Civilinė byla Nr. 2A-565/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
44.5.1; 44.8; 52.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Dovilei Gaidelytei,
dalyvaujant ieškovo atstovams V. S. ir advokatui Viliui Malinauskui,
atsakovo atstovams G. U. ir advokatui Vytautui Kriščiūnui,
ekspertui A. K. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. U. įmonės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-58-544/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Viglita“ ieškinį atsakovui G. U. įmonei dėl 139 828 Lt nuostolių, kilusių iš statybos rangos sutarties, atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „Viglita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. U. įmonei ir, patikslinęs savo reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 139 828 Lt nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog 2002 m. lapkričio 5 d. Statybos rangos sutartimi (toliau tekste - Sutartis) atsakovas G. U. įmonė įsipareigojo atlikti 2002 m. spalio 30 d. Pasiūlyme Nr. 1030-1 numatytus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 650 m2 stogo rekonstrukcijos darbus už 24 544 Lt: nuardyti seną stogo dangą, sustatyti gegnes, jas grebėstuoti ir apšiltinti, sumontuoti naują stogo dangą, įrengti lietaus nuvedimo sistemą ir atlikti kaminų skardinimo darbus. Visos medžiagos, išskyrus vatą ir medieną, buvo pirktos iš atsakovo. Iš viso už medžiagas ir darbus ieškovas atsakovui sumokėjo 82 899,70 Lt. Atsakovas G. U. įmonė atliktus darbus perdavė ginčo šalių pasirašytu 2003 m. gruodžio 30 d. darbų priėmimo aktu, kuriuo perduotiems darbams buvo suteiktas penkerių metu garantinis laikotarpis. Po kiek laiko paaiškėjo, kad atsakovo atlikti stogo rekonstrukcijos darbai yra nekokybiški ir neatitinka statyboms keliamų reikalavimų, nes konstrukcijos drėko, pradėjo rinktis kondensatas, ėmė pelyti ir pūti apšiltinamoji vata, stogą laikančios konstrukcijos. 2005 m. liepos 14 d. atlikta statinio ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad atsakovas sudarė sutartį, neatitinkančią tipinės rangos sutarties reikalavimų, nustatyta eilė statybos darbų trūkumų ir rekomenduota skubiai remontuoti stogą. Ieškovas UAB „Viglita“ 2005 m. spalio 19 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl trūkumų pašalinimo. 2005 m. gruodžio 21 d. šalys pasirašė apžiūros aktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2006 m. sausio 10 d. pašalinti visus trūkumus, tačiau to nepadarė. 2006 m. birželio 7 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovas į šį pranešimą nereagavo. Ieškovas nurodė, jog, vadovaujantis LR CK 6.648 straipsnio 2 dalies, 6.659 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimais, atsakovas kaip įmonė, besiverčianti statybų verslu, privalėjo informuoti ieškovą apie užsakovo pateiktų medžiagų netinkamumą bei privalomas stogo konstrukcijas. To nepadaręs, atsakovas prisiėmė visą riziką, kuri kilo dėl jo atliktų darbų ir netinkamų veiksmų. Ieškovas nurodė, jog atsakovui vengiant vykdyti prisiimtas prievoles, ieškovas, siekdamas pašalinti atsakovo atliktų darbų trūkumus, 2006 m. spalio 6 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 06/10/06 su P. G. firma, kuris šiuos darbus įsipareigojo atlikti už 107 458 Lt. Faktiškai šie darbai nebuvo pradėti ieškovui neturint reikiamos pinigų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2007 m. vasario mėnesio iki spalio mėnesio pabrango visos statybinės medžiagos ir teikiamos statybos ir remonto paslaugos, ieškovas prašė priteisti kartu su 2007 m. liepos 18 d. ekspertizės aktu pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytą 139 828 Lt dydžio defektų pašalinimui reikalingą išlaidų sumą, kuri nustatyta remiantis Aplinkos ministerijos skaičiuojamomis kainomis 2007 m. spalio mėnesį.
