Baudžiamoji byla Nr. 1-1268-919/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64602-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.;
1.1.7.2.3; 1.1.9.1.; 1.1.9.9.; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 15 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis,
sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,
dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,
kaltinamajam G. T., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,
nukentėjusiajai P. Z. S., jos atstovui advokatui Sauliui Majauskui,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 2 gr. invalidas, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2017-01-12 Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 str.2 d., pritaikius 641 str., skirta galutinė bausmė 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu ir gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
G. T. 2017-12-11, nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą trenkė savo mamai P. Z. S. į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kaktos minkštuosiuose audiniuose dešinėje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad savo mamai P. Z. S. kumščiu nesudavė, kodėl ji taip nurodė, nežino. Pas ją „mėlynė“ buvo jau 6 dieną. Ji eina ubagauja, geria su tais „chandžiulnikais“, benamiais. Gal kažko nepasidalino. Buvo toks atvejis, kai mama rėkė ant jo, kodėl jis kalba su telefonu, trukdė kalbėtis, todėl jis jai su savo alkūne patrynė veido srityje. Ji tuo metu gulėjo lovoje ir „bumbėjo“. Tai buvo 6 diena, o 11 dieną jis nieko nedarė. 6 dieną buvo išgėręs, o 11 dieną buvo blaivus.
Nukentėjusioji P. Z. S. paaiškino, jog 2017-12-11 naktį įvyko nesusipratimas. Susiginčijo su sūnumi be jokio reikalo, už nieką. Ji neatsimena, kad jis jai būtų trenkęs kumščiu. Būna, kad jie susipyksta, nes ji sena, o sūnus jaunas ir pritrūksta kantrybės. Tačiau jis jai visą laiką padeda, padeda nueiti iki tualeto, kai nugriūna koridoriuke, jis padeda jai atsikelti. Nukentėjusioji neprisimena, kad jis jai trenktų. Užpykus, galėjo pasakyti, kad sūnus ją mušė. Jis rėkė, ji rėkė ir abu apsižodžiavo be reikalo, nes visą laiką reikia prašyti. Ji turi jam būti nuolaidesnė, bet tuo momentu jai turbūt „pavažiavo“, nieko neprisimena. Jai kiekvienu momentu reikia pagalbos, kai nukrenta, užsigauna ir verkia. 11 dienos naktį, atrodo, kad jiedu nesipyko, gal norėjo pagąsdinti. „Mėlynė“ buvo iš ankščiau, nes ji pastoviai krenta koridoriuje, eidama į tualetą. Krito ant žemės, grindys – medinės, su galva trenkėsi į žemę, susižalojo akį, kaktą. Nežino kodėl ėjo pas kaimynę paskambinti policijai. Po šio įvykio, daugiau policijai neskambino. Pranešimo, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, negavo. Daug ko neprisimena, nes sklerozė.
Liudytojas E. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog gruodžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, pagal iškvietimą nuvažiavo į KMUK, ten rado pilietę Z. P. S.. Ji atrodė, kad buvo sumušta, nes ant jos veido matėsi žymės. Pareiškimą ji rašyti atsisakė, nes bijojo sūnaus. Jis visą užfiksavo savo mobiliuoju telefonu. Moteriškę paliko klinikose, grįžęs pas save į skyrių, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal faktą. Nukentėjusioji sakė, kad sumušė sūnus. Ji tik negalėjo pasakyti kurią dieną tai buvo. Sprendžiant pagal žymes ant jos veido, tai matėsi, kad kraujosruvos jau „pažaliavusios“. Ji atsisakė rašyti pareiškimą, nes sakė, kad policija pradės tyrimą. Sūnus kerštingas, o kai grįš namo, tai bus dar blogiau.
Liudytojas V. K. parodė, kad antrą kartą gavo iš VPK nurodymą, jog reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), patikrinti ar namie nėra smurtautojo. Namie rado moteriškę, matėsi, kad jai pamušta akis. Apžiūrėjo butą, smurtaujančios sūnaus nebuvo. Ji pasakojo, kad sūnus kai būna išgėręs, ją terorizuoja dėl pinigų, dažnai muša. Ji nerašė pareiškimo. Ikiteisminis jau buvo pradėtas, jie tik nuvyko patikrinti informacijos. Kartu vyko ir pareigūnas A. Z..
