Baudžiamoji byla Nr. 1A-29/2014

Proceso Nr. 1-20-9-00009-2009-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2., 1.2.9.4., 1.2.19.1. (N)                           

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

teisėjų Rūtos Mickevičienės, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui,

gynėjams advokatams Ingai Blaževičienei, Kristinai Česnauskienei, Rūtai Čilinskaitei, Gintarui Petukauskui, Dariui Sauliūnui,

nuteistiesiems V. K., R. R., J. Ž., A. G. L., J. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų R. R., A. G. L., nuteistojo V. K. ir jo gynėjos, nuteistųjų J. Ž. ir J. V. gynėjų apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

J. Ž. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (39 000 Lt) bauda; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmė subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

R. R. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (39 000 Lt) bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

V. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (39 000 Lt) bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

A. G. L. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

J. V. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu J. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį J. V. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Iš nuteistųjų J. Ž., V. K., R. R., A. G. L. solidariai priteista 106 656,76 Lt Kauno miesto savivaldybei.

Tuo pačiu nuosprendžiu išteisinti R. R., Z. G., R. L., R. M., S. P., B. K. ir E. R.. Dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

J. Ž. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – eidamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė visuomenė, valstybė, Kauno miesto savivaldybė, ir veikdamas bendrai grupėje su kitais valstybės tarnautojais – R. R., V. K., iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės turtą – 106 656,76 Lt. Būtent, J. Ž., vykdydamas savo pareigas, turėdamas administracinius įgaliojimus kontroliuoti valstybės bei savivaldybės biudžetų ir kitų šaltinių finansuojamų statybų vykdymą ir šių lėšų panaudojimą, žinodamas, kad savivaldybės užsakymu pastatytas viešasis tualetas (duomenys neskelbtini) pilies teritorijoje, nesilaikant techninio projekto sudėties, apimties ir komplektavimo tvarkos, kad galutinis darbų perdavimas – priėmimas neatliktas ir negalimas, žinodamas, kad jam pavaldus valstybės tarnautojas R. R. priėmė netinkamai ir neteisėtai atliktus darbus, pasirašė suklastotą atliktų darbų aktą už 106 656,76 Lt sumą, ir suvokdamas, jog dėl to bus iššvaistytas didelės vertės svetimas turtas, pažeisdamas savo pareigybės aprašyme numatytas pareigas ir tyčia nesiimdamas priemonių užkirsti kelią neteisėtam pinigų pervedimui bendrovei „XXX“, 2008-09-26 nurodė R. R. pasirašyti suklastotą atliktų darbų aktą Nr. 08/09/14-01, ko pasekoje kitiems valstybės tarnautojams patvirtinus PVM sąskaitą – faktūrą ir davus pavedimą savivaldybės apskaitos skyriui, 2008-10-06 iš Kauno miesto savivaldybės neteisėtai buvo pervesta UAB „XXX“ už neatliktus statybos darbus 106 656,76 Lt suma.

R. R. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – eidamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento komunalinio ūkio skyriaus Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjo pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė visuomenė, valstybė, Kauno miesto savivaldybė, suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą ir veikdamas bendrai grupėje su kitais valstybės tarnautojais – J. Ž., V. K., iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės turtą – 106 656,76 Lt. Būtent, R. R., vykdydamas savo pareigas, turėdamas administracinius įgaliojimus kontroliuoti miesto įvaizdžio kūrimo programų ir perspektyvinių planų rengimą, jų įgyvendinimą, organizuoti ir vykdyti miesto tvarkymo darbų priežiūrą, organizuoti ir kontroliuoti rangovų atliekamus darbus, tame tarpe ir viešojo tualeto statymo pagal 2008-06-02 statybos rangos paslaugų tiekimo sutartį Nr. 201-9-942, darbus, peržiūrėti rangovų pateiktas darbų sąmatas, siekiant užtikrinti tinkamą lėšų panaudojimą, 2008-09-26, gavęs UAB „XXX“ darbų vadovo J. V. suklastotą tikrą dokumentą – atliktų darbų aktą Nr. 08/09/17-01, žinodamas, kad jame prirašyta neatliktų darbų už 106 656,76 Lt (33 341,48 Lt + 14 672,73 Lt + 42 372,88 Lt X 18 proc. PVM), šį suklastotą dokumentą veikdamas bendrai su J. V. pasirašė, taip melagingai patvirtindamas juridinę reikšmę turintį faktą – žinomai neteisingas pinigų sumas. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-09-26 Kauno miesto savivaldybėje, adresu Laisvės al. 96, Kaune, veikdamas bendrai su V. K. ir A. G. L., suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00209 dėl 106 656,76 Lt išmokėjimo UAB „XXX“, savo parašu žinomai melagingai patvirtindamas, kad už minėtą pinigų sumą darbai atlikti, darbų akte duomenys apie tokių darbų atlikimą nurodyti teisingai, bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – veikdamas kartu su asignavimų valdytoju V. K. 2008-09-26 – 2008-09-29 laikotarpiu pateikė savivaldybės apskaitos skyriui ir pavedė šią pinigų sumą pervesti UAB „XXX“, ko pasekoje Kauno miesto savivaldybė 2008-10-06 minėtą savivaldybės skolintų visuomenės lėšų pinigų sumą neteisėtai pervedė UAB „XXX“ ir tokiu būdu padarė didelę žalą visuomenei, valstybei, Kauno miesto savivaldybei, nes buvo padaryta didelė materialinė žala, diskredituotas valstybinės įstaigos, valstybės tarnautojo autoritetas, pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo principai.

V. K. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – eidamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė visuomenė, valstybė, Kauno miesto savivaldybė, suklastojo dokumentus, tuo padarydamas didelę žalą visuomenei, valstybei bei Kauno miesto savivaldybei ir veikdamas bendrai grupėje su kitais valstybės tarnautojais – R. R., J. Ž., iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės turtą – 106 656,76 Lt. Būtent, V. K., vykdydamas savo pareigas, turėdamas administracinius įgaliojimus organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą, kontroliuoti miesto ūkio komunalinių statybos, remonto, priežiūros, projektavimo darbus, derinti darbų, paslaugų sutartis, kontroliuoti jų vykdymą, siekiant, kad laiku būtų atlikti darbai ir tikslingai panaudotos lėšos, tame tarpe ir dėl viešojo tualeto statymo pagal 2008-06-02 sutartį Nr. 201-9-942, žinodamas, kad savivaldybės užsakymu pastatytas viešasis tualetas (duomenys neskelbtini) pilies teritorijoje, nesilaikant techninio projekto sudėties, apimties ir komplektavimo tvarkos, kad galutinis darbų perdavimas – priėmimas neatliktas ir negalimas, iki 2008-09-26 gavęs J. V. ir R. R. suklastotą atliktų darbų aktą Nr. 08/09/17-01 ir žinodamas, kad jame prirašyta neatliktų darbų už 106 656,76 Lt (33 341,48 Lt + 14 672,73 Lt + 42 372,88 Lt X 18 proc. PVM), 2008-09-26 – 2008-09-29 laikotarpiu Kauno miesto savivaldybės patalpose, Laisvės al. 96, Kaune, veikdamas bendrai kartu su R. R., A. G. L. suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00209 dėl pinigų išmokėjimo UAB „XXX“ savo parašu patvirtindamas, kad už minėtą pinigų sumą darbai atlikti, darbų akte duomenys apie tokių darbų atlikimą nurodyti teisingai, bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – veikdamas kartu su R. R. 2008-09-26 – 2008-09-29 laikotarpiu pateikė savivaldybės apskaitos skyriui ir pavedė šią pinigų sumą pervesti UAB „XXX“, ko pasekoje Kauno miesto savivaldybė 2008-10-06 minėtą savivaldybės skolintų visuomenės lėšų pinigų sumą neteisėtai pervedė UAB „XXX“ ir tokiu būdu padarė didelę žalą visuomenei, valstybei, Kauno miesto savivaldybei, nes buvo padaryta didelė materialinė žala, diskredituotas valstybinės įstaigos, valstybės tarnautojo autoritetas, pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo principai.

A. G. L. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdamas privačioje įmonėje UAB „XXX“ direktoriumi, turėdamas teisę veikti šios įmonės vardu, turėdamas administracinius įgalinimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė visuomenė, valstybė, Kauno miesto savivaldybė, suklastojo tikrą dokumentą tuo padarydamas didelę žalą visuomenei ir Kauno miesto savivaldybei, bei veikdamas bendrai grupėje su kitais asmenimis iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Būtent, iki 2008-09-26, veikdamas bendrai su J. V., R. R., savo darbo vietoje Kaune, Draugystės g. 19, suklastojo tikrą dokumentą – atliktų darbų aktą Nr. 08/09/17-01, šiame akte, be kitų atliktų darbų, prirašė viso neatliktų darbų ir paslaugų už 106656,76 Lt (33 341,48 Lt + 14 672,73 Lt + 42 372,88 Lt X 18 proc. PVM), melagingai padidindamas minėtu dydžiu visų atliktų darbų ir paslaugų kainą, tęsiant nusikalstamą veiką ir sumanymą, veikdamas bendrai grupėje su V. K. ir R. R., 2008-09-26 – 2008-09-29 laikotarpiu Kauno miesto savivaldybės patalpose, Laisvės al. 96, Kaune, veikdamas bendrai kartu su R. R., V. K. suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00209 dėl pinigų išmokėjimo UAB „XXX“ savo parašu patvirtindamas, kad už minėtą pinigų sumą darbai atlikti, darbų akte duomenys apie tokių darbų atlikimą nurodyti teisingai, ko pasekoje Kauno miesto savivaldybė 2008-10-06 minėtą pinigų sumą neteisėtai pervedė UAB „XXX“ ir tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, padarė didelę žalą visuomenei, valstybei, Kauno miesto savivaldybei, nes buvo padaryta didelė materialinė žala, diskredituotas valstybinės įstaigos, valstybės tarnautojo autoritetas, pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo principai.

J. V. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdamas privačioje įmonėje UAB „XXX“ statybų vadovu, turėdamas teisę veikti šios įmonės vardu, turėdamas administracinius įgalinimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė visuomenė, valstybė, Kauno miesto savivaldybė, suklastojo tikrą dokumentą tuo padarydamas didelę žalą visuomenei ir Kauno miesto savivaldybei. Būtent, iki 2008-09-26, veikdamas bendrai su A. G. L., R. R., savo darbo vietoje Kaune, Draugystės g. 19, suklastojo tikrą dokumentą – atliktų darbų aktą Nr. 08/09/17-01, šiame akte, be kitų atliktų darbų, prirašė viso neatliktų darbų ir paslaugų už 106 656,76 Lt (neatlikti darbai 33 341,48 Lt + neatlikti darbai 14 672,73 Lt + pakartotinai nurodyti projektavimo darbai 42 372,88 Lt X 18 proc. PVM), melagingai padidindamas minėtu dydžiu visų atliktų darbų ir paslaugų kainą, ko pasekoje kitiems asmenims suklastojus PVM sąskaitą – faktūrą ir Kauno miesto savivaldybei pervedus minėtą pinigų sumą bendrovei „XXX“, buvo padaryta didelė žala visuomenei, Kauno miesto savivaldybei.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. Ž. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams, ir J. Ž. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) paskirti laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Be to, prokuroras prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. R. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams, ir R. R. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) paskirti laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Be to, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams, ir V. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) paskirti laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Be to, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams, ir A. G. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) paskirti laisvės atėmimą 3 metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Be to, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams ir J. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011-07-05) paskirti laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistiesiems J. Ž., V. K., R. R., A. G. L. bausmių dydžius, žymiai mažesnius, negu įstatymo sankcijoje numatytas bausmių vidurkis. Be to, teismo nuosprendyje nepakankamai motyvuota J. V. paskirta bausmė. Prokuroro nuomone, teismas, skirdamas bausmes, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Prokuroras teigia, kad nuteistųjų veiksmai nebuvo identiški, pastarieji nebuvo vienodai aktyvūs. Be to, J. Ž., J. V. nuteisti dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, kiti – dėl trijų.

Apelianto nuomone, paskirtos bausmės yra aiškiai per švelnios. Skiriant nuteistiesiems bausmes, turėjo būti atsižvelgta, kad jie pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas darbinės veiklos srityje, naudodamiesi savo kaip valstybės tarnautojų ar jiems prilyginto asmens užimamų pareigų svarba ir suteiktais administraciniais įgaliojimais. Tokių nusikalstamų veikų darymas ypatingai kenkia valstybei, nes mažina visuomenės pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis, jos veiklos skaidrumu, formuoja neigiamą valstybės ir savivaldybių įstaigų įvaizdį. Dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų didelę neturtinę ir turtinę žalą patyrė Kauno miesto savivaldybė tuo pačiu ir valstybė. Be to, nuteistųjų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta

Prokuroras nurodo, jog skiriant bausmę J. Ž. turi būti atsižvelgiama į tai, kad jis vertė R. R. pasirašyti dokumentus dėl didelės pinigų sumos pervedimo rangovui už netinkamai atliktus darbus. Dėl to jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme laikomas pirmaeiliu. Jis nuteistas dėl dviejų baigtų tyčinių – vieno apysunkio ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymo. Todėl už nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijų vidurkiui. Skiriant bausmę nuteistiesiems R. R. ir V. K. turi būti atsižvelgta į tai, kad jie teisiami pirmą kartą dėl trijų baigtų tyčinių – dviejų apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymo. Minėtų nuteistųjų vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme yra pasyvesnis nei J. Ž., tačiau dėl jų tyčinių veiksmų Kauno miesto savivaldybė, tuo pačiu ir valstybė patyrė didelę neturtinę ir turtinę žalą. Už nusikalstamų veikų padarymą jiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, o subendrinta laisvės atėmimo bausmė skirtina artima straipsnio sankcijoje už padarytą sunkiausią nusikalstamą veiką nustatytam bausmės vidurkiui. Skiriant bausmę A. G. L. turi būti atsižvelgiama į tai, kad dėl jo pasirašytų, pateiktų savivaldybei ir suklastotų mokėjimo dokumentų, neteisėtai buvo pervesta didelė suma rangovui iš visuomeninių lėšų. Dėl to pastarojo vaidmuo nusikalstamo sveikos padaryme yra pirmaeilis, o nusikalstamos veikos motyvai savanaudiški – už bet kaip atliktus darbus ir neatliktus darbus gauti beveik visi pinigai, kurie buvo numatyti statybos darbų rangos ir paslaugų teikimo sutartyje. Tokių nusikalstamų veikų padarymas ypatingai kenkia valstybei, nes kerta visuomenės pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis, jos veiklos skaidrumu, formuoja neigiamą valstybės ir savivaldybių įstaigų įvaizdį viešųjų pirkimų procese bei kontroliuojant sutartinius įsipareigojimus. A. G. L. nuteistas dėl trijų baigtų tyčinių – dviejų apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymo, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, o galutinė subendrinta – už sunkiausią padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui artima bausmė. Prokuroras taip pat nurodo, jog skiriant bausmę nuteistajam J. V. atsižvelgtina į tai, kad jis nuteistas dėl dviejų baigtų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymo, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiški. Jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo pasyvus, pastarasis buvo priklausomas nuo įmonės vadovo A. G. L. valios, tačiau dėl jo tyčinių veiksmų Kauno miesto savivaldybė ir valstybė patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą, todėl už nusikalstamų veikų padarymą jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau mažesnės už straipsnio sankcijoje už sunkiausią nusikalstamą veiką numatytą bausmės vidurkį.

Nuteistojo J. Ž. gynėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje J. Ž. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį ir kuria iš dalies patenkintas Kauno apygardos prokuratūros civilinis ieškinys dėl J. Ž. bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo ir priimti naują nuosprendį: J. Ž. išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų; atmesti civilinio ieškinio reikalavimą dėl J. Ž.; panaikinti J. Ž. 2010 m. vasario 10 d. nutarimu paskirtą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą.

Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog J. Ž. nebuvo atsakingas už visų Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakytų statybos darbų kontrolę visose darbų stadijose vien todėl, kad buvo miesto ūkio departamento (toliau – MŪD) direktoriumi. Tai patvirtino liudytojas V. G., nurodęs, kad jis viešojo tualeto statybos darbų kontrolę buvo pavedęs R. R.. Liudytojas A. K. patvirtino, kad už viešojo tualeto statybos darbų eigos kontrolę buvo atsakingas mero pavaduotojas R. M.. Pastarasis to neneigė ir pripažino, kad dalyvavo pasitarimuose viešojo tualeto darbų statybos klausimais. Gynėjos nuomone, teismas privalėjo įvertinti tai, kad J. Ž. viešojo tualeto statybos darbų pirkimo ir organizavimo procese atliko tik epizodinius vaidmenis: kaip viešųjų pirkimų komisijos narys dalyvavo kai kuriuose komisijos posėdžiuose, kuriuose buvo vykdoma viešojo tualeto pirkimo procedūra; jam buvo pateikiami derinti dokumentai, susiję su viešojo tualeto statybos klausimais; Savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymu J. Ž. kartu su kitais savivaldybės tarnautojais buvo įtrauktas į komisiją viešojo tualeto statybos darbams priimti ir, vadovaudamasis šiuo įsakymu, kaip komisijos pirmininkas, organizavo komisijos posėdžius. Gynėja teigia, kad J. Ž. nei viename viešojo pirkimo procedūrų, sutarties su rangovu derinimo, viešojo tualeto statybos vietos pakeitimo bei sutarties termino pratęsimo, komisijos viešojo tualeto statybos darbams priimti posėdžių organizavimo bei sprendimų priėmimo epizode nepadarė nusikalstamos veikos. Tai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje.

