| Civilinė byla Nr. e2-40-1148/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02125-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.4.2.10; 2.1.2.5. |
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 18 d.
Šilutė
n u s t a t ė :
1. ieškovai 2018 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: įpareigoti valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ panaikinti įrašą, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VĮ „Turto bankas“; panaikinti 2018 m. birželio 14 d. Šilutės žemės ūkio mokyklos ir VĮ „Turto bankas“ perdavimo – priėmimo akto Nr. A6-339(l5.35-21) dalį, kuria Šilutės žemės ūkio mokykla perdavė patikėjimo teisę į pastatą VĮ „Turto bankas“; panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.6.3 punkto dalį, kuria nurodytas ūkinis pastatas įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą.
2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino Šilutės rajono mero 1996 m. spalio 18 d. potvarkį Nr. 731 „Dėl pastatų teisinio registravimo“ neteisėtu pagrindu pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistravimui Lietuvos Respublikos vardu ir jį panaikino. Be to, teismas panaikino 2018 m. birželio 4 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. A6-339(l5.35-21) dalį dėl pastato perdavimo iš Šilutės žemės ūkio mokyklos VĮ „Turto bankas“ patikėjimo teise. Taip pat teismas panaikino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.6.3 punkto dalį, kuria pastatas įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą.
4. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų kasacinį skundą, 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą ir Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Tauragės apylinkės teismui. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikino Šilutės rajono mero 1996 m. spalio 18 d. potvarkį Nr. 731, nors toks reikalavimas byloje nepareikštas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti dėl nepareikšto reikalavimo, t. y. dėl mero potvarkio panaikinimo, o nuspręsdamas panaikinti mero potvarkį teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Analogiškai kasacinis teismas pasisakė ir dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Be to, kasacinis teismas konstatavo, kad jeigu byloje būtų pareikštas ieškinio reikalavimas panaikinti Šilutės rajono mero potvarkį, tai kaip tinkama proceso šalis – atsakovė – turėtų būti įtraukta Šilutės rajono savivaldybė. Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad dėl ieškovų pareikšto vieno iš ieškinio reikalavimų – panaikinti Vyriausybės nutarimų dalis, kuriomis pastatas įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, – materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo šis ginčas, tiesioginis subjektas yra valstybė, todėl pagal šį reikalavimą dalyvauti byloje kaip atsakovė turėtų būti įtraukta valstybė, bet ji nėra įtraukta. Kasacinis teismas išaiškino, kad bylą iš naujo nagrinėjantis teismas turėtų, be kita ko, pasisakyti dėl nuosavybės teisių į pastatą įgijimo teisinių pagrindų bei nustatyti ir tirti aplinkybes, susijusias su šešių ieškovų nuosavybės teisių į pastatą įsigijimu (t. y. teismas turi aiškintis, kodėl šeši ieškovai, o ne kooperatyvas ar visi dvylika jo narių įgijo nuosavybės teises į statinį).
6. Ieškovai 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti įrašą, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VĮ „Turto bankas“; panaikinti 2018 m. birželio 14 d. Šilutės žemės ūkio mokyklos ir VĮ „Turto bankas“ perdavimo – priėmimo akto Nr. A6-339(l5.35-21) dalį, kuria Šilutės žemės ūkio mokykla perdavė minėtą pastatą VĮ „Turto bankas“; panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.6.3 punkto dalį, kuria nurodytas ūkinis pastatas įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą.
7. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dvylika tuometinės Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos darbuotojų, o būtent I. V., S. B., Birutė-B. Z., D. M., V. J., R. M., V. P., A. R., A. V., A. V., D. B. ir O. K. įkūrė ūkinių pastatų kooperatyvą „Lakštingala“, kuris pagal Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo galiojusią redakciją 6 straipsnį 1993 m. liepos 14 d. buvo įregistruotas Šilutės rajono valdyboje „Statyba“, registro Nr. 2/93MK. Kooperatyvo „Lakštingala“ įkūrimo tikslas buvo jo nariams pasistatyti ūkinį pastatą. Gavus visus privalomus leidimus, ūkinių pastatų kooperatyvas „Lakštingala“ pasistatė 344,93 m2 ploto bei 1802 m3 tūrio ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo padalintas į dvylika patalpų, t. y. po vieną kiekvienam kooperatyvo nariui. Kooperatyvo nariai šį pastatą statė patys, ūkio būdu iš savo lėšų, statybines medžiagas įsigydami ir iš Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos. Pastačius ūkinį pastatą, 1996 m. rugsėjo 16 d. pastatas statybų priėmimo komisijos aktu buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti ir buvo priimtas naudoti. Tokiu būdu po šio akto priėmimo, ūkinis pastatas buvo priimtas į kooperatyvo „Lakštingala“ balansą, kooperatyvo nariai naudojosi ūkinio pastato iš anksto tarp narių pasidalintomis patalpomis. 2001 m. kooperatyvo nariai bandė įregistruoti pastatą kooperatyvo vardu, nes sužinojo, kad kooperatyvo pirmininkė šio veiksmo neatliko. Kadangi trūko kelių dokumentų, pastatas tuo metu nebuvo įregistruotas. 2018 m. vasarą kooperatyvo nariai gavo informaciją, kad jiems priklausantį pastatą kažkokiu būdu Šilutės žemės ūkio mokykla perdavė VĮ „Turto bankas“. Pradedant aiškintis situaciją paaiškėjo, kad kooperatyvui priklausantis pastatas 1996 m. spalio 18 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 731 pagrindu buvo įregistruotas Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos vardu, jam buvo suteiktas unikalus Nr. 8893-3000-3185. Pažymėjo, kad minėtame mero potvarkyje, įregistruojant pastatus, buvo minimi pastatai, statyti laikotarpiu nuo 1933 m. iki 1978 m., tačiau pastatas buvo pradėtas statyti 1993 m., priimtas naudoti 1996 m. Tokių būdu, VĮ „Registrų centras“ dėl ieškovui nežinomų priežasčių ir esmės nepagrįstai įregistravo kooperatyvui „Lakštingala“ priklausantį pastatą kitos įstaigos - Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos vardu. 2018 m. birželio 14 d. Šilutės žemės ūkio mokykla (tuometinė Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokykla) perdavimo - priėmimo aktu Nr. A6-339(15.35-21) be kito turto perdavė VĮ „Turto bankas“ kooperatyvui „Lakštingala“ priklausantį pastatą, kurio dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors VĮ „Registrų centras“ įraše nurodomas pastato plotas - 393 m2 neatitinka kooperatyvo „Lakštingala“ statyto pastato plotui - 344,93 m2, tačiau tai yra vienas ir tas pats pastatas ir jo realus plotas yra toks, koks nurodomas statybų priėmimo akte, t. y. 344,93 m2. Pažymi, kad termino, per kurį nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą pagal atitinkamus teisės aktus įgijęs asmuo privalo atlikti įgytų pastatų teisinę registraciją, tuo metu galioję norminiai aktai nenumatė. Todėl neteisėtai užregistravus Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos vardu kooperatyvui „Lakštingala“ priklausantį pastatą, buvo pažeista įstatymo ginama ieškovų teisė, pateikus nuosavybės teisės įgijimo dokumentus, atlikti pastatų teisinę registraciją ir tapti jų savininkais. Kooperatyvo „Lakštingala“ nuosavybė buvo paimta neteisėtai, nesivadovaujant jokiais teisės aktais, tikėtina, kad dėl aplaidaus darbuotojų pareigų atlikimo, todėl ši neteisybė turėtų būti atstatyta. Nurodo, kad taip pat dėl ginčo pastato yra priimti ir kiti teisės aktai, o būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-11 nutarimas Nr. 163 ,,Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-02-07 nutarimas Nr. 135 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. 