Liudytojas A. Z. parodė, kad jis kartu su V. K. vyko pagal gautą pranešimą iš VPK budinčios dalies patikrinti ar yra sugrįžęs namo asmuo. Nuvykę rado namuose atrakintas duris, ten buvo asmens mama, kuri pasakė, kad sūnaus vis dar namuose nėra bei, kad jis ją sumušė. Ant jos veido matėsi mėlynė. Kaip ir kada buvo sumušta nesakė. Jos sūnaus namie nerado, todėl surašė tarnybinį pranešimą.
Liudytoja K. K. parodė, kad buvo gautas VPK pranešimas, jog moteriškę (duomenys neskelbtini) g. sumušė sūnus. Nuvykusi nurodyti adresu, praėjus pro laiptinės duris, pamatė moteriškę, berods Z. vardu. Nukentėjusioji jų laukė ne bute, o tik praėjus pro laiptinės duris prie lifto esančiame hole. Ant jos veido akivaizdžiai matėsi sumušimai. Ji pasakojo, kad naktį ją sumušė sūnus. Ji išsigandusi pabėgo pas kaimynę. Kadangi ji skundėsi galvos skausmais, tai jie iškvietė greitąją med. pagalbą. Patį įvykį perdavė NVRS. Butą patikrino, tačiau sūnaus nerado nei namie, nei prie (duomenys neskelbtini), kur jis dažnai būna. Nukentėjusioji nurodė, kad sūnus ją sumušė naktį prieš. Prie ROIK turi būti įkelta filmuota medžiaga, nes buvo filmuojama. Ar ji sakė, jog rašys pareiškimą, tiksliai neprisimena.
Liudytoja Roma N. G. parodė, kad kaimynė P. Z. S. prašė ją įsileisti, kad galėtų paskambinti, nes ją sumušė sūnus. P. Z. S. skambino iš jos laidinio telefono. Ji pakvietė eiti iki jos namų pasižiūrėti ar sūnus išėjo. Ji sakė, kad ją sumušė naktį, o ryte atėjo pas mane, matėsi, kad jos akis patamsėjusi. Kai ji paskambino, jos nusileido iki šešto aukšto, kur ji gyvena, pasižiūrėti ar jos sūnus išėjo. Bute nieko nebuvo, tada jos leidosi į pirmą aukštą, kur ir susitiko policijos pareigūnus. Pareigūnai ją pasiėmė, o ji išėjo savo reikalais. P. Z. S. su sūnumi 32 metai gyvena kartu, tai toks pirmas atvejis.
Apklausus liudytojus, nukentėjusioji Z. P. S., atsakydama į papildomus proceso dalyvių klausimus teigė, kad sūnus jos nemušė, ji eidama užsikabino ir nukrito, nes kojos nesveikos. Policininkams nesakė, kad sūnus sumušė, nes sūnus jos nesumušė. Jie gyvena šeimyniškai, kartais pasiginčija, jis daug padeda ir šiuo metu padeda. Dabar jis su ja kartu gyvena. Sūnus ir gyvena, ir negyvena kartu. Ateina ir dukra. Padeda jai visi po truputį. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) g., sūnus kartu gyvena su ja, beveik dukra gyvena kartu.
Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, patvirtina, kad nukentėjusioji teigė, kad sūnus kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinę veido pusę, bei matyti akivaizdūs sužalojimo požymiai (b. l. 2,3).
Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, jog užfiksuotas telefoninis pokalbis pranešant apie įvykį (b.l.41-43).
Specialisto išvada Nr. G155/2018(02) patvirtina, kad P. Z. S. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose dešinėje padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis paveikiant dešinės akies-kaktos sritį galimai ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Medicininiai duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2017-12-11. Sužalojimai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 34).
Specialisto Dainiaus Tumėno paaiškinimu nustatyta, jog nuo patrynimo alkūne smilkinių sužalojimas atsirasti negalėjo (b.l. 37).
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas advokatas R. Aikevičius pateikė nukentėjusiosios P. Z. S. dukters R. B. prašymą nutraukti bylą, kadangi kaltinamasis G. T. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o nukentėjusioji P. Z. S. jau trys mėnesiai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl tarp jų negali kilti konfliktinių situacijų. Jie savarankiškai atvykti į teismo posėdžius negali, kadangi G. T. neturi jokių pajamų, o P. Z. S. serga išsėtine skleroze ir turi didelius atminties sutrikimus (b. l. 138).
