Baudžiamoji byla Nr. M1-52-1036/2019

                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67713-2017-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1;

                                                                                          2.10.11

        VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

   2019 m. vasario 13 d.

                 Vilnius        

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei, teismo psichiatrui ekspertui Mantui Juodakiui, gynėjui advokatui Jurij Surinin, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo O. B. (O. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, neįgaliam, neteistam,

n u s t a t ė:

O. B. 2017-12-27 apie 19.00 val., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. (duomenys neskelbtini) A. K. bandant jį sulaikyti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., galimo padarymo, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų valstybės tarnautojo reikalavimų - sulaikomas priešinosi, ne mažiau du kartus su dešine koja spyrė (duomenys neskelbtini) A. K. į dešinę ranką riešo srityje, tokiais savo veiksmais jis nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo bei pasipriešino valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini)  A. K.

Nukentėjusysis A. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad vykdant tarnybą gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko B. B., kuris nurodė, kad jam grasina jo neblaivus sūnus O. Užėjus į vidų, jie pasiūlė parašyti pareiškimą, B. B. norėjo rašyti pareiškimą. Tada O. B. liepė susiruošti važiuoti karu su jais. O. B. nuėjo į antrą aukštą. Jis taip pat nuėjo į antrą aukštą. O. B. užsirakino kambaryje, sakė nepasiduos. Jis išlaužė kambario duris, įėjo į kambarį. O. B. paėmė peilį ir nukreipė į jį. Jis panaudojo impulsinį prietaisą ‚Taser“, ranka išmušė peilį iš O. B. rankų. Į pagalbą atbėgo kolega, kuris buvo likęs pirmame aukšte su B. B.. Po kiek laiko atėjo į viršų ir B. B., kuris trukdė dirbti, todėl jam papurškė dujų. Dėl praėjusio ilgo laiko tiksliai visų aplinkybių nepamena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi kietiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-12-27 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko senyvo amžiaus vyriškis, kaip nustatyta - tai buvo B. B., kuris paaiškino, kad jo neblaivus sūnus O. pusė dienos gėrė su draugu, o kai draugas išvažiavo, girtas grįžo namo ir pradėjo kabinėtis, reikalauti pinigų, sukėlė konfliktą, kurio metu grasino susidorojimu bei paėmęs į rankas atsuktuvą, žadėjo pradurti jam galvą. Dėl to tėvas užsidarė savo kambaryje ir iškvietė policiją, nes sūnus nesiliovė triukšmavęs, bandė išlaužti duris, veržėsi į tėvo kambarį. Jiems  atvykus, B. B. nurodė, kad šiuo metu jo sūnus O. yra namo antrame aukšte. Į antrą namo aukštą reikėjo pakilti stačiais laiptais. Paaiškino O. B., kad jo tėvas dėl jo elgesio iškvietė policiją ir rašo pareiškimą, o jis bus sulaikomas. O. B. paprašė laiko persirengti, buvo ramus. Kolega R. nuėjo į pirmą aukštą priimti iš nukentėjusiojo pareiškimą, jis liko prie O. Šiam persirengus, kartu su šiuo nusileido į apačią. Tuomet O. B. rėkdamas pradėjo prašyti tėvo nerašyti pareiškimo, tačiau tėvas buvo kategoriškas, nuo pareiškimo neatsisakė. O. B., pamatęs, kad tėvas neatsisako savo ketinimų, supyko ant tėvo, staiga pastūmė jį ir nubėgo laiptais į savo kambarį, užsidarė jame. Bėgdamas paskui O. B., mėginant sulaikyti įtariamąjį, kuris aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, jam teko išlaužti dalį durų, kad galėtų patekti į kambarį. Jam tai pavyko padaryti, prakišus ranką, jis įėjo į kambarį. Tai nedidelė patalpa, kurioje buvo lova, stalas ir kiti apyvokos daiktai. Užėjus į kambarį, pamatė stovintį O. B., kuris savo dešinėje rankoje laikė geležinį peilį, nukreiptą į jį. Atstumas tarp jų buvo iki 120 cm. Nedelsiant išsitraukė elektros impulsinį prietaisą TAZER ir įspėjo O. dėl jo panaudojimo. O. atsakė, kad gyvas nepasiduos, todėl jis panaudojo TAZERĮ, šaudamas iš jo, bet dėl nedidelio atstumo abi strėlės pataikė į dešinę O. ranką. TAZER buvo neefektyvus, todėl jis sugriebė savo kaire ranka O. dešinę ranką, kurioje šis tebelaikė peilį, ir sudavė iš dešinės rankos alkūne O. į veido sritį, tuomet pastebėjo, kad peilis iškrito iš O. rankos. Tuo metu prie jų pribėgo R. S. ir padėjo O. B. pargriauti ant grindų. O. nenustojo priešintis, muistėsi, spardėsi kojomis, pataikė kelis kartus jam į dešinę ranką, riešo srityje, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Kambaryje buvo labai mažai vietos, trukdė įvairūs baldai, todėl nebuvo galimybės iškart uždėti antrankius. TAZER buvo naudojamas kaip paprastas elektrošokas. O. daug kartų buvo prašoma apsiraminti, nutraukti pasipriešinimą, vykdyti teisėtus reikalavimus. Bet O. B. toliau aktyviai priešinosi, rėkė savo tėvui, kad tas šiam padėtų, užmuštų juos. Prieš jį pasirodė B. B., kuris priekaištavo jiems, kokia jie policija, kad negali sutramdyti vieno girto "šūdžiaus", kurį prašė išmesti pro langą arba nušauti. Puolė jiems padėti, tačiau šis savo veiksmais trukdė jiems, todėl šio buvo paprašyta netrukdyti ir laikytis atokiau. O. B. dar labiau dėl tėvo elgesio įsisiautėjo, pradėjo labiau spardytis, priešinosi, norėjo atsistoti, todėl vėl teko panaudoti TAZER, dujas, buvo bandoma uždėti antrankius, tačiau vėl nesėkmingai. Su kolega nutarė pažeidėją išnešti iš patalpos. Jiems tai padaryti pavyko, tačiau O. B. tuo metu taipogi priešinosi, nenorėjo leistis. Pastarąjį pavykus išvesti į kiemą ir šį paguldžius, pavyko uždėti antrankius už nugaros ir atvykus pagalbai AP 1732, šis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. Taigi jis vykdydamas savo pareigas, sulaikant teisės pažeidėją, nukentėjo nuo jo aktyvaus priešinimosi, O. B. jam  ne mažiau kaip du kartus su koja įspyrė į jo dešinę ranką, jis juto fizinį skausmą. Pas medikus nesikreipė, nes buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 31-37). Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, tikslesni, prašo jais vadovautis. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nes nuo įvykio buvo praėjęs ne ilgas laiko tarpas.