2018 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 135, šio nutarimo 2.6.3 punkte ginčo pastatas įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Nors ieškovų nuomone, reikalavimas panaikinti nutarimo minėtą punktą yra išvestinis, tačiau siekiant išvengti galimybės ginčyti galimai teigiamą teismo sprendimą formaliais klausimais, ieškovai prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario mėn. 11 nutarimo Nr. 163 ,,Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 135 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. 2.6.3 punkto dalį, kuriuo ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 393,00 kv. m, (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Pažymi, kad ginčo pastato teisėti savininkai yra ieškovai, kurie ginčo pastatą pasistatė teisėtai, turėdami visus leidimus, jų nuosavybės teisė nebuvo niekur nuginčyta, jų pastatytas pastatas niekuomet nebuvo pripažintas bešeimininkiu, todėl VĮ „Registrų centras“ neteisėtai įregistravo Valstybės nuosavybės teisę į ginčo pastatą. Valstybė perduodama ginčo pastatą aukcionui iš esmės atliko vienašalį sandorį ir perduodama savo neegzistuojančią teisę kitam savo įgaliotam asmeniui, pažeidė pagrindinius sandorio principus, todėl mano, kad Vyriausybės nutarimas dėl ginčo pastato perdavimo viešajam aukcionui, turėtų būti panaikinamas.
8. Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad iš ieškovų teismui pateikto patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovai nenurodo konkretaus reikalavimo Šilutės rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu, nepaisant to, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos procesinė padėtis šioje byloje - atsakovas. Nėra aišku, kokius materialinius - reikalavimus ieškovai reiškia Šilutės rajono savivaldybės administracijai. Ieškovai savo procesiniame dokumente nurodo, kad kooperatyvui „Lakštingala“ priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybės mero 1996 m. spalio 18 d. potvarkio Nr. 731 pagrindu buvo įregistruotas Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos vardu ir nurodo, kad šiame Mero potvarkyje, „registruojant pastatus, buvo minimi pastatai, statyti laikotarpiu nuo 1933 metų iki 1978 metų, tačiau kaip matyti iš paties registro įrašo bei faktinių aplinkybių kooperatyvui „ Lakštingala“ priklausantis pastatas buvo pradėtas statyti 1993 m., priimtas naudoti 1996 m.“ Šis argumentas įrašytas patikslintame ieškinyje, nurodant bylos aplinkybes, bet konkretus reikalavimas dėl minėto Mero potvarkio nepareikštas. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovai pateiktame teismui patikslintame ieškinyje nesuformulavo tikslaus ieškinio reikalavimo (dalyko), nėra aišku, kokiais būdais ieškovai prašo teismo apginti jų pažeistas teises, neaišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą.
9. Atsakovo VĮ „Turto bankas“ atstovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei, kad pateiktas ieškovų ieškinys yra nepagrįstas ir pateiktas praleidus senaties terminą, todėl yra atmestinas. Nurodė, kad ieškovai, prašydami panaikinti registro įrašą, yra praleidę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąjį ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad ginčas dėl daiktinės teisės į kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą yra civilinis teisinis ginčas, kuriam taikomi bendrieji ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistravo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, tai asmenys, ginčijantys tokio savininko teises, pasirenka daiktinės teisės gynimo būdą pagal Civilinio kodekso normas ir šių normų įgyvendinimo tvarką bei sąlygas. Šiuo atveju iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ginčo turto nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistruotos 2005 m. rugpjūčio 1 d. savivaldybės mero potvarkio pagrindu. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, tai ieškovai nuo daiktinių teisių įregistravimo viešame registre ne tik kad galėjo, bet ir turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę. Pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, kai kyla asmenų ginčas dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iš ginčo šalių negali teisintis nežinojusi nekilnojamojo turto registro duomenų. Taigi, ieškovai jau nuo 2005 m. turėjo ir galėjo sužinoti, kad nuosavybės teisė į ginčo turtą įregistruota Lietuvos Respublikos vardu, ir kokiu pagrindu ši registracija atlikta. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad teisė reikšti ieškinį dėl tokiu būdu įgytos ir įregistruotos daiktinės teisės pasibaigė 2015 m. rugpjūčio 1 d. Taip pat nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai žinojo apie savo teisių pažeidimą, bet per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, nesant svarbių priežasčių, nesikreipė teisminės gynybos, todėl toks aplaidus ir nerūpestingas elgesys tiek suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Akcentuoja, kad ieškovai dar 2001 m. ėmėsi veiksmų t. y. bandė užregistruoti nuosavybės teises į ginčo objektu esantį turtą, tačiau, kaip nurodyta ieškinyje, pritrūkus kelių dokumentų, nebuvo atlikta privaloma turto registracija, ir daugiau jokių aktyvių veiksmų nebuvo imtasi, siekiant tinkamo nuosavybės teisių įforminimo. Ieškovai puikiai žinojo, kad privalo užregistruoti nuosavybės teises įstatymų nustatyta tvarka ir buvo pradėję minėtas procedūras, tačiau dėl pačių ieškovų nerūpestingų ir aplaidžių veiksmų turto registracijos procedūros nebuvo užbaigtos. Pažymi, kad šiuo atveju yra praleistas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas. Nepaisant to, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, atsakovas papildomai nurodo argumentus, patvirtinančius dėl ko ieškovų reikalavimas įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti ginčo turto teisinę registraciją yra nepagrįstas. Pastebi, kad kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, ginčo turtas Kooperatyvui „Lakštingala“ nuosavybės teise niekada nepriklausė. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 1-165 „Dėl Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymo taikymo tvarkos“ 1 dalimi, kuri nustatė, jog veikiantys kooperatyvai bei jų sąjungos (asociacijos) turėjo pakeisti ir perregistruoti savo įstatus ir pertvarkyti veiklą pagal Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymą iki 1993 m. spalio 1 dienos, kooperatyvas „Lakštingala“ perregistruotas nebuvo, todėl turtas tapo valstybės nuosavybe. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Ginčo turtas baigtas statyti 1993 m. kaip valstybės nuosavybė. Ginčo turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento ginčo turtas išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju ginčo turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe. Be to, neįregistravus nuosavybės teisės į ginčo objektu esantį turtą, tokiu turtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka disponuoja vietos savivaldybė. Tai reiškia, kad Šilutės rajono savivaldybės valdytojas turėjo teisę ir pareigą priimti sprendimą dėl tokio turto likimo (nes, kaip minėta nuosavybės teisė į jį nebuvo įregistruota). Tuo pagrindu Šilutės rajono meras 1996 m. spalio 18 d. potvarkiu Nr. 731 ginčo objektu esantis turtas buvo perduotas Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, tuo pagrindu buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į ginčo objektu esantį turtą, kuris vėliau patikėjimo teise buvo valdomas Šilutės rajono žemės ūkio mokyklos (juridinio asmens kodas 190965375), esančiai adresu Mokyklos g. 3, Pagrynių k., Šilutės r. sav., ir gražintas VĮ „Turto bankas“ 2018 m. birželio 14 d. Šilutės žemės ūkio mokyklos bei VĮ „Turto bankas“ Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo akto Nr. A6-339 (15.35-21) pagrindu. Pažymi, jog šiuo atveju ginčo turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Ieškovai pateiktu ieškiniu taip pat prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.6.3 punkto dalį, kuriuo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Pažymi, kad, kaip nurodyta ieškinyje, ieškovai apie priimtą Vyriausybės nutarimą sužinojo 2018 m. vasarą, tad terminas skundui paduoti vėliausiai baigėsi atitinkamai 2018 rugsėjo mėn. Šiuo atveju teismui ieškinys pateiktas 2018 m. lapkričio 25 d., tad akivaizdu, jog yra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti. Ieškovai kreipėsi į teismą, praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą, todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Šiuo atveju ieškovų pasyvus elgesys iš esmės lėmė apskundimo termino praleidimą. Tai yra subjektyvi aplinkybė, o objektyvių aplinkybių, pateisinančių tokį elgesį, byloje nenurodoma.