Teismo peržiūrėtame CD laikmenoje esančiame vaizdo įraše (b. l. 131) matyti, kad nukentėjusioji P. Z. S. sumuštu veidu, klausiama pareigūno, patvirtino, jog sumušė sūnus, ji pareiškimo nerašys, nes bijo savo sūnaus, nes grįžus, bus dar blogiau.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas G. T. dėl savo šeimos nario (motinos) nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.
Kaltinamasis G. T. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad mamos P. Z. S. nemušė, tik buvęs toks atvejis, kai mama rėkė ant jo, kodėl jis kalba su telefonu, trukdė kalbėtis, todėl jis jai su savo alkūne patrynęs veido srityje. Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sūnus ja rūpinasi, vedžioja ją į tualetą, nueina į parduotuvę nupirkti maisto, rūpinasi namuose buitimi. Taip pat teigė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį, tikslesnio laiko neprisimenanti, buvo išvedusi sūnų iš kantrybės, nes prašė dažnai vedžioti į tualetą. Tuo metu jie buvo išgėrę vyno butelį, neprisimena kaip susižalojo ar griuvo kai pastūmė Genadijus ar kaip. Neprisimenanti, kad Genadijus jai būtų sudavęs kumščiu, kas kvietė policiją neprisimena, ką pasakė policijos pareigūnams neprisimena. Genadijus niekad nebuvęs agresyvus ir piktas, jiedu gerai sutardavę, dėl ko buvo kilęs konfliktas neprisimena, bet galėjo būti kaltas alkoholis. Pretenzijų sūnui neturi (b. l. 9, 10).
Nukentėjusioji apklausiama papildomai, po pirminės apklausos praėjus vos daugiau nei pusvalandžiui, jau nurodė naujas aplinkybes apie tai, kad ji 2017 m. gruodžio viduryje, tikslesnio laiko neprisimenanti, trukdė sūnui kalbėti telefonu, todėl Genadijus, jai gulint lovoje, pirštu ar alkūne trynė smilkinį. Taip smilkinyje atsirado mėlynė, kaip atsirado mėlynė paakyje, neprisimena, gal eidama į tualetą užsigavo pati. Jai mėlynės neskaudėjo, jos išlieka pas ją ilgai, nes sunkiai išsivaikšto kraujas. Sūnus prieš ją nesmurtauja ir pripažinti ją nukentėjusiąja nepageidauja. Abu išgiria, todėl galėjo ir susibarti (b. l. 11,12).
Todėl aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ar nukentėjusiosios nurodytas bylos aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje surinktais objektyviais įrodymais, kuriuos patvirtina kitos ištirtos aplinkybės. Teismo medicinos specialisto išvada objektyviai nustatyta P. S. S. veide poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose dešinėje, padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis paveikiant dešinės akies-kaktos sritį galimai ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Iš specialisto D. Tumėno paaiškinimo seka, kad tokiu būdu, kaip teigia kaltinamasis ir nukentėjusioji, kaip trynimas į smilkinį pirštu ar alkūne, negalėjo sukelti tokio sužalojimo, koks konstatuotas nukentėjusiajai. Be to, teismo pastebėjimu, ir pats fizinis kontaktas , t. y. veiksmas – trynimas pirštu ar alkūne smilkinį, kuomet tariamai nukentėjusioji trukdė G. T. kalbėti telefonu, gulėdama lovoje, nesuvokiamas ir visiškai logiškai nepaaiškinamas tiek tariamo trukdymo vietos prasme (nukentėjusioji gulėjo lovoje), tiek ir savo pobūdžiu (smilkinio trynimas).
Be to, smurto požymiai buvo užfiksuoti ir 2017-12-11 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto atvejo artimoje aplinkoje. Pažymėtina tai, kad policijos pareigūnų užfiksuota nukentėjusiosios R. Z. S. tiek fizinė, tiek emocinė būsenos 12 val. 25 min. abejonių dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto nesukėlė. Nukentėjusioji buvo sutrikusi, skundėsi galvos skausmu, verkė, vizualiai matėsi sumušimas ir kraujosruva ant nukentėjusiosios dešinio smilkinio ir dešinės akies. Vizualiai atrodė blaivi, alkoholio kvapo nesijautė (b. l. 2, 3). Panaudotą smurtą neabejotinai patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas (b. l. 131), kuris policijos pareigūno buvo padarytas nuvykus į ligoninę. Ir nors tarnybiniame pranešime (b. l. 5) užfiksuota, kad nukentėjusioji P. Z. S. atsisakė rašyti pareiškimą policijai, kadangi ji savo sūnaus bijo, nes grįžus į namus, sūnus gali ją dar labiau sumušti ar net užmušti, tačiau pats vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina buvusius objektyvius duomenis, susijusius su nukentėjusiosios būkle.