Apeliantė, skunde aptardama liudytojų V. G., R. K., A. K., B. L. parodymus, teigia, kad jie patvirtina, jog J. Ž. nebuvo atsakingas už viešojo tualeto statybos darbų bendrą kontrolę. Nei vienas iš liudytojų ar kaltinamųjų nenurodė, kad, pradėjus viešai svarstyti viešojo tualeto statybos klausimą, kas nors kreipėsi į J. Ž., kaip į asmenį, atsakingą už statybos darbų kontrolę. Tikrasis atsakomybės už viešojo tualeto statybos eigos kontrolę pasiskirstymas tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojų matyti iš jų veiksmų, gavus 2008 m. liepos 9 d. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio raštą dėl statybos darbų uždraudimo (duomenys neskelbtini) sankirtoje. Rašte administracijos direktorius V. G. užrašė rezoliuciją „R. R. vykdyti“, pastarasis parinkti kitą vietą pavedė R. R.. Reaguodamas į susidariusią situaciją, R. R. 2008 m. liepos 25 d. raštu, adresuotu UAB XXX, pasiūlė rangovui ieškoti vidinio rezervo ir viešą tualetą įrengti Kauno pilies teritorijoje prie Neries upės už tą pačią sutartyje numatytą kainą – 535 500 Lt. Raštą parengė R. R., kuris buvo suderintas su V. K. ir J. Ž.. Minėti savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmai rodo, kad su J. Ž. kai kurie veiksmai tualeto statybos procese buvo tik derinami, tačiau sprendimų jis nepriiminėjo ir Kauno miesto savivaldybės vardu neveikė.

Gynėja teigia, kad nuosprendyje pateikiami argumentai duoda pagrindo išvadai, kad J. Ž. tinkamai vykdė savo tiesiogines pareigas viešojo tualeto statybos procese. Tokią išvadą pagrindžia aplinkybės, susijusios su J. Ž. veiksmais viešojo tualeto pripažinimo tinkamu naudoti stadijoje. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius V. G. 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 3184 sudarė viešojo tualeto priėmimo komisiją bei patvirtino jos darbo reglamentą. J. Ž. buvo paskirtas šios komisijos pirmininku. Pagal reglamentą komisija sprendimus turėjo priimti posėdžių metu. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. komisijos nariai, neįvykus nei vienam posėdžiui, pasirašė tualeto pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir pateikė jį pasirašyti J. Ž.. Būtent jo iniciatyva įvyko trys komisijos posėdžiai, į komisijos darbą buvo įtrauktas statybos specialistas V. B.. Teismas nenustatė jokių pažeidimų viešojo tualeto statybos darbų priėmimo stadijoje.

Gynėjos nuomone, teismas padarė klaidingas išvadas dėl J. Ž. administracinių įgaliojimų kontroliuoti valstybės bei savivaldybės biudžetų ir kitų šaltinių finansuojamų statybų vykdymą ir šių lėšų panaudojimą. Teismas netyrė savivaldybės tarnautojo – MŪD direktoriaus pareigybės aprašymo santykio su teisės aktais ir kitais savivaldybės vidaus administravimo aktais. Santykio nustatymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti, kas ir kokius įgaliojimus turėjo kontroliuojant viešojo tualeto statybos darbus bei apmokėjimą už juos. Šių aplinkybių išsiaiškinimas yra esminis kvalifikuojant vieno ar kito asmens veiksmus tiek pagal BK 184 straipsnio, tiek pagal BK 228 straipsnio normas.

Apeliantė taip pat teigia, jog teismo išvada, kad J. Ž. turėjo administracinius įgaliojimus kontroliuoti valstybės bei savivaldybės biudžetų ir kitų šaltinių finansuojamų statybų vykdymą ir šių lėšų panaudojimą, yra nepagrista ir prieštarauja teisės aktams bei byloje esantiems įrodymams. Iš MŪD direktoriaus pareigybės aprašymo turinio matyti, kad jame įtvirtintos bendro pobūdžio kontrolės ir tam tikros veiklos užtikrinimo pareigos, kurių turinys tampa aiškus tuomet, kai vykdomi konkretūs darbai ar konkrečios programos. Akivaizdu, kad vien iš tokio bendro pobūdžio pareigų aprašymo negalima spręsti, kokia buvo vieno ar kito asmens atsakomybė už konkretaus objekto statybos kontrolę. Priešingu atveju reiktų konstatuoti, kad už viešojo tualeto statybos darbų kontrolę buvo atsakingas savivaldybės administracijos direktorius, nes jo pareiga pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 4, 5 punktų normas yra administruoti savivaldybės asignavimus, skirtus tarybos, taip pat savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoti savivaldybės biudžeto vykdymą. Šios normos taip pat nustato, kad administracijos direktorius atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, taip pat savivaldybės turto administravimą. Tokių būdu reiktų konstatuoti, kad už viešojo tualeto statybos darbų kontrolę buvo atsakingas Kauno miesto meras A. K. ir jo pavaduotojas R. M.. Gynėja teigia, kad teismas privalėjo nustatyti, kas konkrečiai, kokių teisės aktų ir savivaldybės vidaus administravimo aktų pagrindu buvo atsakingas būtent už viešojo tualeto statybos darbų kontrolę ir lėšų išmokėjimą rangovui. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus R. G. parodymų matyti, kad jis išsisukinėjo nuo atsakymų į klausimus, o būtent apie kompetencijos ir atsakomybės paskirstymą tarp savivaldybės administracijos tarnautojų, ypač kiek tai buvo susiję su lėšų išmokėjimu rangovui UAB XXX. Apeliantės nuomone, toks administracijos direktoriaus elgesys galėjo būti nulemtas aplinkybės, jog teisės normos akivaizdžiai nustato būtent administracijos direktoriaus atsakomybę už savivaldybės lėšų administravimą.

Be to, gynėja nurodo, jog nuosprendžio motyvai patvirtina aplinkybę, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo tam tikras pareigas organizuojant ir kontroliuojant viešojo tualeto statybos procesą bei administruojant tam skirtus asignavimus. Vykdydamas įstatymais suteiktus asignavimų valdytojo įgaliojimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė du įsakymus (2008-04-18 Nr. A-1378 ir 2008-10-01 Nr. A-3485), kurie yra itin analizuojamų veiksmų kontekste. Gynėja teigia, kad teismas minėtų įsakymų ir jais paskirstytos atsakomybės atitinkamiems administracijos padaliniams neanalizavo.

Kauno miesto savivaldybės biudžeto programų vykdytojų, galinčių pasirašyti apskaitos dokumentus, sąraše MŪD nenurodytas kaip konkrečių programų vykdytojas, tuo tarpu Komunalinio ūkio skyrius nurodytas programos „Naujiems viešiesiems tualetams statyti“ vykdytoju. MŪD nurodytas dviejų programų, kurios neturi jokio sąryšio su viešojo tualeto statyba, vykdytoju antrajame 2008-04-18 įsakymu patvirtintame sąraše. 2008 metų Kauno miesto savivaldybės administracijos kitų programų vykdytojų, galinčių pasirašyti apskaitos dokumentus, sąraše po pakeitimų, padarytų 2008-10-01 įsakymu, MŪD išbrauktas iš programų vykdytojų. Tame pačiame 2008-10-01 įsakymu pakeistame 2008 metų Kauno miesto savivaldybės administracijos kitų programų vykdytojų, galinčių pasirašyti apskaitos dokumentus, sąraše įrašyta programa „Viešajam tualetui prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos įrengti“, o jos finansavimo šaltiniu nurodyta 2008 m. birželio mėn. 10 d. sutartis Nr. 0040812022283-21 su AB SEB banku. Šios programos vykdytojai yra administracija ir Komunalinio ūkio skyrius, t. y. tas pats, kaip ir Kauno miesto savivaldybės biudžeto programų vykdytojų, galinčių pasirašyti apskaitos dokumentus, sąraše, patvirtintame 2008-04-18 įsakymu.

Iš minėtų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų turinio matyti, kad veikdamas kaip savivaldybės asignavimų valdytojas, direktorius sprendė atitinkamų programų paskyrimą savivaldybės administracijos padalinių kompetencijon, taip pat ir viešojo tualeto statybos programos. Pagal 2008-04-18 įsakymą šios programos vykdymas buvo pavestas Komunalinio ūkio skyriui, o finansavimas numatytas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Po 2008-10-01 įsakymo priėmimo, šios programos vykdymas buvo pavestas administracijai ir Komunalinio ūkio skyriui, o lėšų šaltinis pakeistas iš savivaldybės biudžeto į skolintas lėšas. Gynėjos nuomone, teismas nesiaiškino aplinkybės, kaip minėtu atveju pasiskirstė atsakomybė tarp administracijos ir Komunalinio ūkio skyriaus.

Gynėja teigia, jog aplinkybes dėl asignavimų valdytojo ir viešojo tualeto statybos programos vykdytojų patvirtina 2012 m. liepos 31 d. Kaimo miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. R15-653-(R20-641) „Dėl informacijos pateikimo“. Be to, nurodytas teisinis reglamentavimas bei konkrečių projektų paskyrimas programų vykdytojams paneigia teismo išvadą, jog MŪD direktoriaus pareigybės aprašymo nuostata „valstybės bei savivaldybės biudžetų ir kitų šaltinių finansuojamų statybų ir investicijų programų rengimą, jų vykdymą ir šių lėšų panaudojimą, siekiant įgyvendinti savivaldybėms perduotas funkcijas“ reiškia, jog J. Ž., tuo metu ėjęs šias pareigas, tapo atsakingas už viešojo tualeto statybos vykdymą ir lėšų panaudojimą.

Gynėjos apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismo išvada apie J. Ž. pareigą sustabdyti lėšų išmokėjimą rangovui prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir teisės normoms. Minėta, kad administracinius įgaliojimus disponuoti savivaldybės lėšomis turėjo savivaldybės administracijos direktorius ir konkrečių programų vykdytojai (2008-04-18 ir 2008-10-01 įsakymai). Biudžeto sandaros įstatymas bei Vietos savivaldos įstatymas nustato tokį patį teisinį reglamentavimą, jog už savivaldybės biudžeto ir kitų lėšų panaudojimą atsako asignavimų valdytojas – administracijos direktorius. Liudytojai A. M., A. L., B. L., V. G., patvirtino, jog būtent administracijos direktorius galėjo duoti nurodymą savivaldybės apskaitos skyriui sustabdyti lėšų išmokėjimą UAB XXX.

Apeliantė teigia, kad nagrinėjant teismo argumentų šioje nuosprendžio dalyje pagrįstumą, būtina įvertinti ir paties J. Ž. veiksmus galutinio apmokėjimo už viešojo tualeto pastatymo darbus laikotarpiu (2008 m. spalio mėn.). Byloje nustatyta, kad V. G. 2008 m. rugsėjo 5 d. priėmė įsakymą Nr. A- 3184, kuriuo buvo sudaryta komisija viešojo tualeto statybos įrengimo darbams priimti. Taip pat nustatyta, kad Komisijos nariai, išskyrus J. Ž., 2008 m. rugsėjo 16 d. pasirašė viešojo tualeto pripažinimo tinkamu naudoti galutinį darbų perdavimo priėmimo aktą. Šis aktas buvo pasirašytas neįvykus nė vienam Komisijos posėdžiui, nors pagal reglamentą Komisija sprendimus priima posėdžiuose. Būtent J. Ž. iniciatyva, jam atsisakius pasirašyti kitų Komisijos narių jau pasirašytą 2008-09-16 pripažinimo tinkamu naudoti aktą, buvo surengti Komisijos posėdžiai, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas, ar pastatytas tualetas atitinka sutarties reikalavimus.

J. Ž. vaidmuo Komisijoje ir atsakomybė už jos priimtus sprendimus iš esmės nesiskiria nuo jos narių vaidmens ir atsakomybės, išskyrus kad J. Ž. turėjo organizuoti Komisijos posėdžius bei pasirašyti galutinį tualeto pripažinimo tinkamu naudoti aktą. J. Ž. nėra kaltinamas pripažinimo tinkamu naudoti akto nepasirašymu, todėl Komisijos pirmininkas J. Ž. savo pareigas atliko tinkamai.

Pagal Komisijos darbo reglamentą Komisija sprendimus priėmė jos nariams balsuojant. Vadinasi, Komisijos sprendimai buvo priimami kolektyviai, o ne vienasmeniškai. Komisijos darbo reglamente nustatyta, kad jos pirmininko pasirašytą viešojo tualeto priėmimo aktą pasirašo komisijos nariai ir pirmininkas, o tuomet jis turi būti pateikiamas tvirtinti administracijos direktoriui. Iš reglamento nuostatų matyti, kad be administracijos direktoriaus patvirtinimo Komisijos narių ir pirmininko pasirašytas aktas nesukelia teisinių pasekmių. Paminėtos aplinkybės nustatytos ir pirmosios instancijos teisme.

Apeliantės nuomone, J. Ž., pats nepasirašęs kitų komisijos narių 2008 m. rugsėjo 16 d. jau pasirašyto viešojo tualeto pripažinimo tinkamu naudoti galutinio darbų perdavimo priėmimo akto, ir žinodamas, kad dėl tos priežasties Komisijos darbo reglamente nustatyta procedūra nėra įvykdyta, taip pat, žinodamas, jog būtent administracijos direktorius turi įgaliojimus spręsti savivaldybės asignavimų valdymo klausimą, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad be paties administracijos direktoriaus patvirtinto akto bus išmokėti pinigai rangovui. Dėl nurodytos priežasties J. Ž. neturėjo jokio pagrindo ir pareigos imtis kažkokių kitų priemonių užkirsti kelią neteisėtam pinigų pervedimui UAB XXX. Tai, kad J. Ž. pats neįvykdė Komisijos reglamente nustatytos viešojo tualeto pripažinimo tinkamu naudoti galutinio darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymo ir pateikimo tvirtinti administracijos direktoriui procedūros, jau savaime turėjo užkirsti kelią pinigų pervedimui rangovui.

Gynėja nurodo, jog vertinant J. Ž. veiksmus dėl 477 407,95 Lt išmokėjimo UAB XXX, būtina atsižvelgti ir į tai, kad jis, nebūdamas viešojo tualeto statybos programos vykdytoju, neturėjo pareigos ir galimybės įtakoti mokėjimui reikalingų dokumentų pasirašymą bei pateikimą Kauno miesto savivaldybės apskaitos skyriui. Su J. Ž. nebuvo derinami Komunalinio ūkio skyriaus (programos vykdytojo) veiksmai, 2008 m. rugsėjo 29 d. pateikiant apskaitos skyriui apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00209, kurios pagrindu UAB XXX 2008 m. spalio 6 d. buvo išmokėta 477 407,95 Lt suma.

Teismas nepagrįstai nustatė, jog J. Ž. nesiėmė priemonių užkirsti neteisėtam pinigų pervedimui UAB XXX, nes: 1) J. Ž. pats nepasirašė viešojo tualeto pripažinimo tinkamu naudoti galutinio darbų perdavimo priėmimo akto; 2) neperdavė minėto akto tvirtinti administracijos direktoriui; 3) neabejojo, kad Komunalinio ūkio skyriaus Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjui R. R. buvo žinoma, jog viešojo tualeto pripažinimo tinkamu naudoti galutinio darbų perdavimo priėmimo aktas nėra pasirašytas Komisijos pirmininko; 4) neturėjo administracinių įgaliojimų spręsti savivaldybės finansinių įsipareigojimų vykdymo rangovui ir rangos sutarties vykdymo klausimus. Todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, jog pinigų pervedimas rangovui galėtų vykti administracijos direktoriui nesulaukus viešojo tualeto pripažinimo tinkamu naudoti galutinio darbų perdavimo priėmimo akto ir neišsiaiškinus iškilusių problemų dėl rangos sutarties vykdymo, jeigu tokių buvo.

Be to, gynėja teigia, kad teismas nenurodė, kokie įrodymai ir teisės aktai pagrindžia teiginį, jog būtent J. Ž., o ne savivaldybės asignavimų valdytojas (administracijos direktorius) ar viešojo tualeto statybos programos vykdytojas turėjo užkirsti kelią neteisėtam pinigų pervedimui. Gynėjos nuomone, teismo argumentas, jog J. Ž. žinojo, kad savivaldybės užsakymu pastatytas viešasis tualetas, nesilaikant techninio projekto sudėties, apimties ir komplektavimo tvarkos, yra visiškai nepagrįstas. Nuosprendyje nenurodyta, kokiais įrodymais padaryta tokia išvada. Priešingai, teismo išdėstytos aplinkybės apie Komisijos posėdžių eigą ir juose priimtus sprendimus, patvirtina, jog J. Ž. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad viešasis tualetas yra pastatytas nesilaikant techninio projekto sudėties, apimties ir komplektavimo tvarkos.

Komisijos nariai 2008 m. rugsėjo 16 d. galutiniame darbų priėmimo perdavimo akte patvirtino, kad patikrinę tualeto statybos techninę bei vykdymo dokumentaciją, nustatė, jog konteinerinis viešasis tualetas, nesudėtingas II grupės laikinas statinys, yra tinkamas naudotis, pastatytas laikantis projekto. 2008 m. rugsėjo 18 d. Komisijos posėdyje buvo svarstomas viešojo tualeto įrengimo darbų priėmimas, J. Ž., kaip Komisijos pirmininkas, pasiūlė Komisiją papildyti Statybos skyriaus specialistais, kad būtų įvertinti statybą pagrindžiantys dokumentai. Šiame Komisijos posėdyje R. L. teigė, kad rangovų pateikti darbų atlikimo aktai užtikrina atliktų darbų kokybę. 2008 m. rugsėjo 23 d. Komisijos posėdyje R. R. teigė: „Aš prižiūrėjau vamzdynų ir komunikacijų klojimus. Viskas buvo atlikta gerai“. Į Komisiją J. Ž. pakviestas statybos specialistas V. B. 2008 m. rugsėjo 23 d. posėdyje patvirtino, kad sąmata atitinka 2008 metų rekomenduojamas kainas, įkainiai pritaikyti teisingai. Trečiajame Komisijos posėdyje 2008 m. rugsėjo 26 d. Komunalinio ūkio skyriaus atstovas – Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjas R. R. nurodė: „Dar kartą peržiūrėjau rangovo aktus, išanalizavau paskutinius rangovo pataisymus. Visi darbai atlikti, padaryta išpildomoji nuotrauka. Kiekiai visi sutikslinti“. Po jo kalbėjęs statybos specialistas V. B. nurodė, kad rangovo panaudoti įkainiai atitinka XXX programinės įrangos sąmatų rekomendacijas yra teisingi.

