Administracinė byla Nr.I-3019-402/2015

                                                                                                       Proceso Nr. 3-61-3-02242-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74

(S)

                          KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                                                   S P R E N D I M A S       

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2015 m. spalio 19 d.

                                                                        Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui S. B. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas savo skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 1-2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, kuriame buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Kamera, kurioje kalėjo buvo antisanitarinės būklės. Tvirtino, kad minėtos kalinimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą, pareiškėjas patyrė dvasinius skausmus ir fizinius nepatogumus. Atsakovo veiksmus vertina kaip pažeidžiančius Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino šio straipsnio pažeidimui konstatuoti. Neturtinę žalą vertina 8 000 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovo atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas (toliau tekste – Lukiškių TI) atsiliepime į skundą (b.l. 12-17) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio galėjo būti laikomas mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto patalpose, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Nurodė, kad Lukiškių TI stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji netinkamomis (mažesnio ploto) būtų kuo trumpiau, atsiradus galimybei suimtieji ir nuteistieji perkeliami į kitas kameras. Pažymėjo, kad Lukiškių TI administracija nuteistiesiems ir suimtiesiems sudaro sąlygas naudotis pasivaikščiojimo kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta televizija, taip pat socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita, atsakovo neteisėti veiksmai ir žala neįrodyti, todėl jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat  prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas į Lukiškių TI pirmą kartą buvo etapuotas 2011-01-11 ir buvo laikyta iki 2011-04-09, taip pat buvo kalinamas ir tam tikrais laikotarpiais 2014 m., 2015 m. (b.l. 12-13), tačiau pareiškėjas skunde (b.l. 1-2) nurodė, jog iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. jam kalint Lukiškių TI netinkamomis sąlygomis, t.y. perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Pareiškėjas nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino šio straipsnio nuostatoms. Tačiau teismas pažymi, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽŽT) yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Scordino prieš Italiją).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimus dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Lukiškių TI pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į Tardymo izoliatoriaus administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Lukiškių TI administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog galimų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Teismas daro išvadą, jog pareiškėjas visą ginčo laikotarpį ( nuo 2011-01-11 iki 2011-04-09) žinojo arba turėjo galimybių sužinoti apie savo teisių pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2015-04-18 (b.l. 4), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį ( CK 1.126 str. 2 d.), yra pagrindas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą minėtu  laikotarpiu, taikyti senatį ir tuo pagrindu skundą atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Konkrečiu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl skundas atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                    Natalja Zelionkienė