Civilinė byla Nr. e2-3705-937/2023

Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00217-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.1.; 3.4.4.6.; 3.4.4.9.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,

sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Kreditų Valdymo Grupė“ atstovui advokatui Aleksandr Gogolev,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Alstata“ teisininkui R. B. bei direktoriui Robertui Tamošauskui,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ ieškinį atsakovei UAB „Alstata“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

kreditorė UAB „Kreditų Valdymo Grupė“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Alstata“ 1 220,66 Eur skolą, 40 Eur baudą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2022-05-26 teismo įsakymu kreditorės reikalavimus patenkino visiškai.

Teisme gauti 2022-09-07 skolininkės prieštaravimai.

Ieškovė 2022-10-03 padavė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 220,66 Eur skolos, 40 Eur kompensaciją, 9,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, jog pradinė kreditorė UAB „Igis“ 2022-04-27 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovę naujajai kreditorei (ieškovei). Reikalavimo teisė perėjo nuo 2022-07-27 reikalavimo teisių perleidimo akto pasirašymo. Naujoji kreditorė 2022-04-28 pranešimu informavo skolininkę apie reikalavimo teisių perleidimą bei pareikalavo sumokėti skolą, 40 Eur kompensaciją pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAPKSVPĮ). Skolininkė skolos neginčijo, tačiau su kreditore neatsiskaitė.

Nurodo, jog atsakovė ir pradinė kreditorė 2014-04-18 sudarė sutartį Nr. GM IP-2014.04.18-266, kurios pagrindu pradinė kreditorė įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovė prekes nupirkti ir nustatyta tvarka už jas atsiskaityti.

Pradinė kreditorė laikotarpiu nuo 2015-03-17 iki 2015-04-20 skolininkei perdavė prekes, už kurias išrašė ir apmokėti perdavė šias PVM sąskaitas faktūras: 2015-03-17 Serija IPV Nr. 000018771, 2015-03-18 Serija IPV Nr. 000018802, 2015-03-26 Serija IPV Nr. 000018954, 2015-03-31 Serija IPV Nr. 000019031, 2015-04-01 Serija IPK Nr. 000003106, 2015-04-01 Serija IPV Nr. 000019042, 2015-04-10 Serija IPV Nr. 000019180, 2015-04-20 Serija IPV Nr. 000019339. Sąskaitos turėjo būti apmokėtos per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties 2.4. p.). Atsiskaitymo terminai suėjo, už prekes nebuvo atsiskaityta, todėl pradelsta skola yra 1 220,66 Eur. Atsakovė buvo raginama atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Nurodo, jog iš atsakovės prieštaravimų turinio matyti, jog atsakovė skolos fakto ir dydžio neginčija. Atsakovė mano, jog prievolė atsiskaityti su ieškove, perėmusia reikalavimą iš pradinės kreditorės, pasibaigė užbaigus atsakovės restruktūrizavimo procesą.

Nurodo, jog pradinė kreditorė nedalyvavo atsakovės restruktūrizavimo procese, o pradinės kreditorės reikalavimas nebuvo teikiamas tvirtinti ir nebuvo patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo byloje. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nurodė, jog teismas nagrinėjo klausimą dėl kreditoriaus reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas restruktūrizavimo byloje, pasibaigimo bei nurodė, jog įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kiti teisės aktai nereglamentuoja, kas atsitinka su reikalavimu, kuris nebuvo pareikštas įstatyme nustatytais terminais ir dėl to nebuvo patvirtintas restruktūrizavimo byloje bei liko neįtrauktas į restruktūrizavimo planą. Teigia, jog pradinė kreditorė nedalyvavo atsakovės restruktūrizavimo byloje, todėl nėra pagrindo teigti, jog toks reikalavimas yra pasibaigęs. Pradinės kreditorės reikalavimas įgyvendinamas pasibaigus atsakovės restruktūrizavimui.