10. Atsakovo VĮ „Registrų centras“ atstovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. 50/132507), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - Ūkinis pastatas), nuo 1994 m. spalio 28 d. įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai pagal 1994 m. spalio 27 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkį Nr. 336, kuris pakeistas 1996 m. spalio 18 d. Savivaldybės mero potvarkiu Nr. 731 „Dėl pastatų teisinio registravimo“. Iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo įregistruota valstybės nuosavybė patikėjimo teisė Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklai, kodas 190978440. Kooperatyvo „Lakštingala“ pirmininkė R. V. D. pateikė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Klaipėdos filialui (teisių perėmėjas - Registrų centras) 2001 m. gegužės 31 d. prašymą atlikti ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir sudaryti kadastro duomenų bylą. Ūkinis pastatas kooperatyvo „Lakštingala“ vardu Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Pažymi, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, kooperatyvas „Lakštingala“ nebuvo perregistruotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. I-165 „Dėl Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymo taikymo tvarkos“ 1 dalimi, kuri nustatė, jog veikiantys kooperatyvai bei jų sąjungos (asociacijos) turėjo pakeisti ir perregistruoti savo įstatus ir pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymą iki 1993 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registre nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 328 „Dėl Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos reorganizavimo“ ir 1996 m. spalio 18 d. Savivaldybės mero potvarkio Nr. 731 pagrindu patikėjimo teisė į Ūkinį pastatą perregistruota Šilutės žemės ūkio mokyklai (dabar Šilutės profesinio mokymo centras). Nuo 2018 m. birželio 22 d. pagal 2015 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“, 2018 m. vasario 7 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimą Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2018 m. birželio 4 d. Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Priėmimo - perdavimo aktą Nr. A6-339(15.35-21) Nekilnojamojo turto registre į Ūkinį pastatą įregistruota VĮ „Turto bankas“ patikėjimo teisė ir vadovaujantis 2018 m. vasario 7 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 135, Ūkinį pastatą perdavė VĮ „Turto bankas“. Ieškovės O. K. atstovas advokatas Rimvidas Valančius VĮ „Registrų centras“ pateikė 2019-03-27 pretenziją / prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotas Nr. 20390533) dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės, VĮ „Turto bankas“ patikėjimo teisės į Ūkio pastatą išregistravimo. VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius (toliau - Teritorinis registratorius), išnagrinėjęs pateiktą prašymą, 2019-04-08 sprendimu Nr. SPR4-881 (14.3) prašymą atmetė vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 16 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kadangi kartu su prašymu nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis patikėjimo teisės į Ūkinį pastatą pasibaigimą. Teritorinis registratorius sprendime nurodė, kad tik išregistravus VĮ „Turto bankas“ įregistruotą patikėjimo teisę į Ūkinį pastatą galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių išregistravimo. Ieškovės O. K. atstovas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pateikė VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau - Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. skundą dėl Teritorinio registratoriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. SPR4-881 panaikinimo. Komisija, išnagrinėjusi skundą, priėmė 2019 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. CSPR- 179 palikti galioti sprendimą Nr. SPR4-881. Komisija nurodė, kad kartu su 2019 m. kovo 27 d. pretenzija / prašymu nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad patikėjimo teisės į Ūkinį pastatą įregistravimo pagrindai yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka ar patikėtinis yra pasikeitęs, todėl Komisija sutiko su teritorinio registratoriaus išvada, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išregistruoti patikėjimo teisę į Ūkinį pastatą nebuvo. Komisijos sprendimas nebuvo apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nustatyta tvarka ir yra galiojantis. Susipažinus su 2021 m. rugpjūčio 12 d. patikslinto ieškinio reikalavimais matyti, kad ieškovai teikia teismui nagrinėti tuos pačius reikalavimus, kaip ir anksčiau (išskyrus bylinėjimosi išlaidų priteisimą), tik pakeitė Šilutės rajono savivaldybės administracijos procesinę padėtį iš „trečiasis asmuo“ į „atsakovas“ ir įtraukė į procesą trečiaisiais asmenimis buvusius kooperatyvo „Lakštingala“ narius. Ieškovai ieškiniu neginčija jokių konkrečių Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo (Registrų centro teritorinio padalinio) priimtų sprendimų, įformintų raštu ar įrašu, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą. Ieškovai prašo „įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti įrašą, kad pastato, kuris randasi (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininką. Pažymi, kad teismui tenkinus antrąjį ir trečiąjį ieškinio reikalavimus, VĮ „Registrų centras“ ir be atskiro įpareigojimo teismo sprendimo pagrindu pakeistų duomenis Nekilnojamojo turto registre, t. y. išregistruotų ginčijamų dokumentų pagrindu 2018 m. birželio 22 d. įrašytus Ūkinio pastato registro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas), nes duomenų keitimas yra išvestinis dalykas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo / įrašymo pagrindas. Atkreipia dėmesį į tai, kad bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus (tame tarpe - viešojo administravimo subjektus), nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti. Mano, kad yra visi teisiniai pagrindai bylą dėl minėto reikalavimo nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Papildomai nurodo, kad ieškovai nesuformulavo konkretaus reikalavimo dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtų sprendimų, o tik reiškia įpareigojančio pobūdžio reikalavimą, todėl kad jei ieškovai nesutinka su Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 50/132507 1996-10-18 Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 731 bei 1994-10-27 Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 336 pagrindu atlikta Ūkinio pastato teisine registracija, ieškovai turėtų ginčyti šią registraciją. Pažymi, kad 1996 m. spalio 18 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 731, kuris pakeitė 1994 m. spalio 27 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkį Nr. 336, pagrindu atliktos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių ir Šilutės profesinio mokymo centro (Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos) patikėjimo teisių į Ūkinį statinį registracijos ginčijimui yra suėjęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintas naikinamasis 10 metų terminas. Papildomai nurodo, kad ieškovai jau seniai yra praleidę įstatymų nustatytus terminus Ūkinio pastato teisinei registracijai.