Atsakovas G. U. įmonė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo G. U. įmonės ieškovui UAB „Viglita“ 97 880 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 97 880 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2936 Lt žyminio mokesčio ir 4200 Lt ekspertizės išlaidų, o iš ieškovo UAB „Viglita“ atsakovui G. U. įmonei 1350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, vadovaudamasis 2003 m. gruodžio 30 d. Darbų priėmimo aktu ir 2002 m. lapkričio 5 d. Rangos sutarties 3.6 bei 7.1 p. nuostatomis, nustatė, kad šalys susitarė dėl rangovo pareigos pašalinti darbų defektus, iškilusius per penkerių metų garantinį laikotarpį. Teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė, kad stogo rekonstrukciją atliko atsakovas, kad statybos defektai atsirado garantiniu laikotarpiu bei tų defektų pašalinimo kainą. Teismas, vertindamas 2007 m. liepos 18 d. pastato stogo teismo techninės ekspertizės akto įrodomąją reikšmę nustatant atsakovo atliktų darbų trūkumus, atsižvelgė, jog šio akto duomenys iš esmės sutampa su 2005 m. liepos 14 d. ekspertizės akto duomenimis. Be to, minėtuose aktuose nurodytus faktinius duomenis yra užfiksavęs ir antstolis 2007 m. kovo 23 d. protokole. Teismas iš 2007 m. liepos 18 d. pastato stogo teismo techninės ekspertizės akto nustatė, kad stogo rekonstrukcija neatitinka STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ IV skyriaus 42, 55, 99.1; 99.3, 99.4 p. reikalavimų, medinės stogo konstrukcijos nėra antiseptikuotos, nepadengtos antipirenais ar kitaip neapsaugotos nuo ugnies, garo izoliacija įrengta nekokybiškai, sandūros neužhermetizuotos, matyti plyšiai, garo izoliacija neužsandarinta, nesilaikyta garo izoliacijos įrengimo taisyklių ir gamintojo instrukcijų, nekokybiškai įrengta termoizoliacija, neįrengtas stogo konstrukcijos vėdinimas, sudėtos gegnės neužtikrina stogo konstrukcijos stabilumo ir esant apkrovai galima griūtis, todėl nepašalinus akte išvardintų statybos techninių reikalavimų pažeidimų stogo eksploatuoti negalima. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2006 m. spalio 6 d. ieškovas su P. G. firma sudarė statybos rangos sutartį dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų ištaisymo, pagal kurią 107 458 Lt dydžio darbų vertė buvo nustatyta remiantis 2006 m. sausio 1 d. buvusiomis kainomis, o taip pat pripažindamas būtinybę įvertinti medžiagų kainų ir darbo įkainių padidėjimo faktą teismo sprendimo priėmimo dieną, padarė išvadą, jog ieškovas įrodė defektų pašalinimo vertę, kuri yra lygi teismo paskirtos ekspertizės metu nustatytai 139 828 Lt sumai. Teismas sprendė, kad atsakovui tenka prievolė atsakyti už statinio defektus pagal rangos sutartį ir įstatymą, šiam neįrodžius defektų susidarymo priežasčių, šalinančių rangovo atsakomybę (LR CK 6.697 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad rangovui statybos verslas yra profesinė veikla, jis atsako be kaltės (LR CK 6.256 str. 4 d.). Teismas, atsižvelgdamas į eksperto išvadas ir paaiškinimus, padarė išvadą, jog pagrindinės nurodytų defektų atsiradimo priežastys nėra netinkamas A. Z. IĮ projektas ar projektavimo klaidos, kurios būtų komplikavę konstrukcinių sprendimų įgyvendinimą, projekto ekspertizės neatlikimas ar tai, kad nebuvo prižiūrima statybos eiga. Teismas konstatavo, kad atsakovas kaip statybų verslu besiverčianti įmonė pažeidė LR CK 6.648 straipsnio 2 dalyje ir 6.659 straipsnio 1 dalyje 1-2 p. rangovui numatytą pareigą informuoti užsakovą apie pateiktų medžiagų trūkumus, užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo galimą grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir tvirtumui bei, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, ypač atsižvelgiant į tai, kad visos medžiagos, išskyrus medieną ir vatą, buvo perkamos iš atsakovo. Teismas sprendė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis įspėjo ieškovą dėl netinkamo projekto ir netinkamos medienos pateikimo ar būtinumo ją antiseptikuoti ir dėl šių trūkumų galinčių kilti neigiamų pasekmių, kad reikalavo pateikti tinkamą projektą, leidimą statybai ar paskirti kompetentingą techninį prižiūrėtoją. Neįvykdžius šios pareigos, atsakomybė už darbų trūkumus tenka atsakovui (LR CK 6.659 str. 2 d.). Teismas taip pat konstatavo, kad objekto perdavimo metu ieškovas atsakovui pretenzijų dėl darbo trūkumų pareikšti negalėjo, nes trūkumai arba buvo paslėpti, arba atsirado ir buvo pastebėti vėliau. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.259 straipsnio 1 dalimi, sumažino rangovo G. U. įmonės atsakomybę 30 procentų, konstatavęs, kad dėl atliktų darbų trūkumų ir su tuo susijusių nuostolių atsiradimo yra ir užsakovo UAB „Viglita“ kaltės. Šią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, jog užsakovas nevykdė LR Statybos įstatymo 23 straipsnio ir LR CK 6.689 straipsnio 1 dalies reikalavimo pasirūpinti statybos leidimu bei kitais normatyviniais – techniniais dokumentais, nepasinaudojo LR CK 6.689 straipsnio 4 dalyje numatyta teise kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą, kokybę, terminus, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, jo perduodamų medžiagų naudojimą, nors pareiga atlikti statybos techninę priežiūra pagal Sutarties 4.2 punktą teko būtent užsakovui. Teismas taip pat konstatavo, jog vien tas faktas, kad ieškovas nepasirūpino LR Statybos įstatymo 23 straipsnyje numatytu statybos leidimu bei kitais normatyviniais – techniniais dokumentais, neatleidžia rangovo nuo pareigos užsakovo naudai statybos darbus atlikti kokybiškai. Teismas sprendė, kad LR CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreipimosi į teismą dieną (2006 m. gruodžio 27 d.) nebuvo pasibaigęs, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas UAB „Viglita“ atsakovui G. U. įmonei apie trūkumus pareiškė per 2003 m. gruodžio 30 d. Darbų priėmimo akte numatytą penkerių metų garantinį terminą, o ieškinio senaties terminas prasidėjo po to, kai ieškovas 2006 m. birželio 9 d. atsakovui pareiškė pakartotinę pretenziją (LR CK 6.667 str. 3 d.).
