Baudžiamoji byla Nr. 1-1061-899/2018

                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10829-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.14.1.1; 1.2.14.12.1; 2.1.15.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2

(S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas B. V.,

sekretoriaujant L. P.,

dalyvaujant prokurorei I. Z. - S.,

kaltinamajam M. A., jo gynėjai advokatei L. M.,

kaltinamajam M. A., jo gynėjai advokatei J. Š.,

nukentėjusiajam T. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2014-12-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių; 2) 2015-03-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams; ši bausmė subendrinta su 2014-12-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje;

M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ta pati, teistas: 1) 2010-05-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2010-06-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-11-16 nutartimi ši bausmė subendrinta su 2010-05-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-03-07 nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą; 3) 2011-10-21 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-20 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę; 4) 2015-12-14 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 5) 2017-03-27 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-21 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

M. A. 2018-03-05, laikotarpyje nuo 18.30 iki 22.00 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš garaže buvusios spintos pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. L. priklausantį turtą - dėžutę su 1 000 eurų grynųjų pinigų, taip padarė T. L. 1 000 eurų turtinę žalą.

M. A. 2018-03-07 apie 14.00 val. iš M. A. Š., bute adresu (duomenys neskelbtini), įgijo svetimą – T. L. priklausantį turtą – 650 eurų, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu – pavogtas iš T. L., ir jį realizavo nenustatytu būdu.

Kaltinamasis M. A. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tai vyko kovo 5 d. Jam paskambino jo antros kartos pusbrolis T. L. ir pakvietė atvažiuoti atsigerti alaus. Su jo broliu A. L. išgėrinėjo, eigoje T. pasikvietė parodyti kokį traktorių nusipirko, parodė, kad turi pinigus. Tuo metu net negalėjo pagalvoti, kad taip pasielgs, nes neturėjo tokių minčių. Paskui toliau išgėrinėjo. Apie aštuntą valandą T. žmona juos išvarė iš pirties. Nuėjo pas motiną, pabuvo ten apie dešimt minučių. Paskui jam paskambino, kad atsirado mašina, kas parveš į Š.. Jam susišvietė nueiti ir paimti pinigus. Pinigai – 1 000 eurų buvo garaže spintelėje, adresu (duomenys neskelbtini), juos paėmė. Jo imančio pinigus niekas nematė. Pinigus paėmė būdamas neblaivus, alkoholis įtakojo jo elgesį, blaivus pinigų nebūtų paėmęs. Vėliau susipyko su drauge, ji išvažiavo, užrakindama jį. Ryte atsikėlęs rado raktą ir išėjo į kazino, ten išleido 350 eurų. Kitą dieną paskambino M. ir pakvietė atvažiuoti pas jį, kad pasitartų. M. padavė 650 eurų, kad paduotų T. pinigus. Jam pačiam buvo gėda. Atvykusiam broliui sakė ką daryti, kaip pinigus paduoti T.. Jam aplinkybių neaiškino, kaip paėmė pinigus, tik pasakė, kad pinigai yra pas jį. Brolis suprato, kad jis pagrobė T. pinigus. M. turėjo grąžinti T. pinigus - padėti į tą pačią vietą. Brolis išvažiavo, sakė paduos pinigus, bet užbaliavojo ir juos išleido. Sutinka žalą atlyginti vienas, kaip asmuo, įvykdęs vagystę. Susitartų su broliu. Su drauge turi mažametį vaiką, bet supranta, kad tai nepasiteisinimas. Tuo metu trūko pinigų, šiuo metu jų užtenka pragyventi. Iki tol du kartus teistas už vagystes. Vis alkoholis pakiša koją. Labai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašo nukentėjusiojo.

