Byla Nr. AN2-160-843/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-00001-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
16.9.3; 16.9.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiojo tyrėjo (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau – Nutarimas), kuriuo I. D. pripažintas kaltu padarius administracinus nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas subendrinta 170 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2019 m. gruodžio 3 d. Nutarimu I. D. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2019 m. spalio 28 d. 7.09 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją kelio ruože, kur matomumas yra mažesnis kaip 300 m, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, dėl ko atsirado pavojus savo ar kitų žmonių saugumui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140, 140.3 punktus ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą (veikos padarymo ir Nutarimo priėmimo metu galiojusi įstatymo Nr. XIII-1139 redakcija).
2. 2020 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai I. D. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad I. D. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra visiškai pagrįsta byloje surinktais duomenimis (policijos pareigūno A. G. tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu), iš kurių matyti, kad 2019 m. spalio 28 d. 7.09 val. (duomenys neskelbtini), I. D., vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį kelio ruože, kur blogai matomas kelias, ką šiuo atveju draudžia KET 140.3 punktas. Nagrinėjamu atveju iš vaizdo įrašo medžiagos matyti, kad blogai matomą kelią patvirtino tos aplinkybės, jog lenkimą I. D. atliko ne tik prieš pat kelio vingį, bet ir siaura ištisine ženklinimo linija pažymėtame kelio ruože, kurią kirsti ir važiuoti priešpriešinio eismo juosta draudžia KET 3 priedo 1.1 punktas. Pagal Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82, 37.1 ir 39 punktus lenkimo ribojimas naudojamas tokiose lenkti pavojingose vietose, kaip posūkiai ir vingiai su nepakankamu matomumu, o abipusiam lenkimo ribojimui naudojama siaura ištisinė linija 1.1. (kartu gali būti naudojamas ir kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ – 37 punktas). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, kad lenkimo manevras buvo atliktas prieš pat kelio vingį ir kelio ruože, pažymėtame siaura ištisine ženklinimo linija, suteikia pagrindą tvirtinti, jog I. D. lenkė tame kelio ruože, kur yra blogai matomas kelias. I. D. veika tinkamai kvalifikuota kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, skirta ne per griežta, minimali, taip pat nustatant minimalų administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo – taikymo terminą, nors šioje bylos dalyje I. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu I. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį. Tai yra, panaikinti Nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir administracinę teiseną pagal šią teisės normą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais motyvais:
3.1 Apeliantas sutinka su jam inkriminuotu nusižengimu – įvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą ir dėl to labai gailisi, savo kaltę jis pripažino nuo pat pradžių, tą įrodo jo parašas administracinio nusižengimo protokole. Tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau jis nesutinka, kad padarytas nusižengimas kvalifikuotinas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apeliantas pabrėžia, kad kelio ruože, kuriame užfiksuotas nusižengimas, nėra ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, taip pat nėra ir ženklo „Kelio vingis“. Atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, kertant siaurą ištisinę liniją, numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
3.2 Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio ir 569 straipsnio pažeidimus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei pažeidimo esmę, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priemė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
3.3 Skunde pabrėžiama, kad remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, valstybinių valdymo subjektų priimami sprendimai privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad viešojo administravimo subjektų motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis Nr. A756-700/2008). Taip pat šis teismas yra konstatavęs, kad fizinis asmuo yra silpnesnioji pusė, todėl visi neaiškumai tokio asmens santykyje su valstybine institucija turi būti aiškinami jo naudai (2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-185/2013).
3.4 Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvuoja tuo, kad iš nutarties nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis remtasi konstatuojant nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad aplinkybės traktuojamos painiai, viena kelių eismo taisyklė remiasi kita, vienas ir tas pats nusižengimas traktuojamas skirtingai ir kvalifikuojamas kaip atskiri nusižengimai taikant skirtingus ANK straipsnius – 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį.
3.5 Skunde nurodoma, kad ANK 417 straipsnio 3 dalies norma įtvirtina nusižengimą įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tuo tarpu ANK 420 straipsnio 1 dalies norma įtvirtina šiuos nusižengimus: transporto priemonės vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose lenkti draudžiama, <..> pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ANK 420 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, jog atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją, tai yra privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-699/2018). Nei administracinio nusižengimo protokole, nei Nutarime nėra nurodyta, kokią pavojingą situaciją sukėlė apelianto padarytas pažeidimas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad keliu važiavo viena transporto priemonė, tačiau nematyti, kad pareiškėjas savo veiksmais privertė kitus eismo dalyvius stabdyti, keisti judėjimo kryptį ar imtis kitų veiksmų, kelyje nebuvo ir pėsčiųjų. Taigi, byloje neįrodyta, kad apeliantas savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją.