11. Ieškovas S. B. teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad savivaldybės pastatai perduoti VĮ „Turto bankas“ pagal statymo metus, kadangi jų pastatas negalėjo būti perduotas, nes jis buvo pastatytas 1993-1994 m. Prašo grąžinti pastatus teisėtiems savininkams (ieškovams). Papildomai nurodė, kad ūkinį pastatą statė ieškovai ir tretieji asmenys. Ūkinis pastatas buvo statomas, po to kai buvo gautas leidimas statybai ir buvo nuspręsta pastatyti 3 pastatus. Pirmą pastatą pastatė mokykla iš mokyklos lėšų ir po to kai, atėjus nepriklausomybei, neliko lėšų kito pastato statybai, buvo įkurtas kooperatyvas „Lakštingala“. Statant pastatą, buvo statoma bendromis statytojų lėšomis. Ūkinį pastatą savo lėšomis statė 12 žmonių. Pažymi, kad yra likę statybinių medžiagų pirkimo dokumentai. 1993 m. buvo priimtas Seimo nutarimas, kad kooperatyvai turi būti perregistruoti ir nežino ar kooperatyvas „Lakštingala“ buvo perregistruotas. Nežino ar tas asmuo, kuris tvarkė kooperatyvo dokumentus šiuo metu yra gyvas, niekas jo kontaktų neturi. Pastatas buvo pastatytas ir naudojamas pagal paskirtį. Pastatas nebuvo įregistruotas, kadangi buvo suklysta nurodant statinio kvadratūrą. Pažymėjo, kad ta moteris, kuri tvarkė dokumentus dėl pastato pridavimo išvyko į užsienį ir perdavė turėtus dokumentus mokyklai. Nežinojo, kad pastatas buvo perduotas mokyklai. Pastatą ieškovai valdė visą laiką nuo pasistatymo ir valdo iki šiol. Maždaug 2018 metais sužinojo, kad pastatas buvo perduotas VĮ „Turto bankas“. Niekas jų (ieškovų) dėl pastato perdavimo neperspėjo ir niekas jų pastato neinventorizavo. Mano, kad buvo atvykęs VĮ „Turto bankas“ atstovas apžiūrėti pastato, kadangi, rado jiems paliktus lapelius su informacija, kad jie gali nuomotis pastatą arba jį pirkti. 2001 m. buvo pradėtos statinio registracijos procedūros, jos nebuvo pabaigtos, kadangi gavosi skaičiavimo klaida. Kad registracija nepabaigta iš ieškovų niekas nežinojo. Kol vyko teismai, buvo sustabdytas pastato pardavimas. Papildomai nurodė, kad ieškovai moka visus komunalinius ūkinio pastato mokesčius. Yra įvestas skaitiklis pagrindinis ir dar skaitikliai kiekvienoje pastato dalyje, kiekvienas savininkas moka mokesčius. Yra sudaryta sutartis su bendrove „Šilutės vandenys“. Ant vandentiekio jiems siunčiamų mokėjimo pranešimų yra nurodytos ieškovų pavardės, kaip vartotojų.
12. Ieškovė O. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tikisi prisiteisti sunaudotus pinigus statant ūkinį pastatą, kurį patys statė.
13. Ieįkovė R. M. prašo patikslintą ieškinį tenkinti.
14. Ieškovų atstovas advokatas Egidijus Vilkys teismo posėdžio metu nurodė, kad 1993 m. gegužės 10 d., 12 tuometinių Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos darbuotojų įkūrė ūkinių pastatų kooperatyvą „Lakštingala“ pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Įkūrimo tikslas buvo jo nariams pasistatyti ūkinį pastatą. Gavus visus privalomus leidimus jie pasistatė 344,93 m2 ploto bei 1802 m3 tūrio ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastatas buvo padalintas į 12 patalpų, kiekvienam nariui. Pasistatė ūkinį pastatą patys iš savo lėšų, pirko statybines medžiagas, be to medžiagas įsigijo ir iš Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos. 1996 m. rugsėjo 16 d. pastatas priėmimo komisijos aktu pastatas buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti ir naudoti. Po statybų pabaigos 1996 m. nuolat į JAV išvyko gyventi kooperatyvo pirmininkė R. D.. Ieškovai bandė kooperatyvo vardu registruoti pastatą 2001 m. ir tuomet sužinojo, kad trūko dokumentų. Pastato neįregistravo, nes neatitiko dokumentuose nurodyti duomenys. Mano, kad turėjo užtekti pateiktų dokumentų. Nurodo, kad nuvykus prie ginčo objekto vizualiai yra matoma, kad ten pastatyti 2 ūkiniai pastatai. Mano, kad mero potvarkyje yra kalbama išvis ne apie tą pastatą, kuris yra ginčijamas. Nurodo, kad yra Statybos leidimai ir valstybinės komisijos priėmimo aktas, kad šiuo pastatu galima naudotis, ir mano, kad šį pastatą galima registruoti. Pažymi, kad nei Valstybei, nei VĮ „Turto bankas“ pastatas nepriklauso. Prašo patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
15. Atsakovo VĮ „Turto bankas“ atstovas D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir palaiko atsilipime išdėstytus argumentus. Prašo taikyti senaties terminą. Papildomai nurodo, kad vienas iš prašymų panaikinti įrašą VĮ „Registrų centras“, kuris yra padarytas 2005 m. rugpjūčio 1 d., ir atkreipia dėmesį, kad ieškovai kreipėsi į teismą 2018 m., todėl yra praleistas bendrasis CK numatytas 10 m. senaties terminas, kuris yra naikinamasis. Kokios subjektyvios priežastys neleido kooperatyvo nariams užbaigti ir bandyti iki galo pašalinti trūkumus ir pabaigti registraciją neaišku. Mano, kad tai ieškovų nerūpestingumas. Tuo tarpu, įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Taip pat yra praleistas ir administracinės teisenos terminas skųsti vyriausybės nutarimą. Pažymėjo, kad ieškovai pripažino, kad 2018 m. jiems buvo žinoma, kad turtą bandoma parduoti, todėl 2018 m. lapkričio mėn. tas trijų mėnesių Vyriausybės nutarimo apskundimo terminas yra jau pasibaigęs. Kad turtas registruotas Valstybės vardu 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo vieša informacija ir kiekvienas pilietis tokią informaciją gali gauti. CK numatyta, kad šalis negali nežinojimo faktu ginti savo teises. Papildomai nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ prieš perimant turtą visada jį apžiūri ir nemano, kad šiuo nagrinėjamu atveju buvo kokia išimtis, kad turtas nebuvo apžiūrėtas. Jis (atstovas) asmeniškai nevažiavo to turto apžiūrėti ir nemano, kad turto apžiūra yra labai reikšminga šiam bylos nagrinėjimui. Mano, kad teisinė bazė Lietuvoje yra tokia, kad nekilnojamojo turto registre galima pasitikrinti kieno yra nuosavybė ir to turto savininko pareiga yra registruoti jam priklausantį turtą.
