Civilinė byla Nr. 2A-316-392/2022

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02145-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1

                                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – K., o pareiškėjui palikti jo pavardę, nenustatyti termino susitaikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp G. S. ir R. S. (iki santuokos – K.). Patvirtino R. S. ir G. S. duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis: R. S. ir G. S. (toliau kiekvienas atskirai vadinamas Šalimi, o kartu - Šalimis), atsižvelgdami į tai, kad: I. Šalys duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė ir įregistravo santuoką, įrašo Nr. duomenys neskelbtini); II. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus – G. S., gimusią duomenys neskelbtini), K. S., gimusią duomenys neskelbtini), ir B. S., gimusią duomenys neskelbtini); III. Šalys tvirtai apsisprendė nutraukti Šalių sudarytą santuoką Šalių bendru sutarimu Šalių sutartomis sąlygomis, vadovaudamiesi CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, sudarė šią Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau - Sutartis), kuria susitarė: 1. Santuokos metu įgytas ir asmeninis turtas. 1.1. Šalys patvirtina, kad jokio santuokos metu jungtinės nuosavybės teise įgyto ir santuokos nutraukimo metu dalintino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo registruotino ir/ar neregistruotino turto Šalys neturi. 1.2. Bendras pinigines lėšas, turėtas grynais pinigais ir sukauptas banko sąskaitose, Šalys pasidalijo iki šios Sutarties pasirašymo. Piniginės lėšos, šios Sutarties pasirašymo metu esančios kiekvienos iš Šalių vardu atidarytose banko sąskaitose, yra sąskaitą ir lėšas joje turinčios Šalies asmeninė nuosavybė ir nėra jungtinės nuosavybės teise turimas dalintinas turtas. Nė viena Šalis neturi kitai Šaliai reikalavimų ar pretenzijų dėl šių lėšų, esančių kitos Šalies vardu atidarytose banko sąskaitose, padalijimo. 1.3. Santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus, baldus ir reikmenis Šalys pasidalijo iki šios Sutarties pasirašymo. Nė viena Šalis neturi kitai šaliai reikalavimų ar pretenzijų dėl šio turto padalijimo, todėl dalintinų namų apyvokos daiktų, baldų ir reikmenų Šalys neturi ir šia Sutartimi nedalija. 2. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimo sąlygos. 2.1. Šalys susitaria, jog Šalių nepilnamečių vaikų – G. S., K. S. ir B. S. nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su jų motina R. S.. 2.2. Šalys susitaria, kad G. S. bendrauja su dukromis G. S., K. S. ir B. S. bendru Šalių sutarimu, atsižvelgiant į vaikų ir jų motinos dienos ritmą, planus bei užimtumą. 2.3. G. S. įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti nepilnametei dukrai G. S. 130 Eur dydžio išlaikymą iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią sumą G. S. įsipareigoja pervesti į R. S. atsiskaitomąją sąskaitą banke, už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 mėnesio dienos. R. S. įsipareigoja šias lėšas valdyti uzufrukto teise ir skirti išimtinai nepilnametės dukros G. S. poreikiams tenkinti. 2.4. G. S. įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti nepilnametei dukrai K. S. 130 Eur dydžio išlaikymą iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią sumą G. S. įsipareigoja pervesti į R. S. atsiskaitomąją sąskaitą banke, už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 mėnesio dienos. R. S. įsipareigoja šias lėšas valdyti uzufrukto teise ir skirti išimtinai nepilnametės dukros K. S. poreikiams tenkinti. 2.5. G. S. įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti nepilnametei dukrai B. S. 130 Eur dydžio išlaikymą iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią sumą G. S. įsipareigoja pervesti į R. S. atsiskaitomąją sąskaitą banke, už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 mėnesio dienos. R. S. įsipareigoja šias lėšas valdyti uzufrukto teise ir skirti išimtinai nepilnametės dukros B. S. poreikiams tenkinti. 3. Kreditoriniai įsipareigojimai. 3.1. Šalys pareiškia, jog jokių joms žinomų kreditorių nei abi kartu, nei kiekviena atskirai neturi. Jeigu ateityje paaiškėtų, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytos kreditorinės sutartys, šis kreditorinis įsipareigojimas bus laikomas to sutuoktinio, kurio vardu jis buvo sudarytas. 4. Tarpusavio išlaikymas. 4.1. Sutuoktiniai yra jauno amžiaus, darbingi, todėl kiekvienas jų gali savimi pasirūpinti. Išlaikymas nė vienam iš jų nėra reikalingas. 5. Pavardės po santuokos nutraukimo. 5.1. Po santuokos nutraukimo R. S. pasilieka iki santuokos turėtą pavardę – K..  5.2. G. S. pasilieka pavardę – S.. 6. Baigiamosios nuostatos. 6.1. Šalys patvirtina, kad joms išaiškintos CK 3.66, 3.67, 3.68 straipsniuose numatytos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės ir Šalys jas supranta. Šalys neprieštarauja, kad ši Sutartis būtų tvirtinama rašytinio proceso tvarka ir tai atitinka Šalių interesus, jų valią, nepakenks šeimos santykių stabilumui, nes Šalių santuoka yra visiškai iširusi ir Šalys yra tvirtai apsisprendusios ir nori santuoką nutraukti Šalių Sutartyje sutartomis sąlygomis. 6.2. Pasirašydamos šią Sutartį Šalys patvirtina, kad visos aukščiau išdėstytos Sutarties sąlygos Šalims yra žinomos, suprantamos ir visiškai atitinka jų valią. 6.3. Sutartis įsigalioja, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukiama Šalių santuoka ir patvirtinama ši Sutartis. 6.4. Šios Sutarties turinys bei CK 3.87 - 3.89 straipsnių, reglamentuojančių, kas laikoma jungtine sutuoktinių nuosavybe ir asmenine nuosavybe, turinys Šalims yra aiškus. Sutarties turinys atitinka šalių valią. 6.5. Šalims yra žinoma CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo“. 6.6. Visi ginčai kylantys iš šios Sutarties ir susiję su šios Sutarties aiškinimu ir taikymu sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 6.7. Ši Sutartis sudaryta trimis vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, iš kurių po vieną egzempliorių pasilieka kiekviena Sutarties Šalis, vienas egzempliorius pateikiamas teismui. Nutraukus santuoką, pareiškėjai R. S. paliekama jos iki santuokos turėtą pavardę – K., pareiškėjui G. S. paliekama jo pavardę –S..