Atsakovas G. U. įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Viglita“ ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi 2007 m. liepos 18 d. ekspertizės aktu, kadangi jis neatitinka LR CPK 216 straipsnio 1 dalies reikalavimų – nenurodyta, kokie tyrimai atlikti ir kuo remdamasis ekspertas grindžia savo atsakymus į teismo pateiktus klausimus. Tokiu būdų buvo pažeistos eksperto išvados vertinimą reglamentuojančios procesinės teisės normos (LR CPK 218 str.). Apklausos metu ekspertas nurodė, jog išvados, kad medinės stogo konstrukcijos nėra antiseptikuotos ir padengtos antipirenais buvo padarytos remiantis ieškovo UAB „Viglita“ paaiškinimais, o ne tyrimo metu. Ekspertas nepateikė išvadą dėl neįrengtos stogo konstrukcijos vėdinimo pagrindžiančių skaičiavimų, nors ir nurodė juos atlikęs. Išvada dėl oro tarpo nebuvimo buvo padaryta ekspertui išoriškai apžiūrėjus stogą, nors oro tarpo stogo šlaito apačioje vizualiai pamatyti nėra galimybės, nes jį užstoja lietskardė ir latakas. Ekspertas, padarydamas išvadą, kad garo izoliacija įrengta nesilaikant garo izoliacijos įrengimo taisyklių bei gamintojų instrukcijų, nenurodė, kurio gamintojo instrukcijų nebuvo laikytasi. Apeliantas nurodo garo izoliacijos teisingam įrengimui patvirtinti pateikė stogo įrengimui naudotų difuzinės plėvelės „IZOSPAN +“ dangos „BORGA ELEGANT“ gamintojų instrukcijas, kurių jis laikėsi atlikdamas stogo įrengimo darbus.
2. Teismas netinkamai nustatė stogo įrengimo darbų defektų pašalinimo vertę, kadangi vadovavosi kartu su 2007 m. liepos 18 d. ekspertizės aktu pateikta lokaline sąmata, su kuria apeliantas iš esmės nesutinka:
2.1. Teismas į defektų šalinimo išlaidas įskaitydamas medinių paviršių padengimui ugniai atspariais dažais reikalingų medžiagų ir darbų vertę, kuri pagal lokalinę sąmatą yra lygi 8 513,64 Lt, viršijo ieškinio reikalavimus, kadangi ieškovas UAB „Viglita“ to nenurodė kaip atsakovo atliktų darbų trūkumo. Šie darbai nėra įtraukti ir į P. G. firmos sudarytą lokalinę sąmatą Nr.1.
2.2. Teismas nepagrįstai į defektų šalinimo išlaidas įskaitė medinių paviršių antiseptikavimo darbus, kurių vertė pagal lokalinę sąmatą sudaro 6043,28 Lt, kadangi statybos norminiai dokumentai nenumato tokio reikalavimo. Be to, šie darbai nėra įtraukti ir į P. G. firmos sudarytą lokalinę sąmatą Nr. 1.
2.3. Kartu su ekspertizės aktu pateiktoje sąmatoje nurodytiems stogo atstatymo darbams atlikti numatytas metalinių čerpių „Minterrey“ panaudojimas, kurių 1 m2 kaina 28,93 Lt, tuo tarpu atsakovas atlikdamas darbus naudojo metalines čerpes BORGA „Elegant“ , kurių kaina 17,80 Lt.
2.4. Teismas neatsižvelgė, kad kartu su ieškiniu pateiktoje sąmatoje nurodytas pridėtinių išlaidų dydis, sudaręs 25 proc., kartu su ekspertizės aktu pateiktoje lokalinėje sąmatoje išaugo iki 40 proc., o pelno dydis – nuo 3 proc. iki 8 proc. Be to, kartu su ekspertizės aktu pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos papildomos išlaidos, kurių būtinumo ieškovas nepagrindė: papildomų medžiagų vertė – 3 proc., papildomų mechanizmų vertė – 3 proc., specifiniai darbai – 17 proc., pridėtinės vertės mokestis ir socialinio draudimo išlaidos.