16. Atsakovo VĮ „Registrų centras“ atstovė I. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo poziciją išdėstė atsiliepime. Pažymėjo, kad ieškovai ne kartą tikslino savo reikalavimus ir atsižvelgiant į Aukščiausiojo teismo nutartį tie reikalavimai nepasikeitė, turėjo būti Valstybė įtraukta atsakovu, tačiau ieškovai nesutiko. Yra reikalavimas VĮ „Registrų centras“ panaikinti įrašą, tačiau nenurodo kokius sprendimus prašo naikinti ir jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškinį tai VĮ „Registrų centras“ ir taip darytų atitinkamus pakeitimus. Nurodo, kad patys ieškovai delsė kreiptis į VĮ „Registrų centras“ įregistruoti nuosavybės teises. VĮ „Registrų centras“ registruoja duomenis pagal dokumentus. Su ieškovų reikalavimu nesutinka ir palieka tai spęsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnyje yra numatytas 10 m. terminas ginčyti registro tvarkytojo sprendimus ir mano, kad yra praleisti visi terminai. Kadastro duomenų byloje, kai buvo 2001 m. padaryti matavimai, buvo aprašomi matmenys ir buvo galimos padaromos klaidos, šiuo metu pastato buvimo vietą pagal koordinates galima nustatyti, kur yra žemės sklypas, jeigu nėra koordinačių ir neina identifikuoti pastato. Pastato koordinates nustato matininkas. Nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ atstovas nuvykęs rado ieškovus tame pastate ir bandė juos iškeldinti ir iš to sprendžia, kad tai ir yra ginčo pastatas. VĮ „Registrų centras“ pagal pateiktus dokumentus nutaria registruoti nuosavybę are ne, kai įvyko ginčo objekto teisių parleidimas taip pat buvo vertinama pagal dokumentus, į vietą registratorius niekada nevyksta. Pažymi, kad pastatas registruotas VĮ „Turto bankas“ vardu turi unikalų numerį. Ieškovų byloje pateikta kadastro duomenų byla, bei ieškovų vardu nėra tokio pastato registruoto. Ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. kv. tas pastatas yra ir buvo perduotas 1993 m., įregistruotas 1994 m. spalio 28 d. Kai 2001 m. buvo pateiktas kooperatyvo prašymas VĮ „Registrų centras“ negalėjo identifikuoti pastato, su prašymu buvo pateikta kadastro duomenų byla bei valstybės komisijos aktas; registrų tvarkytojas paaiškino, kad dokumentų duomenys neatitinka vieni kitų, subjektas kuris kreipėsi kooperatyvo vardu negalėjo kreiptis; kreipimosi dokumentai buvo saugomi 10 metų įstatymo pagrindu ir šių dokumentų šiai dienai nėra išlikę.
17. Atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovė L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimas jų atžvilgiu nėra pateiktas. Ieškovai nebuvo pateikę reikalavimo panaikinti mero potvarkį, todėl procesinė padėtis Šilutės rajono savivaldybės administracijos šiuo atveju neaiški. Papildomai nurodė, kad ieškinio pateikimo senaties terminai praleisti. Administracine tvarka nebuvo skųstas ir VĮ „Registrų centras“ sprendimas neregistruoti pastato, kuriame buvo nurodyta, kad pateikti duomenys nesutampa.
18. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) vadovavo Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklai, dabartinei Žemės ūkio mokyklai iki (duomenys neskelbtini). Kai pradėjo dirbti buvo jau pastatyti pastatai. Šis ūkinis pastatas buvo statytas Švietimo mokslo ministerijos. Kad ne ieškovai statė, jį apie tai informavo kiti mokyklos darbuotojai. Abu pastatai buvo statyti Švietimo mokslo ministerijos. Ginčo ūkinis pastatas buvo pastatytas, tada kai minėta ministerija nebefinansavo statybų. 1994 m., pradėjus vadovauti liudytojui, mokykloje vyko privatizacija, vyko atskyrimas nuo mokyklos, privatizacija vyko per Šilutės privatizavimo tarnybas. Nurodo, kad mokytoja D. bandė privatizuoti ginčo pastatą. Nutarė šį pastatą išimti iš įteisinimo ir atiduoti jį savivaldybei. Įsiteisino mokykla savo pastatus ir teikė juos ministerijai. To ūkinio pastato į mokyklos balansą netraukė. Savo pastatus mokyklos įsiteisino 1996 m. Kol savininkai nesusitvarkė savo dokumentų šis pastatas liko mokyklos balanse. Kitą pastatą susitvarkė (įsiregistravo) kiti žmonės (1994 m.) ir tai yra tų žmonių. Tie žmonės pasidarė kadastrinius matavimus ir atnešė dokumentus, kad pastatas nėra mokyklos ir jiems šį pastatą įregistravo. Apie vykusias statybas nieko nežino.
19. Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba profesinio mokymo centro pavaduotoju infrastruktūrai nuo (duomenys neskelbtini) m. pabaigos. (duomenys neskelbtini) m. buvo sujungtos mokyklos Šilutės turizmo ir žemės ūkio. Žino, iš esamų dokumentų, kad pastatas perduotas mokyklai mero potvarkiu ir vėliau buvo perduota VĮ „Turto bankas“. Pastatas iki 2018 m. jau buvo perduotas. Papildomai nurodė, kad perdavimas vysta taip - prieš perduodant, direktorius surašo įsakymą, tada komisija apžiūri pastatą, surašo apžiūros aktą, tada direktorius surašo įsakymą ir ministerijos pritarimu kreipiasi į VĮ „Turto bankas“ ir jos atstovas atvyksta apžiūri pastatą ir surašo dokumentus.
20. Liudytoja D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos balanse šis pastatas nebuvo apskaitomas ir nebuvo valdomas.
21. Tretieji asmenys I. V., A. R., A. V. teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai bei apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepimų į patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
22. Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-40-1148/2022 savo reikalavimų neturi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
23. Ieškiniu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo teisme ribas sudaro ieškinio reikalavimai, pirma, dėl pastato valstybės nuosavybės teisių teisinės registracijos įrašo panaikinimo, antra, dėl pastato perdavimo–priėmimo akto valdyti VĮ Turto bankui patikėjimo teise panaikinimo; trečia, dėl Vyriausybės nutarimų dalių, kuriomis pastatas įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, panaikinimo. Be kita ko, bylą iš naujo nagrinėjantis teismas turėtų, pasisakyti dėl nuosavybės teisių į pastatą įgijimo teisinių pagrindų bei nustatyti ir tirti aplinkybes, susijusias su šešių ieškovų nuosavybės teisių į pastatą įsigijimu (t. y. teismas turi aiškintis, kodėl šeši ieškovai, o ne kooperatyvas ar visi dvylika jo narių įgijo nuosavybės teises į statinį) (žr. ieškinio 5 p.).
Dėl pastato valstybės nuosavybės teisių teisinės registracijos įrašo panaikinimo.
24. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), nuo 1994 m. spalio 28 d. įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai pagal 1994 m. spalio 27 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkį Nr. 336, kuris pakeistas 1996 m. spalio 18 d. Savivaldybės mero potvarkiu Nr. 731 „Dėl pastatų teisinio registravimo“.
25. Ieškovai teigia, kad pastaruoju potvarkiu minėtas pastatas valstybei perduotas nebuvo, todėl negalėjo būti registruotas valstybės vardu, vėliau negalėjo būti perduotas VĮ Turto bankui.
26. Ieškovų teisė nurodyti savo reikalavimus bei patraukti atitinkamus asmenis atsakovais byloje. Tokiu būdu apsprendžiamos bylos nagrinėjimo ribos.
27. Ieškovai ieškinyje nekelia reikalavimo panaikinti 1996 m. spalio 18 d. Savivaldybės mero potvarkį Nr. 731, nors atsakove byloje, be kita ko, patraukė Šilutės rajono savivaldybės administraciją. Nesant reikalavimo minėto potvarkio panaikinimui, teismas negali savo iniciatyva spręsti dėl jo panaikinimo teisinių pagrindų, t.y. negali pasisakyti dėl to iš esmės, nes tai reikštų bylos nagrinėjimo ribų pažeidimą. Atitinkamos pozicijos laikosi kasacinis teismas minėtoje savo 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje, kuria jis Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą ir Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Tauragės apylinkės teismui (minėtos kasacinio teismo nutarties 29 p.).
28. Taigi, šiuo atveju, teismas pasisakys dėl pastato valstybės nuosavybės teisių teisinės registracijos įrašo panaikinimo, kaip vieno (pirmo) iš ieškovų pareikšto reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Kaip teisingai nurodė atsakovė VĮ Registrų centras savo atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, ieškovai ieškiniu neginčija jokių konkrečių Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtų sprendimų, įformintų raštu ar įrašu, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą. Dėl to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui tenkinus antrąjį ir trečiąjį ieškinio reikalavimus, VĮ „Registrų centras“ ir be atskiro įpareigojimo teismo sprendimo pagrindu pakeistų duomenis Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas), nes duomenų keitimas yra išvestinis dalykas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo/įrašymo pagrindas.
30. Išdėstyto pagrindu, ieškovų reikalavimas dėl pastato valstybės nuosavybės teisių teisinės registracijos įrašo panaikinimo, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, atmestinas.
Dėl pastato perdavimo – priėmimo akto valdyti VĮ Turto bankui patikėjimo teise panaikinimo.
31. Ginčo pastatas valdyti atsakovei VĮ Turto bankui patikėjimo teise perduotas dėl to, kad minėta atsakovė atstovauja valstybę, kuriai, minėta, nuosavybės teisė į ginčo pastatą perėjo 1996 m. spalio 18 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 731, kuris pakeitė 1994 m. spalio 27 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkį Nr. 336, pagrindu. Atitinkamas juridinis faktas (apie valstybės nuosavybės teisę į ginčo pastatą) išviešintas Nekilnojamojo turto registre dar 2005-08-01. Taigi, neginčijus ir nenuginčijus pagrindinio dokumento (1996 m. spalio 18 d. Šilutės savivaldybės mero potvarkio Nr. 731), kurio pagrindu nuosavybė į ginčo pastatą perėjo valstybei, nėra pagrindo spręsti, kad ginčo pastatas VĮ Turto bankui patikėjimo teise perduotas neteisėtai ir/ar nepagrįstai. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės (žr. ieškinio 57 p.) patvirtina, kad ginčo pastatas VĮ Turto bankui perduotas valdyti patikėjimo teise pagrįstai ir teisėtai. Kitokių aplinkybių byloje nenustatyta, ieškovų neįrodyta.
32. Išdėstyto pagrindu, ieškovų reikalavimas dėl pastato perdavimo – priėmimo akto valdyti VĮ Turto bankui patikėjimo teise panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Dėl Vyriausybės nutarimų dalių, kuriomis pastatas įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, panaikinimo.
33. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).
35. Dėl pareikšto vieno iš ieškinio reikalavimų – panaikinti Vyriausybės nutarimų dalis, kuriomis pastatas įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, – materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo šis ginčas, tiesioginis subjektas yra valstybė, todėl pagal šį reikalavimą dalyvauti byloje kaip atsakovė turėtų būti įtraukta valstybė.
36. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis). Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis).
37. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 25, 27 punktus; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021 27, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Tauragės apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl reikalavimo – panaikinti Vyriausybės nutarimų dalis, kuriomis pastatas įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, – materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo šis ginčas, tiesioginis subjektas yra valstybė, 2021-06-14 nutartimi, bylą skirdamas nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, ieškovams pasiūlė atsakove, be kita ko, patraukti valstybę, atstovaujamą atitinkamos institucijos. Be to, teismas ieškovams išaiškino, kad ieškovams nepasinaudojus teise pakeisti ir/ar papildyti atsakovų ratą byloje, teismas turi teisę bylą nagrinėti iš esmės. Tačiau ieškovai į teismo siūlymus tinkamai nereagavo – dėl minėto ieškovų pareikšto reikalavimo atsakove valstybės nepatraukė, tokiu būdu išreiškę valią dėl netinkamo atsakovo nepakeitimo, t.y.: šiuo atveju, tinkamo atsakovo pagal pareikštą reikalavimą neįtraukimo į bylą.