Be to, teismas argumentą, jog viešasis tualetas pastatytas nesilaikant techninio projekto sudėties, apimties ir komplektavimo tvarkos, grindė UAB XXX specialisto išvada. Gynėjos nuomone, išvada nėra patikimas įrodymas, nes UAB XXX nebuvo nešališkas proceso dalyvis. Ši bendrovė yra sudariusi nuolatinę paslaugų teikimo sutartį su Kauno miesto savivaldybe, kuri nagrinėjamoje byloje yra proceso dalyvis – nukentėjusysis asmuo. Nagrinėjimo metu UAB XXX vadovė pripažino, kad už išvados šioje byloje parengimą sumokėjo Kauno miesto savivaldybė. Nuosprendyje dėl šių aplinkybių nėra pasisakyta.

UAB XXX išvada negalima vadovautis kaip savarankišku įrodymu ir todėl, kad šios bendrovės atstovai, duodami paaiškinimus teisme, nesugebėjo pagrįsti savo išvadų. Pačių „ekspertų“ prašymu buvo kviečiamas specialistas iš Aplinkos ministerijos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad viena iš pagrindinių UAB XXX išvadų, kuria buvo grindžiamas kaltinimas – statybos leidimo būtinumas statant viešąjį tualetą, vėliau buvo paneigta tiek teismų, nagrinėjusių statybos teisėtumo klausimą, tiek ir Aplinkos ministerijos specialistės paaiškinimais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB XXX išvada nėra patikimas įrodymas, teismas turėjo savo teiginį pagrįsti ir kitais įrodymais, jog viešasis tualetas pastatytas nesilaikant techninio projekto sudėties, apimties ir komplektavimo tvarkos, arba motyvuotai atmesti kaltinamųjų ir jų gynėjų abejones dėl UAB XXX išvados patikimumo bei specialistų kompetencijos. Gynėja atkreipia dėmesį, kad FNTT specialistė Z. K. savo išvados dalį, susijusią su statybos teisėtumu, taip pat grindė išimtinai UAB XXX išvadomis. FNTT specialistės išvada šioje dalyje taip pat laikytina nepagrįsta ir abejotina.

Skunde nurodoma, jog R. R. pats rengė techninę specifikaciją tualeto statybos darbų viešajam pirkimui, vėliau dalyvavo sprendžiant visus su statyba susijusius klausimus, pats nurodė, jog apžiūrėjo objektą ir kad visi darbai atlikti. R. R. buvo tas savivaldybės administracijos tarnautojas, kuris geriausiai žinojo šios statybos darbų apimtį, reikalavimus ir pan. Todėl J. Ž. neturėjo pagrindo abejoti R. R. kompetencija bei teigimu, kad visi darbai atlikti tinkamai.

Gynėja nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad J. Ž., žinodamas, jog jam pavaldus valstybės tarnautojas R. R., priėmė netinkamai ir neteisėtai atliktus darbus bei žinodamas, kad R. R. pasirašė suklastotą atliktų darbų aktą už 106 656,76 Lt, 2008-09-26 nurodė R. R. pasirašyti suklastotą atliktų darbų aktą Nr. 08/09/14-01. Apeliantės nuomone, toks aplinkybių interpretavimas nelogiškas. Anot teismo, žinodamas, kad R. R. pasirašė suklastotą atliktų darbų aktą už 106 656,76 Lt, J. Ž. 2008-09-26 tam pačiam R. R. nurodė pasirašyti tą patį suklastotą atliktų darbų aktą Nr. 08/09/14-01. Taigi, iš nuosprendžio nėra aišku, kokius J. Ž. veiksmus teismas laikė nusikalstamais – ar kažkokių veiksmų atlikimą žinant, kad R. R. jau pasirašė „suklastotą“ atliktų darbų aktą, ar nurodymą pasirašyti „suklastotą“ atliktų darbų aktą.

Nepagrįsta ir teismo išvada, jog R. R. buvo pavaldus J. Ž.. Jokie įrodymai dėl šio pavaldumo santykio nuosprendyje neišdėstyti. Byloje yra pareigybių aprašymai bei Kauno miesto savivaldybės administracijos padalinių nuostatai, iš kurių matyti, kokia teismo nurodomu laikotarpiu savivaldybės administracijoje buvo struktūra. R. R. buvo Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjas ir buvo pavaldus Komunalinio ūkio skyriaus vedėjui V. K., o ne J. Ž.. Ši aplinkybė konstatuota ir teismo nuosprendyje.

Teismas teiginį, kad J. Ž. nurodė pasirašyti darbų atklikimo aktą, grindė R. R. parodymais. Iš tikrųjų J. Ž. ne tik nenurodė pasirašyti atliktų darbų akto, bet ir nebūdamas tiesioginiu R. R. vadovu neturėjo įgaliojimų duoti vykdytinus nurodymus. R. R. parodymai prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei rašytiniams įrodymams ir laikytini tik paties kaltinamojo gynybine pozicija, siekiant perkelti atsakomybę kitam asmeniui (J. Ž.). Tokia išvada darytina išanalizavus paties R. R. veiksmus viešojo tualeto statybos procese ir jam pasibaigus. Be kitų darbų, susijusių su nuolatine statybos bei projektavimo darbų eigos kontrole, jų priėmimu ir apmokėjimu, R. R. atliko kitus – pasirašė 50 000 Lt vertės darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 08/08/29-01 bei atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00189, t. y. priėmė šiuos darbus, atliktus pagal rangos sutartį su UAB XXX. Taip pat jis inicijavo Komisijos 2008 m. rugsėjo 16 d. akto pasirašymą ir pateikė jį J. Ž.. Dalyvaudamas visuose trijuose Komisijos posėdžiuose, R. R. išreiškė vienareikšmišką poziciją, jog UAB XXX darbus atliko tinkamai. 2008 m. rugsėjo 26 d. pasirašė ir rangovo pateiktą pažymą apie atliktų darbų vertę (527 407,95 Lt). Šią sumą sudaro ir 2008 m. rugsėjo 26 d. atliktų darbų akte Nr. 08/09/14-01 nurodyti darbai, tad pastarasis aktas, kurį J. Ž. tariamai nurodė pasirašyti, tik pakartoja pažymoje nurodytą sumą, o pažymą R. R. pasirašė savo iniciatyva. Jau po darbų atlikimo ir apmokėjimo teikdamas paaiškinimus savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai tarnybiniam nusižengimui tirti, R. R. nurodė, kad jokių pažeidimų priimant ir apmokant UAB XXX atliktus darbus nepadaryta. Gynėja pažymi, kad rašytiniame paaiškinime R. R. tuomet neteigė, kad kažkas jį būtų vertęs ar jam būtų nurodęs pasirašyti darbų priėmimo aktą ar PVM sąskaitą faktūrą. Priešingai, jis teigė, kad šiuos dokumentus pasirašė pats, matydamas, jog visi darbai atlikti tinkamai. Gynėja teigia, kad jau vien iš šių R. R. veiksmų matyti, kad, net jei J. Ž. ir būtų turėjęs administracinius įgaliojimus duoti Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjui tiesioginius nurodymus, tai tokio nurodymo dėl darbų priėmimo akto pasirašymo 2008 m. rugsėjo 26 d. nebuvo ir jo net nereikėjo, nes R. R. per visą viešojo tualeto statybos procesą pats pasirašinėjo ne vieną su šia statyba susijusį dokumentą, taip pat ir pirmąjį atliktų darbų aktą bei 2008 m. rugsėjo 26 d. pažymą apie atliktų darbų vertę. Taigi, atliktų darbų akto Nr. 08/09/14-01 pasirašymas nebuvo kažkoks išskirtinis R. R. veiksimas kurį atlikti jam būtu reikėję kažkieno nurodymu. Niekas kitas be R. R. to akto ir nebūtų pasirašęs, nes joks kitas asmuo per visą viešojo tualeto statybos laikotarpį ir nepasirašinėjo rangovo pateiktų statybos bei mokėjimo dokumentų.

Gynėja taip pat teigia, kad svarbiausia aplinkybė, kurios neįvertino teismas, yra ta, kad R. R. pats dalyvavo 2008 m. rugsėjo 26 d. Komisijos posėdyje kaip jos narys, o Komisija, būtent šiame posėdyje pasiūlė, kad R. R. pasirašytų atliktų darbų aktą. Tai yra suprantama, nes be šio akto Komisija nebūtų galėjusi toliau spręsti jai pagal administracijos direktoriaus įsakymą pavesto uždavinio. Esant visos Komisijos pasiūlymui pasirašyti aktą, dar koks nors papildomas nurodymas R. R. apskritai nebuvo būtinas ir netikslingas.

Gynėja nesutinka ir su teismo išvada, kad prirašant neatliktas paslaugas ir darbus ir po to šias sumas neteisėtai išmokant UAB XXX buvo padaryta žala, kurios dydis yra 106 656,76 Lt. Apeliantė mano, kad tokie teismo argumentai rodo esminį nukrypimą nuo J. Ž. pareikšto kaltinimo. Iš kaltinamojo akto matyti, kad 106 656,76 Lt sumos iššvaistymas J. Ž. nebuvo inkriminuotas. Dėl to teisminio nagrinėjimo metu argumentai ir įrodymai dėl 106 656,76 Lt žalą sudarančių elementų nebuvo teikiami. Tokiu būdu J. Ž. negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės į pilnavertę gynybą.

Teismas nevertino esminės aplinkybės, jog viešojo tualeto projektavimo ir statybos darbų kaina buvo nustatyta viešojo pirkimo būdu. Todėl yra absurdiška teigti apie „prirašymus“, neatliktus darbus ir pan. Viešasis tualetas buvo pastatytas, jis buvo įtrauktas į savivaldybės balansą. Viešojo pirkimo objektas buvo sukurtas ir nebuvo viršyta sutartyje nustatyta bendra šio objekto pastatymo kaina. Tai, kad įvyko kai kurie pakeitimai statybos procese, yra ne J. Ž. kaltė, o, kaip nustatė pats teismas, aukštesnes pareigas užimančių asmenų susitarimo su rangovais rezultatas. Teismas pripažino, jog rangovai buvo pelno siekiančios organizacijos, kurios nustatė didesnes pardavimo kainas, neviršijant sutartinių įsipareigojimų.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl tam tikra pardavimo kainos, nustatytos viešojo pirkimo procedūros metu, dalis, tapo permokėta. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog tualeto viešojo pirkimo procedūrų metu pažeidimų nebuvo padaryta. Jeigu savivaldybės administracija būtų maniusi, kad viešojo pirkimo procedūros metu buvo įsigytas ne toks daiktas, koks nurodytas viešojo pirkimo dokumentuose, akivaizdu, kad ji, būdama rūpestinga biudžeto lėšų valdytoja, būtų ėmusis tokioje situacijoje įprastų veiksmų – reiškusi pretenzijas dėl kokybės, reikalavusi pašalinti trūkumus, nutraukusi sutartį ir reikalavusi atlyginti nuostolius ir pan. Todėl teismas be pagrindo kriminalizavo įprastus komercinius santykius, o tai prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai šios kategorijos bylose. Dėl nepagrįsto siekio kriminalizuoti komercinius santykius teismo argumentai nuosprendyje yra labai prieštaringi.

Kauno miesto savivaldybės administracija, užuot reiškusi pretenzijas dėl netinkamo viešojo pirkimo objekto (jeigu iš tiesų kokie nors rangos sutarties pažeidimai būtų nustatyti), įtraukė į savivaldybės turto balansą (į nebaigtos statybos sąskaitą), o 2009 m. pradžioje už statybą atsakingo Komunalinio ūkio skyriaus teikimu ir vykdant administracijos direktoriaus rezoliuciją, iš nebaigtos statybos sąskaitos balanse statybos vertę (527 407,95 Lt) perkėlė į kito materialaus turto sąskaitą, t. y. savo veiksmais parodė, kad disponuoja objektu ir jo vertę nustatė pagal viešojo pirkimo metu nustatytą kainą.

Nuteistasis R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, ir priimti šioje dalyje naują, išteisinamąjį nuosprendį. Pareikštą prokuratūros civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra prieštaringas ir neaiškus, jame padaryta klaidų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir surašant nuosprendį akivaizdžiai stokota įsigilinimo, išsamumo ir nešališkumo.

Nuteistasis nurodo, jog jeigu ir laikyti kai kuriuos kaltinamųjų atliktus veiksmus pažeidimais, byloje nustatyta, kad pastačius viešąjį tualetą ir savivaldybei jį įtraukus į savo balansą, kiek tai liečia šio pastatymo sąnaudas, tualeto vertę, reali žala, tuo labiau didelė, nebuvo padaryta. Atitinkamai nebuvo iššvaistytas ir toks turtas. Nurodytas teismo teiginys yra nuoseklus, logiškas ir aiškus. Iš to seka, jog teismas nustatė, kad viešojo tualeto statybos metu jokia žala savivaldybei, o taip pat ir joks turto iššvaistymas nebuvo padaryti. Tačiau toks teismo teiginys prieštarauja teismo teiginiui, jog jokie nusikalstami veiksmai nebuvo padaryti tik iki to momento, kai buvo suklastoti galutiniai statybos darbų aktas, po jo sekusi PVM sąskaita-faktūra bei šie dokumentai panaudoti su tuo lydinčiomis pasekmėmis (didelės vertės svetimo turto iššvaistymu). Apeliantas abejoja, ar teismas buvo galutinai apsisprendęs kada padarytos nuosprendžiu R. R. ir kitiems asmenims inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pagal aukščiau aprašytą logiką sektų, jog nusikaltimus R. R. ir bendrininkai padarė jau po to, kai tualetas buvo pastatytas ir įtrauktas į savivaldybės balansą. Be to, nuosprendyje nuosekliai, suprantamai ir kategoriškai dėstomos mintys, vėlgi akivaizdžiai prieštaraujančios galutinei teismo išvadai apie nuteistojo su bendrininkais padarytas nusikalstamas veikas, o būtent: „Ta aplinkybė, kad už projektavimo darbus buvo sumokėta pernelyg didelė kaina, kad viešasis tualetas savivaldybei buvo parduotas vėl gi didesne kaina, negu jį įsigijo rangovas, kad tualeto projektavimo ir pastatymo kaina galėjo būti ženkliai mažesnė (kaip teigiama specialistų išvadose), negali būti vertinama kaip nusikalstamų veiksmų, pasireiškusių piktnaudžiavimu, turto iššvaistymu, dokumentų klastojimu, išdava, nes tokios aplinkybės buvo grindžiamos tik prielaidomis, dėl tokių konkrečių nusikalstamų veikų buvimo nebuvo formuluoti ir kaltinimai, be to, turėtina omenyje, kad paslaugas ir darbus pardavinėję rangovai buvo pelno siekiančios organizacijos, kurios nustatė didesnes pardavimo kainas, neviršijant sutartinių įsipareigojimų“. Nuteistajam neaišku, kodėl teismas, tame pačiame nuosprendyje padaręs dvi priešingas išvadas dėl kaltinimo visa apimtimi pagrįstumo, nesiėmė jokių priemonių šiems prieštaravimams pašalinti arba netaikė nuteistųjų atžvilgiu in dubio pro reo principo.

Skundo autorius teigia, kad aprašant nusikalstamą veiką pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nurodyta, jog R. R. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės turtą – 106 656,76 Lt. Tačiau nenurodyta, kam konkrečiai tas svetimas turtas priklauso. Nurodytų piniginių lėšų savininkas nuosprendyje apibrėžiamas labai įvairiai, nurodant, kad žalą dėl jo nusikalstamų veiksmų patyręs subjektas yra ir visuomenė, ir valstybė, ir Kauno miesto savivaldybė. Apeliantas teigia, kad neišsiaiškinus, kam priklauso turtas, vargu ar įmanoma įrodyti, kokiu būdu jis buvo, ir ar iš viso buvo perduotas kieno nors žinion.

Apeliantas pažymi, kad ypatingai reikia atkreipti dėmesį į tai, jog nuosprendyje aprašydamas ir vertindamas kaltais pripažintų asmenų veikimo bendrumą, teismas neišvengė akivaizdaus prieštaravimo. Iš nuosprendžio formuluočių „veikdamas bendrai grupėje su kitais valstybės tarnautojais“, veikdamas kartu su asignavimų valdytoju“, „žala Kauno miesto savivaldybei padaryta bendrais nusikalstamais <...> veiksmais“, rodo, kad teismas visus tokiose nuosprendžio formuluotėse paminėtus asmenis pripažino veikusiais bendrininkų grupe kaip bendravykdytojus (BK 24 straipsnio 3 dalis, BK 25 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad teismas visiems keturiems paskyrė vienodas galutines bausmes, rodo, jog visų kaltinamųjų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį, teismas įvertino kaip lygiaverčius. Tačiau tokiu atveju teismas turėjo visiems bendrininkams pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Be to, nuosprendžio 41 lape neteisingai nurodytos 33 339 Lt (turi būti 33 341,48 Lt) ir 42 327,88 Lt (turi būti 42 372,88 Lt) sumos (šios klaidos perkeltos iš kaltinamojo akto), o 42 lape nurodytas klaidingas numeris – 08/09/14-01 (turi būti 08/09/17-01).

Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje visų nusikalstamų veikų padarymas iš esmės įrodinėjamas išvestiniu būdu. Pripažinus, jog įrodytas dokumentų suklastojimo faktas, iššvaistymo padarymas iš esmės jau nebereikalauja įrodinėjimo, t. y. objektyviai nepaneigiamas piniginių lėšų pervedimo pagal suklastotus dokumentus faktas suponuoja pervedimo neteisėtumą (jų iššvaistymą). Piktnaudžiavimą tarnyba įrodyti pakanka fakto, kad pirmąsias dvi nusikalstamas veikas padaręs asmuo pagal savo pareigas yra šio nusikaltimo subjektas, t. y. atitinka BK 230 straipsnio reikalavimus.

