Civilinė byla Nr. 2-1246/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00158-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos:122.4.; 127.6.;

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės R. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1088-460/2014, kuria netenkintas kreditorės R. P. prašymas patikslinti (sumažinti) kreditoriaus akcinės bendrovės „DNB lizingas“ finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JRP Group“ bankroto byloje,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi UAB „JRP Group“ (buvusi UAB  „Mūpo“) iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-531-460/2014), administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto lyderiai“, teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patvirtintas administratoriaus pateiktas kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe kreditoriaus AB „DNB lizingas“ 139 625,24 Lt dydžio finansinis reikalavimas, teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi UAB „JRP Group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditorė R. P. 2014-02-24 kreipėsi į teismą, prašydama patikslinti kreditoriaus AB „DNB lizingas“ patvirtintą reikalavimą, t. y. išbraukti jį iš kreditorių sąrašo arba paaiškėjus naujoms aplinkybėms jį sumažinti. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti AB „DNB lizingas“ ar jo įgaliotiems atstovams dalyvauti BUAB „JRP Group“ kreditorių susirinkimuose ir balsuoti. Nurodė, kad kreditoriaus 139 625,24 Lt dydžio finansinis reikalavimas, kurį sudaro 107 490,31 Lt pradelsti lizingo mokėjimai, 9 016,32 Lt delspinigiai, 23 118,61 Lt bauda, buvo patvirtintas nepagrįstai. Teigė, kad jo tvirtinimo metu nebuvo pateikta duomenų apie pradelstų mokėjimų ir delspinigių skaičiavimo laikotarpį, apie delspinigių normą bei baudos pagrįstumą, patirtus nuostolius dėl turto saugojimo, be to, po Lizingo sutarčių nutraukimo nebuvo pranešta apie tai, kad lizingo davėjui buvo grąžintas lizinguotas turtas, todėl nepagrįstai buvo patvirtintas šio kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių, baudų ir pradelstų įmokų išieškojimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino 2013 m. rugpjūčio 7d. nutarties dalį dėl AB „DNB lizingas“ 139 625,24 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir šį klausimą išskyrė į atskirą bylą. Teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė AB „DNB lizingas“ ar jo atstovams dalyvauti ir balsuoti  BUAB „JRP Group“ kreditorių komiteto posėdžiuose iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

BUAB „JRP Group“ administratorius su pareikštu kreditorės R. P. reikalavimu nesutiko, prašė patvirtinti AB „DBN lizingas“ 139 625,24 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad pagal pareikštą AB „DNB lizingas“ prašymą teikiant teismui tvirtinti kreditorinį reikalavimą, nebuvo pagrindo abejoti jo pagrįstumu, paskaičiuotų delspinigių (0,1 proc.) ir baudos (30 proc. nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės) dydis buvo įtvirtintas šalių pasirašytose Lizingo sutartyse.

Kreditorius AB „DBN lizingas“ su pareikštu prašymu taip pat nesutiko ir prašė patvirtinti 139 625,24 Lt dydžio finansinį reikalavimą, pagrįstą tarp šalių sudarytų Lizingo sutarčių nuostatomis, t. y. teise reikalauti grąžinti lizingo objektą, sumokėti lizingo davėjui skolas, kurių terminas suėjo iki sutarties nutraukimo (nesumokėtas lizingo įmokas ir delspinigius), taip pat 30 proc. neapmokėtos lizingo vertės baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi kreditorės R. P. prašymo netenkino ir patvirtino AB „DNB lizingas“ 139 625,24 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „JRP Group“ bankroto byloje, taip pat panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nutarė vykdyti skubiai.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, 6.574 straipsniu, 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, CPK 12 straipsniu, 178 straipsniu, 197 straipsniu, tarp šalių sudarytų Lizingo sutarčių Nr. 2006/08-V289, 2007/02-V48, 2007/02-P94 nuostatomis ir susitarimais dėl įsiskolinimo mokėjimo nustatė, kad UAB „JRP Group“ pagal grafiką buvo įsipareigosi padengti Lizingo sutarčių pagrindu susidariusią skolą, mokėti palūkanas ir delspinigius, tačiau dėl savalaikio įsipareigojimų nevykdymo sutartys ir susitarimai buvo nutraukti.

