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą.

6.       Į teismo posėdį neatvyko nubaustas asmuo K. M., kuriam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta minėtiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalis).

K. M. skundas atmetamas

7.       Išnagrinėjęs K. M. skundą, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK normų reikalavimų.

8.       BPK 3651 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Jeigu nubaustas fizinis asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, tada piniginę sankciją pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, buvimo vietos apylinkės teismas.

9.       Pažymėtina ir tai, kad 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, neperžiūri sprendimo dėl piniginės sankcijos paskyrimo atsakingo asmens kaltės požiūriu, nesprendžia atsakingo asmens kaltės klausimo, paskirtos sankcijos teisingumo. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnyje yra numatytos visos atsisakymo pripažinti ir vykdyti finansines baudas iš kitos ES šalies narės priežastys. Tokių priežasčių šioje byloje nenustatyta.

10.       K. M. savo skunde nurodo, kad KET pažeidimai nėra įtraukti į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms. Apygardos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju BPK 3651 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pripažinti piniginę sankciją nėra. Liudijime nurodyta, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, pinigine sankcija nubaustas asmuo buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms įžanginės dalies 4 punkte nurodyta, kad šis pamatinis sprendimas taip pat turėtų būti taikomas finansinėms baudoms, paskirtoms už kelių eismo taisyklių pažeidimus. K. M. Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos buvo paskirta piniginė sankcija dėl veikos, atitinkančios 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, t. y. dėl elgesį, pažeidžiantį KET, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus. Nors atsakomybė už tokią veiką Lietuvos Respublikoje numatyta Administracinių nusižengimų kodekse, tačiau ji patenka į minėto Europos Sąjungos tarybos reglamento numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad K. M. paskirta bauda už KET pažeidimus įeina į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms taikymo sritį ir ji pripažintina Lietuvos Respublikoje pagal BPK 3651 straipsnio 1 dalį, todėl šis skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

11.       Skunde K. M. nurodo, kad jis pirmos instancijos teismo posėdžio metu prašė, kad jam būtų užtikrintas gynėjo dalyvavimas, tačiau teismas atsisakė užtikrinti tokią jo teisę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo pareiškėjo skundo argumentu ir pažymi, kad pagal BPK 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti; dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją; įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda (BPK 50 straipsnio 2 dalis). Jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal šio BPK 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų nustatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką (BPK 50 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas turėjo pareiškėjui suteikti teisę byloje pasikviesti gynėją, tačiau vien šis procesinis pažeidimas neleidžia teigti, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, nes pareiškėjo teisė į gynybą buvo užtikrinta leidžiant jam apskųsti teismo nutartį. Kartu pažymėtina, kad K. M. nėra nei įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis, o tik asmuo kuriuo atžvilgiu sprendžiamas klausimas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo, todėl vien dėl pirmos instancijos teismo nesuteiktos galimybės jam šioje byloje turėti gynėją, naikinti pirmos instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Be to, apygardos teisme nagrinėjant K. M. skundą, buvo rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, pareiškėjui buvo suteikta teisė į bylos nagrinėjimą pasikviesti gynėją, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, nei jis, nei jo gynėjas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju K. M. teisė į gynybą buvo užtikrinta.

12.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai tenkino Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės teisingumo žinybos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Haldenslebeno miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 3 Cs 160 Js 1650/20 (342/20). Taip pat, teismas pagrįstai pripažino Vokietijos Federacinės Respublikos Haldenslebeno miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu paskirtą piniginę sankciją – 1 462,00 Eur baudą, pripažintina ir vykdytina Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms skundžiama nutartis paliekama galioti, o K. M. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nubausto asmens K. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja               Judita Sungailaitė