3. Teismas neįvertino, jog ieškovas patikslintu ieškiniu savo reikalavimų padidinimą grindė statybos darbų ir medžiagų pabrangimu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 139 828 Lt dydžio ieškinio suma buvo grindžiama kartu su 2007 m. liepos 18 d. ekspertizės aktu pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų verte, darytina išvada, kad ieškovas, į darbų trūkumams pašalinti reikalingų išlaidų sumą įtraukdamas medienos antiseptikavimo ir padengimo antipirenais darbus, pakeitė ir ieškinio pagrindą.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagrindinės defektų atsiradimo priežastys nėra netinkamas projektas ar projektavimo klaidos, kurios būtų komplikavę konstrukcinių sprendimų įgyvendinimą. Apeliantas nurodo, jog jis, vykdydamas stogo įrengimo darbus, vadovavosi ieškovo pateiktu Gegnių išdėstymo planu, ką patvirtina ir liudytojų parodymai. Todėl jis negali atsakyti už A. Z. individualios įmonės parengto projekto tinkamumą. Ieškovui nepateikus į bylą Gegnių išdėstymo plano, buvo neįrodyta, kad atsakovas gegnes įrengė nukrypdamas nuo projekto.
5. Teismas neatsižvelgė, jog, vadovaujantis LR CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, ieškovas UAB „Viglita“ negali remtis darbų priėmimo akte neaptartų darbų trūkumų faktu. Nagrinėjamu atveju 2003 m. gruodžio 30 d. šalių pasirašytame darbų priėmimo akte nebuvo nustatyta jokių trūkumų.
6. Teismas neįvertino, kad ginčo šalių sudarytoje rangos sutartyje nebuvo numatyta užsakovo teisė pašalinti trūkumus, kas, vadovaujantis LR CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 p., yra būtina sąlyga priteisiant trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.
7. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, priteisė ne realiai patirtų išlaidų atlyginimą, o būsimus nuostolius. Apelianto manymu, ieškovas šių išlaidų nepatirs, nes iki šiol ieškovas faktiškai nevykdo jokių stogo remonto darbų.
8. Teismas sprendime nenurodė ieškinio senaties termino netaikymo motyvų. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas LR CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį skaičiuojant nuo 2005 m. spalio 19 d., kai ieškovas pareiškė pretenziją G. U. įmonei dėl trūkumų pašalinimo, ieškinio pareiškimo teismui dieną (2006-12-27) šis terminas buvo pasibaigęs.
9. Kadangi ginčo atveju stogo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti savavališkai, nagrinėjamu atveju turėtų būti ne taisomi trūkumai, o šalinami savavališkos statybos padariniai.
Ieškovas UAB „Viglita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, jog ekspertizės aktas neatitinka LR CPK 216 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir mano, kad teismas ją įvertino tinkamai, savo išvadas grįsdamas įrodymu visumos įvertinimu. Ieškovas nurodo, jog aplinkybę, kad rangovas atlikdamas darbus panaudojo medieną, kuri nėra padengta ugniai atspariais dažais, paaiškėjo iš teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadų. Vadovaujantis LR CK 6.684 straipsnio 3 dalimi, būtent rangovas atsako už atliktų darbų atitikimą normatyviniams statybos dokumentams. Ieškovas taip pat nurodo, jog išvadą, kad stogo konstrukcijoms naudojama mediena turi būti antiseptikuota, darytina iš LR aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-445 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 1 priede Statybos produktai, svarbūs esminio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ požiūriu numatytos tvirtos konstrukcinės medienos privalomos savybės „ilgaamžiškumas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas savybes ir veikiant biologiniams veiksniams (medieną ardantiems grybeliams, vabzdžiams ir jūros mikroorganizmams)“. Ieškovo manymu, būtent atsakovas G. U. įmonė, atlikdama rekonstrukcijos darbus, veikė kaip nerūpestingas rangovas, nesivadovavo statybos techninių reglamentų reikalavimais, dėl ko atsakomybę už darbų trūkumus turi prisiimti apeliantas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo G. U. įmonės prievolės atlyginti ieškovui UAB „Viglita“ darbų rezultato trūkumų šalinimo išlaidas po to, kai įstatymo nustatytu darbų rezultato kokybės garantiniu terminu paaiškėjo atsakovo atliktų statybos rangos darbų trūkumai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2002 m. lapkričio 5 d. statybos rangos sutarties, sudarytos su užsakovu UAB „Viglita“, pagrindu atsakovas G. U. įmonė atliko buitinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijos darbus. Ši rekonstrukcija apėmė ginčo šalių pasirašytame Pasiūlyme Nr. 1030-1, kuris yra sudedamoji rangos sutarties dalis, numatytų senos stogo dangos nuardymo, gegnių sustatymo, jų grebėstavimo ir apšiltinimo, naujos stogo dangos sumontavimo, lietaus nuvedimo sistemos įrengimo ir kaminų skardinimo darbų atlikimą (1t., b.l. 40). 2003 m. gruodžio 30 d. ginčo šalys pasirašė Darbų priėmimo aktą, kuriuo įformino atliktų darbų rezultato perdavimą ir priėmimą. 2005 metų pirmoje pusėje ieškovas, nustatęs darbų rezultato trūkumus, kreipėsi į atsakovą G. U. įmonę dėl per garantinį terminą nustatytų trūkumų neatlygintino pašalinimo. Rangovui nepašalinus šių trūkumų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl šių trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovo G. U. įmonės. Apeliantas G. U. įmonė ginčija Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkinti ieškovo UAB „Viglita“ ieškinio ieškinio reikalavimai, teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis netinkamu materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu, sprendžiant dėl rangovo prievolės nagrinėjamu atveju atlyginti ieškovui darbų trūkumų šalinimo išlaidas egzistavimo, o taip pat netinkamu įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio.