Būtent teismo medicinos eksperto konstatuoti sužalojimai, tarnybiniame pranešime užfiksuoto sužalojimo pobūdis (kraujosruva ant nukentėjusiosios dešinio smilkinio ir dešinės akies), peržiūrėtas vaizdo įrašas, taip pat aukščiau išdėstyti liudytojų E. Ž., V. K., A. Z., K. K. R. N. G. parodymai paneigia kaltinamojo G. T. parodymus ir jo versiją, jog jis savo mamos P. Z. S. nemušė, jog ji galėjo nukristi pati, nes buvusi neblaivi, jog ji išeinanti iš namų ir gerianti su „chandžiulnikais“, kur ir galėjo susižaloti. Šie visi ištirti duomenys sudaro nuoseklią įrodymų visumą, patvirtinančią, kad G. T. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad, suduodamas smūgį savo motinai nukentėjusiajai į galvos sritį, gali sutrikdyti P. Z. S. sveikatą ir to siekė, o jo paaiškinimai dėl tariamo smilkinio trynimo pirštu ar alkūne, vertinami kaip visiškai neįtikinantys ir nelogiški veiksmai, kuriuos tariamai jis atlikęs, kuomet nukentėjusioji jam trukdžiusi kalbėtis telefonu.
Kadangi G. T. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė savo motinai, su kuria kartu gyveno, toks asmuo pagal BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatas yra kaltinamojo šeimos narys, todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
G. T. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju įvertintina, kad nukentėjusioji iš dalies nuo kaltinamojo buvo priklausoma, jų santykiai tapdavo konfliktiški dėl nukentėjusiosios ir kaltinamojo sveikatos būklių, t. y. nukentėjusioji yra garbaus amžiaus moteris, kuriai dėl atsirandančių fiziologinių pokyčių reikalinga tiek fizinė pagalba, tiek priežiūra higienos atžvilgiu, kaltinamasis gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, todėl tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusios santykiai dėl didesnių nukentėjusiosios poreikių bei kaltinamojo sveikatos pokyčių buvo priežastimi, kas galėjo sukelti konfliktą. Taip pat pažymėtina, kad G. T. dėl smurto naudojimo savo motinos P. Z. S. atžvilgiu teisiamas jau ne pirmą kartą. 2017-01-12 jo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas už tai, kad konflikto metu jis smogė 2 kartus savo motinai į galvą bei peiliu sužalojo dešinės kojos šlaunį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, kas kaltinamąjį charakterizuoja kaip asmenį linkusį smurtauti prieš savo šeimos narį.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Skirdamas bausmę G. T., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant G. T. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas antrą kartą už tokio paties nusikaltimo padarymą, vieną kartą baustas administracine tvarka žodine pastaba dėl administracinės teisės pažeidimo, susijusios su asmens dokumentų galiojimo termino pasibaigimu, nedirbantis, gydytas psichiatrijos klinikoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Iš teismui pateiktos R. B. (nukentėjusiosios P. Z. S. dukters) informacijos (b. l. 138) matyti, kad šiuo metu nukentėjusioji ir kaltinamasis gyvena skirtingose vietose, todėl konfliktinėms situacijoms tarp jų kilti šiuo metu nėra galimybės, tačiau, teismo vertinimu, tai G. T. padarytos nusikalstamos veikos nesumenkina ir nedaro jos nepavojinga.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam G. T. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė didesnė nei jos vidurkis (BK 48 straipsnio 2 d., 7 d.) – 1 metams 3 mėnesiams ir laisvės apribojimo bausmės laikui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens – P. Z. S. (BK 67 str. 2 d. 8 p.) ir įpareigojimas būti nurodytoje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val. (BK 48 str. 6 d. 1 p.).
Kaltinamajam G. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, paliktina iki bus pradėta vykdyti nuosprendžiu paskirta bausmė.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 131) ir kompaktinis diskas su garso įrašu (b. l. 40) – paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir laisvės apribojimo bausmės laikui taikyti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens – P. Z. S. (BK 67 str. 2 d. 8 p.) ir būti nurodytoje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val. (BK 48 str. 6 d. 1 p.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus paskirtos bausmės vykdymą – panaikinti.
Du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Teisėjas Aurelijus Rauckis