Be to, kaltinimas R. R. iš esmės grindžiamas UAB XXX specialisto išvada Nr. 09-04/37 ir FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/124, bei specialistų paaiškinimais teisme, visiškai nesigilinant į bylos duomenų analizę. Nuteistasis mano, kad atlikus tinkamą bylos duomenų analizę, neabejotinai būtų pastebėta, kad UAB XXX pateikta išvada iš esmės yra niekinė, nes visos išvados buvo padarytos remiantis vien dokumentais ir yra grindžiamos prielaidomis. Specialistai patys pripažino, jog atlikus tyrimą, jiems liko daug neaiškumų. Kitaip ir negalėjo būti, kadangi UAB XXX specialistai neatliko faktinių aplinkybių konstatavimo. Todėl šie įrodymų šaltiniai negali būti pripažinti tinkamais. Be to, nuteistasis teigia, kad FNTT specialisto išvadoje, atlikus dokumentinį tyrimą dėl tualeto projektavimo darbų, yra duomenų, akivaizdžiai prieštaraujančių kaltinimui dalyje dėl dvigubo apmokėjimo už projektavimo darbus, t. y. rodančių kad pasikeitus tualeto statymo vietai, buvo atlikti ir pakartotinio projektavimo darbai.

Apeliantas nurodo, jog BK 300 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Iš nuteistojo nusikalstamos veikos subjektyvinės pusės vertinimo matyti, kad teismas sprendė, jog dokumentų suklastojimą R. R. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendyje teisingai išdėstyti jo teisme duoti parodymai, kuriais jis kaltu neprisipažino bei motyvuotai nurodė, kokios aplinkybės nulėmė jo parašų atsiradimą ant, teismo manymu, suklastotų dokumentų. Jo parodymai apie atliktus veiksmus patvirtina, kad tarnyba jis nepiktnaudžiavo, turtinės naudos neturėjo ir nesiekė nei sau, nei UAB „XXX“. Teismas nuosprendyje neanalizavęs ir nevertinęs nuteistojo parodymų, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Šis BPK pažeidimas laikytinas esminiu, kadangi sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Be to, apeliantas mano, jog byloje yra ir daugiau duomenų, įrodančių, kad jam pateikti kaltinimai dokumentų suklastojimu, turto iššvaistymu bei piktnaudžiavimu tarnyba, yra visiškai nepagrįsti. Nuosprendyje išdėstyti liudytojo V. B., išteisintojo R. L., nuteistųjų J. Ž., V. K., A. G. L. parodymai sutampa su R. R. parodymais. Pastarojo parodymus, susijusius su jo priverstiniu paskyrimu tualeto statybos techniniu prižiūrėtoju, patvirtina ir V. K. parodymai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tualeto statybos darbų techniniu prižiūrėtoju jis buvo paskirtas 2008-09-25, o jau kitą dieną turėjo pasirašyti atliktų darbų aktą, kažkokiu teismo nenustatytu būdu žinodamas, kad jame prirašyta neatliktų darbų už 106 656,76Lt bei veikdamas bendrai su J. V., kurio iš tikrųjų iki bylos nagrinėjimo teisme nuteistasis nebuvo matęs. Tiek atliktų darbų aktą Nr. 08/09/17-01, tiek atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00209 R. R. pasirašė neturėdamas jokios galimybės patikrinti ir nuspręsti, ar šiuose dokumentuose išdėstyti faktai atitinka tikrovę, nes nėra statybos specialistas, be to, tokie darbai nenumatyti ir jo pareigybės aprašyme. Net ir savivaldybės Statybų skyriaus deleguotas šios srities specialistas V. B., neatlikus atitinkamos ekspertizės, atsisakė patvirtinti minėtų dokumentų patikimumą. Bylos duomenys patvirtina ir tą aplinkybę, kad ant minėtų dokumentų jis pasirašė ne patvirtindamas juose įrašytus žinomai melagingus duomenis, o tik akivaizdžiai spaudžiamas savo tiesioginių vadovų V. K. ir J. Z. bei vykdydamas, jo manymu, nepagrįstai išleistą 2008-09-25 įsakymą Nr. 43-53. Net ir specialistui neįmanoma pradėti vykdyti statybos darbų priežiūrą po to, kai šie darbai jau atlikti.

Apeliantas daro išvadą, kad teismas išvadą apie jo tyčia įvykdytą dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą padarė remdamasis ne bylos teisminio nagrinėjimo metu įrodytais faktais, o tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad jau buvo minėta, jog teismas nenurodė, kam priklausantį turtą apeliantas iššvaistė. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį R. R. nuteistas už jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto (106 656,76 Lt piniginių lėšų) iššvaistymą. Nuteistasis teigia, kad nuosprendyje nėra nurodytas joks konkretus įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis teismas nustatė aplinkybę, jog nurodytos piniginės lėšos buvo jo žinioje. Tarp nuosprendyje išvardintų įrodymų šaltinių yra nurodytas savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vedėjo V. K. 2008-09-25 įsakymas, kuriuo R. R. buvo paskirtas vykdyti viešojo tualeto A. J. ir Šv. Gertrūdos gatvių sankirtoje pastatymo darbų kontrolę bei buvo įpareigotas pasirašyti atliktų darbų aktus. Tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio konstatuojamosios dalies, teismas šio dokumento nelaikė tinkamu minėtai aplinkybei pagrįsti. Be to, teismo nuosprendyje nenurodyta, kokiu įrodymų šaltiniu teismas rėmėsi padarydamas išvadą, kad R. R. nusikalstamus veiksmus realizavo „vykdydamas savo pareigas, turėdamas administracinius įgaliojimus kontroliuoti miesto įvaizdžio kūrimo programų ir perspektyvinių planų rengimą, jų įgyvendinimą, organizuoti ir vykdyti miesto tvarkymo darbų priežiūrą, organizuoti ir kontroliuoti rangovų atliekamus darbus, tame tarpe ir viešojo tualeto statymo pagal 2008-06-02 statybos rangos paslaugų tiekimo sutartį Nr. 201-9-942, darbus, peržiūrėti rangovų pateiktas darbų sąmatas, siekiant užtikrinti tinkamą lėšų panaudojimą“. Apeliantas teigia, kad pareigybės aprašymas, jo turinio analizė parodo, jog šio dokumento pagrindu asmeniui neatsiranda teisė disponuoti kokiomis nors piniginėmis lėšomis, t. y. turėti jas savo žinioje. Tas pats pasakytina ir apie skyriaus vedėjo V. K. 2008-09-25 įsakymą, kuriuo jis buvau paskirtas vykdyti viešojo tualeto pastatymo darbų kontrolę bei įpareigotas pasirašyti atliktų darbų aktus. Kita vertus, įsakyme nieko nepasakyta apie kokių nors įgaliojimo disponuoti savivaldybės lėšomis suteikimą, be to, pagal galiojančius norminius aktus skyriaus vedėjas nėra tas pareigūnas, kuris savo valiniu aktu gali pavesti pavaldžiam pareigūnui tokį disponavimą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu i nebuvo imtasi priemonių nustatyti bei įvertinti objektyvius duomenis, iš kurių būtų galima neginčijamai nustatyti, kas tiriamu atveju disponavo aktualiomis piniginėmis lėšomis.

Nuteistasis nurodo, jog be aukščiau išanalizuotų duomenų, yra ir duomenų, papildomai pagrindžiančių faktą, kad Kauno miesto savivaldybės lėšomis, skirtomis apmokėti už byloje aptariamo viešojo tualeto projektavimą ir statybą, disponavo tikrai ne R. R.. Šiuo atveju svarbūs liudytojos B. L. parodymai, kurių teismas tinkamai neįvertino. Pastaroji parodė, kad ant PVM sąskaitos-faktūros buvo būtini jos ir darbų programos vykdytojo – Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo V. K. parašai.

Nuteistasis pažymi ir tai, kad nuosprendyje nepagrįstai konstatuota ir ta aplinkybė, jog veikdamas kartu su asignavimų valdytoju V. K., 2008-09-26 – 2008-09-29 laikotarpiu R. R. panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą – PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00209 dėl 106 656,76 Lt išmokėjimo UAB „XXX“, kadangi pateikė jį savivaldybės apskaitos skyriui ir pavedė šią pinigų sumą pervesti UAB „XXX“. Teismas nuosprendyje nenurodyta, kuo remiantis padaryta tokia išvada. Iš FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2009-09-15 specialisto išvados Nr. 5-2/124 matyti, kad jokių pavedimo veiksmų apeliantas neatliko bei, kad 2008-09-29 raštą Nr. 43-10-1058 Apskaitos skyriui dėl 477 407,95 Lt (iš jų ir 106 656,76 Lt, kurie jam inkriminuoti nuosprendyje) apmokėjimo UAB „XXX“, pagal 2008-09-17 PVM sąskaitą-faktūrą TK Nr. 00209, kurią pasirašė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas V. K..

Iš bylos dokumentų bei iš liudytojos B. L. parodymų matyti, kad ant minimos sąskaitos-faktūros Nr. 00209 buvo ne tik jo bei kitų šioje byloje nuteistų asmenų – A. G. L. ir V. K., bet ir Savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento vyr. specialisto A. M. parašai. Nuteistajam kyla klausimas, kodėl minėtam asmeniui nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas įtarimas, o vėliau kaltinimas bendrininkaujant klastojus dokumentus ir iššvaistant savivaldybės turtą. Iš nuosprendžio matyti, kad A. M. 2011-10-17 buvo apklaustas teisme kaip liudytojas ir paaiškino, kad kaip savivaldybės antikorupcijos komisijos narys tyrė viešojo tualeto statybos dokumentus, tuo klausimu parengė išvadą, nustatė, kad atliktų darbų akte Nr. 08/09/17-01, be visų kitų išlaidų, papildomai įdėta dar perprojektavimo darbai ir vietoj 50 000 Lt už projektavimą sumokėta 104 000 Lt. Apeliantas nurodo, jog iš kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad du ant vieno dokumento parašus padėję asmenys priskiriami priešingoms „stovykloms“ – vienas apkaltinamas dokumento suklastojimu bei iš to išplaukiančiu dar sunkesnio nusikaltimo padarymu ir už tai nuteisiamas, o antrasis tampa teismo aprobuotu kaltinimo liudytoju pirmojo byloje.

Be to, apeliantas nurodo, jog teismo išvada apie jo žinioje turėtą ir po to iššvaistytą didelės vertės svetimą turtą yra deklaratyvi. Jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Pripažinus, kad jis nepadarė BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, nuteistasis daro išvadą, kad jis nepagrįstai pripažintas ir piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi. Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalyje garantuotą jo teisę į teisingą teismą. Vadovaujantis BPK 369 straipsnio 3 dalimi, šis pažeidimas yra esminis, kuris yra besąlygiškas pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį.

Nuteistasis A. G. L. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį dalyje, kurioje jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti dėl jo naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ištyrus byloje surinktus duomenis bei teismui naujai pateiktus įrodymus, paaiškėjo, kad didelė dalis įrodymų prarado juridinę reikšmę, tačiau kaltinamasis aktas pakeistas nebuvo. Taip pat paaiškėjo, kad dalis oficialių rašytinių įrodymų tapo nepagrįstais, neteisingais, nes juos sudarę ekspertai paneigė nurodytas aplinkybes bei išvadas. Kaltinimo dalis dėl neteisėtų statybų darbų pradėjimo, dėl techninės dokumentacijos, projektų tinkamo nesuderinimo, statybos leidimų negavimo teisme išnagrinėjus bylą nepasitvirtino. Paaiškėjo, kad tyrimo metu ekspertė pateikė neteisingas išvadas dėl komunikacijos tinklų. Nuteistasis teigia, kad minėtos aplinkybės turėjo įtakos neteisingo ir nepagrįsto kaltinamojo akto surašymui. Ekspertė Z. K. paneigė komunikacijos tinklų rūšį, nepatvirtino savo išvados, nurodydama kitą aplinkybę – kad buvo atvesti įvadiniai tinklai, kuriems leidimas nereikalingas.

Apeliantas teigia, kad nors teismas didelę dalį aplinkybių iš kaltinimo pašalino, tačiau vadovaujantis tais pačiais prieštaringais įrodymais pripažino jį kaltu padarius nusikaltimus. Nuteistojo nuomone, priimant nuosprendį buvo esmingai pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, lėmusios neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą. Teismas netinkamai taikė ir civilinio ieškinio institutą bei bausmės skyrimą reglamentuojančius įstatymus. Taip pat buvo pažeista nuteistojo Konstitucijoje garantuota bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta teisė į nešališką, teisingą bylos nagrinėjimą. A. G. L. atžvilgiu nebuvo paneigta nekaltumo prezumpcija, jis neteisėtai buvo pripažintas kaltu paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis nurodo, jog tyrimo metu neginčytinai nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybei paskelbus viešąjį konkursą įmonė XXX jį laimėjo ir tuo pagrindu su administracijos atstovu buvo pasirašyta sutartis, kurios vykdymą reglamentuoja civilinė teisė. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas ir jo kokybė taip pat yra civiliniai teisiniai santykiai, dėl jų kilę ginčai tarp šalių sprendžiami civilinio proceso tvarka. Įtarime, kaltinamajame akte bei teismo nuosprendyje nusikaltimo objektyvioji pusė suformuluota sekančiai: ,,pateikė PVM sąskaitą faktūrą dėl neteisėto pinigų išmokėjimo, kad savivaldybės darbuotojams ją pasirašius, neteisėtai įmonei išmokėta pinigų suma“. Taip pat nurodoma, kad atliktų darbų akte nepagrįstai prirašyta neatliktų, papildomų darbų, projektavimo darbų viso už 106 656,76 Lt. Iš tokių formuluočių akivaizdu, kad nė vienas veiksmas nėra nusikaltimo objektyviosios pusės požymis, o veiksmai, nukreipti sutartinių įsipareigojimų vykdymui iš abiejų šalių. Logiška ir dėsninga, kad atlikus statybos darbus pateikiama užsakovui sąskaita apmokėjimui, tačiau traktuoti šį veiksmą kaip sąskaitos pateikimą neteisėtam apmokėjimui – kaip nusikaltimą – jokiu įstatymu nepaaiškinama. Savivaldybės atsakingų darbuotojų kompetencija yra priimti darbus ar nepriimti, pasirašyti ar nepasirašyti sąskaitą apmokėti ar neapmokėti, reikšti pretenzijas ir pan.

Apelianto veiksmai, kad įmonei buvo Savivaldybės sumokėta pagal pasirašytą sąskaitą pinigai, nesudaro jokio pagrindo laikyti juos nusikaltimo objektyviosios pusės požymiais. A. G. L. neturėjo galimybės ir neįtakojo, neprivertė Savivaldybės apmokėti už atliktus ar tik tariamai atliktus darbus. Liudytojų parodymais teisme nustatyta, kad savivaldybės apskaitos skyriui buvo pateikti apmokėjimui reikalingi dokumentai, vėliau jie savivaldybės darbuotojų buvo vizuojami ir buhalterija pervedimu į įmonės sąskaitą sumokėjo visas lėšas, taip pat ir 106 556,76 Lt. Be to, ekspertė Z. K. paaiškino, kad netyrė ir netikrino atsiskaitymo aplinkybių, faktiškai tyrė tik tai, kam kiek sumokėta. Nuteistasis teigia, kad byloje nenustatyta, buvo ar nebuvo pažeidimų atsiskaitant, nors bandyta aiškintis dėl parašų asmenų, kurie neįtraukti į apskaitos sąrašą. Apelianto nuomone teismo išvados apie jo nusikalstamus veiksmus skubotos ir paremtos spėjimu ir prielaidomis.

Skundo autorius taip pat nurodo, jog teismas neįvertino ir to, kad spalio 6 d., t. y. pinigų pervedimo dieną, jis UAB XXX nedirbo, darbo sutartis buvo nutraukta rugsėjo 26 d. Akivaizdu, kad šalių teisiniai santykiai buvo sureguliuoti sutartimi, kurios vykdymą reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dėl jos vykdymo, atsiskaitymo nebuvo keliamos iš Kauno miesto savivaldybės ar jos administracijos jokios pretenzijos. Nuteistasis daro išvadą, kad pagal sutarčių aiškinimo taisykles CK 3.196 straipsnio prasme, sutarties šalių tarpusavio elgesys, veiksmai, sutarties sudarymo, vykdymo metu rodė, kad šalys bendradarbiavo, siekė kuo mažesnių nuostolių ir siekė įvykdyti bei įvykdė pasirašytos sutarties sąlygas, kurio išdavoje buvo sukurtas materialus objektas, už jį sumokėta, jis pagal apmokėtą kainą įtrauktas į balansą, šalys viena kitai pretenzijų nereiškė. A. G. L. veiksmai, atlikti darbo sutarties įgalinimų apimtyje įgyvendinant Statybos rangos sutartį negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstami, tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Nuteistasis A. G. L. nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nurodo, kad jokiais įrodymais nenustatyta, kad jis siekė asmeninės naudos ir, kad nusikalstamu būdu buvo susijęs su patikėto turto iššvaistymu. Aplinkybė, kad pagal tuo metu užimamas pareigas jis buvo prilygintas valstybės tarnautojui, automatiškai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismas neįvertino, kad savivaldybės turimos lėšos ir jų mokėjimas niekaip nesusijęs su jo darbinėmis funkcijomis. Teismas neįvertino ne tik to, kad pinigai apeliantui nebuvo patikėti, bet ir to, kad savivaldybėje yra nustatyta ilga, sudėtinga atsiskaitymo procedūra, tam sukurtas apskaitos skyrius, patvirtinti galinčių pasirašyti mokėjimo dokumentus, asmenų parašai. Su minėto skyriaus darbuotojais jis jokių ryšių, pažinčių ir pan. neturėjo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje teigiama, kad A. G. L. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį turėtų būti išteisintas, tačiau pagal šį straipsnį jis išteisintas nebuvo. Nuteistasis daro išvadą, kad nuosprendis prieštaringas, jo motyvuojamoji dalis prieštarauja rezoliucinei daliai. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, jis negali būti paliktas galioti.

Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas klastojimą įvardija kaip neatliktų darbų prirašymą, nepagrįstų darbų nurodymą. Tuo tarpu baudžiamoji teisė klastojimo nusikaltimo sudėtį sieja su žinomai melagingų duomenų nurodymu. Be to, teismo nuosprendyje nenurodyti ir neanalizuoti įrodymai, patvirtinantys, kad žinomai melagingus duomenis sudaro darbų dalis ir sąskaitos dalis už 106 656,76 Lt. Neanalizuota, kodėl tai laikoma žinomai melagingais duomenimis ir kodėl būtent minėtai sumai.

Nuteistojo nuomone, UAB XXX aktas turi būti vertinamas kritiškai. Liudytoja D. B. nurodė, kad ji į aktą rašė duomenis pagal dvi sąmatas, nes buvo du projektai, naudojo Sistel programą kainoms nustatyti. Taip pat nurodė, kad kiekius surašė pagal projektinę dokumentaciją, sąmatas. Ekspertė Z. K. teisme nurodė, kad ji nėra statybos ekspertė, ji neturėjo šių dokumentų, neskaičiavo. Vėliau ji papildomai nurodė, kad net nematė faktiškai atliktų darbų, apie papildomus darbus sprendė tik pagal projektą, nes jie nebuvo sulygti, tačiau galbūt buvo atlikti. Ji taip pat nurodė, kad net neturėjo defektinio akto, kurio buvimą patvirtino ne tik jis A. G. L., bet ir liudytojai. Z. K. nurodė, kad aktas dėl 106 656,76 Lt nepakankamas, neobjektyvus, yra nepatikimas įrodymas. Teismas neturėjo jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo nepagrįstai prirašyta darbų už 106 656,76 Lt.

Be to, kaltinamųjų, liudytojų parodymais nustatyta, kad buvo atliekama daug papildomų darbų, susijusių su reklaminių skydų pastatymu, teritorijos aptvėrimu, sutvarkymu, apsauga, todėl logiška, kad šie smulkūs darbai buvo atlikti, tačiau smulkiai neišdėstyti sąmatoje, to atlikti nedraudžia ir sąmatų sudarymo taisyklės. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad išlaidos, susijusios su perprojektavimo darbais buvo būtinos ir neišvengiamos, siekiant įvykdyti statybos rangos Sutartį pastatyti viešąjį WC Kauno Pilies teritorijoje. Nors Sutartyje ir nebuvo numatyti du projektai, papildomi darbai, tačiau įvertinus CK XIII skyriaus nuostatas, vykdant pasirašytą sutartį, kuri šalims turi įstatymo galią, visi darbai, įtraukti į aktą, sąmatą, sąskaitą-faktūrą, atlikti faktiškai, jie buvo būtini, siekiant įvykdyti sutartį. CK 6.189 straipsnis nustato, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.193 straipsnyje nurodyta, kad sutartis negali būti aiškinama vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. CK 6.200 straipsnis reikalauja, kad sutarties šalys privalo bendradarbiauti, kooperuotis, turi būti vykdoma kuo ekonomiškiau, šalys turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti. Apeliantas daro išvadą, kad būtent pagal minėtas įstatymų nuostatas elgėsi UAB „XXX“ bei Kauno miesto savivaldybė, siekdami, kad pagal sutartį būtų pastatytas miestui skubiai reikalingas WC pilies teritorijoje. Nors ir buvo neišvengiami du projektavimai, atlikta daug darbo (duomenys neskelbtini) sankirtoje, jie nutraukti, vėl pradėti kiti darbai už 200 metrų, tačiau tai rodo, kad šalys buvo susietos sutartiniais prievoliniais santykiais, bendradarbiavo, kooperavosi, atliko daugiau nei numatyta sutartyje veiksmų, tačiau objektas buvo sukurtas ir įtrauktas į savivaldybės balansą. Šioje baudžiamojoje byloje išimtinai nagrinėjami civiliniai teisiniai santykiai, kurie dirbtinai transformuoti į baudžiamąją teisę. Kvalifikuoti veiksmus kaip nusikalstamus šioje byloje nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog kaltinime dėl PVM sąskaitos-faktūros Nr. 00209 klastojimo buvo nurodyta, kad apie darbų ir paslaugų kainą yra žinomai melagingi duomenys. Šis kaltinimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neišspręstas, nors motyvuose nurodyti argumentai, kad šalis sieja sutartis, UAB yra pelno siekianti organizacija. Akivaizdu, kad teismas nesutinka su kaltinimo aplinkybėmis dėl kainų klastojimo, tačiau nepagrįstai pakreipia kaltinimą kita linkme dėl tariamai darbų už tam tikrą sumą klastojimo, prirašymo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog teismas negali keisti kaltinimo faktinių aplinkybių, todėl nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Apelianto nuomone nuosprendis dalyje dėl didelės žalos požymio yra prieštaringas. Motyvuojamoje nuosprendžio dalyje padaryta išvada, kad 106 656,76 Lt nėra pripažintina didele žala, tačiau vėliau nuosprendyje nurodyta, kad padaryta didelė žala. Nuteistasis teigia, kad teismas, pripažinęs, kad savivaldybei nebuvo padaryta didelė žala, A. G. L. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį turėjo išteisinti. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad buvo veikiama kartu keleto asmenų grupėje, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tai neatsispindi, nes joje nenurodytas BK 24 straipsnis. Nuteistasis mano, kad tokie nuosprendžio prieštaravimai įstatymo požiūriu nepateisinami. Prieštaringumai, nenustatytos aplinkybės turi būti aiškinamos gynybos naudai. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti pagrįstas tik byloje ištirtais objektyviais, patikimais įrodymais.

Be to, pirmosios instancijos teismas dalyje dėl civilinio ieškinio neanalizavo byloje ištirtų įrodymų ir paaiškinimų, kad viešas WC sukurtas už mažesnę sumą nei buvo savivaldybės skirta lėšų (600 000 Lt) ir už mažiau nei numatyta sutartyje. Objektas buvo sukurtas ir priimtas, sumokėta pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą. Objektas į balansą įtrauktas už tą sumą, kuri buvo sumokėta pagal pateiktas sąskaitas-faktūras. Teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad yra prirašyta darbų, suklastota PVM sąskaita-faktūra už 106 656,76 Lt, nes ir ši suma įtraukta į balansą. Vertinant teismo nuosprendį ir faktinę savivaldybės turto balanso situaciją nuteistasis daro išvadą, kad teismas siekė, jog savivaldybė nepagrįstai praturtėtų 106 656,76 Lt suma.

Nuteistasis V. K. ir jo gynėja apeliaciniu skundu prašo teismo nuosprendį dėl V. K. panaikinti ir priimti dėl jo išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantai teigia, kad teismas išvada, kad atliktų darbų akte Nr.08/09/17-1 prirašyta neatliktų darbų už 106 656,76 Lt, nemotyvuota. Iš nuosprendžio nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė šią išvadą, kokie konkretūs darbai nurodyti atliktų darbų akte nebuvo atlikti. Apeliantai nurodo, jog kaltinamajame akte nurodyta, kad atliktų darbų akte Nr. 08/09/17-1 prirašyta neatliktų darbų už 33 339 Lt, tuo tarpu nuosprendyje nurodyta – už 33 341,48 Lt. Be to, iš nuosprendžio neaišku, kokie konkretūs darbai sudaro teismo nuosprendyje nurodytą sumą. Iš nuosprendžio galima daryti tik prielaidą, kad teismas turėjo omenyje vidaus įrangos (klozetų, pisuarų ir pan.) montavimo darbus už bendrą 33 341,48 Lt sumą. Tačiau šiuo atveju visiškai neaišku kokiais įrodymais remiantis teismas padarė išvadą, kad vidaus įrangos montavimo darbai nebuvo atlikti, nes tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad šie vidaus įrangos montavimo darbai buvo atlikti. Be to, teismas išvadą, kad atliktų darbų akte Nr. 08/09/17-1 prirašyta neatliktų darbų už 14 672,73 Lt, grindė UAB XXX pateikta specialisto išvada Nr. 09-04/37. Tačiau specialisto išvados matyti, kad pastatytame viešajame tualete – konteineryje atlikti visi pagrindiniai darbai ir panaudotos medžiagos ir įrengimai, kurie buvo numatyti statybos darbų rangos ir paslaugų sutartyje. Apeliantai teigia, kad specialisto išvada ne tik nepatvirtina teismo išvados, bet priešingai – ją paneigia. Apeliantai taip pat teigia, kad teismo nuosprendyje nenurodyti motyvai, kuriais teismas grindė išvadą, kad perprojektavimo darbai, nurodyti atliktų darbų akte Nr. 08/09/17-1, nebuvo atlikti. Iš bylos duomenų matyti, kad šie darbai buvo atlikti.

Be to, nuosprendyje nepasisakyta dėl byloje esančių įrodymų, kurie visiškai paneigia teismo padarytas aukščiau minimas išvadas, nenurodė, kodėl šiais įrodymais teismas nesivadovauja ir juos atmeta, o būtent: 1) apžiūros protokolas su nuotraukomis, iš kurio aiškiai matyti, kad vidaus įrangos montavimo darbai už 33 341,48 Lt ir papildomi darbai už 14 672,73 Lt, nurodyti atliktų darbų akte Nr. 08/09/17-1, buvo ir yra faktiškai atlikti, t. y. sumontuoti ir papildomai sutvirtinti klozetai, tualetinės lentynėlės, sensoriniai vandens maišytuvai, plautuvės (antivandalinė įranga) taip pat įrengta video kamera, šiukšlių dėžė, sumontuota vaizdo stebėjimo sistema, įrengtas išorės apšvietimas; 2) UAB XXX specialisto išvada Nr. 09-04/37, nurodyta, kad pastatytame viešajame tualete – konteineryje atlikti visi pagrindiniai darbai ir panaudotos medžiagos ir įrengimai, kurie buvo numatyti statybos darbų rangos ir paslaugų sutartyje; 3) A. G. L. parodymai, kad visi darbai, nurodyti atliktų darbų akte Nr.08/09/17-1 yra atlikti realiai, sąskaitoje faktūroje nurodyta suma atitinka lokalinę sąmatą; 4) liudytojos E. Č. parodymai, kurie patvirtina, kad atliktų darbų akte Nr.08/09/17-1 nurodyti perprojektavimo darbai už 42 372,88 Lt buvo faktiškai atlikti ir buvo parengtas antras naujas viešojo tualeto projektas; 5) liudytojo S. M. parodymai apie tai, kad jis rengė antro viešojo tualeto projektus. Antrąjį projektą rengė pakeitus viešojo tualeto statybos vietą bei apdailą. Šie parodymai patvirtina, kad atliktų darbų akte Nr.08/09/17-1 nurodyti perprojektavimo darbai už 42 372,88 Lt buvo atlikti ir buvo parengtas antras naujas viešojo tualeto projektas; 6) AB „XXX“ pateiktas viešojo tualeto techninio II grupė nesudėtingo laikino statinio techninio projektas patvirtina aplinkybę, kad akte Nr.08/09/17-1 nurodyti perprojektavimo darbai už 42 372,88 Lt buvo atlikti ir buvo parengtas antras naujas viešojo tualeto projektas. Apeliantai teigia, kad paminėtos aplinkybės paneigia nuosprendyje padarytas išvadas neva atliktų darbų akte Nr. 08/09/17-1 prirašyta neatliktų darbų už 106 656,76.

Apeliantai taip pat nurodo, jog teismas neanalizavo V. K. kaltės formos. Nuosprendyje nenurodyti motyvai, kuriais remiantis padaryta išvada, kad objektyviai V. K. buvo žinoma ar galėjo būti žinoma apie atliktų darbų akte Nr. 08/09/17-1 neva prirašytus neatliktus darbus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. K. tai žinoti negalėjo. Galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad konteinerinis viešasis tualetas nesudėtingas II gr. laikinas statinys yra tinkamas naudotis, pastatytas laikantis projekto. Iš šio akto matyti, kad V. K. nebuvo įpareigotas apžiūrėti viešojo tualeto atliktus darbus ir juos priimti. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad 2008-09-25 dienos įsakymas patvirtina, kad viešojo tualeto pastatymo darbų kontrolę ir darbų priėmimą vykdė ne V. K., o R. R.. Todėl objektyviai V. K., kuris nedalyvavo priimant atliktus darbus negalėjo būti žinoma apie atliktų darbų akte neva esančius neatitikimus. Iš atliktų darbų akto Nr.08/09/17-1 matyti, kad viešojo tualeto atliktus darbus apžiūrėjo, priėmė ir pasirašė įsakymu paskirtas komunalinio ūkio skyriaus miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjas R. R.. Be to, 2008-09-17 PVM sąskaitą-faktūrą TK serija Nr. 00209 pasirašė R. R. 2008-09-26, o V. K. 2008-09-29 dieną ją vizavo. Remiantis paminėtomis aplinkybėmis apeliantai daro išvadą, jog V. K. veikoje nėra būtino nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, objektyvios pusės požymio – veikos ir subjektyvinės pusės požymio – tyčios.

Apeliantai nesutinka ir su teismo išvada, kad V. K., žinodamas, jog savivaldybės užsakymu pastatytas viešasis tualetas (duomenys neskelbtini) pilies teritorijoje, nesilaikant techninio projekto sudėties, apimties ir komplektavimo tvarkos, kad galutinis darbų perdavimas-priėmimas neatliktas ir negalimas. Apeliantai nurodo, kad V. K. tokios aplinkybės nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos. Priešingai, jam buvo žinoma, kad pastatytas statinys atitinka projektui ir, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisiją nenustatė, kad statyba būtų buvusi atlikta nesilaikant techninio projekto sudėties apimties ir komplektavimo tvarkos. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad V. K. nebuvo komisijos narys, komisijos darbe nedalyvavo, o tik vykdė priimtus komisijos sprendimus. V. K., vykdydamas komisijos nutarimą, prievolėms pagal sutartį įvykdyti įsakymu paskyrė atsakingą asmenį, t. y. R. R.. Vėliau vykusio posėdžio metu, t. y. 2008-09-26 dieną, komisija nusprendė, kad reikia pasirašyti atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras ir tai siūlė vadovaujantis aukščiau minėtu 2008-09-25 V. K. įsakymu Nr. 43-53. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kad V. K. buvo žinoma ar galėjo būti žinoma, kad tualetas pastatytas nesilaikant techninio projekto sudėties, apimties ir komplektavimo tvarkos, kad galutinis darbų perdavimas-priėmimas neatliktas ir negalimas. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Teismas nuosprendyje apsiribojo tik konstatavimu, kad visiems kaltinamiesiems, t. y. ir V. K. dar iki atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo buvo žinomos aplinkybės apie netinkamai pastatytą viešąjį tualetą, nevisiškai pagal projektinę dokumentaciją atliktus darbus, tačiau jie į tai dėmesio nekreipė ir suvokdami savo veiksmų esmę bei galimas pasekmes, ne tik neužkirto kelio neigiamiems padariniams, bet tiesiogiai juos įtakojo. Apeliantai mano, kad taip ir liko aišku, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina nurodytus teismo teiginius.

