Civilinė byla Nr. e2-1524-733/2017

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01050-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.5.

(S)

ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 29 d.

Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,

sekretoriaujant D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šilutės būstas“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Šilutės būstas“ 714,33 Eur žalos atlyginimo, 24,07 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad 2016-08-01 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos patalpos 7-7 lubos ir sienos, patalpos 7-8 sienos ir lubos bei namų turtas - spinta. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 8.3 ir 8.3.2 punktus, kai pastatai, pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte dėl draudiminio įvykio buvo sugadinti, nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (įrenginių) ar namų turto sunaikinimo, sugadinimo dėl draudiminio įvykio yra – šio turto remonto kaina. Pagal Taisyklių 9.2 ir 9.2.1 punktus pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu.

Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 564,33 Eur, nuostolio suma už sugadintą namų turtą - 150 Eur ir kompensavo kilusią žalą, išmokėdama 714,33 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens pratekėjimo nuo stogo. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją konstrukciją - stogą, organizuoti jo remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė nurodo siuntusi pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

Ieškovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V.J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007).

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalį, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006).

Ieškovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) 9 punktą gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pasibaigus žiemos sezonui, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizę, gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikavimą. Reglamento 5 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (5.1. pp.) – mechaninio atsparumo ir pastovumo (5.1.1. pp.), gaisrinės saugos (5.1.2. pp.), higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (5.1.3. pp.), saugaus naudojimo (5.1.4. pp.), apsaugos nuo triukšmo (5.1.5. pp.), energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (5.1.6. pp.); reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad (5.2. pp.) – patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre (5.2.1. pp.), būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.2. pp.). Reglamento 7 punkte numatyta, kaip turi būti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. pp.); racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu (7.2. pp.); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.3 pp.); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4. pp.). Reglamento 8 punkte numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1. pp.); privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas (8.2. pp.); privalomųjų darbų įvykdymas (8.3. pp.).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ (toliau – Sąrašas) 1 punkte numatyta, jog subjektas, atliekantis daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus privalo nuolat stebėti namo bendrojo naudojimo objektų būklę, o 4 punktas numato pareigą palaikyti saugų namo bendrųjų konstrukcijų naudojimą – atitrūkusių plytų, tinko, lipdinių, skardos, medinių ar kitokių detalių pašalinimas, šiukšlių ir kitų daiktų pašalinimas nuo stogo ir išorinių durų stogelių, susikaupusio sniego, vandens ir varveklių, dulkių ir kitokių sąnašų šalinimas nuo namo konstrukcijų. Pagal 8 Sąrašo punktą, pastato administratorius privalo šalinti smulkius namo stogo elementų defektus.

Taip pat ieškovė nurodo, kad kompensacinės palūkanos, numatytos CK 6.261 straipsnyje, yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 str. 1 d.). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Auškčiausiojo Teismo 2013-03-04 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Atsakovė UAB „Šilutės būstas“ atsiliepimu į ieškinį nesutinka su juo, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė neįrodė žalos sukėlusio subjekto neteisėtų veiksmų, jo kaltės, žalos fakto, jo tikslaus dydžio, priežastinio ryšio tarp tariamai atsakovės neteisėtų veiksmų bei sukeltos žalos atsiradimo, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti žalą. Atsakovei iš ieškinio neaišku koks atsakovės neveikimas ar veiksmai sąlygojo draudėjui kilusią žalą. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų. Nėra aiški įvykio data, nes Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta 2016-08-17, o ieškinyje 2016-08-01, be to, jame nenurodytos jokios įvykio priežastys. Nurodo, kad ieškovė neatliko jokių veiksmų, siekiant įvertinti realias buto užpylimo priežastis, o tik pasirėmė suinteresuoto asmens nuomone. Dėl žalos dydžio atsakovė nurodo, kad žala apskaičiuota neįvertinus turto (spintos) vertės sumažėjimo (nusidėvėjimo). Ieškovės pateikti įrodymai nepaliudija žalos dydžio, kokia apimti reikėjo atlikti remonto darbus. Turto apžiūros aktas bei jo priedai neišsamūs, keliantys abejonių. Apgadinimai, išskyrus spintos, nėra užfiksuoti, nors prašoma priteisti žalą ir už sienų, lubų remontą.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Ieškovės ir atsakovės atstovai bei tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai tinkamai įteikti, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Iš ieškovės ir atsakovės gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, prie jo pridėtos medžiagos, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K. ir I. K.. Tretysis asmuo I. K. statinius ir turtą adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraudusi ieškovės bendrovėje.