Nurodė, kad nėra nuginčytos Lizingo sutarčių 8.6 p. ir 10.6 nuostatos dėl nutraukimo pasekmių, t. y. lizingo davėjo teisė reikalauti grąžinti lizingo objektą, sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs iki sutarties nutraukimo, bei netesybas, išlaidas, susijusias su sutarties nutraukimu, galiojančios, neprieštarauja jokiai imperatyviai įstatymo nuostatai, taip pat dispozityvioms CK 6.574 straipsnio nuostatoms.

Teismas pripažino, jog AB „DNB Lizingas“ reikalavimas dėl 30 proc. baudos nuo likusios neapmokėtos lizingo objekto vertės ir 0,1 proc. delspinigių nuo nesumokėtos įmokos už kiekvieną pavėluotą dieną yra šalių Lizingo sutartimis iš anksto nustatytos netesybos, kurių dydžio nereikia įrodinėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorė R. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti AB „DNB lizingas“ balsuoti kreditorių susirinkimuose iki bus išspręstas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai patvirtino AB „DNB lizingas“ 139 625,24 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, nes netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į pateiktus papildomus 2014 m. balandžio 10 d. paaiškinimus dėl senaties taikymo delspinigių reikalavimui, baudos pagrįstumo ir turto draudimo išlaidų, neįvertinto Lizingo sutarčių sudarymo aplinkybės, kad atsakovas prisijungė prie šių sutarčių sąlygų, todėl negalėjo nesutikti su jomis, be kita ko ir dėl baudos skaičiavimo.
2. Teismas neįvertino fakto, kad lizinguotas turtas buvo perduotas lizingo davėjui skolos dengimui, todėl šis pirmiausiai turėjo realizuoti minimą turtą ir tik tuo atveju, jeigu tokiu būdu skola nebūtų padengta, kreditorius įgytų teisę reikšti finansinį reikalavimą UAB „JRP Group“ bankroto byloje.
3. Teismas, nurodydamas, kad šalys sutartimis susitarė dėl sutarties nutraukimo pasekmių, nepagrįstai sprendė, jog CK 6.574 straipsnio nuostatos ginčui tarp šalių netaikomos.
4. Teismas taip pat be pagrindo neįvertino aplinkybės, jog nutraukus sutartis, AB „DNB lizingas“ nepateikė BUAB „JRP Group“ debetinių sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu jam grąžintas turtas turėjo būti išbrauktas iš įmonės turto sąrašo, todėl įmonė turėjo sumokėti pridėtinės vertės mokestį.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi tenkino kreditorės R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir uždraudė AB „DNB lizingui“ ar jo atstovams balsuoti BUAB „JRP Group“ kreditorių komiteto posėdžiuose iki įsiteisės teismo nutartis dėl šio kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.

Kreditorius  AB „DNB lizingas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

1. Apeliantė be pagrindo teigia, kad lizingo gavėjas atsiskaitė turtu ir nepagrįstai reikalauja delspinigių, baudų, pradelstų įmokų, nes pagal Lizingo sutartis, atitinkamai 8.6 ir 10.6 p., buvo sutarta, kad nutraukimo atveju lizingo davėjas turi teisę reikalauti, jog būtų padengtos skolos ir sumokėta 30 proc. dydžio neapmokėtos lizingo objekto vertės bauda, t. y. sutarta dėl kitokių lizingo gavėjo civilinės atsakomybės ribų negu numatytos CK 6.574 straipsnyje. Finansiniu reikalavimu nereikalaujama nuostolių atlyginimo, todėl lizingo objektai ir jų pardavimas, iš to gauta nauda, sprendžiant reikalavimo pagrįstumo klausimą, neturi reikšmės. Bauda ir delspinigiai yra šalių nustatytos sutartinės netesybos, kurių dydžio įrodinėti nereikia;
2. Apeliantės argumentai dėl finansinio reikalavimo dydžio gali būti tenkinami tik iš dalies, patvirtintą reikalavimą sumažinant iki 138 260,72 Lt (139 625,24 Lt - 1 364,25 Lt) dėl be pagrindo įtrauktų 1 364,52 Lt lizinguoto turto draudimo išlaidų atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2013 m. birželio 30 d., tai yra po to, kai atsakovas grąžino jam turtą; 