Apeliantai pažymi, jog V. K. visi nusikaltimai inkriminuoti kaip idealioji nusikaltimų sutapti, todėl nurodyti apeliaciniame skunde motyvai dalyje dėl BK 184 straipsnio 2 dalies atitinkamai taikytini ir dėl BK 228 straipsnio 1 dalies bei BK 300 straipsnio 3 dalies inkriminavimo. Apeliantai nurodo, jog apklaustas kaip kaltinamasis V. K. paaiškino, kad viešojo tualeto darbams priimti buvo sudaryta komisija, kurios pagrindinis tikslas buvo patikrinti atliktus darbus ir spręsti dėl atliktų darbų priėmimo. Taip pat jis parodė, kad 2008-09-23 įvykusio posėdžio metu komisija priėmė sprendimą ir nutarė įpareigoti Komunalinio ūkio skyrių parengti įsakymo projektą dėl atsakingo darbuotojo paskyrimo statytojo funkcijoms ir rangos sutartyje numatytoms prievolėms įvykdyti, t. y. patikrinti ir suderinti darbų atlikimo darbus, pagal suderintus darbų atlikimo aktus, priimti ir pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą, pagal apskaitos skyriaus numatytas procedūras, inicijuoti apmokėjimą rangovui už atliktus darbus. Todėl jis būdamas komunalinio ūkio skyriaus vedėju ir vadovaudamasis „Miesto ūkio departamento komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo“ 6.1. punktu, 2008-09-25 išleido įsakymą Nr. 43-53 „Dėl R. R. paskyrimo vykdyti darbų kontrolę“. Be to, V. K. paaiškino, kad buvo susipažinęs su 2008-09-26 komisijos posėdžio protokolu, kuriame komisija, patikrinusi statybos darbus, juos įvertino ir nusprendė, kad už darbus reikia apmokėti bei pasirašyti tam reikiamus dokumentus. 2008-09-26 įvykusio posėdžio metu komisija nutarė remiantis 2008-09-25 Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 43-53 ir siūlyti pasirašyti R. R. statybos darbų priėmimo aktus ir pagal juos išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tai yra komisija nusprendė, kad darbus galima ir reikia priimti bei už juos sumokėti pinigus. V. K. teisme duotus parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. komisijos posėdžio protokolai, administracijos direktoriaus įsakymas ir kt.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. K. PVM sąskaitos-faktūros neklastojo, tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, pasirašydamas PVM sąskaitas-faktūras vadovavosi pareigybių instrukcija, 2008-06-02 Statybos darbų rangos ir paslaugų teikimo sutarties Nr. 201-2-942 nuostatomis bei sudarytos komisijos protokolais ir priimtais nutarimais. 2008-06-02 Statybos darbų rangos ir paslaugų teikimo sutarties Nr. 201-2-942, 5 punkte numatyta, kad atlikęs statybos darbus pagal suderintus su Užsakovu atliktų darbų aktus, Rangovas pateikia Užsakovui sąskaitas faktūras, kurias Užsakovas pasirašo ir apmoka per 30 dienų nuo jų pasirašymo dienos. Nuteistasis V. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų pasirašęs PVM sąskaitą faktūrą, nes: 1) PVM sąskaitos faktūros pasirašymo metu 2008-06-02 Statybos darbų rangos ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 201-2-942, kurios pagrindu ir buvo išmokėti pinigai UAB XXX, buvo galiojanti, t.y. nebuvo sustabdytas jos vykdymas, ji nebuvo nutraukta, dėl jos nebuvo pradėtas teisminis ginčas; 2) PVM sąskaitą faktūrą pasirašė gavęs pasirašytus tarp rangovo ir užsakovo atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus, bei pasirašytas ir PVM sąskaitas faktūras, kuriuos, atstovaudamas savivaldybės administraciją, priėmė ir pasirašė už tai atsakingas asmuo R. R., todėl abejoti atliktų darbų aktų teisingumu, neturėjo priežasčių; 3) gavęs pasirašytus atliktų darbų perdavimo priėmimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras, V. K. nepasirašyti PVM sąskaitos faktūros negalėjo, kadangi vykdydamas Statybos darbų rangos ir paslaugų teikimo sutartį, tai padaryti privalėjo. Sutarties 5 punktas numato, kad atlikęs statybos darbus pagal suderintus su Užsakovu atliktų darbų aktus, Rangovas pateikia Užsakovui sąskaitas faktūras, kurias Užsakovas pasirašo ir apmoka. Būtent taip ir pasielgė V. K., gavęs pasirašytus atliktų darbų aktus, vizavo PVM sąskaitą faktūrą bei nukreipė dokumentus toliau dėl apmokėjimo į finansų skyrių; 4) V. K. nebuvo komisijos narys, su jos darbo reglamentu nebuvo supažindintas, o tik su komisijos posėdžių protokolais ir nutarimais, kuriais komisija buvo nusprendusi, kad darbai atitinka projektą, kad darbai turi būti priimti ir už juos turi būti sumokėta. Be to, komisijos pavedimu V. K. buvo paskyręs atsakingą asmenį – R. R., kuris turėjo atliktus darbus patikrinti, juos priimti bei pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktus, kuriuos ir pasirašė, todėl remiantis pasirašytais aktais, sutartimi tarp rangovo ir užsakovo, pasirašė PVM sąskaitas faktūras dėl apmokėjimo už atliktus darbus, kitaip V. K. pasielgti ir negalėjo, kadangi tokias apmokėjimo sąlygas numatė sutartis.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis apeliantai daro išvadą, kad V. K. PVM sąskaitą faktūrą dėl pinigų sumokėjimo UAB XXX pasirašė teisėtai ir pagal sutartį, vadovaujantis pasirašytu atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu, komisijos protokolais bei nutarimais. Jokių neteisėtų veiksmų pasirašydamas apmokėjimo dokumentus nepadarė, priešingai, veikė teisėtai vadovaudamasis rangos sutartimi, pareigybių aprašymu. V. K. veiksmuose nėra nusikaltimų numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Be to, būtinasis išvaistymo objektyviosios pusės požymis yra neatlygintinumas, t. y. kaltininkas patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę iššvaistyti gali tik neatlygintinai. Byloje nustatyta, kad pinigai buvo sumokėti už atliktus statybos rangos darbus, t. y. atlygintinai. Todėl nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje sudėties.

Be to, apeliantai nurodo, jog pagrindinės skyriaus funkcijos buvo sutarčių vykdymas, priežiūra. Kaip sutarties vykdytojas jokio kitokio sprendimo, t. y. nevykdyti pasirašytos sutarties, stabdyti tokios sutarties vykdymą ar kaip kitaip pasielgti nei numatyta sutartyje, nei V. K. nei jo skyriaus darbuotojai negalėjo. Sutartis visos statybos laikotarpiu buvo galiojanti, pasirašyta aukščiau jo stovinčių valstybės tarnautojų, todėl jam kaip Komunalinio ūkio skyriaus vedėjui pagal savo profesines pareigas buvo privaloma vykdyti. Bylos analizė leidžia teigti, kad V. K. tiksliai vykdė įstatymų ir pareiginės instrukcijos reikalavimus, todėl jam negali būti perkelta atsakomybė kitų asmenų, kurie galimai tinkamai nevykdė jiems tenkančių pareigų, todėl teismui ir nustačius tam tikrus pažeidimus, V. K. atsakomybė negalėjo būti taikoma, pasirašydamas PVM sąskaitą faktūrą, jis vykdė savo profesines pareigas.

Apeliantai taip pat mano, kad nagrinėjamoje byloje reikalinga atlikti įrodymų tyrimą, kadangi iš nuosprendžio neaišku, kokią sumą teismas inkriminavo priimtu nuosprendžiu, taip pat nėra aišku, kokie konkretūs darbai sudaro teismo nuosprendyje nurodytą sumą, t. y. 33 341,48 Lt..

Nuteistojo J. V. gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį dėl J. V. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat panaikinti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2010-01-18 paskirtą laikiną J. V. nuosavybės teisių apribojimą.

Apeliantas nurodo, jog teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad J. V. prirašė viso neatliktų darbų ir paslaugų už 106 656,76 Lt. Teismo išvada, kad realiai UAB XXX darbuotojai neatliko visų darbų, kurių bendra vertė yra 33 341,48 Lt, padaryta remiantis dviem UAB XXX specialisto pateiktais prieštaringais atsakymais. Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, nes iš kelių prieštaringų eksperto teiginių selektyviai išsirinko tik J. V. kaltę tariamai pagrindžiantį vienintelį UAB XXX specialisto išvados teiginį esą konteineris pateiktas su pageidauta pilna įranga ir jokių pakeitimų jame daryti nereikėjo. Tuo tarpu teismas ignoravo kaltę paneigiančius kitus specialisto teiginius ir byloje esančią medžiagą. Iš specialisto atsakymų į kitus klausimus matyti, kad UAB XXX specialistas nebuvo patekęs į tualeto vidų ir apskritai negalėjo nustatyti, ar vidaus įranga buvo atskirai primontuota, ar ne, ar reikėjo UAB XXX tą įrangą papildomai nupirkti, ar ne. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad specialistui nebuvo žinoma, kad WC konteineris buvo pateiktas su defektais ir trūkumais, o UAB XXX tuos defektus ir trūkumus pataisė, ką patvirtina byloje esantis defektinis aktas. Be to, iš FNTT specialistės Z. K. išvados matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija dokumentiniam tyrimui nepateikė pagrindinio dokumento – statybos darbų registracijos žurnalo, kuriuo remiantis buvo galima pagrįsti prielaidą, kad tam tikra įranga tikrai nebuvo montuojama, kad ji nebuvo defektinė ir pan. Iš nurodytų specialistų išvadų matyti, jog teiginys, kad „Konteineris pateiktas su pageidauta pilna įranga ir jokių pakeitimų jame daryti nereikėjo“, nėra patvirtinamas jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, bylos duomenimis yra nustatyta, kad konteineris UAB „XXX“ buvo pristatytas defektinis, t. y. jame buvo sumontuota (arba jos trūko) kitokia, nei UAB XXX buvo užsakiusi, ir kitokia nei užsakovas – Kauno miesto savivaldybės administracija – pageidavo WC konteinerio vidaus įranga. Būtent tai ir lėmė, kad UAB XXX buvo priversta nupirkti įrangą ir atlikti minėtus įrangos montavimo darbus už 33 341,48 Lt sumą (su PVM sudaro 39 342,94 Lt). Šias aplinkybes patvirtino UAB XXX direktorius G. P., tačiau teismas jo parodymų nuosprendyje neaptarė. Kadangi visus WC vidaus įrangos defektus taisė (nuiminėjo netinkamą įrangą, pirko tinkamą įrangą ir montavo nupirktą tinkamą įrangą) UAB XXX, natūralu, kad šie darbai buvo įrašyti į atliktų darbų aktą. Tai nėra melagingi, tikrovės neatitinkantys, realiai neatlikti darbai. Nepaisant to, teismas manė, kad WC konteinerio vidaus įrangos defektai buvo pašalinti UAB XXX sąskaita. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl UAB XXX pristatyto WC konteinerio 2008-09-03 buvo sudarytas defektinis aktas, kuriame defektų pašalinimo darbai buvo preliminariai įvertinti 8 796,22 Lt. Tik po to (t. y. laikotarpiu 2008-09-03 – 2008-09-17) UAB XXX darbuotojai patys pašalino WC konteinerio vidaus įrangos trūkumus. Įvertinus realiai atliktus darbus, supirktas medžiagas ir įrangą, UAB XXX užaktavo atliktų darbų daugiau negu planuota, t. y. 33 341,48 Lt. Gynėjas pažymi, kad atliktų darbų akto pasirašymo dieną, t. y. 2008-09-17, UAB XXX buhalterijos duomenimis WC konteinerio kaina dar nebuvo sumažinta UAB XXX sąskaita, nes UAB XXX debetinį dokumentą serija DEB Nr. 1 dėl WC konteinerio kainos sumažinimo 8 796,22 Lt išrašė tik 2008 m. spalio 27 d., kai atliktų darbų aktas jau buvo pasirašytas ir gauti pinigai iš Kauno miesto savivaldybės. Tų 8 796,22 Lt UAB XXX niekada negrąžino UAB XXX.

Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės negali patvirtinti, kad J. V. iki 2008-09-26 žinojo ar privalėjo žinoti, kad WC konteinerio defektai yra pašalinti UAB XXX sąskaita, nes vien defektinio akto surašymas 2008-09-03 savaime nereiškė, kad defektai yra pašalinti būtent UAB XXX sąskaita, nes minėtos sumos debetavimas įvyko tik 2008 m. spalio 27 d., kas reiškia, kad „defektų pašalinimas UAB XXX sąskaita realiai galėjo būti laikomas įvykusiu tik 2008 m. spalio 27 d. Todėl teismo išvada, kad UAB XXX neatliko darbų už 33 341,48 Lt sumą, kad defektiniu aktu nustatyti trūkumai yra pašalinti UAB XXX sąskaita, yra neįrodyta, iš esmės prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims ir faktinei tikrovei, todėl ja remiantis priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nuteistojo gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad papildomi darbai už 14 672,73 Lt (be PVM) nepagrįsti jokiais aktais ir kitais dokumentais ir laikyti juos atliktais nėra pagrindo. Iš atliktų darbų akto 5 skyriaus matyti, kad rangovas UAB XXX sumontavo reklaminį stulpą ir keturis elektrinius radiatorius, sumontavo ir pajungė vaizdo stebėjimo sistemą (lauko videokamerą), paklojo specialius šviesolaidinius kabelius, kuriais perduodamas vaizdas iš videokameros, ir atliko su tuo susijusius kasimo darbus, įrengė šiukšlių dėžės. Visi šie darbai atlikti po to, kai objekto priėmimo komisija pateikė savo pastabas dėl įrengto tualeto trūkumų. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris paneigtų, kad minėti darbai tikrovėje nebuvo atlikti. Pažymėtina, kad UAB XXX specialistų išvadoje nėra jokių duomenų, kad nebuvo aptikta vaizdo stebėjimo sistemos ar, kad ji yra neveikianti, kad trūksta elektrinių radiatorių arba nėra šiukšlių dėžių. Taigi, visi akte paminėti darbai buvo faktiškai atlikti, natūralu, kad jie buvo įtraukti į atliktų darbų aktą ir toks veiksmas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip darbų prirašinėjimas, t. y. melagingas nebūtų darbų įrašymas į dokumentą taip jį suklastojant.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi UAB XXX specialisto samprotavimais, kad neaišku iš kur atsirado papildomi darbai 14 672,73 Lt sumai. Nėra suderinimų su savivaldybe dėl papildomų darbų. Statybos darbų rangos ir paslaugų teikimo sutartyje 2008-06-02 Nr. 201-2-942, II skyriaus 3 punkte nurodyta, kad sutarties kaina nustatyta visam sutarties galiojimo laikotarpiui ir nėra tikslinama. Vien tai, kad bylos medžiagoje nėra savivaldybės tarnautojo raštiško leidimo atlikti papildomus darbus, nereiškia, kad tokių papildomų darbų atlikimas ir įrašymas į atliktų darbų aktą atitinka kokio nors BK numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Šiuo atveju galėtų kilti tik civilinis ginčas tarp užsakovo ir rangovo. Šioje byloje nustatyta, kad patys savivaldybės tarnautojai (t. y. iš jų sudaryta komisija) reikalavo, kad būtų atlikti papildomi darbai, susiję su konteinerio apšildymu, kad būtų nupirktos ir pritvirtintos šiukšlių dėžės ir pan. (išteisintųjų S. P., R. L. parodymai). Teiginys, kad savivaldybė neturėjo teisės šių darbų priimti pagal sutartį, yra civilinio ginčo dalykas ir jis turi būti nagrinėjamas civilinėje byloje pagal Kauno miesto savivaldybės ieškinį, jeigu toks būtų pateiktas.

UAB XXX specialistai nurodė, esą gerbūvio darbų galėjo būti atlikta tik apie 21 kv. m., o atliktų darbų akte nurodyta 210 kv. m. Teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį į šį specialistų teiginį, tačiau neaišku, ar teismas jį laiko įrodytu. Atliktų darbų akte būtent „gerbūvio darbai“ atskira eilute nėra kur nors paminėti, kaip ir nėra niekur nurodytas būtent 210 kv. m. kokių nors atliktų darbų kiekis, todėl reikia manyti, kad šiame epizode kaltinimas J. V. nebuvo kaip nors pagrįstas arba juo nebuvo bandyta remtis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad net jeigu papildomi darbai buvo atlikti nesant užsakovo pavedimo, tai nereiškia, kad jie apskritai nebuvo atlikti, o duomenų apie papildomai atliktus darbus įtraukimas į atliktų darbų aktą nebuvo melagingas darbų prirašymas. Gynėjo nuomone, teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo papildomus darbus laikyti atliktais, prieštarauja bylos duomenims ir neatitinka tikrovės.

Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat teigia, kad teismas, nuosprendyje nurodęs, kad J. V. į atliktų darbų aktą „pakartotinai“ įrašė perprojektavimo darbus, pakartojo prokuroro kaltinamajame akte padarytą logikos klaidą. Iš tiesų, jeigu tame pačiame atliktų darbų akte arba kokiame nors kitame ankstesniame atliktų darbų akte J. V. jau būtų įrašęs ir pasirašęs už atliktus „perprojektavimo darbus“ 42 327,88 Lt ar kokiai nors kitai sumai, tai vėl nurodydamas „perprojektavimo darbus“ tai pačiai ar kitai sumai jis iš tiesų būtų klastojęs atliktų darbų aktą. Tačiau tokios aplinkybės bylos nenustatytos.

Teismas nustatė, kad tualeto įrengimo ir jam pajungti reikalingų komunikacijų paklojimo darbai buvo projektuojami ne vieną, o du kartus. Šias aplinkybes patvirtina ir dokumentiniai įrodymai: 1) dėl pirmojo projekto parengimo UAB XXX 2008-06-04 sudarė sutartį Nr. 08/06/01, pagal kurią AB „XXX“ įsipareigojo paruošti visą projektinę dokumentaciją už 50000 Lt; 2) dėl antrojo projekto parengimo UAB XXX 2008-07-23 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 08/07/02, pagal kurią AB „XXX“ įsipareigojo paruošti projektinę dokumentaciją už 20 000 Lt. Abi šios sutartys buvo įvykdytos, projektavimo paslaugos realiai suteiktos. (žr. 2008-07-08 atliktų paslaugų aktą Nr. 08/19 ir 2008-07-29 atliktų darbų aktą Nr. 08/07/29-1). Už pirmojo projekto sukūrimo darbus UAB XXX perrašė 50 000 Lt sąskaitą Kauno miesto savivaldybės administracijai ir ši sąskaita buvo apmokėta. Už antrojo projekto sukūrimo darbus UAB XXX direktoriaus A. G. L. ir direktoriaus pavaduotojo E. R. sprendimu ši paslauga savivaldybei buvo perparduota už 42 327,88 Lt (lygiai kaip WC konteineris buvo nupirktas iš UAB XXX už 107 380 Lt ir perparduotas savivaldybei už 141 887 Lt, lygiai taip pat ir perprojektavimo paslauga buvo nupirkta iš AB „XXX“ už 20 000 Lt ir perparduota savivaldybei už 42 327,88 Lt. Tai nėra ir negali būti laikoma nusikalstamais veiksmais). Todėl J. V. veiksmuose šiuo atveju nėra ir negali būti dokumento klastojimo požymių.

Gynėjas taip pat nurodo, jog uždraudus tualetą įrengti pirminėje vietoje, buvo parinkta kita vieta, esanti gerokai toliau, negu buvo suprojektuota pirmą kartą. Tai reiškia, kad inžinerines komunikacijas reikėjo nutiesti į visiškai kitą tašką ir šiam tikslui buvo privaloma perprojektuoti visus inžinerinių komunikacijų paklojimo planus. Todėl UAB XXX dėl šios paslaugos atlikimo antrą kartą ir kreipėsi į AB „XXX“ ir susitarė, kad darbai bus atlikti už sutartą atskirą kainą. Kadangi UAB „XXX” sutartimi nebuvo susaistyta vertinti „perprojektavimo darbus” konkrečia pinigų suma, būtent direktoriaus A. G. L. ir jo pavaduotojo E. R. vertinimu, ši paslauga buvo įvertinta 42 327,88 Lt suma. Antrasis projektas buvo parengtas ir ši paslauga užsakovui buvo faktiškai suteikta. Galima būtų ginčytis dėl šios paslaugos vertės, tačiau negalima paneigti, kad būtent „perprojektavimo paslauga“ buvo faktiškai suteikta tik vieną kartą, nes prieš tai buvo suteikta „projektavimo paslauga“. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris paneigtų, kad minėti perprojektavimo darbai tikrovėje nebuvo atlikti. Vien tai, kad nėra savivaldybės tarnautojo raštiško užsakymo atlikti konkrečios apimties ir kainos perprojektavimo darbus, nereiškia, kad tokių perprojektavimo darbų atlikimas ir įrašymas į atliktų darbų aktą atitinka kokio nors BK numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Šiuo atveju galėtų kilti tik civilinis ginčas tarp užsakovo ir rangovo. Tačiau šioje byloje nustatytos priešingos aplinkybės, o būtent, kad patys savivaldybės tarnautojai reikalavo, kad tualetas būtų pastatytas kitoje vietoje. Teiginys, kad savivaldybė neturėjo teisės šių darbų priimti pagal sutartį, yra civilinio ginčo dalykas ir jis turi būti nagrinėjamas civilinėje byloje pagal Kauno miesto savivaldybės ieškinį, jeigu toks būtų pateiktas. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad net jeigu perprojektavimo darbai buvo atlikti nesant užsakovo pavedimo, tai nereiškia, kad jie apskritai nebuvo atlikti, o duomenų apie perprojektavimo darbus įtraukimas į atliktų darbų aktą gali būti vadinamas „melagingu darbų prirašymu“.