Dėl atsakovo pareigos atlyginti nuostolius
LR CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatyminė rangovo darbų kokybės garantija, o 3 dalyje numatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atlikus buitinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijos darbus, 2005 m. pirmoje pusėje buvo nustatyti defektai, kadangi nuolat drėkstanti stogo konstrukcija ir besikaupiantis kondensatas sąlygojo termoizoliacijos ir stogo laikančiųjų konstrukcijų pelijimo ir puvimo procesus (1t., b.l. 146-148). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB „Darbasta“ 2007 m. liepos 18 d. ekspertizės akto išvadomis (1 t., b.l. 183-188), kurias iš esmės atitiko ir ieškovo UAB „Viglita“ į bylą pateiktame VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2005 m. liepos 14 d. statinio techninės ekspertizės akte Nr. 05-61 padarytos išvados dėl statinio techninės būklės (1t., b.l. 41-46), sprendė, jog defektų atsiradimą lėmė nekokybiškai atlikta stogo rekonstrukcija, kadangi ji neatitiko STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ IV skyriaus 42, 55, 99.1, 99.3, 99.4 punktų reikalavimų, medinės stogo konstrukcijos nebuvo antiseptikuotos, nepadengtos antipirenais ar kitais apsaugos nuo ugnies, nekokybiškai įrengta garo izoliacija, neužhermetizuotos sandūros, neužsandarinta garo izoliacija, nesilaikyta garo izoliacijos įrengimo taisyklių ir gamintojo instrukcijų, nekokybiškai įrengta termoizoliacija, neįrengtas stogo konstrukcijos vėdinimas, sudėtos gegnės neužtikrino stogo konstrukcijos stabilumo, dėl ko, nepašalinus akte išvardintų statybos konstrukcijos reikalavimų pažeidimų, stogo eksploatuoti negalima. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovas įrodė šiuos atsakovo atliktų darbų defektus.
Apeliantui G. U. įmonei apeliaciniu skundu ginčijant UAB „Darbasta“ 2007 m. liepos 18 d. ekspertizės akto atitikimą LR CPK 216 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir pačios ekspertizės išvadas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pakartotinai buvo apklaustas ekspertas A. K. , kuris kaip pagrindines nuolat drėkstančios stogo konstrukcijos ir termoizoliacijos bei laikančiųjų konstrukcijų pelijimo ir puvimo priežastis nurodė nekokybiškai įrengtą garo izoliaciją bei stogo konstrukcijos vėdinimo sistemos neįrengimą. Su šiais eksperto nurodytais atliktų darbų trūkumais šalys teismo posėdyje sutiko ir apeliantas atsisakė prašymo skirti papildomą ekspertizę. Be to, ekspertas paaiškino, kad esminiais atliktų darbų trūkumais laikytina ir tai, kad stogo rekonstrukcijai panaudota mediena nebuvo antiseptikuota, neteisingai sustatytos medinės stogo konstrukcijos tarp švieslangių. Trūkumams pašalinti reikia nuimti stogo dangą, apšiltinimo medžiagą, išardyti laikančiąsias konstrukcijas, jas pataisyti ir padengti antiseptikais, o po to vėl viską teisingai sumontuoti. Atsakovas sutiko savo jėgomis atlikti visus šiuos darbus (2 t., b.l. 36-39). Eksperto A. K. nustatyti trūkumai iš esmės sutampa su ieškovo UAB „Viglita“ į bylą pateiktame VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2005 m. liepos 14 d. statinio techninės ekspertizės akte Nr. 05-61 padarytomis išvados dėl statinio techninės būklės (1t., b.l. 41-46).
Nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovas rangos darbus atliko su trūkumais. Iš eksperto paaiškinimų matyti, kad difuzinės plėvelės sudėjimas bei ventiliacinių angų įrengimas yra elementarūs statybiniai darbai, apie kuriuos atsakovas, kaip tokius darbus atliekantis rangovas, turėjo žinoti.