Liudytojas B. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl šio įvykio kaltas jis pats. Susibarė su sūnumi, iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai su sūnumi elgėsi agresyviai, sulaužė sūnui 5 šonkaulius. Matė sūnų visą kruviną. Policijos pareigūnai ir jam dujomis papurškė. Šiuo metu sūnus ir toliau gyvena su juo. Sūnus nuolat gydosi pas gydytojus psichiatrus. Sūnus lankosi pas gydytojus Vasaros gatvėje ir ligoninėje Naujoje Vilnioje, reguliariai vartoja gydytojų paskirtus vaistus. Alkoholio sūnus šiuo metu nevartoja, yra ramus, padeda buityje. Jis pats yra senas, po insulto, infarkto, be sūnaus pagalbos neišsiverstų.

Ikiteisminio tyrimo metu O. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 286 straipsnį. Apklausiamas įtariamuoju O. B. parodė, kad  savo kaltę pripažįsta, gailisi. 2017-12-27 apie 19.00 val., policijos pareigūnams atvykus į namus, kuriuose jis gyveno ir šiuo metu gyvena su savo tėvu, tai yra (duomenys neskelbtini), jis labai nustebo, kad atvyko policijos pareigūnai, nors tėvas ir buvo sakęs, kad šiuos iškvies, kadangi jis pripažįsta, kad buvo pavartojęs truputį alkoholio (jam tai kategoriškai uždrausta) bei konfliktavo žodiškai su savo tėvu. Atsimena, kad atvykus policijos pareigūnams, jis išsigando, pamatęs juos pakilo į antrą aukštą, užsidarė savo kambaryje, tikrai atsimena, kad vienas policijos pareigūnas puolė jam iš paskos, todėl su šiuo su jo kambaryje įvyko grumtynės, nes jis iš tikrųjų nesitikėjo, kad bus sulaikytas, nenorėjo to, todėl ir pradėjo priešintis teisėtam pareigūnų reikalavimui nusiraminti. Savo kaltę, kad ne mažiau du kartus su koja įspyrė vienam pareigūnui į ranką, jis prisipažįsta, dėl savo poelgio labai gailisi. Tiesiog nesusivaldė, bet tikrai nelaikė savo rankoje ar rankose jokio peilio. Nėra teistas, kelis kartus gydėsi Parko ligoninėje (b. l. 49-52).

2017-12-28 apžiūros protokole su fotolentele nurodoma, kad apžiūros atlikimo vieta - (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas - gyvenamasis namas, apžiūros atlikimo eiga - apžiūros objektas yra dviejų aukštų gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Namo teritorija aptverta metaline tvora. Į namo kiemą patenkama pro vartelius. Gyvenamojo namo įėjimo durys medinės, jų spynos be išorinių pažeidimų. Įėję pro įėjimo duris, patenkame į prieškambarį, kuriame priešais matome dvejas medines duris, tarp kurių stovi automatinė skalbimo mašina "Beko". Pro dešinės pusės duris mediniais laiptais patenkame į antro aukšto koridorių. Ant kairės pusės plastikinių dailylenčių sienos tarp viršutinės pirmos ir trečios laiptų pakopos matome 41X33 mm pločio raudonos spalvos dėmes. Koridoriuje ant grindų 85 mm atstumu nuo laiptų turėklų ir 96 mm atstumu nuo sienos, esančios priešais laiptus, matome raudonos spalvos dėmes. Koridoriaus kairėje pusėje yra medinės durys, kuriose matoma ertmė ties rankena. Pro jas patenkame į kambarį Nr. 1. Jame tarp grindų tarp slenksčio ir stalo, kuris stovi kambario viduryje, matome raudonos spalvos dėmes. Ant stalo matome vaistų pakuotes, 2 puodelius, lėkštes su maistu ir kt. Už stalo prie sienos stovi komoda, ant jos - televizorius, šalia - kėdė, spintelė, prie dešinės sienos - lova. Koridoriaus kairėje pusėje yra įrengtos durys į tualeto ir kambario Nr. 2 patalpas, kuriuose bendra tvarka nepažeista. Koridoriaus dešinėje pusėje yra įrengtas praėjimas - arka į kambarį Nr. 3, kurio bendra tvarka nepažeista (b. l. 11-20).