39. Išdėstyto pagrindu spręstina, kad yra pagrindas ieškovų reikalavimą dėl Vyriausybės nutarimų dalių, kuriomis pastatas įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, panaikinimo atmesti, kaip pareikštą netinkamiems atsakovams, nes teismui konstatavus, kad dėl minėto reikalavimo byloje atsakove turėtų būti patraukta valstybė ir tai ieškovams teismo buvo siūlyta padaryti, išaiškinant to atitinkamas pasekmes, ieškovai į teismo siūlymą nereagavo.
40. Juolab, kad nagrinėjamu atveju minėtam reikalavimui pareikšti yra suėjęs senaties terminas, kurį taikyti prašo atsakovė VĮ Turto bankas ir kuris, nagrinėjamu atveju, taikytinas.
41. Ieškovai pareikštu ieškiniu vienu iš reikalavimų prašo panaikinti viešo administravimo teisės subjekto priimtą administracinį aktą. Šis reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl byloje taikytini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyti administracinio akto apskundimo, o ne CK nustatyti ieškinio senaties terminai. Analogiško išaiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-969/2016).
42. Pastebėtina, jog bendrąjį skundo teismui padavimo terminą numato ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, kurioje inter alia įtvirtinta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
43. Tokiu būdu skundo padavimo terminas, vadovaujantis aptarta teisės nuostata, yra siejamas su akto paskelbimu arba įteikimu. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005).
44. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog, kaip nurodyta ieškinyje, ieškovai apie priimtą Vyriausybės nutarimą sužinojo 2018 m. vasarą, tad terminas skundui paduoti vėliausiai baigėsi atitinkamai 2018 rugsėjo mėn. Šiuo atveju teismui ieškinys pateiktas 2018 m. lapkričio 25 d., tad akivaizdu, jog yra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti. Šiuo atveju ieškovų pasyvus elgesys iš esmės lėmė apskundimo termino praleidimą. Tai yra subjektyvi aplinkybė, o objektyvių aplinkybių, pateisinančių tokį elgesį, byloje nenurodoma.
Dėl ieškovų nuosavybės teisių į ginčo pastatą.
45. Ieškovai ir jų atstovai nuo pat bylinėjimosi teisme pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo pastatas priklauso būtent ieškovams, jie pastatą statė, todėl atitinkami sprendimai (dėl teisių į pastatą registracijos kitų (ne ieškovų) vardu bei perdavimo VĮ Turto bankui) turi būti panaikinti.
46. Minėta (žr. ieškinio 5 p.), kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą pagal ieškovų kasacinį skundą, 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi panaikinęs atitinkamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus bei perdavęs bylą nagrinėti iš naujo Tauragės apylinkės teismui, išaiškino, kad bylą iš naujo nagrinėjantis teismas turėtų, be kita ko, pasisakyti dėl nuosavybės teisių į pastatą įgijimo teisinių pagrindų bei nustatyti ir tirti aplinkybes, susijusias su šešių ieškovų nuosavybės teisių į pastatą įsigijimu (t.y. teismas turi aiškintis, kodėl šeši ieškovai, o ne kooperatyvas ar visi dvylika jo narių, galbūt, įgijo nuosavybės teises į statinį) (minėtos kasacinio teismo nutarties 39 punktas).
47. Minėtos kasacinio teismo nutarties pagrindu, Tauragės apylinkės teismas 2021-06-14 nutartimi, bylą skirdamas nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, ieškovams pasiūlė spręsti klausimą dėl tikslinimo ieškinio reikalavimų ir aplinkybių, susijusių su dalies ginčo pastato statytojų teisėmis į ginčo pastatą, nurodant ir pagrindžiant, kodėl šeši ieškovai, o ne kooperatyvas ar visi dvylika jo narių įgijo nuosavybės teises į visą statinį. Be to, atsižvelgdamas į ieškovų (ne kooperatyvo) siekį įgyti nuosavybės teises į ginčo pastatą, teismas taip pat siūlė ieškovams suformuluoti ir atitinkamą reikalavimą dėl nuosavybės teisių į ginčo pastatą (jo dalis) pripažinimo ieškovams bei patraukti kitus asmenis, susijusius su ginčo pastatu (jo sukūrimu), dalyvauti bylos nagrinėjime, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
48. Ieškovai, tikslindami ieškinį, ieškinio aplinkybių dėl teisių į ginčo pastatą, jo sukūrimo (statybos) aplinkybių netikslino ir jų atitinkamais įrodymais negrindė. Tuo tarpu teismas parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovams siūlė minėtas aplinkybes tikslinti, o bylą nagrinėjant iš esmės teismas aiškinosi ginčo pastato sukūrimo aplinkybes ir ieškovų teises (jų apimtį) į ginčo pastatą. Ieškovai liko prie savo pradinės pozicijos (žr. ieškinio 23 p.), papildomai nurodydami tai, jog byloje pateikti įrodymai (kvitai) aiškiai patvirtina, kad pastatą statė ieškovai. Teismo paklaustas visų ieškovų vardu panorėjęs pasisakyti (ir tokį leidimą kitų ieškovų teismo posėdyje gavęs) ieškovas S. B. paaiškino, kad kiti ginčo pastatą statę asmenys (byloje patraukti trečiaisiais asmenimis) „nuleido rankas“, jie į pastatą nepretenduoja, todėl ieškovai siekia įgyti nuosavybės teises į visą ginčo pastatą.
49. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų.
50. CK 4.47 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai; vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų yra daikto pagaminimas (4 punktas). Daiktas gali būti sukuriamas (pastatomas) statybos būdu, taip įgyvendinama statytojo nuosavybės teisė į daiktą (1996 m. rugsėjo 16 d. pastato jį pastačius pripažinimo tinkamu eksploatuoti akto metu galiojusio redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnis, 3 straipsnio 2 dalis; galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 30 punktas; 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 47, 50 punktai).