LR CK 6.648 straipsnio 2 dalyje ir 6.659 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatyta rangovo pareiga informuoti užsakovą apie jo pateiktų medžiagų trūkumus, užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo galimą grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir tvirtumui bei, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Šių reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas sąlygoja rangovo atsakomybę už daikto trūkumus (darbų neatlikimą) (LR CK 6.659 str. 2 d.). Visos medžiagos, išskyrus medieną ir vatą, buvo perkamos iš atsakovo. Atsakovas turėjo žinoti, kokias savybes turi atitikti ieškovo jam perduotos medžiagos, kokios aplinkybės gali turėti įtakos atliekamo darbo tinkamumui. Todėl atsakovas turėjo įspėti užsakovą dėl to, kad jo patiekta mediena netinkama stogo dangai įrengti, nes ji nebuvo antiseptikuoti ir padengta antipirenais, o ventiliacijos angų neįrengimas gali sukelti stogo konstrukcijų drėkimą. Šių reikalavimų laikymasis yra būtina prielaida rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo tinkamam įgyvendinimui (LR CK 6.691 str.).
Atsakovas G. U. įmonė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas įvertinus A. Z. individualios įmonės parengto projekto įtaką konstrukcinių sprendimų įgyvendinimui ir atsiradusiems defektams. Apeliantas nurodo, jog jis negali atsakyti už jam stogo rekonstrukcijos darbams atlikti pateikto projekto tinkamumą. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovas nepateikė atsakovui visos stogo rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingos dokumentacijos, tame tarpe ir tinkamo projekto, sumažino iš atsakovo priteistinos žalos dydį iki 30 procentų. Tai pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai motyvavo ginčijamame sprendime. Atsakovas, kaip rangovas, manydamas, kad pateiktų techninių dokumentų nepakako stogo rekonstrukcijos darbams atlikti, turėjo įspėti apie tai užsakovą ir pareikalauti iš jo papildyti reikiamus dokumentus (LR CK 6.659 str. 1 d. 1 p.). To nepadaręs, atsakovas prarado teisę remtis netinkamo stogo rekonstrukcijos projekto faktu ir prisiėmė atsakomybę už nekokybiškai atliktus darbus (LR CK 6.659 str. 2 d.). Atsakovui kaip įmonei, užsiimančiai ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas ir veikiančiai savo rizika, taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis LR CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, ieškovas UAB „Viglita“ negali remtis darbų priėmimo akte neaptartų darbų trūkumų faktu, kadangi 2003 m. gruodžio 30 d. ginčo šalių pasirašytame darbų priėmimo akte nebuvo nustatyta jokių trūkumų. Pažymėtina, jog LR CK 6.662 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas užsakovui remtis priimtų darbų trūkumų faktu taikomas tik akivaizdžių trūkumų atveju, t.y. tų trūkumų, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes sprendžia, kad atsakovo atliktų darbų trūkumai priskirtini prie paslėptų trūkumų (drėgmė pradėjo kauptis vėliau ir tai buvo pastebėta, kai pradėjo pelyti mineralinės vatos plokštės) (LR CK 6.662 str. 4 d.) ir kad ieškovas apie šiuos trūkumus pranešė atsakovui per protingą terminą po jų nustatymo bei per atsakovo suteiktą atliktiems darbams garantinį terminą. Todėl atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovui darbų trūkumų šalinimo išlaidas (LR CK 6.664 str. 3 d., 6.665 str. 1 d.).