Kaltinamasis M. A. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tiksliai datos nepamena, bet kad pinigai buvo dingę iš T. L., žinojo, jam pasakė pats T. L., sakė, kad dingo 1 000 eurų, dar jam padėjo jų ieškoti. Minties, kad brolis taip galėtų padaryti, nebuvo. M. A. jam paskambino, sakė „atvažiuok, reikia pakalbėti“. Galėjo būti, kad kovo 7 d. apie antrą valandą sutarė su broliu susitikti. Nuvažiavo pas jį, M. sakė „yra toks dalykas, kad aš paėmiau tuos pinigus, reikia galvoti, kaip juos padėti“, taip pat sakė „aš tau galiu juos paduoti, grįžęs kažkaip nunešk juos padėti“. Brolis padavė jam 650 eurų, be to, sakė, kad buvo kazino ir kitus pinigus išleido. Suprato, kad M. įvykdė vagystę. Važiuojant namo su pinigais, nežino kas jam užėjo, nebuvo girtas, bet tuo metu pasirodė, kad jam labiau reikia pinigų. Tuomet su draugu nuvažiavo į barą už Šiaulių ir pradėjo leisti pinigus, gal dar pametė. Ryte blogai jautėsi, suprato, kad sau kenkia, nebežinojo ką daryti, kam pasakyti. Taip gavosi, kad pinigus išleido. Atsiprašo nukentėjusiojo, įsipareigoja žalą jam atlyginti. Ateityje žada nusikaltimų nebedaryti, įsidarbinti.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes M. A. ir M. A. nėra kaltinai labai sunkių nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjos, nukentėjusysis ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, M. A. ir M. A. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti  įrodymai:

- 2018-03-07 protokolas - pranešimas, kuriame T. L. nurodė, kad 2018-03-05 apie 22.00 val. po pažįstamų apsilankymo pasigedo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), spintoje pasidėtų 1 000 eurų (b. l. 4-5);

- 2018-03-07 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė, apžiūros metu niekas nepaimta (b. l. 14-19);

- nukentėjusiojo T. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-03-05 apie 16.00 val. pas jį į svečius adresu (duomenys neskelbtini), atvyko jo brolis A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, ir jo antros kartos pusbrolis M. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus jie turėjo eiti į pirtį išsimaudyti. Prieš pirtį nutarė nusipirkti alkoholinių gėrimų. Nuėjo iki savo garažo iš spintos paimti grynųjų pinigų, kad paduoti kaimynui, kuris nuvyks iki parduotuvės. Pinigus laikė permatomoje keturkampėje maisto dėžutėje. Garažas stovi prie nuosavo namo jo kieme, nerakinamas. Imant pinigus iš spintos, šalia jo buvo jo brolis A. L. ir M. A.. Abu jie matė, kad spintoje jis laiko grynuosius pinigus. Kaimynas tuo metu buvo pas save namuose ir jo šalia nebuvo, todėl jo  neįtaria. Iš spintos paėmė 50 eurų nominalą, o likusius pinigus - tai buvo 1 000 eurų, padėjo atgal į spintą. Dėdamas atgal pinigus jis dar pajuokavo, sakydamas A. L. ir M. A., kad jei dings pinigai, žinos ką įtarti. Jie abu nusijuokė ir jie visi trys išėjo iš garažo. Jie visi nuėjo iki kaimyno ir jis juos pavežė iki parduotuvės. Grįžę jie ėjo maudytis į pirtį. Į garažą pats nebeėjo. Pirtyje jis, jo brolis A. ir M. A.maudėsi, vartojo alkoholius gėrimus. Apie 19.00 val. nuėjo po pirties miegoti, o A. L.su M. A. liko dar pirtyje. Žmona A. L. jam pasakė, kad jo brolis A. L.su M. A. išvyko apie 20.00 val., nes ji atėjusi į pirtį tokiu laiku nieko neberado ir išjungusi šviesas išėjo iš pirties lauk. Pamiegojęs apie 22.00 val. atsikėlė  ir nuėjęs į savo garažą spintoje pasigedo visos dėžutės su joje laikytais 1 000 eurų (pinigai buvo 1 kupiūra 500 eurų,  1 kupiūra 200 eurų ir  3 kupiūros po 100 eurų). Kad spintoje laikė maisto dėžutę su 1 000 eurų, žinojo tik A. L. ir M. A., nes jie tą vakarą pamatė, kaip jis ėmė pinigus iš spintos, daugiau niekas iš artimųjų apie tuos pinigus nežinojo. Prie minėto garažo yra pririštas didelis šuo, todėl svetimi tikrai negalėjo pavogti. Kitą dieną paskambinus M. A. ir pradėjus klausinėti apie pinigus, M. A. pradėjo jo vengti, keistai elgtis, nors aiškino, kad pinigų tikrai nevogė. Jam žinoma, kad M. A. tą naktį po pirties važinėjosi po (duomenys neskelbtini) su taksi automobiliu, nors tą vakarą pinigų neturėjo ir gėrimus pirko jis. Kitą dieną taip pat buvo susitikęs su broliu A. L.ir jo klausė apie pinigus, jis aiškino, kad neėmė. Jo brolis nurodė, kad M. A. neturi pinigų, savo telefoną yra užstatęs lombarde, taip pat lošia azartinius žaidimus. Yra labiau linkęs manyti, kad pinigus pavogė M. A., o ne jo brolis A., nes M. A. vengimas bendrauti jam sukėlė įtarimų. Prašo policijos surasti jo pinigus ir kaltus asmenis nubausti įstatymų numatyta tvarka. Reiškia civilinį ieškinį 1 000 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 23-29).

- liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vyru T. L. ir vaikais. 2018-03-05 apie 8.30 val. ji du mažamečius vaikus nuvežė į vaikų darželį (duomenys neskelbtini) mieste ir pasiliko mieste. Kai ji ryte su vaikais išvyko, namuose pasiliko vyras T. L.. Į namus su vaikais ji grįžo apie 17.30 val. ir pastebėjo, kad iš namo išėjo jos vyras ir M. A.. Jie abu buvo neblaivūs. Išėję iš namo jie nuėjo į kieme esančią pirtį, kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkur apie 18.30 val., tikslaus laiko neatsimena, T. L. iš pirties atėjo į namą, o ji tuo metu nuėjo pažiūrėti į pirtį. Pirtyje prie stalo sėdėjo M. A., M. A. ir A. L.. Jie buvo visi gerokai apgirtę. Ji jiems pasakė, kad T. L. nuėjo miegoti ir kad jie eitų į savo namus. Po to ji pirtyje išjungė šviesą ir jie visi išėjo iš pirties pastato ir nuėjo per kiemą. Ji sugrįžo į namą. Kažkur po 5 minučių į namus pas ją užėjo A. L. ir paklausė kelintą valandą yra autobusas į (duomenys neskelbtini). Ji jam pasakė, kada turi būti autobusas ir jis išėjo. Kiek ji suprato, A. L. nuėjo pas savo brolį T. L., kuris gyvena kieme esančiame name. Vakare, apie 20.00 val. prabudo jos vyras T. L. ir pasakė, kad M. A. ir A. L. matė kur jis garaže laiko pinigus, jis nuėjo į garažą. T. L. netrukus grįžo iš garažo ir pasakė, kad spintoje nebėra dėžutės, kurioje buvo 1 000 eurų. T. L. po to paskambino savo broliui A. L. ir paklausė jo, ar jis (T. L.) pinigus pasidėjo garaže esančioje spintoje. Brolis jam patvirtino, kad jis matė kaip T. dėžutę su pinigais  padėjo į garaže esančią spintą. T. L. dar garaže visur apžiūrėjo, tačiau dėžutės su pinigais nerado. Kad vyras laikė garaže pinigus, ji nežinojo. Apie tai T. jai nebuvo sakęs ir ji nežinojo. Jos manymu, pinigus iš garaže esančios spintos galėjo pavogti M. ir M. A. arba kuris vienas iš jų. M. A. dažnai ateidavo pas jos vyrą, kažką dirbdavo garaže. M. anksčiau taip pat pas jos vyrą dažnai ateidavo, tačiau paskutiniu metu apie 1,5 metų laiko jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir pas jos vyrą atvyksta rečiau. Po pinigų pasigedimo jos vyras T. bandė susisiekti su M. A., tačiau jis vengė bendrauti. Telefonu vyrui pasakė, kad jis jo pinigų nepavogė. Jos manymu, M. A. galėjo savo broliui M. A. pasakyti, kur jos vyras garaže laiko pinigus, o po to jie abu kartu ar kuris nors vienas galėjo iš garažo pavogti jos vyro pinigus. Kad būtent M. A. ar M. A. pavogė pinigus, ji tvirtinti negali, tai tik jos įtarimas, nes ji mano, kad svetimas žmogus tikrai iš garažo pinigų pavogti negalėjo. Garažo durys nerakinamos. Prie garažo durų voljere yra rotveilerio veislės šuo.  Ar šuo lojo, kai iš pirties išėjo vyro brolis ir A., ji pasakyti negali, nes neatkreipė į tai dėmesio. Ji nepastebėjo, kad kas nors būtų praėjęs pro kiemą į garažo patalpas. Vėliau išsiaiškino, kad M. A. po tos dienos, kai vyras pasigedo pinigų, važinėjo su taksi, kad su taksi iš (duomenys neskelbtini) kaimo pasiėmė savo brolį M. ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jai tai sukėlė įtariamus, nes prieš tai M. ir M. A. skundėsi, kad neturi pinigų. Dėl pinigų vagystės ji įtaria M. ir M. A. (b. l. 41-43).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo M. A. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai papasakojant faktines aplinkybes, kito kaltinamojo M. A. duoti paaiškinimai, nukentėjusiojo T. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie jo atžvilgiu įvykdytus neteisėtus veiksmus, liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog M. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykdė vagystę, t. y. 2018-03-05, laikotarpyje nuo 18.30 iki 22.00 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš garaže buvusios spintos pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. L. priklausantį turtą -  dėžutę su 1 000 eurų grynųjų pinigų, taip padarė T. L. 1 000 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. A. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.