51. Bylos medžiaga nustatyta, kad 1993 m. gegužės 5 d. dvylika tuometinės Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos darbuotojų (I. V., S. B., Birutė-B. Z., D. M., V. J., R. M., V. P., A. R., A. V., A. V., D. B. ir O. K.), turėdami tikslą pasistatyti ūkinį pastatą, įkūrė ūkinių pastatų kooperatyvą „Lakštingala“. Lietuvos Respublikos Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gyvenvietės ir apylinkės viršaičio 1993-06-04 potvarkiu Nr. 50p minėtą kooperatyvą buvo leista įregistruoti. Šilutės rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1993-12-22 sprendimu Nr. 294 buvo leista Žemaičių Naumiesčio 3-iai vidurinei kaimo profesinei technikos mokyklai vykdyti tyrinėjimo ir projektavimo darbus 20-ties butų gyvenamajam namui bei sekcijiniams ūkiniams pastatams statyti pagal Žemaičių Naumiesčio 3-iai vidurinei kaimo profesinei technikos mokyklai. Priėmimo komisija 1996 m. rugsėjo 16 d. statybų priėmimo komisijos aktu pripažino tinkamu eksploatuoti ir naudoti 12-kos vietų kooperatinį ūkinį pastatą, statytą minėtos mokyklos teritorijoje, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame akte nurodyta, kad pastatą statė kooperatyvas „Lakštingala“.
52. Taigi, viena vertus, byloje pateiktų duomenų dalis patvirtina, kad būtent kooperatyvas „Lakštingala“ galėjo statyti ginčo pastatą. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad minėtą pastatą savo lėšomis statė tik šeši ieškovai, o ne visi kooperatyvo dvylika narių, byloje nėra.
53. Kita vertus, spręsti, kad ginčo pastatas dėl tos priežasties, kad jį statė kooperatyvas (jo nariai) savaime tapo kooperatyvo (jo narių) ar ieškovų nuosavybe, nėra pagrindo.
54. Byloje pateikti duomenys liudija, kad kooperatyvas „Lakštingala“ sudarė Sutartį su Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokykla dėl statybinių medžiagų įsigijimo ūkinio pastato statybai. Pagal minėtos Sutarties sąlygas, Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokykla sutiko parduoti statybines medžiagas kooperatyvui „Lakštingala“. Tuo tarpu minėtas kooperatyvas įsipareigojo mokėti po 30 procentų sutartos sumos kasmet, Sutartis sudarytas trejiems metams. Sutarties kaina – 2024,32 Lt. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad buvo renkamos rinkliavos minėto ūkinio pastato statybai. Surinktų ir minėtai mokyklai perduotų lėšų suma sudaro – 836,75 Lt. Taigi byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad būtent šeši ieškovai savo lėšomis pasistatė pastatą. Nėra pateikti nei pastato statymo sąmatos, nei įrodymų, kad vien tik ieškovai savo lėšomis apmokėjo tokią sąmatą, juolab, kad pateikt įrodymai patvirtina tik dalį apmokėtų medžiagų ginčo pastato statybai ir tai ne vien ieškovų lėšomis.
55. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. B., buvęs Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos vadovu, nurodė, kad ginčo pastatas buvo statytas Švietimo mokslo ministerijos. Minėtas liudytojas pažymėjo, kad ginčo pastatą buvo galima privatizuoti, atitinkamai įteisinant jo nuosavybę, bet nei kooperatyvas „Lakštingala“, nei ieškovai to nepadarė. Teismas pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, kad kooperatyvas „Lakštingala“ bandė užregistruoti nuosavybės teises į ginčo objektu esantį turtą, bet pradėjęs tai daryti – nepabaigė.
56. Turint omenyje, kad byloje pateikti įrodymai tik apie kiek daugiau nei trečdalį reikalingos sumos ginčo pastato statybai, apie tai, kad minėtą sumą sudaro ne tik ieškovų, bet ir trečiųjų asmenų lėšos, spręsti, kad ieškovai, o ne kooperatyvas ar visi kooperatyvo dvylika narių, galbūt, įgijo nuosavybės teises į ginčo pastatą, nėra jokio teisinio pagrindo. Juolab, kad ieškovai nepaaiškino ir neįrodė, kokiu pagrindu jie siekia įgyti nuosavybės teises į visą ginčo pastatą, kai jie patys nurodo ir bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai siekė įgyti ir šiai dienai naudojasi tik po vieną pastato sekciją. Ieškovai, be kita ko, siekdami įgyti nuosavybės teises, manytina, turėjo pareikšti atitinkamus reikalavimus dėl teisių pripažinimo į visą pastatą, o ne jo dalis, arba įrodinėti atitinkamais duomenimis tai, kad jau įgiję teises (pvz., teisių perleidimo sutarčių pagrindu ir/ar pan.) į visą ginčo pastatą. Tačiau ieškovai minėtų veiksmų neatliko, o byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad šeši ieškovai įgijo nuosavybės teises į visą ginčo pastatą, jį pastatę.
57. Be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 1-165 „Dėl Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymo taikymo tvarkos“ 1 dalimi, kuri nustatė, jog veikiantys kooperatyvai bei jų sąjungos (asociacijos) turėjo pakeisti ir perregistruoti savo įstatus ir pertvarkyti veiklą pagal Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymą iki 1993 m. spalio 1 dienos. Kooperatyvas „Lakštingala“ perregistruotas nebuvo, todėl turtas tapo valstybės nuosavybe. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Ginčo turtas baigtas statyti 1993 m. kaip valstybės nuosavybė. Ginčo turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento ginčo turtas išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju ginčo turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe. Be to, neįregistravus nuosavybės teisės į ginčo objektu esantį turtą, tokiu turtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka disponuoja vietos savivaldybė. Šilutės rajono mero 1996 m. spalio 18 d. potvarkiu Nr. 731 ginčo objektu esantis turtas buvo perduotas Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, tuo pagrindu buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į ginčo objektu esantį turtą, kuris vėliau patikėjimo teise buvo valdomas Šilutės rajono žemės ūkio mokyklos ir gražintas VĮ „Turto bankas“ 2018 m. birželio 14 d. Šilutės žemės ūkio mokyklos bei VĮ „Turto bankas“ Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo akto Nr. A6-339 (15.35-21) pagrindu.
Išdėstyto pagrindu spręstina, kad ieškovai neįrodė nuosavybės teisės į ginčo pastatą įgijimo pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
59. Ginčą išsprendus atsakovių naudai, atsakovėms iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovėms nespręstinas.
60. Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
61. Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinas 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminis mokestis bei 45,75 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, viso: 120,75 Eur, t.y. iš kiekvieno ieškovo po 20,12 Eur (dvidešimt eurų dvylika centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovų S. B., D. B., O. K., R. M., V. P. ir B. B. Z. ieškinį atsakovams valstybės įmonei „Turto bankas“, valstybės įmonei „Registrų centras“, Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl registro įrašo, turto perdavimo – priėmimo akto ir Vyriausybės nutarimų panaikinimo, tretieji asmenys I. V., D. M., V. J., A. R., A. V., atmesti.
Priteisti iš ieškovų O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) B. B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 120,75 Eur, t.y. iš kiekvieno ieškovo po 20,12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
Teisėja s Michail Volčkov