Be to, teismo nuosprendyje nurodyta, kad sutarties šalys nenumatė papildomų išlaidų naujam darbų perprojektavimui. Gynėjas mano, kad vien tai, kad to nebuvo numatyta kokiuose nors dokumentuose nereiškia, kad buvo įmanoma įvykdyti sutartį nepatyrus šių išlaidų. Sutartis galėjo būti įvykdyta tik parengus ir suderinus antrąjį projektą, ką UAB XXX ir atliko. Todėl nėra absoliučiai jokios nusikalstamos veikos tame, kad realiai buvo atlikta antrojo projekto paruošimo paslauga ir apie tai įrašyta į atliktų darbų aktą. Užsakovas turėjo teisę nesutikti su tokių išlaidų įtraukimu į atliktų darbų aktą motyvuodamas sutarties nuostatomis (tokiu atveju tarp šalių būtų kilęs civilinis ginčas), tačiau užsakovas nutarė šiuo klausimu nereikšti užsakovui jokių pretenzijų ir atliktų darbų aktą priėmė. J. V. negali atsakyti už šiuos valinius Kauno miesto savivaldybės administracijos – veiksmus (neveikimą).

Gynėjas taip pat nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija nėra pareiškusi nė vienos pretenzijos dėl atliktų darbų akto. J. V. pasirašytas atliktų darbų aktas buvo nagrinėjamas Miesto ūkio departamento direktoriaus J. Ž. vadovaujamoje komisijoje, kuri sprendė – ar pasirašyti atliktų darbų aktą, ar pateikti reikalavimą šį atliktų darbų aktą tikslinti. Buvo pasitelkta ir savivaldybės statybų skyriaus specialisto V. B. pagalba. Pastarasis teisme patvirtino, kad įkainiai atitiko rekomendacijas (XXX), o patikrinti požeminių darbų kiekio jis negalėjo. Sunku suvokti, kad statybų specialistas galėjo nepastebėti jokių neatitikimų ir trūkumų atliktų darbų akte, jeigu tokie neatitikimai ir trūkumai, anot nuosprendžio, siekė daugiau kaip 100 000 Lt. Jokių neatitikimų ir trūkumų nenustatyta todėl, kad į atliktų darbų aktą buvo realiai įrašyti tikrovę atitinkantys duomenys.

Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad visos klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba objektyviosios aplinkybės J. V. buvo žinomos. Iš nuosprendžio galima susidaryti klaidingą įspūdį, kad būtent J. V. pats savo rankomis įrašė neva melagingus duomenis į atliktų darbų aktą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad J. V. galėjo sąmatininkei, kuri ir suvedinėjo atliktų darbų kiekius į atliktų darbų aktą, pateikti tik tuos duomenis, kurie buvo susiję su jo žinioje esančiais atliktais statybos darbais. Kaip statybų vadovas, J. V. neturėjo nieko bendra, nepateikė ir negalėjo sąmatininkei pateikti jokių duomenų apie WC konteinerio kainą, jo naujai nupirktą vidaus įrangą ir jos montavimo darbų kiekius (nes tai yra vidaus apdailos darbai, o ne statybos darbai) ir apie perprojektavimo darbus (nes tai yra projektuotojų teikiamos paslaugos, o ne statybos darbai). Kaip matyti iš darbo funkcijų paskirstymo UAB XXX viduje, J. V. buvo tiesiogiai pavaldus E. R., kuris ėjo gamybos direktoriaus pareigas, ir, be abejo, direktoriui A. G. L.. J. V. nebuvo žinomos UAB XXX sutarties su Kauno miesto savivaldybe sąlygos, jis nedalyvavo jokiuose užsakovo ir rangovo pasitarimuose, nes visus, konkrečiai su WC konteineriu, jo viduje esančia įranga ir papildomais darbais susijusius klausimus asmeniškai derino UAB XXX direktorius ir gamybos direktorius. Atliktų darbų aktas buvo net penkių asmenų veiksmų rezultatas: A. G. L. nustatydavo parduodamos įrangos, medžiagų ir darbų kainas, E. R. pateikdavo įsigytos įrangos ir medžiagų kiekius, darbų vykdytojas R. V. ir (arba) J. V. pateikdavo atliktų darbų kiekius, galiausiai sąmatininkė D. B. visą tai suvesdavo į vientisą dokumentą. J. V. šį aktą pasirašė tik todėl, kad UAB XXX jis buvo vienintelis asmuo, turintis statinio statybų vadovo kvalifikacijos atestatą. J. V. jau užbaigtą atliktų darbų akto projektą pasirašyti gavo iš direktoriaus A. G. L. ir gamybos direktoriaus E. R.. Šiame akte J. V. jokių papildomų įrašų ar prierašų apie atliktus darbus neatliko. Jis tik peržiūrėjo paruoštą projektą, jame buvo nurodyti visi faktiškai atlikti darbai, jų kiekiai nekėlė abejonių, be to, jam nebuvo pagrindo abejoti akte padarytais paskaičiavimais, nes juos atliko sąmatininkas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog baudžiamoji atsakomybė statybų vadovui kiltų tada, jei dėl jo kaltės nesilaikant projekto pastatytas statinys sugriūtų, tačiau jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad atliktų darbų akte įrašyti klaidingi kiekiai arba pritaikytas ne tas kainų koeficientas. Jis turi tik specialių statybos inžinerijos žinių ir negali būti kompetentingas atsakyti už sąmatininko paskaičiavimus, kitų darbų vadovų pateiktų duomenų teisingumą ir pan. Jeigu tarp užsakovo ir rangovo kyla ginčas dėl atliktų darbų akte nurodytų darbų kiekių ir jų kainų, tai sprendžiama CK ir CPK nustatyta tvarka. Statybų vadovas neatsako ir negali atsakyti už tai, kad vėliau jo pasirašytą atliktų darbų aktą papildomai pasirašo užsakovo atstovas, direktorius dar papildomai paruošia sąskaitą-faktūrą, o užsakovas šią sąskaitą apmoka. Statybų vadovas negalėjo šių kitų asmenų veiksmų kontroliuoti, juos priversti atlikti vienus ar kitus veiksmus.

Be to, gynėjo nuomone, teismas nuosprendyje nurodęs, kad J. V. nusikalstamo piktnaudžiavimo tarnyba motyvas buvo „suinteresuotumas darbdavio finansinės padėties gerinimu“ ir „asmeniniai interesai“, šias sąvokas prilygino BK reikalaujamam „kitokios asmeninės naudos siekimui“. Su tokia teismo prielaida gynėjas nesutinka ir teigia, kad nėra aišku, kodėl teismas priėjo prie tokios išvados. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog J. V., pasirašydamas atliktų darbų aktą sau siekė kokios nors asmeninės turtinės ar kitokios naudos. Teismas tiesiog konstatavo aplinkybę, kad J. V. užėmė įmonėje atsakingas pareigas, „aiškiai buvo suinteresuotas gerinti darbdavio finansinę padėtį, o tuo pačiu turėjo ir ,,asmeninius interesus“, tačiau neatskleidė, kokie buvo tie asmeniniai interesai. Patikrinus UAB XXX kasos išlaidų orderius, nenustatyta, kad J. V. iš įmonės kasos būtų gavęs kokį nors piniginį paskatinimą už WC konteinerio pastatymą. Patikrinus J. V. banko sąskaitas turto registrą, nenustatyta, kad jam darbdavys ar kitas darbdavio nurodytas asmuo būtų išmokėjęs kokias nors premijas už WC konteinerio objekto užbaigimą ar perleidęs J. V. kokį nors turtą, suteikęs kokių nors vertingų paslaugų, dovanų ar pan. J. V. nebuvo ir pakeltas pareigose, o jo atlyginimas vėliau netgi sumažėjo. Visa tai rodo, kad J. V. nesiekė ir negalėjo siekti nei finansinės, nei kitokios asmeninės naudos.

Gynėjas teigia, kad teismas neteisingai interpretavo BK 228 straipsnio 2 dalies tekstą sulygindamas „asmeninius interesus“ su BK dispozicijoje nurodyta „kitokia asmenine nauda“. J. V. turėjo tik vieną interesą – atlikti savo kaip statybų vadovo pareigas tinkamai. Tačiau nei turtinės, nei „kitokios asmeninės naudos“ jis neturėjo, todėl jo veiksmų negalima kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Apeliantas pažymi, kad nuteistojo R. R., kuris taip pat pasirašė tą patį atliktų darbų aktą, tik iš užsakovo pusės, atžvilgiu, teismas nurodė, jog byloje nėra nustatyta, kad R. R. savo veiksmais siekė turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir R. R. veiksmus kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Iš nuosprendžio argumentų galima susidaryti prielaidą, kad UAB dirbantis asmuo visada siekia asmeninės naudos, o savivaldybėje dirbantis asmuo tokios naudos siekti jau nebegali. Akivaizdu, kad tokie samprotavimai yra nepagrįsti ir šioje dalyje nuosprendis J. V. atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

Be to, teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kodėl J. V. pareigybė (būtent, statybų vadovas) ir turimi įgaliojimai (bylos medžiagoje nėra jokio J. V. išduoto įgaliojimo) lemia jo prilyginimą valstybės tarnautojui, todėl turi būti laikoma, kad šioje dalyje reikalavimai specialiajam subjektui pagal BK 228 straipsnio liko neįrodyti.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog J. V. ir R. R. pirmą kartą vienas kitą pamatė tik 2010 m. teismo salėje. Kitokių duomenų apie jų santykius nėra nustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad atliktų darbų aktą A. G. L. pateikė J. V. pasirašyti, o tada jį nuvežė į savivaldybę R. R.. Šia prasme negalima teigti, kad J. V. veiksmai buvo atlikti kartu su R. R., nes jie tiesiog negalėjo veikti bendrai. Bet kuriuo atveju nors nuosprendyje nurodyti bendri nuteistųjų veiksmai, tačiau jų veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 24-26 straipsnius.

Be to, gynėjo nuomone, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. V. būtų matęs arba tiksliai žinojęs, kokie yra sutarties įsipareigojimai. J. V. vykdė savo vadovų, t. y. A. G. L. ir E. R. nurodymus. Iš šių nurodymų jis žinojo esminius dalykus, t. y. kur reikia nutiesti tinklus, prie kokio objekto juos prijungti ir iki kada turi būti padaryti darbai. Pačios rangos sutarties J. V. niekada nebuvo matęs ir tiksliai nežinojo visų jos sąlygų. Byloje nėra jokių duomenų įrodančių priešingą, pvz., kad J. V. buvo supažindintas su sutartimi pasirašytinai ar žodžiu, arba, kad jam būtų buvusi pateikta sutarties kopija. Iš A. G. L. ir E. R. nurodymų atlikti vienus ar kitus darbus, vienus ar kitus veiksmus J. V. galėjo numanyti apie kai kurias sutarties sąlygas, tačiau nei kaltinime, nei nuosprendyje tai nėra nurodyta.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad vien tik vieno J. V. pasirašytas atliktų darbų aktas nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, nes vien tik rangovo atstovo pasirašytas atliktų darbų aktas neturi kito privalomojo požymio – jis nėra pasirašytas užsakovo, o kol nėra pasirašytas užsakovo, jis negali būti laikomas tikru dokumentu, kaip to reikalauja BK 300 straipsnio sudėtis. Apeliantas daro išvadą, kad net jei ir būtų bandęs klastoti atliktų darbų aktą, J. V. negalėjo net ir norėdamas pats šio nusikaltimo užbaigti, nes tam reikėjo užsakovo atstovo R. R. parašo (BK 300 straipsnis). J. V. neatliko absoliučiai jokių veiksmų, kad R. R. parašas būtų gautas, todėl J. V. iš principo negali būti kaltinamas užbaigtu tikro dokumento klastojimu, nes šis dokumentas tikru galėjo tapti tik jį pasirašius užsakovo atstovui. Net jei laikant, kad J. V. pats vienas pasirašydamas atliktų darbų aktą jį suklastojo, jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes tam, kad kiltų piktnaudžiavimo tarnyba pasekmės, eilė kitų asmenų turėjo atlikti kitus veiksmus, t. y. pasirašyti ir patvirtinti atliktų darbų aktą iš užsakovo pusės, suklastoti sąskaitą-faktūrą taip, kad ji būtų pasirašyta ne tik rangovo direktoriaus, bet ir savivaldybės įgalioto atstovo. Šiuose veiksmuose J. V. nedalyvavo, todėl negalėjo ir piktnaudžiauti tarnyba. Be to, J. V. veiksmai negali būti kvalifikuojami ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nes joje nustatytas kvalifikuojantis požymis – didelė žala. Tik J. V. pasirašius atliktų darbų aktą už rangovą, jokios pasekmės nekilo. Ši žala kilo tik po to, kai eilę veiksmų atliko visai kiti su J. V. nesusiję ir jam nepažįstami asmenys. J. V. pasirašytas atliktų darbų aktas nesukėlė (t.y. nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje) ir didelės žalos.

Gyėnjas pažymi, kad teismas nenustatė J. V. veiksmuose bendrininkavimo požymių, nepagrindė ir neįrodė, kad jis bendrininkavo su kitais asmenimis, buvo nusikaltimo vykdytojas, kad jis norėjo veikti kartu su R. R. ir kartu su juo siekė bendro nusikalstamo rezultato. Nesant bendrininkavimo požymių, neįmanoma įrodyti ir pagrįsti apelianto tyčios padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnyje ir BK 228 straipsnyje. Parašo padėjimas kaip vienas atskiras objektyvus veiksmas (nesiejant jo per bendrininkavimą su kitų asmenų veiksmais), negali būti pripažintas veika, kurią atlikus buvo užbaigtas klastoti tikras dokumentas. J. V., pasirašydamas atliktų darbų aktą negalėjo ir neturėjo numatyti, kad dėl to gali kilti didelė žala, nes J. V. žinojo ir suprato, kad užsakovo atstovas šio akto gali nepasirašyti, kad užsakovas dėl atliktų darbų kiekių ir kainų gali, ir jei bus pagrindas, pateiks pretenzijas, kurios būtų sprendžiamos civiline tvarka. Todėl šia prasme J. V. neva padaryto tikro dokumento klastojimo neįmanoma kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog turi būti išspręstas klausimas dėl J. V. turtui taikyto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro skundą patenkinti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro – atmesti.

Nuteistųjų bei jų gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami, o prokuroro skundas atmetamas.

Kolegija daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nukrypstant į nereikšmingą, daug pastangų reikalaujančių aplinkybių aiškinimąsi, kurios, kaip vėliau nustatyta, buvo interpretuojamos klaidingai. Pirmosios instancijos teismas savo ruožtu netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas, kurių akivaizdžiai nepatvirtina jokie bylos įrodymai arba kurios paremtos tik prielaidomis arba nepatikimais ir prieštaringais duomenimis. Skundžiamame nuosprendyje, perkeliant atskiras pastraipas iš kaltinamojo akto, padaryta daug klaidų. Štai baigiamojo akto 41 lape vietoje 33 341,48 Lt nurodyta 333 39 Lt, vietoje 42 372,88 Lt nurodyta 42 327,88 Lt. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje aiškiai nesuformuluoti sprendimai pašalinti iš kaltinamojo akto atskiras kaltinimo dalis dėl dokumentų suklastojimo, nepriimtas sprendimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo J. V.. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistieji, jo nuomone, padarė nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas, nesprendė klausimo dėl civilinių teisinių santykių, kylančių iš rangos ir subrangos sutarčių atribojimo nuo baudžiamųjų teisinių santykių. Nuosprendyje nepasisakyta, ar nuteistieji sąmoningais veiksmais sudarė situaciją, kad žalą patyręs turto savininkas civilinėmis teisėmis priemonėmis negalėtų atkurti savo pažeistų teisių ar toks teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz. be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio ar žalą padariusio asmens, sandoris sudarytas taip, kad vėliau neįmanoma būtų įrodyti jo tikrojo turinio, vengdamas prievolės, asmuo tyčia tapo beturčiu, pasislėpė ir pan.

Tęsiant civilinio delikto atribojimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, pažymėtina, kad vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas aktyvumas savaime nereiškia, kad yra padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Svarbu nustatyti kokius ketinimus turėjo sutarties sąlygų nevykdantis ar netinkamai savo pareigas atliekantis asmuo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos jr asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą ne kartą yra konstatavęs, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi buti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principų turi buti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje. Todėl ir teismų praktikoje ne kartą pabrėžta tai, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisines atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutine, paskutine priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Tokią praktiką (kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus), formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-25/2013, 2K-7-85/2013, 2K-106/2013, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-54/2003, 2K-293/2002).

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas sumažino kaltinimo apimtį ir padarė išvadą, kad ,,žalą galima vertinti tik tokiu dydžiu, kokiu ji buvo padaryta prirašant neatliktas paslaugas ir darbus ir po to šios sumos buvo neteisėtai išmokėtos rangovui UAB XXX, o kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, tai sudaro neatlikti ir niekuo nepagrįsti atliktų darbų akte darbai sumoje už 106 656,76 Lt“.

Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuosprendyje nurodyto dydžio žala Kauno miesto savivaldybei (nors ši ir neigia patį žalos padarymo faktą ir civilinio ieškinio byloje nereiškia) atsirado iš civilinių teisinių santykių – rangos sutarties netinkamo įvykdymo. Jokių veiksmų, kurie apsunkintų, pirmosios instancijos teismo nuomone, turto savininko galimai pažeistų teisių atkūrimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nuteistieji neatliko ir galimybių miesto savivaldybei ginti savo teises civilinio proceso tvarka neapribojo. Todėl skundžiamas nuosprendis apeliacinių skundų ribose šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Kita vertus, atlikus įrodymų tyrimą apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, buvo nustatytos aplinkybės, vienareikšmiškai paneigiančios pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis buvo pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinio proceso metu gynyba ir nuteistieji, naudodamiesi įstatymo (BPK 44, 48 straipsniai) jiems suteiktomis teisėmis, surinko ir pateikė teismui duomenis, kurių nesugebėjo surinkti ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Šie duomenis, kuriuos kolegija pripažįsta įrodymais, leidžia daryti išvadą, kad visos rangos sutartyje numatytos paslaugos, įgyjant viešąjį tualetą, buvo suteiktos, o šio tualeto įrengimo darbai – atlikti. Tai reiškia, kad svetimas turtas nebuvo iššvaistytas, valstybės pareigūnai ar jiems prilyginti asmenys tarnyba nepiktnaudžiavo, dokumentų nesuklastojo.

Kolegija, bylą nagrinėdama apeliacine tvarka, nuosprendį tikrina ne nuteistiesiems pareikštų kaltinimų ribose, bet tik toje apimtyje, kuri nuteistiesiems inkriminuota skundžiamu nuosprendžiu ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių paduoti skundai (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad nuosprendis revizuojamas tik dėl 33 341,48 Lt vertės neatliktų darbų ir paslaugų prirašymo, 14 672,73 Lt vertės niekuo, t. y. dokumentais nepagrįstų darbų įtraukimo į atskirų darbų priėmimo aktą ir 42 372,88 Lt pakartotinio projektavimo darbų apmokėjimo, nes prokuroro skunde ginčijamas tik paskirtų bausmių dydis.

Kolegija taip pat nevertina sprendimo parinkti kitą viešojo tualeto statymo vietą neinicijuojant naujo viešųjų pirkimo konkurso ir nesudarinėjant naujų sutarčių, teisėtumo, nes šiuos sprendimus priėmė ne nuteistieji ar išteisintieji, o kiti aukštesnes pareigas užimantys savivaldybės pareigūnai.

Kolegija taip pat nevertina ar viešojo tualeto projektavimo, įrengimo darbų kaina (477407,95 Lt) nėra aiškiai per didelė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šią kainą pasiūlė viešojo pirkimo konkursą laimėjusi ir mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė – XXX. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šio konkurso teisėtumas buvo kruopščiai tikrinamas. Jokių pažeidimų nenustatyta. Konkurso rezultatai įstatymo nustatyta tvarka negaliojančiais nepripažinti.

Nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, kolegija taip pat nevertina teismo išvadų pagrįstumo dėl rangovo, kuris yra pelno siekianti organizacija, savivaldybei parduoto viešojo tualeto konteinerio didesnės kainos, nei įgijo pats rangovas, dėl leidimo reikalingumo viešojo tualeto statybai naujoje vietoje, dėl statybos savavališkumo. Be to, dalies šių kaltinimų atsisakė prokuroras, dalis visai nepasitvirtino ir tai pažymėta skundžiamame nuosprendyje.

Dėl 33 341,48 Lt vertės neatliktų darbų prirašymo

Skundžiamame nuosprendyje ši suma įvardijama kaip neatliktų darbų prirašymas, kuris baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu įvertintas kaip svetimo turto išvaistymas, piktnaudžiavimas tarnyba, dokumentų suklastojimas baigiamajame akte nurodytomis aplinkybėmis.

Nuosprendyje nėra aiškiai nurodyta, kokie darbai šiuo atveju nebuvo atlikti ir kokios paslaugos nebuvo suteiktos.

Iš specialisto išvadoje esančio atsakymo į 15-ą klausimą ir prie šio atsakymo esančios lentelės (3 t. 65-66 b. l.) seka, kad nebuvo atlikti (prirašyti) šie darbai už 33 341,48 Lt:

1. Sienų pisuarų montavimas, kabinimo įranga tvirtinant prie sienos, lengvų konstrukcijų sienose ir pertvarose (antivandalinė įranga) – 1 987,65 Lt;

2. Klozeto su nuplovimo čiaupu montavimas, tvirtinant prie grindų kai kanalizacija plastikinių vamzdžių (antivadalinė įranga) – 8 005,08 Lt;

3. Tualeto lentynėlės pritvirtinimas (antivandalinė įranga) – 979,97 Lt:

4. Pakabų (rankšluosčiams, drabužiams), muilinių, veidrodžių pritvirtinimas prie sienos (antivandalinė įranga) – 783,12 Lt;

5. Įvairių rūšių sensorinių vandens maišytuvų montavimas (antivandalinė iranga) – 14 751,02 Lt;

6. Plautuvų tvirtinimas prie sienų, montavimas (vieno skyriaus antivandalinė įranga – 6675,28 Lt;

7. Sensorinių maišytuvų reguliavimas.

Būtent tokie atlikti darbai nurodyti atliktų darbų priėmimo akto (27 t. 119-125 b. l.) 4 skyriuje, kurių vertė, atskaičiuos darbų, kurių atlikimas neginčijamas (pamatų blokų montavimas, konteinerio ant pamatų montavimas ir kiti darbai) ir sudaro skundžiamame nuosprendyje tariamai neatliktų darbų vertę, įskaitant medžiagas, darbo užmokestį, kitas paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynyba pateikė atliktų darbų aktą Nr. 08/09 16-03 (27 t. 129 b. l.), iš kurio matyti, kad specialisto išvadoje ir nuosprendyje nurodyti darbai buvo realiai atlikti. Ta aplinkybė, kad subrangovas – UAB XXX šiuos darbus sutiko atlikti ir atliko už ženkliai mažesnę kainą, nei už šiuos darbus UAB XXX apmokėjo savivaldybė, šių išimtinai civilinių rangos ir subrangos santykių nekriminalizuoja. Nagrinėjamos bylos ir skundžiamo nuosprendžio kontekste yra reikšminga tik tai, kad paminėti darbai nebuvo prirašyti. Šias svarbias bylai aplinkybes apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytojai E. R., R. D.. Paminėtos aplinkybės nepaneigė ir liudytojas G. P. (buvęs UAB XXX direktorius) nurodydamas, kad nustačius defektus (šių defektų šalinimas nėra tapatus UAB XXX atliktiems darbams), iš galutinės mokėtinos sumos už konteinerį buvo atimta suma, reikalinga trūkumams pašalinti. Liudytojas taip pat patvirtino, kad trūkumai ir defektai buvo pašalinti ne jo vadovaujamos įmonės lėšomis.

Pažymėtina, kad sprendimą pripažinti nuteistuosius kaltais už nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą, pirmosios instancijos teismas grindė išimtinai specialistų, t. y. UAB XXX ir FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus išvadomis (2 t. 200-212, 3 t. 1-67, 5 t. 27-36 b. l.) ir jų (specialistų) paaiškinimais teisme.

Pažymėtina, kad specialistė Z. K. negalėjo tiksliai atsakyti į klausimą, ar paminėti darbai realiai buvo atlikti, nes šių aplinkybių ji iš viso netyrė. Specialistų V. J., A. J. paaiškinimai dėl šios aplinkybės apsiriboja teiginiais, kad nustatyti ar buvo įrengta automatinė įranga ir atlikti kiti papildomi darbai jie negalėjo, nes tualetas buvo užrakintas. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio išvadomis ir specialistų paaiškinimais teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remtis negalėjo.

Nuteistieji arba išteisintieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad visi atliktų darbų priėmimo akte nurodyti darbai buvo atlikti arba jie buvo įsitikinę, kad tai yra padaryta.

Paminėtus nuteistųjų parodymus patvirtina šiame nuosprendyje aptarti įrodymai, kurie leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad viešojo tualeto statybos metu buvo prirašyta neatliktų darbų už 33 341,48 Lt.

Dėl 14 672 Lt vertės niekuo nepagrįstų darbų

Iš skundžiamo nuosprendžio seka, kad šią sumą sudaro niekuo, t. y. jokiais dokumentais, nepagrįsti darbai.

Tokia baigiamojo akto formuluotė yra iš principo ydinga, nes vien tik atliktų darbų priėmimo aktų ar kitokių darbų atlikimo faktą patvirtinančių dokumentų nebuvimas, nenustačius, kad darbai iš tiesų nebuvo atlikti, nėra pakankama baudžiamosios atsakomybės pagal BK 184, 228, 300 straipsnius sąlyga.

Nuosprendyje ir šiuo atveju nėra konkretizuota kokie darbai nepagrįsti dokumentais. Iš specialistų išvados (3 t. 50 b. l.) seka, kad tokiais darbais įvardijami papildomi darbai, kurie ,,yra nepagrįsti ir nėra suderinimų su savivaldybe dėl papildomų darbų atlikimo“.

Pagal atliktų darbų priėmimo aktą (27 t. 119-125 b. l.) šie darbai yra išvardyti akto 5 skyriuje. Paminėtame skyriuje yra nurodyti šie papildomi darbai.

1. Reklaminio stulpo montavimas – 1 994,95 Lt;

2. Elektriniai radiatoriai – 1 016,40 Lt;

3. Pirmo viengyslio arba daugiagyslio laido vienoje pynėje iki 70 mm2 skerspjūvio

įtraukimas į sumontuotus vamzdžius (lauko apšvietimas) – 1 004,51 Lt;

4. Išorės apšvietimo šviestuvų, su kaitinamosiomis lempomis montavimas (lauko

apšvietimas) – 252,65 Lt;

5. Vaizdo stebėjimo sistemos montavimas – 900 Lt:

6. II gr. Grunto kasimas rank. būdu iki 100 m3, 2 m. pločio iki 2 m gylio nesutvirtintuose

tranšėjose ir iki 1,5 m gylio duobių kasimas (30x0,6m, vaizdo stebėjimo kameros

įrengimui) – 591,65 Lt;

7. polietileninių vamzdžių šviesolaidiniam kabeliui paklojimas paruoštoje tranšėjoje - 136,5 Lt;

8. Šviesolaidinio kebelio įpūtimas į polietileninį vamzdį – 567,36 Lt;

9. Tranšėjų, iškasų ir duobių užpylimas I grupės gruntu rankiniu būdu – 256,12 Lt;

10. 12 skaidulų šviesolaidinio kabelio jungiamųjų movų montavimas matuojant parametrus prieš montavimą ir sumontavus movą – 4 409,26 Lt;

11. Lauko video kameros montavimas, tvirtinant prie stulpo, dirbant iš bokštelio – 3 371,86 Lt;

12. Ženklo tvirtinimas prie sienos – 75,26 Lt;

13. Šiukšlių dėžės įrengimas – 96,2 Lt.

Viso atliktų darbų priėmimo akto 5 skyriuje nurodyta atliktų darbų būtent už 14 672,73 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu buvo gautas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (27 t. 82-83 b. l.) ir fotonuotraukos prie šio protokolo (27 t. 84-118 b. l.), iš kurių matyti, kad visi vizualiai matomi, t. y. nepaslėpti darbai, išvardyti atliktų darbų priėmimo akte, išskyrus vaizdo stebėjimo kameros montavimą, yra atlikti.

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus vedėjo rašto matyti, kad ši kamera, keičiant apšvietimo stulpus, buvo nuimta ir laikoma paminėtame skyriuje (27 t. 130 b. l.). Visi kiti darbai, kurie buvo paslėpti (grunto kasimas kameros įrengimui, vamzdžių šviesolaidiniam kabeliui paklojimas, šio kabelio įpūtimas į polietileninį vamzdį, iškastų tranšėjų, iškasų, duobių užpylimas rankiniu būdu, kabelio jungiamųjų movų montavimas) faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodyti.

Tačiau įvertinus tai, kad vaizdo stebėjimo kamera buvo įrengta, visi šie paslėpti darbai negalėjo būti neatlikti, nes priešingu atveju sumontuoti kameros nebuvo prasmės. Kad visi paminėti papildomi darbai buvo atlikti patvirtino liudytojas E. R..

Byloje nėra ginčo dėl to, kad paminėti papildomi darbai buvo būtini. Byloje taip pat nustatyta, kad šie darbai buvo atlikti. Todėl vien ta aplinkybė, kad jų atlikimas nebuvo suderintas su užsakovu, jokiu būdu nereiškia, kad dėl to rangos sutarties šalių civiliniai teisiniai santykiai, kurie iš esmės atitinka CK 6.189, 6.193, 6.200 straipsnių reikalavimus, transformavosi į baudžiamuosius, t. y. nusikalstamus.

Dėl 42 372,88 Lt apmokėjimo už pakartotinius projektavimo darbus

Skundžiamame nuosprendyje nėra jokių argumentų, kodėl pakartotinio projektavimo darbai, nusprendus viešąjį tualetą statyti kitoje vietoje, tapo nusikalstamais BK 184, 228, 300 straipsnių prasme. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Teismų praktikoje objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pasireiškia neteisėtu ir neatlygintiniu turto perleidimu tretiesiems asmenims.

Byloje nustatyta, kad tualeto statybos darbus ne dėl nuteistųjų kaltės perkėlus į kitą vietą, naujas projektas buvo būtinas statybos darbams pradėti, užbaigti ir tęsti. Tai patvirtino UAB XXX specialistai (5 t. 33 b. l.). Taigi, neteisėtumo požymio šiuo atveju nėra.

Nekyla abejonių, kad naujas projektas buvo parengtas. Šis projektas yra baudžiamojoje byloje (1 t. 27-76 b. l.). Jį parengė XXX architektas S. M., kuris patvirtino, jog rengė du projektus. Antrąjį – dėl to, kad buvo pakeista tualeto statybos vieta ir apdaila. Iš to seka, kad paslauga (projektavimas) buvo pakartotinai suteikta, iš naujo suprojektuojant ne tik architektūrinę-statybinę, konstruktyvinę dalis, bet vandentiekio-nuotekų, elektrotechninę, ekonominę, sąmatinę būsimų darbų dalis. Už atliktus projektavimo darbus užsakovas turėjo sumokėti ir pagrįstai sumokėjo. Tokiu būdu byloje nėra nustatytas ir kitas būtinas išvaistymo požymis – neatlygintinas turto perleidimas.

Byloje taip pat nustatyta, kad už pirmojo projekto atlikimą buvo sumokėta 50 000 Lt. Pirmoje viešojo tualeto statybos vietoje buvo atlikta ženkli darbų dalis (pasak nuteistojo J. V. – pusė darbų), už kurių atlikimą reikėjo mokėti atlyginimus, pirkti medžiagas ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, rangos sutarties šalių elgesys (susitarimas tęsti darbus kitoje vietoje už tą pačią kainą, t. y. nenumatant papildomų lėšų pakartotiniam projektavimui ir kitiems iš naujo atliekamiems darbams Jonavos gatvėje, laikytinas sąžiningu ir esamoje situacijoje – pateisinamu. Todėl ta aplinkybė, kad už pakartotinio projektavimo darbus savivaldybė sumokėjo daugiau nei rangovas projektuotojams ir tai, kad pats viešojo tualeto konteineris savivaldybei buvo parduotas brangiau, negali būti vertinamos kaip sąlygos kilti baudžiamajai atsakomybei už turto išvaistymą, piktnaudžiavimą tarnyba, dokumentų suklastojimą.

Kolegija dar kartą pažymi, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėja tik paduotų apeliacinių skundų ribose. Prokuroro skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistiesiems pareikštų kaltinimų ribų sumažinimo. Todėl bylą kolegija nagrinėja tik dėl 33 341,48 Lt apmokėjimo už neatliktus darbus, dėl 14 672,73 Lt apmokėjimo niekuo nepagrįstus papildomus darbus ir dėl 42 372,88 Lt apmokėjimo už pakartotinius projektavimo darbus.

Kaip jau minėta, visi šie darbai buvo atlikti. Tai reiškia, kad nuteistieji jokio svetimo turto neiššvaistė. Jiems (nuteistiesiems) nepadarius veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, šiuo konkrečiu atveju negalima baudžiamoji atsakomybė pagal idealiąją sutaptį su BK 228 straipsnio 1 dalimi ir BK 300 straipsnio 3 dalimi.

Todėl nuosprendžio dalis dėl J. Ž., R. R., V. K., A.G. L., J. V. nuteisimo naikintina. Šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Priėmus tokį sprendimą, nebėra prasmės aptarinėti apeliacinių skundų argumentų dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžio, bendrininkavimo instituto, nuteistųjų atsakomybės ribų pagal jų pareigybių aprašymus, didelės žalos vertinamojo požymio, išvaistymo turto priklausomybės, asmeninės naudos buvimo ar nebuvimo, J. V. prilyginimo valstybės tarnautojui ir kitų skunduose minimų aplinkybių.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, naikintinos ir nuosprendžio dalys dėl nuteistiesiems paskirtų kardomųjų priemonių, nuosavybės teisių apribojimo, civilinio ieškinio ir bausmių bendrinimo. 

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2012 metų liepos 16 dienos nuosprendžio dalis, kuriose J. Ž., R. R., V. K. nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, A. G. L. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, J. V. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį.

J. Ž., R. R., V. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, A. G. L. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, J. V. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl J. Ž., R. R., V. K., A. G. L., J. V. paskirtų bausmių bendrinimo ir nuosprendžio dalį, kuria iš J. Ž., V. K., R. R. ir A. G. L. solidariai priteista 106 656,76 Lt Kauno miesto savivaldybei.

Kauno apygardos prokuratūros civilinį ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, palikti nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

J. Ž., R. R., V. K., A. G. L., J. V. paskirtas kardomąsias priemones – laikinus nuosavybės teisių apribojimus, panaikinti.

Kitų nuosprendžio dalių nekeisti.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Valdimaras Bavėjanas

Teisėjai                                                                      Rūta Mickevičienė

                                                                      Linas Šiukšta