Apelianto teigimu, ieškovas neturėjo teisės reikalauti iš rangovo atlyginti jam trūkumų šalinimo išlaidų, rangos sutartyje nesant numatytos užsakovo teisės pašalinti darbų trūkumus, kaip to reikalauja LR CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata. Pažymėtina, kad nors ši teisė nenumatyta sutartyje, tačiau ji nustatyta įstatymu. Vadovaujantis LR CK 6.664 straipsnio 3 dalimi, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Todėl ieškovas galėjo pasinaudoti šiuo savo pažeistų teisių gynimo būdu. Be to, rangovui per protingą terminą nepašalinus darbų trūkumų, užsakovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Iš apžiūrėjimo akto (1 t., b.l. 84) matyti, kad šalys 2005 m. gruodžio 21 d. apžiūrėjo atliktus darbus, nustatė defektus ir atsakovas įsipareigojo juo ištaisyti iki 2006 m. sausio 10 d.. Vadovaujantis LR CK 6.665 straipsnio 3 dalimi, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Stogo rekonstrukcijos darbai buvo pabaigti 2003 m., ieškovas pretenziją dėl darbų defektų atsakovui pareiškė 2005 m., tačiau tie trūkumai iki šiol nėra nepašalinti. Nuo atliktų darbų trūkumų paaiškėjimo praėjo daugiau kaip treji metai. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad rangovui per protingą terminą nepašalinus darbų trūkumų, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priteisė ne realiai patirtų išlaidų atlyginimą, o būsimus nuostolius. Apelianto manymu, ieškovas šių išlaidų nepatirs, nes iki šiol jis faktiškai nevykdo jokių stogo remonto darbų. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi žalos ieškovui padarymo faktas dėl netinkamai atsakovo atliktų stogo rekonstrukcijos darbų yra akivaizdus. Vadovaujantis LR CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, teismas, įvertinęs būsimus nuostolius remdamasis realia jų atsiradimo tikimybe, gali priteisti konkrečią pinigų sumą. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovas įrodė nuostolių kaip būsimų atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas G. U. įmonė, atlikdamas stogo rekonstrukcijos darbus, pažeidė statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą tiek iki rangos sutarties sudarymo, nevykdydamas rangovo pareigos iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas (LR CK 6.645 str. 1 d.), tiek ir po sutarties sudarymo, nepranešdamas užsakovui apie iš jo gautų medžiagų ir dokumentų trūkumus bei nurodymų dėl darbo atlikimo būdo keliamą grėsmę atliekamo darbo tinkamumui (LR CK 6.659 str. 1 d. 1, 2 p., 6.684 str. 1, 4 d.). Be to, nustatytų darbų rezultato trūkumų atsiradimą sąlygojo ir netinkamai bei nekokybiškai atlikti rangos darbai, dėl kurių atlikimo šalys buvo susitarusio rangos sutartimi, pvz. netinkamas garo izoliacijos įrengimas. Tokiu būdu atsakovas veikė kaip nerūpestingas rangovas, nesivadovavo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimais, dėl ko jis turi atsakyti už atliktų darbų trūkumus (LR CK 6.659 str. 2 d., 6.663 str., 6.695 str. 1 d.).
Dėl nuostolių dydžio
Apeliantas G. U. įmonė apeliaciniu skundu ginčija teismo nustatytą stogo įrengimo darbų defektų pašalinimo vertę. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog šie apeliacinio skundo argumentai yra iš dalies pagrįsti. Ieškovas prašomą priteisti nuostolių dydį grindė UAB „Darbasta“ kartu su ekspertizės aku patiekta lokaline sąmata (1 t., b.l. 192-194). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia sąmata, nepagrįstai prie defektų šalinimo išlaidų priskyrė išlaidas, reikalingas medinių paviršių antiseptikavimui ir padengimui ugniai atspariais dažais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad stogo darbams reikalingą medieną pateikė užsakovas ir kad jo pateikta mediena nebuvo antiseptikuota ir padengta ugniai atspariais dažais. Rangos sutartyje nėra numatyta, kad atsakovas įsipareigojo atlikti medienos impregnavimo darbus. Jis turėjo pareigą įspėti ieškovą, kad būtina tokius darbus atlikti, tačiau neprivalėjo pats savo sąskaita jų atlikinėti. Todėl priteisiant nuostolių atlyginimą nebuvo pagrindo priteisti 8513,64 Lt už medinių paviršių padengimą ugniai atspariais dažais ir už medinių paviršių antiseptikavimo darbus, kurių vertė pagal lokalinę sąmatą sudaro 6043,28 Lt.
Apeliantas taip pat nurodo, kad jis atlikdamas darbus naudojo metalines čerpes BORGA „Elegant“, kurių kaina 17,80 Lt/m2 (1 t., b.l. 18). Ieškovas šios aplinkybės neginčija. Kartu su ekspertizės aktu pateiktoje sąmatoje nurodytiems stogo defektų šalinimo darbams atlikti numatytas metalinių čerpių „Minterrey“ panaudojimas, kurių 1 m2 kaina – 28,93 Lt, kiekis – 72,5 m2, o suma - 2097,43 Lt. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti stogo dangos įsigijimo išlaidas iki 1290,5 Lt (17,8 Lt/m2 x 72,5 m2).