3.6 Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą informaciją, kuri galėtų sušvelninti priimtą nutarimą. Pareiškėjas dirba dvejose įmonėse, o vairuotojo pažymėjimo praradimas grėstų darbo netekimu. Pareiškėjas dažnai keliauja iš pagrindinės darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini) miestelyje, į kitą, esančią (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad keliauti su traukiniu neįmanoma, nes jis važiuoja itin retai, o autobuso stotelė yra nutolusi nuo darbovietės 3,5 km, be to nuo stotelės iki darbovietės nėra pėsčiųjų tako, o eiti važiuojamąja dalimi nėra saugu. Apeliantas nurodo, kad yra šeimos žmogus, turintis mažamečių vaikų.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Pabrėžia, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame apeliantas objektyviai negalėjo matyti priešinga kryptimi atvažiuojančių automobilių, todėl atlikdamas lenkimo manevrą pasielgė lengvabūdiškai ir sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Apeliantas nepateikė išimtinių aplinkybių, todėl taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
I. D. apeliacinis skundas netenkinamas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio nusižengimo byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas I. D. Jis skunde neginčija byloje nutarimu bei nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių bei savo kaltės, tačiau nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą kertant siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją atitinka tik administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį sudėtį, todėl prašo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.
6. Kaip teisingai pastebėjo apeliantas, ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos alternatyvios veikos: transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šios teisės normos gramatinė analizė leidžia spręsti, kad tais atvejais, kai ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas objektyviai pasireiškia lenkimu vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, šio nusižengimo sudėties konstatavimui pavojingos situacijos sukėlimo nustatymas nėra būtinas. Apygardos teismas atsižvelgė į apelianto įvardytą teismų praktikos pavydį, o būtent į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2AT-28-699/2018, tačiau joje nagrinėta situacija nėra tapati. Minėtoje nutartyje buvo analizuotas ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kuris pagal suformuluotą kaltinimą objektyviai pasireiškė pavojingą situaciją sukėlusiu įvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiu atveju, kaip teisingai konstatuota tiek minėtoje nutartyje Nr. 2AT-28-699/2018, tiek apeliaciniame skunde, pavojingos situacijos konstatavimas yra būtinas, priešingai, nei nagrinėjamoje byloje.
7. Nagrinėjamu atveju I. D. administracinio nusižengimo protokole buvo suformuluotas kaltinimas tuo, kad jis kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją kelio ruože, kur matomumas yra mažesnis kaip 300 m, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, dėl ko atsirado pavojus savo ar kitų žmonių saugumui. Šios aplinkybės konstatuotos ir Nutarime. Ir nors tiek protokole suformuluotame kaltinime, tiek Nutarime apelianto padarytas nusižengimas siejamas ir su pavojaus sukėlimu, tačiau šiuose dokumentuose kaip pažeistas norminis pagrindas yra įvardijami tik KET 140, 140.3 punktai, kurie numato būtent draudimą lenkti kelio ruože, kuriame blogai matomas kelias. Kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pasireiškė būtent lenkimu vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, buvo akcentuota ir policijos atsiliepime į I. D. skundą. Pastarasis pirmosios instancijos teisme nagrinėtas žodinio proceso tvarka, dalyvaujant I. D., tad šiam inkriminuojamos aplinkybės bei jų teisinis kvalifikavimas turėjo būti aiškūs, jis taip pat turėjo galimybę dėl šių aplinkybių pasisakyti.
8. ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymas šiuo atveju siejamas su vienintele aplinkybe – pažeistu KET 140.3 punkto draudimu lenkti esant blogam matomumui. Pažymėtina, kad blogo matomumo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte (veikos padarymo ir Nutarimo priėmimo metu galiojusi įstatymo Nr. XIII-1139 redakcija), kuriame nustatyta, kad blogas matomumas - tai meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m neatsižvelgiant į kelio parametrus. Aplinkybę, jog kelio matomumas lenkimo metu buvo blogas, teismas grindė policijos pareigūno A. G. tarnybiniu pranešimu ir vaizdo įrašo duomenimis, kurių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės nėra ginčijamos. Iš minėto įrašo akivaizdu, kad I. D. lenkimą atliko prieš kelio vingį, esant mažesniam nei 300 m matomumui, be to ir kirtus siaurą ištisinę liniją. Atkreiptinas dėmesys, kad vairuojant automobilį kelio ruožo matomumas yra nustatomas įvertinus įvairius aplinkos faktorius – meteorologines sąlygas, kelio vingius, kelio reljefo ypatumus ir panašiai. Vairuotojas dažnai negali tiksliai suskaičiuoti matomą kelio ruožo ilgį, ar jis siekia 300 metrų, ar ne. Todėl esant pastoviems matomumą ribajantiems faktoriams, kaip nagrinėjamoje situacijoje – kelio vingiams, itin svarbus yra papildomas vairuotojų įspėjimas kelio ženklais ar kelio ženklinimu, kurių naudojimo paskirtis ir yra lenkimo ribojimas vietose, kuriose matomumas yra nepakankamas. Kaip ir nurodė apeliantas, tai patvirtina ir byloje esantis minėtas vaizdo įrašas, kelio ruožas, kuriame buvo atliktas lenkimo manevras, nebuvo pažymėtas KET 1 priedo ženku Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ar kelio ženklais Nr. 112-116, įspėjančiais apie vingius. Tačiau šios aplinkybės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nešalina. Minėtas kelio ruožas buvo pažymėtas siaura ištisine linija. KET 3 priedo 1.1 punktas draudžia kirsti siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Esant tokiam kelio ženklinimui bei matydamas kelio vingius vairuotojas turėjo galimybę suvokti, kad juo pažymėtame kelyje matomumas nėra pakankamas, dėl ko lenkimas jame yra draudžiamas. To apeliantas nepaisė, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį vietoje, kurioje nekimas yra draudžiamas, taip pažeisdamas KET 140.3 punkto reikalavimus. Jo veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
9. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar nustatyti apelianto veiksmai negali būti kvalifikuojami tik pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Iš administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo matyti, kad apeliantui inkriminuotas šios teisės normos pažeidimas objektyviai pasireiškė įvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Protokole nėra konkretizuotas šia veika pažeistas KET reikalavimas, tačiau ši klaida ištaisyta pirmosios instancijos teisme, kuris iš esmės konstatavo KET 3 priedo 1.1 punkto, draudžiančio kirsti siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir draudžiančio paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, pažeidimą. Tai atitinka ANK 635 straipsnio 3 dalies ir 639 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad, šio KET punkto pažeidimas buvo įvardytas ir policijos atsiliepime į skundą, kuris, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teisme nagrinėtas žodinio proceso tvarka, dalyvaujant I. D., tad šiam inkriminuojamos aplinkybės bei jų teisinis kvalifikavimas turėjo būti aiškūs, jis taip pat turėjo galimybę dėl šių aplinkybių pasisakyti.
10. I. D. įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Šias aplinkybes patvirtina jau minėti byloje esantys įrodymai, tarp jų ir vaizdo įrašas. Ši veika atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje aprašytą uždraustą veiką. Ši teisės norma neapima nustatytų toliau sekusių I. D. veiskmų, o būtent lenkimo esant blogam matomumui. Tokius veiksmus apima ANK 420 straipsnio 1 dalis, tad pagrindo spręsti, kad šiuo atveju nustatyti veiksmai atitiko tik ANK 417 straoipsnio 1 dalį, nėra.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad I. D. prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra pagrįstas.
12. Vertindamas paskirtų administracinių nuobaudų tinkamumą apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad I.D. buvo skirtos minimalios sankcijose numatytos baudos, už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskiriant minimalų šios teisės atėmimo terminą. Nuobaudos subendrintos palankiausiu apeliantui apėmimo būdu. Galimybė dar labiau mažinti ar švelninti skirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų neskirti sietina su ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu, kuri, savo ruožtu, taikytina atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Įvertinęs visumą šių aplinkybių apeliacinės isntancijos teismas sprendžia, kad skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, yra proporcinga, tad nekeistina.
13. Spręsdamas dėl I. D. skirtos nuobaudos apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas pripažino visas jam inkriminuotas veikos faktines aplinkybes, sudarančias abiejų pažeidimų sudėtį, nesutikdamas tik su jų teisiniu kvalifikavimu, nuoširdžiai gailėjosi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši aplinkybė nėra pakankama ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Tai įvertinta parenkant minimalias nuobaudas. Teismas atsižvelgė ir į apelianto nurodytas šeimynines aplinkybes bei tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi norint pasiekti darbo vietas, tad jos netekęs gali netekti ir darbo. Tačiau jas vertindamas teismas sutinka su ginčijamos nutarties teiginiais, jog dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės I. D. ar jo šeimai kylantys nepatogumai ir finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) švelninimo neturi. Dėl padaryto nusižengimo patiriamos neigiamos pasekmės yra adekvatus ir dėsningas padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra tik pats pažeidėjas, ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis daugiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. I. D. turėjo puikiai suvokti daromo nusižengimo keliamą pavojų ir galimas jo pasekmes.
14. Administracinių nusižengimų teiseną reglamentuoja ANK (ANK 1 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o ne apelianto įvardytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Be to, administracinių nusižengimų bylos yra teismingos ne Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o apylinkės teismams, nagrinėjantiems administracinių nusižengimų bylas pirmąja instancija, bei apygardoms teismams, nagrinėjantiems minėtas bylas apeliacine tvarka (ANK 572 straipsnio 1 dalis, 644 straipsnis). Todėl apeliaciniame skunde nurodyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimai negali būti konstatuoti, o nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse (ne administracinių nusižengimų) bylose nėra aktuali.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir I. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Aušra Bielskė