3.       Teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka įregistruota duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai santuokoje susilaukė trijų vaikų – G. S., K. S. ir B. S..

4.       Teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, todėl prašymą nutraukti santuoką tenkino. Pareiškėjai kartu su prašymu nutraukti santuoką teismui pateikė jų 2021 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos, tarpusavio išlaikymo bei kitus klausimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas įvertinęs pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, konstatavo, kad ji atitinka CK 3.53 straipsnio 3–4 dalių reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia sutuoktinių bei jų vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartį patvirtino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Pareiškėjas (apeliantas) G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nagrinėti bylą dalyvaujant pareiškėjams bei apelianto seseriai Ž. R.. Apeliantas nesutinka su skundžiamame sprendime nurodyta skyrybų priežastimi, nes pagrindinė skyrybų priežastis buvo pareiškėjos R. K. neištikimybė. Pasak apelianto, tuo metu, kai jis gydėsi Priklausomybių ligų centre, pareiškėja susirado meilužį A.. Šiuo metu pareiškėja niekur nedirba, visas jos pajamas sudaro išmokos už vaikus bei K. neįgalumo pašalpa. Skundžiamame sprendime nenurodoma kada apeliantas gali aplankyti dukras ir jas pasiimti. Apeliantas neturi kur gyventi, neturi jokio nuosavo turto. Socialiniame būste, kuriame gyveno iki skyrybų, jis gyventi negali. Prašo teismo leisti gyventi bute, kuriame jis gyveno iki ištuokos. Taip pat prašo, kad socialiniai darbuotojai griežtai tikrintų kaip leidžiami apelianto mokami pinigai skirti vaikų išlaikymui. Teismo prašo iš pareiškėjos priteisti konkrečią pinigų sumą, kurie kas mėnesį būtų įnešami į asmenines vaikų sąskaitas, kurias vaikai disponuoti galėtų tik sulaukę pilnametystės. Atsiliepime į pareiškėjos atsiliepimą nurodo, jog nesutinka, jog iš jo būtų priteistos pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat nesutinka su vaikams priteistu išlaikymo dydžiu.

