Civilinė byla Nr. e2S-2215-661/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28340-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.4.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. (skundą) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Suinteresuoti asmenys byloje V. S., A. B. ir antstolis A. N..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,             

n u s t a t ė:

Pareiškėja 2016-08-03 pateikė skundą (prašymą), kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti antstoliui A. N. paimti iš buto Žirmūnų g. 98-97, Vilnius, asmeninius daiktus, įpareigoti grąžinti raktą.

Nurodė, kad antstolis 2016-07-22 patvarkymu Nr. 0157/16/01250 Reg. Nr. B-88218 atmetė skundą dėl rakto buto (duomenys neskelbtini), įteikimo ir daiktų palikimo. Pagal CK 4.147 straipsnio 1 dalį nustatytas uzufruktas gyventi bute. Tai, kad notarė J. S. naujam buto savininkui neįrašė šios sąlygos, nereiškia, jog savaime pasibaigė pareiškėjos deklaravimas ir gyvenimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Gi nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo (siejamo su pareiškėjos skundu dėl antstolio veiksmų) įvykdymas galėtų pasunkėtų. Vien deklaratyvūs teiginiai savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat nurodė, kad antstoliui A. N. vykdyti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-24022-734/2015, išduotas 2016-05-17 dėl V. S. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ieškotojo A. B. naudai. 2016-07-19 antstoliui A. N. M. S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, jog po 2016-07-18 antstolio atlikto iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), negali patekti į butą, nes pakeistos spynos ir skundo pareiškėjui nėra pateikta rakto kopija (e. b. 2-3 l.).

Pareiškėja M. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nutartis yra formali, be analizės, be konkretumo. Nurodė, kad apeliantė nepapuola į sau įprastą butą, negali naudotis namų apyvokos daiktais. Nurodo, kad apeliantė neprivalo įrodinėti, kodėl gyvena pagal savo pasirinkimą, sau įprastame bute. Nurodo, kad apeliantės naudai nustatytas uzufruktas gyventi ginčo bute.

Suinteresuoti asmenys antstolis A. N., V. S. ir A. B. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantė savo atskirąjį skundą esmės grindžia aplinkybe, jog skundžiama nutartis yra formali, be analizės, be konkretumo. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Įvertinus išdėstytą, bei pirmosios instancijos teismo išdėstytas aplinkybes dėl apelianto skundo pagrįstumo, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje netinkamai buvo išanalizuotos bylos aplinkybės.

Apeliantė taip pat nurodo, kad jos naudai yra nustatytas uzufruktas gyventi ginčo bute. Tačiau šie apeliantės teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti. Nors ir prie skundo pridėtoje nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartyje yra aptarta apeliantės teisė gyventi ginčo bute iki gyvos galvos, tačiau šios teisės nei apeliantė, nei šio buto pirkėjas neįregistravo viešajame registre. Pažymėtina, kad CK 4.147 str. 2 d. numato, kad iš uzufrukto kylančios teisės į daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus uzufruktą, išskyrus atvejus, kai uzufruktą nustato įstatymas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija duomenų apie nuosavybės bei kitas teises apie butą esantį (duomenys neskelbtini), nėra jokių įrašų apie šiuo metu egzistuojančias bent kokias M. S. teises į šį butą.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.

Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                         Alvydas Barkauskas