Dėl to, kad buvo sulietos minėto buto patalpos 7-7 lubos ir sienos, patalpos 7-8 sienos ir lubos bei namų turtas – spinta, 2016-08-23 ieškovės atstovas surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą (žalos bylos Nr. 1752454, Nr. 1752456), dalyvaujant draudėjo atstovui R. G., kuriame nurodyta, jog apie 2016-08-01 prasiskverbė vanduo per konstrukcijas dėl stogo bute (duomenys neskelbtini) Šio akto priede „Namų turto nuostolio aprašymas“ nurodyta, kad sugadinta 2014 m. įsigyta 4000 Eur vertės spintos spausto popieriaus nugara: matosi vandens dėmės, nubėgimai, reikia keisti 1x2,45 m2. Ieškovė prie Turto sunaikinimo, sugadinimo akto pateikė minėto namo ir buto vidaus 2016-08-23 nuotraukas, kuriose užfiksuoti nubėgimai ir sienų apmušalų atsilupimai, lubų ir sienų susikirtimo vietoje esantys pajuodavimai, spintos apliejimas.

Ieškovė sudarė Lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa, iš kurios matyti, kad darbų ir išlaidų bendra suma sudaro 564,33 Eur, tokią draudimo išmoką apskaičiavo ieškovė ir 2016-08-30 pervedė draudėjai. Taip pat spintos remonto išlaidos įvertintos 150 Eur ir ši suma taip pat 2016-08-30 pervesta draudėjai.

Ieškovė kreipėsi į atsakovę 2016-09-02 raštu, prašydama pervesti draudėjai išmokėtą sumą, t. y. 714,33 Eur, nurodydama, kad atsakovė yra atsakinga dėl žalos.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai - savivaldybių administracijos. Savivaldybių administracijos paskiria bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovė neginčija fakto, kad yra minėto namo administratorė. Nors ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, tačiau šis teisės aktas neteko galios nuo 2017-01-01, įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymui Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Šio teisės akto VII skyriuje „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 84 straipsnis nustato, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: 84.1. reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – gyvenamasis namas), jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; 84.2. reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad: 84.2.1. patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; 84.2.2. nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; 84.2.3. nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Šio teisės akto 85 straipsnis reglamentuoja, kad gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 straipsnyje numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (4.3 p.).

Atsakovė ginčija žalos faktą, savo kaltę, žalos dydį, priežastinį ryšį tarp jos neveikimo ar veiksmų ir kilusios žalos, t. y. neigia savo atsakomybę, nurodydama, kad ieškovė neįrodė visų nurodytų aplinkybių. Tačiau teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina ginčo bute dėl prasiskverbusio vandens iš viršaus per lubų – sienų konstrukcijas kilusią žalą. Ji užfiksuota Turto sunaikinimo, sugadinimo akte (žalos bylos Nr. 1752454, Nr. 1752456), o turto nuostolis užfiksuotas, aprašytas šio akto priede „Namų turto nuostolio aprašymas“. Kadangi butas yra paskutiniame aukšte, pagrįsta manyti, kad vanduo pateko nuo stogo per nesandarias konstrukcijas, jų sujungimus. Priešingų argumentų ar įrodymų atsakovė nepateikė. Todėl teismo vertinimu už žalos kilimą atsakinga atsakovė, nes neužtikrino tinkamos daugiabučio namo naudojimo/techninės priežiūros. Atmestinas atsakovės argumentas dėl žalos kilimo datos, nes Turto sunaikinimo/sugadinimo akte yra galimybė nurodyti laikotarpį, jei tikslios datos nustatyti neįmanoma, todėl jame nurodyta data „~2016 08 01“, t. y. apytikslė data. Žalos dydis taip pat įrodytas ieškovės pridėtais dokumentais. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, vadovautasi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė neįvertino spintos nusidėvėjimo, tai akivaizdu, iš jos vertės (4000 Eur) bei apskaičiuotos ir išmokėtos žalos dydžio (150 Eur). Atsakovė, neigdama žalos dydį, nenurodė kokia ir kuo remiantis, jos vertinimu, ji turėjo būti apskaičiuota. Teismo vertinimu, yra akivaizdus atsakovės neveikimo, kilusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.245 str., 6.246 - 6.249 str.). Atsakovė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų nepagrindė jokiais įrodymais, jos teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str.1 d.). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1d.).

Kadangi nustatyta, kad dėl atsakovės neveikimo kilo žala ir jos žalą atlygino ieškovė, ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovę, ir iš atsakovės priteistina ieškovės atlyginta 714,33 Eur dydžio žala bei 24,07 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui (CK 6.246 str. - 6.249 str., 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.261 str., 6.280 str. 1 d., 6.1015 str. 1 d.) bei 6 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

Iš atsakovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 17 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 87,08 Eur ieškovei ir 4,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str.1 d., 93 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Šilutės būstas“, asmens kodas 177000697:

- 714,33 Eur žalos atlyginimo,

- 24,07 Eur palūkanų,

- 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 714,33 Eur sumą nuo 2017-04-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,

- 87,08 Eur bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai.

- 4,60 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                Robertas Povilaitis