6.       Pareiškėja R. S. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti naujus įrodymus – Užimtumo tarnybos pažymą bei VGTPT sprendimą dėl mediatoriaus skyrimo. Šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado pareiškėjui pateikus apeliacinį skundą. Nurodo, kad pareiškėjai nusprendus kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, ji pasinaudojo privalomąja mediacija, kurios metu buvo aptarti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai ir parengti teismui procesiniai dokumentai – prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo aptarti visi klausimai, kuriuos būtina išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Pažymi, kad konkreti tėvo bendravimo su vaikais tvarka nebuvo nustatyta, nes pareiškėja niekada netrukdė apeliantui bendrauti su vaikais, dėl to ginčo nebuvo ir nėra. Apeliantas, kartu su mediatore aptariant santuokos nutraukimo sąlygas, su jomis sutiko, laisva valia pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutiko su bendra prašymo formuluote, nenurodant kurios nors šalies kaltės, todėl šalys nusprendė nutraukti santuoką bendru sutikimu, nekėlė kaltės klausimo. Apelianto reikalavimas priteisti iš pareiškėjos konkrečią pinigų sumą, kuri kas mėnesį būtų įnešama į asmenines vaikų sąskaitas ir šiais pinigais vaikai galėtų disponuoti, tik sulaukę pilnametystės, yra visiškai nepagrįstas, nes vaikų išlaikymui skirti pinigai išleidžiami kasdieniniams vaikų poreikiams tenkinti. Reikalavimas, kad teisme dalyvautų apelianto sesuo, yra visiškai nemotyvuotas ir teisiškai nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

8.       Nagrinėjamu atveju šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo skirsnio ,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

9.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su skundžiamame sprendime nurodyta skyrybų priežastimi, nes, pasak jo, pagrindinė skyrybų priežastis buvo pareiškėjos R. K. neištikimybė.

10.       Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. lapkričio 8 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui buvo pakankamai laiko, iki teismo posėdžio, įvertinti savo ketinimus, tačiau apeliantas nekeitė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs pareiškėjų nurodytas pareiškime aplinkybes, padarė išvadą, jog pareiškėjų santuoka faktiškai iširo. Pažymėtina, jog pareiškėjų santuoka nagrinėjamu atveju yra nutraukta abiejų pareiškėjų sutikimu, t. y. neišskiriant, kokia yra santuokos nutraukimo priežastis. Vien tai, jog apeliantas nutarė skunde nurodyti, kad pagrindinė skyrybų priežastis buvo pareiškėjos neištikimybė, nors sudarydamas sutartį šio klausimo nekėlė, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. 

11.       Apeliantas nurodo, kad sprendime nenurodyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, taip pat nesutinka su sutartyje sutartu nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė argumentų, kurie leistų abejoti sutarties teisėtumu. Tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas turi įsitikinti, jog ji neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjų pateiktos sutarties sąlygos dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dėl vaikų išlaikymo dydžio neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia nei nepilnamečių vaikų, nei apelianto teisėtų interesų.

12.       Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo aptarta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, t. y. buvo susitarta, jog apeliantas bendrauja su nepilnamečiais vaikais bendru šalių sutarimu, atsižvelgiant į vaikų ir jų motinos dienos ritmą, planus bei užimtumą. Pareiškėja nurodo, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nebuvo, nes ji niekada netrukdė apeliantui bendrauti su vaikais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjų valia dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, išreikšta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir apeliantas neprieštaravo sutarties tvirtinimui.

13.       Pareiškėjų valia dėl išlaikymo dydžio taip pat buvo išreikšta aiškiai ir suprantamai, apeliantas sutiko su sutartyje nustatytu išlaikymo dydžiu. Pažymėtina, kad nustatytas išlaikymo dydis - vos po 130 Eur dukroms G., K. ir B. S. gali užtikrinti tik minimalias būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tuo tarpu teisminėje praktikoje akcentuojama, kad, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Apelianto siekis nustatyti mažesnį išlaikymo dydį, negu sutartyje nustatytas, neabejotinai neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, kurie turi būti maksimaliai ginami, nepriklausomai nuo šalių tarpusavio santykių.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, konstatuoja, jog teismui pateikta sutartis atitinka CK 3.53 straipsnio 3–4 dalių reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia sutuoktinių bei jų vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl buvo pagrįstai patvirtinta. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jų sudarymo metu bei skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu neatitiko pareiškėjo tikrosios valios bei turi būti keičiama ar naikinama.

15.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), t. y. dėl tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui kaip dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, teismo sprendimas neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

16.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo, todėl ji atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

18.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                         Virginijus Kairevičius