2018 m. rugpjūčio 16-spalio 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad O. B. nuo 2008 m. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. O. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, pagal savo sveikatos būklę įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. O. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu O. B. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija; pagal savo psichikos būklę šiuo metu O. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichinės būklės O. B. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, negali duoti parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme. O. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b. l. 89-92).

Teismo psichiatras ekspertas Mantas Juodakis teisiamojo posėdžio metu ekspertizės akto išvadas patvirtino. Papildomai nurodė, kad medicininiuose dokumentuose buvo fiksuotas nepakankamas ambulatorinio gydymo efektyvumas- fiksuoti požymiai, kad tiriamasis vengia gydymo. Stabilizavus būklę, pasiekus pakankamą remisiją, svarbus tęstinis ambulatorinis gydymas, rėžimo laikymasis, medikamentų vartojimas. Ekspertizės atlikimo metu tiriamasis nebuvo pakankamai kritiškas, būklė nepakankamai stabili. Buvo duomenų, kad tiriamasis ambulatorinį gydymą išnaudojo nepakankamai, tačiau tai gali pasikeisti, ir tai turi būti objektyvizuota gydytojų įrašuose.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad O. B. prokuroro nutarime nurodytomis aplinkybėmis pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. (duomenys neskelbtini)  A. K. bandant jį sulaikyti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., galimo padarymo, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų valstybės tarnautojo reikalavimų - sulaikomas priešinosi, ne mažiau du kartus su dešine koja spyrė (duomenys neskelbtini) A. K. į dešinę ranką riešo srityje, tokiais savo veiksmais jis nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo bei pasipriešino valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini)  A. K., t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Šias išvadas teismo daro įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kurie vieni kitus papildo ir yra pakankami objektyvioms aplinkybėms nustatyti.

Šios veikos padarymo metu O. B. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai yra buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnis). BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, nebaudžiamas. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad O. B. nuo 2008 m. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. O. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, pagal savo sveikatos būklę įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. O. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. O. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b. l. 89-92).

Skiriant konkrečias, įstatyme numatytas priverčiamąsias medicinos priemones, teismas turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Nagrinėjamu atveju O. B. siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. BK 98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Mantas Juodakis parodė, kad medicininiuose dokumentuose buvo fiksuotas nepakankamas ambulatorinio gydymo efektyvumas - fiksuoti požymiai, kad tiriamasis vengia gydymo. Stabilizavus būklę, pasiekus pakankamą remisiją, svarbus tęstinis ambulatorinis gydymas, rėžimo laikymasis, medikamentų vartojimas. Buvo duomenų, kad tiriamasis ambulatorinį gydymą išnaudojo nepakankamai, tačiau tai gali pasikeisti, ir tai turi būti objektyvizuota gydytojų įrašuose. Teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad O. B. reguliariai lankosi pas gydytojus, reguliariai vartoja vaistus, alkoholio nevartoja (b. l. 132). Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas B. B., parodė, kad sūnus O. B. pastaruoju metu alkoholio nevartoja, reguliariai ir nuolat lankosi pas gydytojus, geria vaistus. Sūnus yra ramus, padeda jam buityje, jokios grėsmės ir pavojaus nekelia. Parinkdamas konkrečią priverčiamąją medicinos priemonę teismas pažymi ir tai, kad nuo teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo praėjo daugiau nei keturi mėnesiai, O. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios izoliuotas nuo visuomenės nebuvo, naujų nusikalstamų ar kitų įstatymo uždraustų veikų nepadarė. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, O. B. veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo ir ekspertizės atlikimo – reguliarus lankymasis pas gydytojus, medikamentų vartojimas, socialus gyvenimo būdas, atsiradęs kritinis požiūris savo būklei, atsižvelgiant į eksperto M. J. paaiškinimus, sudaro pagrindą pripažinti, kad O. B. tikslinga skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kartu teismas pažymi, kad O. B. nesilaikant paskirtų medicinos prievartos priemonių, ar pablogėjus jo psichinės sveikatos būklei, skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės gali būti pakeistos į kitas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

Pripažinti, kad O. B. (O. B.) padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, būdamas nepakaltinamas.

Taikyti O. B. (O. B.) priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pas rajono psichiatrą) pagal gyvenamąją vietą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                                                                                   Mindaugas Povilanskas