Teismas 2022-10-04 nutartimi priėmė ieškinį, panaikino Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022-05-26 įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-2251-1054/2022 bei bylą perdavė pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, jog 2015 m. atsakovė turėjo finansinių sunkumų, negalėjo vykdyti prievolių, sumažinti nuostolių, kurie kreditoriams, įskaitant ir pradinę kreditorę (1 220,65 Eur skola), nesuteikus pagalbos, atsakovę būtų privertę nutraukti veiklą, bankrutuoti. Teigia, jog atsakovė, vykdydama Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 6 str. 2 d. 1 p., registruotu pranešimu pranešė kiekvienam kreditoriui, jog visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė patvirtinti atsakovės restruktūrizavimo matmenis, pritarti atsakovės administratoriaus kandidatūrai bei nutarė kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2015-10-05 nutartimi atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė R. B.

Atsakovės administratorius kreditoriams išsiuntė 2015-10-15 pranešimus, informuodamas, jog atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, nurodydamas, jog kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir juos perduoti įmonės administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais iki 2015-11-26. Pranešimas siųstas taip pat ir pradinei kreditorei el. paštu. Teismas 2016-01-04 nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus. Pradinė kreditorė savo reikalavimų nepateikė. 2019-08-14 patvirtintas atsakovės patikslintas restruktūrizavimo planas, o 2021-12-17 sprendimu patvirtino patikslintą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, baigė atsakovės restruktūrizavimo bylą.

Atsakovė, remdamasi teismų formuojama praktika, nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog pradinė kreditorė nepateikė laiku tvirtinti kreditorinio reikalavimo, nors apie keliamą restruktūrizavimo bylą pranešta, todėl pradinės kreditorės reikalavimai, kurie susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo turėjo būti nurašyti, tai atsakovė padarė, o apie nurašymą informavo pradinę kreditorę el. paštu.

Teigia, jog ieškovė, kaip reikalavimo perėmėja, neturi teisės reikšti reikalavimo, susidariusio iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes yra suėjęs naikinamasis terminas tokiems reikalavimams reikšti.

Ieškovė dubliku prašo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovės neįvykdyta prievolė ieškovei sudaro 1 220,66 Eur sumą. Pradinės kreditorės reikalavimas atsakovės restruktūrizavimo byloje nebuvo pareikštas bei tvirtintas. Šią aplinkybę pripažįsta atsakovė, todėl nėra ginčo dėl pradinės kreditorės reikalavimo pagrįstumo bei dėl to, jog pradinė kreditorė nedalyvavo atsakovės restruktūrizavimo byloje. Taip pat nėra ginčo, jog atsakovės restruktūrizavimo procesas pasibaigė iki ieškinio pateikimo dienos. 

Teigia, jog darytina išvada, kad atsakovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su išaiškinimais dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo termino restruktūrizavimo procese, neaktuali, nes nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl pradinės kreditorės ir ieškovės reikalavimo tvirtinimo atsakovės restruktūrizavimo byloje, byla baigta.

Pažymi, kad reikalavimas kilęs iš prekių pirkimo-pardavimo sutarties. Pradinė kreditorė perleido savo nuosavybės teises į prekes atsakovei, bet mainais įgijo nuosavybės teisę į pinigus, kurie turėjo būti sumokėti sutartyje nustatytu terminu, todėl byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo.

Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.2 str., 6.1 str., 6.39 str., 6.59 str., 6.123 - 6.129 str., nurodo, jog nėra nei vienos iš nurodytų atsakovės prievolės atsiskaityti už prekes pabaigos sąlygų. Pažymi, jog Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nenumatyta restruktūrizuojamos įmonės prievolių pabaigos kreditoriui, kuris nepareiškė reikalavimo restruktūrizavimo procese. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nurodo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galioję įstatymai nenumatė, jog prievolė, dėl kurios restruktūrizavimo byloje nebuvo pareikštas reikalavimas, pasibaigia. Teigia, jog pareikštas reikalavimas yra galiojantis ir, saugant nuosavybės neliečiamumo principą, turi būti ginamas.