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teismo paskirtos ekspertizės akte nurodytų netiesioginių išlaidų (pridėtinių išlaidų, pelno) ir statinio statybos išlaidų (papildomų medžiagų vertės, papildomų mechanizmų vertės, specifinių darbų, socialinio draudimo išlaidų) netinkamo vertinimo. Pažymėtina, jog eksperto lokalinėje sąmatoje nurodyti šių išlaidų dydžiai atitinka norminių teisės aktų reikalavimus ir yra paskaičiuoti pagal kainas, buvusias 2007 m. spalio mėnesio. Be to, remonto darbai dar nėra faktiškai atlikti, todėl nuostolių dydis gali būti tikslinamas. Paaiškėjus, kad ieškovas remonto darbus atliko už mažesnę kainą, atsakovas įgytų teisę reikalauti grąžinti permokėtą sumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant iš atsakovo G. U. įmonės ieškovo UAB „Viglita“ naudai priteistinų nuostolių dydį iki 87124,90 Lt ((139828 Lt - 8513,64 Lt -6043,28 Lt -2097,43 Lt + 1290,5 Lt ) - 30 proc.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime nenurodė ieškinio senaties termino netaikymo motyvų. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas LR CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį skaičiuojant nuo 2005 m. spalio 19 d., kai ieškovas pareiškė pretenziją G. U. įmonei dėl trūkumų pašalinimo, ieškinio pareiškimo teismui dieną (2006 m. gruodžio 27 d.) šis terminas buvo pasibaigęs. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Iš apžiūrėjimo akto (1 t., b.l. 84) matyti, kad šalys 2005 m. gruodžio 21 d. apžiūrėjo atliktus darbus ir nustatė defektus, o atsakovas įsipareigojo juos ištaisyti iki 2006 m. sausio 10 d.. Tai rodo, kad ieškovas, laikydamasis LR CK 665 str. 2, 3 dalyje įtvirtintų nuostatų, pareiškė reikalavimą ištaisyti trūkumus per LR CK 6.666 str. 1 d. nustatytą terminą. Ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovas, pripažinęs trūkumus, geranoriškai įvykdys įsipareigojimą per sutartą terminą trūkumus ištaisyti. Atsakovas dalį trūkumų ištaisė 2006 m. (1 t., b.l. 213-214). Tik paaiškėjus, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimo, ieškovas 2006 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Atsižvelgiant į atsakovo veiksmus, kurie liudija, kad jis iš pradžių pripažino savo prievolę ištaisyti atliktų darbų trūkumus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs (LR CK 1.130 str. 2 d.) ir prasidėjo iš naujo nuo to momento, kai paaiškėjo, kad rangovas nevykdys savo prievolės neatlygintinai pašalinti trūkumus (LR CK 1.130 str. 3 d.). Todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ta aplinkybė, kad ieškovo užsakymu atsakovo atlikti stogo rekonstrukcijos darbai galėtų būti priskirti savavališkai statybai, neturi teisinės reikšmės sprendžiant rangovo atsakomybės dėl netinkamai atliktų darbų klausimą, ir tai neužkerta kelio užsakovui pasinaudoti savo pažeistų teisių gynimo būdu, prašant priteisti turtinė žalos atlyginimą, grindžiant ją rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo G. U. įmonės prievolės atlyginti nuostolius, teisingai aiškino ir taikė rangovo atsakomybę dėl garantiniu terminu nustatytų darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo reglamentuojančias materialines teisės normas. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio, kadangi teismas netinkamai įvertino darbų defektų šalinimo išlaidas patvirtinančius įrodymus ir šių išlaidų galimą pripažinimą ieškovo nuostoliais, patirtais dėl atsakovo kaltės (LR CPK 326 str. 2 d. 3 p.).
Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija išsprendžia bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimą (LR CPK 93 str., 2 d., 3 d., 98 str.). Atsakovui G. U. įmonei iš ieškovo priteistina 322,96 Lt (11 proc.) sumokėto žyminio mokesčio dalis (2 t., b.l. 15 – 2936 Lt), o ieškovui UAB „Viglita“ iš atsakovo priteistina 1890,36 Lt (89 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 25 – 2124 Lt). Be to, pakeitus Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 2 d., 4 d., 98 str.), bylinėjimosi išlaidas priteisiant ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (62 proc.), o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (38 proc.). Ieškovui iš atsakovo priteisiama 2600 Lt (62 proc) sumokėto žyminio mokesčio dalis (1 t., b.l.15,208 – 4194,84 Lt), 3720 Lt (62 proc.) ekspertizės išlaidų (1 t., b.l. 200,201 – 6000 Lt), 2790 Lt (62 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 142-1430 – 4500 Lt), o iš ieškovo atsakovui – 1520 Lt (38 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 141 – 4000 Lt), atitinkamai paskirstant ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir dalį, kuria teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Priteisti iš atsakovo G. U. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Viglita“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 87124,90 (aštuoniasdešimt septynis tūkstančius šimtą dvidešimt keturis Lt 90 ct) Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos (87124,90 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2600 (du tūkstančius šešis šimtus) Lt žyminio mokesčio, 3720 (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt) Lt ekspertizės išlaidų.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Viglita“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui G. U. įmonei (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 1520 (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Į valstybės pajamas iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Viglita“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti 10,26 (dešimt Lt 26 ct) Lt, o iš atsakovo G. U. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 16,74 (šešiolika Lt 74 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitoje dalyje Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. papildomą sprendimą. Priteisti iš atsakovo G. U. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Viglita“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2790 (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Viglita“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui G. U. įmonei (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 322,96 (tris šimtus dvidešimt du Lt 96 ct) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinė skundą.
Priteisti iš atsakovo G. U. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Viglita“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 1890,36 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt Lt 36 ct) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Į valstybės pajamas iš atsakovo G. U. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti 6,7 (šešis Lt 70 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis