Nr. II-328-289/2008
(S)
Šiaulių m. 2008
m. balandžio mėn. 23 d.
Šiaulių
apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,
sekretoriaujant Jolantai
Miežienei,
dalyvaujant pareiškėjui E. B.,
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą nepradėti
administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos atstovui K. D.,
dalyvaujant suinteresuotajam asmeniui K. B.,
jo atstovui advokatui N. U.,
eismo įvykio ekspertui K. G.,
viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo E. B. skundą dėl Šiaulių m. VPK VP Patrulių
rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio nutarimu nepradėti administracinio
teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo
Teismas,
išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė :
2008 m. kovo 20
d. Šiaulių m. VPK VP Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio nutarimu
buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.
Nutarimu buvo nustatyta, 2008 m. vasario 17 d. apie 21 val. 15 min. Šiaulių m.,
Tilžės g.- Aušros al. gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis
Citroen Jumper, v.n. DND 425, vairuojamas K. B., susidūrė
su automobiliu BMW 318, v.n. ACG 013, vairuojamu E. B..
Taip pat nustatyta, kad Tilžės g.- Aušros al. gatvių sankryža reguliuojama
šviesoforo, leistinas maksimalus važiavimo greitis eismo įvykio vietoje – 50
km/ha, kelio danga – šlapias asfaltas, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu,
tačiau įjungtas gatvių apšvietimas.
Pareiškėjas E. B. savo skunde bei paaiškinimais teisme nurodė, kad šių metų
vasario 17 d. apie 21 val. jis važiavo automobiliu Aušros alėja. Jam degė
žalias šviesoforo signalas. Jis nestabdė ir važiavo tuo pačiu leistinu greičiu
- apie 40 km/h. Staiga iš dešinės pusės atsirado autobusiukas. Jam nebebuvo kur
dingti ir jis atsitrenkė į autobusiuką. Jis vairavo BMW automobilį. Autobusiuką
pastebėjo likus gal pusei metro iki susidūrimo. Nieko nebegalėjo padaryti. Jis
važiavo tiesiai. Autobusiukas važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Jis yra
įsitikinęs, kad važiavo per žalią šviesoforo signalą. Susidūrimo metu jam taip
pat dar degė žalias šviesoforo signalas. Su juo važiavo jo panelė R. R.. Ji sėdėjo šalia, bendravo su juo, laikė rankose
telefoną ir rašė žinutę. Ji įvykio nematė. Po įvykio K. B. pradėjo
jį kaltinti, tačiau buvo liudininkai, kurie matė įvykį. Policija atvažiavo labai
greitai, per kelias minutes. Liudytojai atsisakė liudyti, nes nenorėjo eiti į
teismus liudyti. Prie jų po įvykio priėjo R. V. ir jo
panelė, kurie matė įvykį. Policininkai juos pasikvietė. Parodymus duoti buvo
iškviestas tik R. V.. Jis parašė paaiškinimą K. B. vairuojamas automobilis važiavo pirma juosta. Jis galėjo
per raudoną sukti į dešinę, nes prie šviesoforo jam buvo lentelė su žalia
rodykle į dešinę. Antroje juostoje buvo taksi tamsios spalvos automobilis. Jei jis
būtų važiavęs per raudoną, tai būtų atsitrenkęs į taksistą. Nuo tos linijos yra
keli metrai iki kur jis važiavo. Jam degė žalias šviesoforo signalas ir jis
nesitikėjo, negalvojo, kad kažkas važiuos per raudoną šviesoforo signalą. Ir
taksi automobilis, ir autobusiukas buvo tamsios spalvos. Buvo sutemę, vasario
mėnuo, lijo. Jis taksi įsidėmėjo, nes ji nejudėjo. Tada išlindo autobusiukas.
Kai pamatė autobusiuką, stabdyti buvo per vėlu, nes atstumas buvo apie pusė
metro, gal vienas metras. Automobilius jis matė, bet nesitikėjo, kad vienas iš
jų važiuos. Jis įsidėmėjo tik taksi mašiną. Buvo daugiau mašinų – gal po 8 ar
10 mašinų kiekvienoje juostoje. Jo automobilis raudonos spalvos, langai
užtamsinti leistinai. Jo draugė įvykio nematė, nes rašė žinutę ir bendravo su juo.
Prašė Šiaulių m. VPK VP Parulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio
nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinti
ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės
pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti eismo dalyvių
veiksmus.
Institucijos,
priėmusios nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos atstovas
K. D. prašė atmesti pareiškėjo skundą, kadangi byloje nėra
neginčijamų įrodymų, kuriais būtų galima remtis ir įrodyti vieno ar kito eismo
dalyvio kaltę. Yra vaizdo kamera, tačiau jokio vaizdo nesimatė, nes buvo tamsu,
šlapia. Eismo dalyvių aiškinimai prieštaringi, kadangi nėra galimybių surinkti
kitus neginčijamus įrodymus, kurie įrodytų vieno ar kito eismo dalyvio kaltę,
negalima remtis prielaidom. Todėl nebuvo galima konstatuoti, kad vienas ar
kitas eismo dalyvis pažeidė šviesoforo reikalavimus. Buvo vertinta visų
parodymų visuma ir priimtas toks nutarimas. Visi, kas buvo apklausti, jų
aiškinimai buvo įvertinti. Dėl to, kad nebuvo apklausta mergina, negali
atsakyti. Šį klausimą galėtų atsakyti pareigūnas forminęs įvykį.
Suinteresuotasis asmuo
K. B. su skundu iš dalies sutiko. Nurodė, kad sustojo prie
raudono šviesoforo signalo, prie „Stop“ linijos, kuri yra maždaug trys metrai
iki šviesoforo. Sulaukęs žalio šviesoforo signalo, pradėjo judėti. Taksi
automobilis stovėjo jam iš kairės. Jo linija buvo toliau nuo sankryžos, todėl jis
buvo išlindęs į sankryžą labiau, nes jo „Stop“ linija buvo arčiau Aušros alėjos
sankryžos. Taksi jo negalėjo užstoti. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis
pradėjo judėti. Paskui atsimena, kad jam išlipus iš automobilio, abudu
šviesoforai mirksėjo geltona šviesa. Jis neįsivaizduoja, kokiu greičiu atlėkė
BMW automobilis, jeigu jo autobusiuko priekį pastūmė. Jis pats važiavo tiesiai
link Ginkūnų. Jis BMW nematė, pastebėjo tik už 2-3 metrų. Jam iš kairės pusės
važiavo šis vienintelis automobilis. Mano, kad BMW didelis greitis sutrukdė jam
jį pastebėti. BMW greitis galėjo būti apie 70 km/h. Užsidegus geltonam
šviesoforo signalui apsidairė ir važiavo įsitikinęs, kad nėra mašinų. Tik man
įvažiavus į sankryžą pajuto smūgį. Jis važiavo vienas. Pareiškėjas važiavo su
panele. Buvo po švenčių ir du asmenys aikštėje nukabinėjo vėliavas. Jie
nenorėjo liudyti. Jis su pareiškėju nuėjo prie jų. Vienas pasakė: „Po smūgio aš
atsisukau“. Apklaustas byloje liudytojas yra ne tas, kuris nukabinėjo vėliavas.
Liudytojai buvo taksi vairuotojas, du vyriškiai kabinę vėliavas ir po 3-4
minučių atsirado dar praeinanti porelė. Tie liudytojai, kabinę vėliavas, teigė,
kad atsisuko iškart po smūgio ir matė, kad autobusiukui degė žalias šviesoforo
signalas. Jie pareigūnų nebuvo apklausti. Eismo įvykio metu jis nestabdė, nes
pareiškėjo greitis buvo per didelis ir jis jį pastebėjo likus akimirkai. Kai jis
pradėjo važiuoti, taksistas turbūt taip pat pradėjo judėti. Jis matė ties Dvaro
gatvės šviesoforu tik šviesas. Į sankryžą įvažiavo, nes joje nieko nebuvo ir
buvo įsitikinęs, kad ji laisva. Prašė Šiaulių m. VPK VP Parulių rinktinės
1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio nutarimą nepradėti administracinio teisės
pažeidimo bylos teisenos panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai
surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai
kvalifikuoti eismo dalyvių veiksmus.
Suinteresuotojo asmens
atstovas advokatas N. U. taip pat prašė Šiaulių m. VPK VP
Parulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio nutarimą nepradėti
administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinti ir grąžinti bylą
institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus,
įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti eismo dalyvių veiksmus. Nutarime
parašyta, kad visos aplinkybės išnaudotos, tačiau jos ne visos išnaudotos. Kai
apklausinėjo liudytoją R. V., jis pasakė: „aš mačiau, kad
dar mirksėjo žalias šviesoforo signalas“, bet jis visiškai nesako apie liniją,
kurioje jis buvo. Jei jis buvo Katedros stovėjimo aikštelėje, tai jis buvo ne
toj linijoj, ne prie vėliavų. Policija neišaiškino, kurią juostą jis matė. Jei
jis matė Aušros alėjoje mirksintį žalią šviesoforo signalą, tai teisus
pareiškėjas, o jei jis matė Tilžės gatvėje mirksintį žalią šviesoforo signalą,
tai teisus jo klientas. Tada reikia tą žmogų dar kartą apklausti. Jei jis
neatsimintų, reikėtų pažiūrėti, kurioje linijoje jis stovėjo. Pareiškėjo
argumentai, kad reikia bylą grąžinti tirti iš naujo yra teisingi, tačiau neteisingi
dėl to, ką reikia bausti.
Skundas
tenkintinas, Šiaulių m. VPK VP Parulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio
patrulio nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos
naikintinas ir administracinė byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti
administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti
eismo dalyvių veiksmus, nes administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo
padaryti pažeidimai, kurie turėjo įtakos objektyviam ir visapusiškam bylos
ištyrimui, nebuvo tinkamai ištirtos bei įvertintos visos bylos aplinkybės,
susijusios su įvykdyta veika, jos tinkamu kvalifikavimu bei įvertinimu.
ATPK 259 str.
1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas
pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio
teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1
dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę,
administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK
straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą
teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina
išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1)
nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas,
esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus
administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio
teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo
pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio
dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui
(ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame
formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir
fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines
funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento,
kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti
įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256
str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje 2008-03-20 yra priimtas nutarimas nepradėti
administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos eismo dalyvių E.
B. ir K. B. atžvilgiu, nenustačius administracinio
teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Nutarime yra nurodyta, jog abiejų eismo
dalyvių parodymai yra prieštaringi, todėl priimti sprendimą dėl administracinės
bylos iškėlimo kažkuriam iš su eismo įvykio kilimu susijusių dalyvių nėra
galimybės. Su tokiu eismo dalyvių veiksmų kvalifikavimu bei vertinimu teismas
nesutinka, nes iš byloje esamų įrodymų negalima padaryti galutinių išvadų. Nutarimas
nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos negali būti laikomas
teisėtu ir pagrįstu, nes buvo priimtas neįvertinus ir neištyrus visus įrodymus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalia transporto priemonių susidūrimo vietos buvo
liudytojai R. V., R. R., O. Š. bei kiti liudytojai, kurių parodymai nebuvo tinkamai įvertinti
priimant nutarimą. Nutarime nėra nustatytas ir konstatuotas transporto
priemonių apgadinimo faktas, nors eismo įvykio tyrimo medžiaga tai patvirtina
esant. Taip pat būtina atsižvelgti ir įvertinti teismo posėdžio metu apklausto
eismo įvykio eksperto K. G. nuomonę, kad abiejų transporto
priemonių vairuotojų veiksmai neatitiko KET reikalavimų, t.y. lengvojo
automobilio vairuotojas turėjo imtis priemonių, kad išvengti susidūrimo, o
mikroautobuso vairuotojas privalėjo įvažiuoti į sankryžą tada, kai ji yra
laisva ir nėra grėsmės eismo saugumui. Byloje esanti eismo įvykio vietos schema
nėra pilna, Tilžės gatvės atkarpa prie sankryžos su Aušros al. gatve nėra tinkamai
išmatuota, nepažymėtos Stop linijos Tilžės gatvės pirmojoje bei antrojoje eismo
juostose (eismo dalyviai skirtingai aiškina šių linijų padėtį eismo juostose). Priimtas
nutarimas naikintinas, o byla grąžintina naujam nagrinėjimui institucijai,
įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus – Šiaulių miesto
VPK VP Eismo priežiūros skyriui. Tyrimo metu būtina atsižvelgti į apgadintas atitinkamas
transporto priemones ir tai konstatuoti, nustatyti šių transporto priemonių
priklausomybę, taip pat nustatyti ir detaliai apklausti visus asmenis, mačiusius
eismo įvykį, pagal galimybes papildomai ištirti eismo įvykio vietą, atlikti anksčiau
paminėtus bei kitus galimus išmatavimus, po to įvertinus visus surinktus
įrodymus iš naujo spręsti eismo dalyvių veikos kvalifikavimo bei atsakomybės
klausimus.
Esant aukščiau nurodytoms
aplinkybėms, nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos
teisenos negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu,
todėl panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo institucijai,
įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Teismas,
remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo
18 str. 2 d. 8 p., 124 str. 1 d. 4 p.,
n u t a r ė :
Skundą
tenkinti.
Panaikinti 2008 m. kovo 20 d. Šiaulių m. VPK VP
Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio nutarimą nepradėti
administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir administracinę bylą grąžinti
Šiaulių miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriui, t.y. institucijai, įgaliotai
surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją atlikti
papildomą tyrimą, įvertinus visus surinktus įrodymus iš naujo spręsti eismo
dalyvių veikos kvalifikavimo bei atsakomybės klausimus.
Nutartis per
10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant
skundą Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį
teismą.
Teisėjas Virginijus
Stankevičius