Kauno apylinkės teismas 2022-12-07 nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. e2-23014-955/2022 pagal ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovė tripliku prašo netenkinti ieškinio. Nurodo, jog restruktūrizavimo byloje patvirtinus restruktūrizavimo planą, laikoma, jog pasibaigė naikinamasis terminas ir kreditoriaus reikalavimas negali būti tenkinamas. Nurodo, jog ieškovė, dubliko 17 p. cituodama teismo praktiką, ją interpretuoja savaip. Pasak atsakovės, teismo nutartyje išskiriamos dvi grupės kreditorių: 1. kreditoriai, kurių reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu; 2. kreditoriai, kurių reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu. Nurodo, jog ieškinio argumentai taikytini pirmajai kreditorių grupei, kurių reikalavimas suformuotas institucijų sprendimu – teismo įsakymu. Šioje byloje reikalavimas grindžiamas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindui. Nėra teisminės ar kitos institucijos sprendimo. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-12-11 nutarties civilinės bylos Nr. 3K-7-327-915/2018 21 p. pasisako apie kreditorius, kurie nereiškia savo reikalavimo restruktūrizavimo byloje.

Teigia, jog restruktūrizavimo proceso tikslas, jo įgyvendinimas nebūtų įmanomas, kuomet kreditoriai nereikštų savo reikalavimų restruktūrizavimo procese, o jam pasibaigus, įmonė, kuri turėjo finansinių sunkumų vėl priartėtų prie nemokumo būsenos. Nurodo, jog pradinė kreditorė buvo tinkamai informuota apie restruktūrizavimo procesą, tačiau dėl savo pasyvių veiksmų nedalyvavo ir nesidomėjo restruktūrizavimo procesu. Teigia, jog restruktūrizavimo proceso inicijavimo stadijoje didelis dėmesys skiriamas kreditoriaus informavimui, siekiama, jog kreditoriai dalyvautų procese, reikštų nuomonę. Pasak atsakovės, teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, būtų sukuriama situacija, kuomet kreditoriai nedalyvautų restruktūrizavime, šiuo procesu nesidomėtų, o po sėkmingo restruktūrizavimo proceso, kreditoriai vėl teiktų ieškinius, prašymus atsiskaityti. Tokiu atveju restruktūrizavimo procesas taptų beprasmis.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašė tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Teigė, jog nesant ginčo dėl skolos buvimo fakto ir jos dydžio, ieškinys turėtų būti tenkinamas. Ieškovės reikalavimas nebuvo įtrauktas į restruktūrizavimo bylą, jis nebuvo restruktūrizavimo plane. Nurodė, jog įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenumato, jog reikalavimas pasibaigtų, jeigu nebūtų pareikštas restruktūrizavimo procese. Reikalavimai, kurie nėra pareikšti restruktūrizavimo procese, galėtų būti tenkinami tik pasibaigus restruktūrizavimo procesui. Teigia, jog kreditorius, kuris nepareiškė reikalavimo atsiduria blogesnėje padėtyje nei tie, kurie pareiškė reikalavimą, nes turėtų laukti sėkmingo restruktūrizavimo proceso ir tik tada reikšti reikalavimą. Nurodė, jog dėl kreditoriaus reikalavimo modifikavimo turi būti kiekvieno kreditoriaus individualus sprendimas, todėl nėra pagrindo kalbėti apie kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimus. Ieškinį prašo tenkinti visiškai. 

Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Alstata“ ir pradinis kreditorius UAB „Igis prekyba“ 2014-04-18 sudarė sutartį Nr. GM IP-2014.04.18-266, kuria UAB „Igis prekyba“ įsipareigojo parduoti prekes, o pirkėjas UAB „Alstata“ prekes nupirkti ir nustatyta tvarka už jas atsiskaityti. Pagal sutarties 2.4. punktą pirkėjas privalėjo atsiskaityti su pardavėju už pateiktas prekes per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos.

Į bylą pateiktos PVM sąskaitas faktūras, kurias UAB „Igis prekyba“ laikotarpiu nuo 2015-03-17 iki 2015-04-20 išrašė UAB „Alstata“ už pastarajai perduotas prekes: 2015-03-17 Serija IPV Nr. 000018771, 2015-03-18 Serija IPV Nr. 000018802, 2015-03-26 Serija IPV Nr. 000018954, 2015-03-31 Serija IPV Nr. 000019031, 2015-04-01 Serija IPK Nr. 000003106, 2015-04-01 Serija IPV Nr. 000019042, 2015-04-10 Serija IPV Nr. 000019180, 2015-04-20 Serija IPV Nr. 000019339. Pasak ieškovės, skola pagal minėtas sąskaitas yra 1220,66 Eur dydžio.

Į bylą pateikti 2022-04-27 reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir 2022-07-07 reikalavimo teisių perleidimo aktas, pagal kuriuos UAB „Igis prekyba“ perleido reikalavimą į skolininką UAB „Alstata“ naujajam kreditoriui UAB „Kreditų Valdymo Grupė“

Byloje kilo klausimas dėl ieškovės teisės reikalauti skolos priteisimo, kai atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o ieškovė joje nebuvo pareiškusi kreditorinio reikalavimo.

Iš byloje esančių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-37-921/2021) matyti, kad Kauno apygardos teismo 2015-10-05 nutartimi UAB ,,Alstata“ iškelta restruktūrizavimo byla. Teismo 2016-03-22 nutartimi buvo patvirtintas RUAB „Alstata“ restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui, t. y. iki 2020-03-22 įskaitytinai. Teismo 2018-06-18, 2019-08-14 nutartimis patvirtintas RUAB „Alstata“ patikslintas restruktūrizavimo planas. Teismo 2021-12-17 nutartimi nutarta patvirtinti RUAB „Alstata“ 2021-05-18 patikslintą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, baigti UAB „Alstata“ restruktūrizavimo bylą.

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti 1220,66 Eur skola susidarė iki UAB ,,Alstata“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Ieškovė prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje nebuvo pareiškusi, į restruktūrizavimo planą ji nebuvo įtraukta. Ieškinį dėl skolos priteisimo pareiškė po UAB „Alstata“ restruktūrizavimo bylos pabaigos.

Atsakovė byloje teigia, kad pradinės kreditorės reikalavimai, susidarę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėjo būti nurašyti, ką atsakovė ir padarė, o apie nurašymą 2022-02-15 informavo pradinę kreditorę el. paštu. Atsakovė laiko, kad yra suėjęs naikinamasis terminas tokiems reikalavimams reikšti.

Ieškovė nurodo, kad nėra nei vienos CK įvirtintos atsakovės prievolės atsiskaityti už prekes pabaigos sąlygos. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kiti teisės aktai nereglamentuoja, kas atsitinka su reikalavimu, kuris nebuvo pareikštas įstatyme nustatytais terminais ir dėl to nebuvo patvirtintas restruktūrizavimo byloje bei liko neįtrauktas į restruktūrizavimo planą. Kadangi pradinė kreditorė nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, nėra pagrindo teigti, jog toks reikalavimas yra pasibaigęs.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne sykį pažymėta, kad ĮRĮ nuostatose nustatyti du terminai, per kuriuos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, o teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis terminas). Restruktūrizavimo byloje patvirtinus restruktūrizavimo planą, laikoma, kad pasibaigė naikinamasis terminas ir kreditoriaus reikalavimas negali būti priimamas (žr, pvz.,. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012, 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016).

        Lietuvos apeliacinis teismas 2017-12-05 nutarties civ. byloje Nr. 2-2020-823/2017 19 punkte nurodė, kad nepareikšdamas savo reikalavimo ĮRĮ nustatyta tvarka iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos, kreditorius netenka galimybės dalvyvauti skolininko restruktūrizavimo procese, tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, kreditoriaus reikalavimo teisė skolininko atžvilgiu tokiu atveju neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus.

Lietuvos apeliacinis teismas 2022-11-29 nutarties civ. byloje Nr. e2-1145-934/2022 22 punkte nurodė, kad, įvertinęs bankroto ir restruktūrizavimo proceso procesinius ypatumus, JANĮ 41 straipsnio 6 dalies paskirtį (žr. šios nutarties 19-21 punktus) bei nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, kuris leistų restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą laikyti pasibaigusiu, sprendžia, kad kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą ir iškėlus bankroto bylą, kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo, JANĮ 41–42 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-895-790/2022, 14 punktas).

Galiojant ĮRĮ, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą restruktūrizavimo byloje nepareikštas reikalavimas nepasibaigia, nes teisės aktuose nenustatytas toks prievolės pasibaigimo pagrindas. Nei CK, reglamentuojantis bendruosius prievolių pabaigos pagrindus, nei ĮRĮ, kaip specialusis teisės aktas, nenustato, kad pasibaigtų reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas skolininko restruktūrizavimo byloje. Dėl šios priežasties, nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus. Toks aiškinimas atitinka ir ankstesnę kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad, nepareiškus reikalavimo restruktūrizavimo byloje, tokio reikalavimo patenkinimo galimybė nėra paneigiama, kadangi restruktūrizavimo santykiams peraugus į bankroto santykius tokių kreditorių reikalavimai galėtų būti nagrinėjami ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018 30 punkte padarė išvadą, kad kreditorių reikalavimai, kurie patvirtinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu, turi būti įtraukiami į restruktūrizavimo planą be kreditoriaus specialaus pareiškimo.

Nors atsakovė šioje byloje teigia, kad yra suėjęs naikinamasis terminas tokiems reikalavimams reikšti, tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka. Naikinamasis terminas buvo aktualus pareikšti kreditorinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, o ne atskirą ieškinį.

Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog pradinės kreditorės reikalavimai, susidarę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra nurašyti. Nors byloje šalys skirtingai aiškina teismų praktiką, tačiau iš pacituotos teismų praktikos matyti, kad kreditoriaus reikalavimo teisė po restruktūrizavimo bylos pabaigos nesibaigia, ji gali būti realizuojama bendra tvarka. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ieškovė, perėmus reikalavimą, turi teisę reikšti ieškinį ir reikalauti skolos priteisimo. 

Įvertinus, kad byloje nėra ginčo dėl skolos fakto ir jos dydžio, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1220,66 Eur dydžio skola.

Ieškovei taip pat priteistina 40 Eur kompensacija pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 dalį, kuri numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą.

Ieškovė pareiškimu dėl teismo įsakymo prašė priteisti 8 procentų dydžio, o ieškiniu 9,25 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. procesinės palūkanos nuo 2022-05-26 iki 2022-10-04 ir 9,25 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2022-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti jos patirtas 2 388,50 Eur bylinėjimosi išlaidas: 9 Eur ir 20 Eur žyminį mokestį, 121 Eur pagal 2022-05-20 PVM sąskaitą faktūrą Serija AG22 Nr. 043 už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, 2 238,50 Eur (1 850 Eur + 388,50 Eur PVM) pagal 2023-01-20 PVM sąskaitą faktūrą Serija AG23 Nr. 005. Bendrą sąskaitos sumą sudaro: 680 Eur (be PVM) už kliento pateiktų dokumentų įvertinimą, ieškinio dėl skolos priteisimo i parengimą, 620 Eur (be PVM) už atsiliepimo į ieškinį įvertinimą, dubliko parengimą, 260 Eur (be PVM) už paaiškinimų raštu ir prašymo prijunti papildomus įrodymus parengimą, 50 Eur (be PVM) už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, 240 Eur (be PVM) už pasirengimą ir atstovavimą 2023-01-23 teismo posėdyje. Teismo nuomone, minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Atsakovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimos išlaidas.

Teismas šioje byloje patyrė 13,44 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas sprendžia, kad kiti dalyvaujančių asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kreditų Valdymo Grupė“, j. a. k. 302434226, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alstata“, įm. k. 300061878, 1 220,66 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimties eurų 66 ct) skolą, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) kompensaciją, 8 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą (1 260,66 Eur) nuo 2022-05-26 iki 2022-10-04 ir 9,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 260,66 Eur) nuo 2022-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2 388,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alstata“, įm. k. 300061878, 13,44 Eur (trylika eurų 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Erika Zablockaja