Be to, kaltinamojo M. A. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai papasakojant faktines aplinkybes, kito kaltinamojo M. A. duoti paaiškinimai, nukentėjusiojo T. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie jo atžvilgiu įvykdytus neteisėtus veiksmus, liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog M. A. 2018-03-07 apie 14.00 val. iš M. A. Š., bute adresu (duomenys neskelbtini) įgijo svetimą – T. L. priklausantį turtą – 650 eurų, žinodamas, kad tas turtas gautas būtent nusikalstamu būdu – pavogtas iš T. L., ir jį realizavo nenustatytu būdu. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. A. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 189 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

M. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 2 kartus teistas (b. l. 60-62). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 63-67), dirbantis. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. A., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino visiškai, itin neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, yra jauno amžiaus, dirbantis. Jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų. Kitos, itin neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p.) bei baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam T. L. visą padarytą turtinę žalą (LR BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).

M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102-104) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

M. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 5 kartus teistas (b. l. 75-80). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 81-85), nedirbantis (b. l. 86), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 87). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. A., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino visiškai, itin neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, yra jauno amžiaus. Jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų. Kitos, itin neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos pateiktu išaiškinimu 2010-01-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-6/2010, M. A. baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 67 str. 2 d. 5 p. (nemokami darbai), neskirtina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis T. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 44). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis minėtą turtinę žalą patyrė dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo M. A. veiksmų, pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš M. A. nukentėjusiojo T. L. naudai priteistina 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Prokurorės 2018-05-08 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. A. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 1 000 Eur sumai, laikomas AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 127-128) pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimas (realiai jam atlyginta visa padaryta turtinė žala).

Prokurorės 2018-05-08 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. A. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 1 000 Eur sumai, laikomas AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 124-125). Kadangi byloje nustatyta, jog svetimo turto pagrobimą įvykdė tik vienas M. A., laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. A. naikintinas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

M. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. A. nustatyti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą M. A. atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti M. A. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam T. L. visą padarytą turtinę žalą.

M. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

M. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. A. nustatyti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą M. A. atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo T. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti T. L. iš M. A. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. A. turtui – piniginėms lėšoms 1 000 Eur sumai, laikomoms banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti atlyginus nukentėjusiajam T. L. visą padarytą turtinę žalą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. A. turtui - piniginėms lėšoms - 1 000 Eur sumai, laikomoms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), - panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 14 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                          B. V.