3. Atskirojo skundo argumentai dėl pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą nebuvo nurodyti prašyme dėl kreditorinio reikalavimo bankroto byloje tikslinimo, šių aplinkybių teismas nenagrinėjo, todėl jos negali būti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme.

BUAB „JRP Group“ bankroto administratorius UAB Bankroto lyderiai“ nustatytu terminu atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria UAB „JRP Group“ bankroto byloje buvo patvirtintas AB „DNB lizingas“ kreditorinis reikalavimas, kildinamas iš šios bendrovės skolų, likusių lizingo davėjui nutraukus lizingo sutartį, kurių mokėjimo terminas suėjęs, delspinigių, baudos, taip pat išlaidų, susijusių su lizinguoto turto išlaikymu (draudimas). Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog lizingo objektas buvo grąžintas lizingo davėjui, todėl be pagrindo šio finansinio reikalavimo nesumažino lizinguoto turto verte.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, pagal šalių sudarytų Lizingo sutarčių ir susitarimų dėl įsiskolinimų mokėjimo nuostatas, nustatė, kad šalys buvo susitarusios, jog Lizingo sutarčių nutraukimo atveju lizingo davėjas turi teisę reikalauti, kad lizingo gavėjas grąžintų lizingo objektą, sumokėtų skolas, kurių terminas buvo suėjęs iki sutarties nutraukimo, bei netesybas, o taip pat kitas turto išlaikymo išlaidas, susijusias su sutarties nutraukimu (draudimo išlaidas). Būtent šių nuostatų pagrindu minėtas kreditorius bankroto byloje pareiškė reikalavimą 139  625,24 Lt sumai, tame tarpe 105 582,66 Lt – nesumokėtos lizingo įmokos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, 9 016,32 Lt – delspinigiai, 23 118,61 Lt – bauda, 1 907,82 Lt – turto draudimo išlaidos.

Apeliantė teigia, kad teismas, aiškindamas Lizingo sutartyse ir susitarimuose dėl įsipareigojimų mokėjimo įtvirtintas lizingo gavėjo atsakomybės ribas bei tenkindamas kreditoriaus reikalavimą visa apimtimi, be pagrindo nesivadovavo CK 6.574 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra ginčo tarp šalių dėl Lizingo bei įsipareigojimų vykdymo sutarčių nutraukimo; kreditorius AB „DNB lizingas“ sutartis vienašališkai nutraukė dėl UAB „JRP Group“ kaltės ir pagal informacinės sistemos Liteko duomenis teisme nėra nagrinėjamas ginčas dėl tokių lizingo bendrovės veiksmų teisėtumo.

Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas nutraukus lizingo sutartis lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šios nuostatos yra dispozityvios, todėl šalys sutartimi gali susitarti ir dėl kitokių lizingo sutarties nutraukimo pasekmių (CK 6.156 str. 1 d., 6.217 str., 6.221 str., 6.,256 str.), t. y. nuostolių atlyginimo netesybų forma – bauda ir delspinigiai (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Pirmiau šioje nutartyje buvo paminėta, kad kreditorius skolininkui nereiškia reikalavimo dėl CK 6.574 straipsnyje įtvirtintų nuostolių atlyginimo tokiu būdu, kad jie lizingo davėją grąžintų padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu šis būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Būtent tokių nuostolių nustatymui bei atlyginimo reikalavimui yra svarbi grąžinto lizingo turto vertė sutarties nutraukimo momentu.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs tiek CK 6.574 straipsnio nuostatas, aktualios teismų praktikos išaiškinimus bei šalių sudarytų sutarčių sąlygas, pagrįstai vadovavosi sutartimis ir teisingai iš lizingo bendrovės prašomų atlyginti nuostolių (netesybų) neišskaičiavo grąžinto lizingo turto vertės. Todėl šie  atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, jog lizingo davėjas pirmiausia turėjo parduoti jam grąžintą turtą ir tik po to teikti reikalavimą bankroto byloje. Kaip žinoma, įstatymas imperatyviai nenurodo asmeniui, kaip ir kokiu būdu jis gali ginti pažeistas teises. Pagal CK 1.137-1.138 straipsnių nuostatas asmuo savo nuožiūra pasirenka vieną ar kitą pažeistų teisių gynybos būdą (CPK 13 str., 42 str. 1 d.).  Nėra ginčo dėl to, kad lizinguotas turtas nuosavybės teise priklausė AB „DNB lizingas“ (buvęs pavadinimas UAB „DnB NORD lizingas“), o UAB „JRP Group“ (buvęs pavadinimas UAB „Mūpo“) šis turtas Lizingo sutarčių pagrindu buvo perduotas valdyti ir naudotis. Kadangi sutartyse šalys dėl tokios sąlygos, kurią apeliantė reikalauja taikyti, nebuvo susitarusios, pirmiau paminėtų įstatymų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, normose taip pat nėra nustatyta tokia sąlyga, o turto savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu (CK 4.37 str.), –  teisėjų kolegijos įsitikinimu, šis atskirojo skundo yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo motyvus dėl debetinių sąskaitų faktūrų nepateikimo ir pridėtinės vertės mokesčio už lizinguotą turtą (transporto priemones) sumokėjimo. Visų pirma, kaip žinoma, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas už tinkamą turto apskaitą ir buhalterinės apskaitos vedimą, jos organizavimą ir tvarkymą yra atsakingas bendrovės vadovas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. etc.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju būtent apeliantė R. P. kaip direktoriaus pavaduotoja įmonės vardu pasirašė turto priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo lizinguotas turtas buvo perduotas kreditoriui AB „DNB lizingas“, o bendrovės direktoriumi pagal byloje esančius duomenis buvo J. P. . Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie tai, kad šie asmenys nuo 2013 m. pradžios būtų atlikę kokius nors veiksmus, siekdami išvengti šių išlaidų, o minimas kreditorius būtų atsisakęs atlikti būtinus veiksmus (CPK 178 str., 177 str.). Todėl nurodytas skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.). Be to, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo kreditorius AB „DNB lizingas“, apeliantė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose šio klausimo iš viso nekėlė. 

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė sutarčių, o taip pat civilinės teisės normas, reglamentuojančias lizingo sutarties nutraukimo pasekmes. Tačiau įvertinus tai, kad kreditorius AB „DNB lizingas“ sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog be pagrindo savo finansiniame reikalavime atsakovui priskaičiavo 1 364,52 Lt turto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2013 m. birželio 30 d., tai yra po to, kai jam buvo grąžintasi turtas, – teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies patenkinti kreditorės R. P. atskirąjį skundą, skundžiamą nutartį pakeisti ir ją patikslinant sumažinti patvirtintą šio kreditoriaus finansinį reikalavimą 1 364,52 Lt suma, tai yra iki 138 260,72 Lt (ĮBĮ 26 str., CPK 178 str.).

Kita skundžiamos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 338 str., 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos  apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį pakeisti ir patvirtintą kreditoriaus akcinės bendrovės „DNB lizingo“ (juridinio asmens kodas 112029270) finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JRP Group“ (juridinio asmens kodas 168456196)  bankroto byloje sumažinti iki 138 260,72 Lt (vieno šimto trisdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties litų 72 centų).

Teisėjai                                                                       Virginija Čekanauskaitė

                                                                      Gintaras Pečiulis

Alvydas Poškus