Bylos Nr. 1- 2139 -506/2017

                                                                                                    Proceso Nr. 1-01-1-30018-2017-5

                                                                           Procesinė kategorija:  1.1.10.1.;1.2.4.6.2.; 2.3.6.4.

(S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 27 d.

Vilnius

          Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Anastasijai Česonienei,  dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje,  paskutinė deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., nevedęs, bedarbis, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

                                                                      n u s t a t ė :

G. Š. smurtaudamas prieš šeimos narį - sugyventinę N. C., sukėlė jai fizinį skausmą:

jis 2017-06-16 apie 21.25 val. bute, esančiame  (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,  konflikto metu griebęs sugyventinei N. C. už plaukų pargriovė ją ant grindų ir nemažiau penkiolikos kartų rankomis ir kojomis smūgiavo į įvairias kūno vietas, padarydamas galvos plaukuotosios dalies paviršiaus sužalojimus, t.y. sukėlė N. C. fizinį skausmą.

            Apklaustas kaltinamuoju G. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad su N. C. apie metus gyvena jai priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, dirba neoficialiai. 2017-06-16 visą dieną jie  girtavo pas kaimyną R. K., gyvenantį to paties namo 11-ame bute. Apgirtusi N. C., kaip visada, prisiminė buvusį sugyventinį ir pradėjo jam priekaištauti. Tuomet jis iš pavydo griebė jai už plaukų ir parbloškė ant grindu ir kelis kartus kumščiu trenkė (duomenys neskelbtini) per veidą, be to, spyrė kažkur į šoną. (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją ir. Kai atvyko greitoji pagalba matė, kad N. C. veidas kruvinas, tačiau ji nusiprausė ir atsisakė važiuoti į ligoninę.  Gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo.

              Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. 

             Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

            Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Ir šis požymis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje, o jo nesant – veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d.

             Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl kurio asmeniui prieš kurį smurtaujamas sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog kaltininko tyčiniai veiksmai pasireiškė bent vienu iš objektyviųjų požymių - mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir sukėlė bent vieną iš padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

              G. Š. inkriminuojama, kad jis mušdamas šeimos narį N. C. sukėlė šiai fizinį skausmą. 

              Šeimos samprata teismų praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama laikant, kad šeima yra tam tikras daugiau nei draugiškais santykiais apibūdinamas asmenų abipusio artumo, abipusės atsakomybės ir parama grindžiami ne trumpalaikiai santykiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Taigi sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

              Kaltinamasis pagrįstai pripažįstamas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje subjektu, t.y. asmeniu, turinčiu šeimos nario statusą, nes tiek iš jo paties, tiek ir iš nukentėjusiosios žodžių yra žinoma, kad juodu  kaip pora apie metus laiko gyveno kartu nukentėjusiosios bute, turėjo bendrą biudžetą, palaikė intymius santykius. Visa tai atitinka aukščiau aptartą šeimos nario sampratą.

              Kaltinamojo G. Š. kaltė įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios N. C. ir liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kitais rašytiniais duomenimis. Visi jie tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus papildantys.

              Nukentėjusioji N. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  2016 rudenį ji priėmė pas save gyventi G. Š.. Pastaruoju metu jų santykiai pašlijo, jie dažnai barasi, nes G. Š. būdamas neblaivus tampa labai agresyvus, smurtauja prieš ją ir ji nenori su juo gyventi. 2017-06-16 juodu buvo pas kaimyną, išgėrinėjo. Kažkuriuo metu (duomenys neskelbtini) nieko nepaaiškinęs griebė jai už plaukų ir pargriovė ant žemės. Ji nukrito ir (duomenys neskelbtini) ją ėmė spardyti ir mušti į įvairias kūno vietas. Smūgių buvo  labai daug, gal apie 15. Viskas vyko labai greitai.  Kaimynas puolė ją ginti, atitraukė nuo jos (duomenys neskelbtini) ir išbėgo į koridorių iškviesti policiją. Išvežus (duomenys neskelbtini) ji nusiramino ir tik tuomet pastebėjo kokie padaryti sužalojimai: abejose rankose ties pažastimis yra mėlynės, taip pat mėlynės yra ant abiejų šlaunų ir blauzdų, skauda dešinėje pusėje ties šonkauliais ir nugarą. Rankomis jai buvo smūgiuota į veidą dėl ko sutino nosis, apie abi akis atsirado mėlynės, taip pat buvo nuskeltas priekinis dantsi. Taip pat yra nubrozdinimas kaklo srityje. Smurto metu G. Š. suplėšė jos liemenę (20 eurų vertės) ir marškinius (10 eurų vertės).  Dėl visų šių G. Š. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė (b.l. 10).

           Liudytojas R. K. parodė, kad 2017-06-16 apie 20.00 val. pas jį į svečius atėjo kaimynė (duomenys neskelbtini) su jau tuomet girtu sugyventiniu (duomenys neskelbtini). Jie visi sėdėjo, bendravo, gėrė alų. Kažkuriuo metu (duomenys neskelbtini) nieko nepasakęs staiga griebė (duomenys neskelbtini) už plaukų ir kumščiu smogė į veidą. Jis puolė (duomenys neskelbtini) traukti nuo (duomenys neskelbtini), bet jam nepavyko, (duomenys neskelbtini) pargriovė (duomenys neskelbtini) ant žemės ir ėmė ją spardyti. Smūgių buvo daug ir jie buvo stiprūs. Jam atrodo, kad (duomenys neskelbtini) užlipęs šokinėjo ant (duomenys neskelbtini). Jis vėl mėgino (duomenys neskelbtini) atitraukti, tačiau supratęs, kad nepavyks jo nuraminti išbėgo iš buto ir namo komendantės paprašė, kad ši iškviestų policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė (duomenys neskelbtini) ir tuomet jis pamatė, kad (duomenys neskelbtini) visas veidas kruvinas. (duomenys neskelbtini) parodė savo kūną - visas jis buvo nusėtas mėlynėmis, taip pat jai buvo nuskeltas priekinis dantis. Būdamas girtas (duomenys neskelbtini) būna labai agresyvus, bet tokį jį matė pirmą kartą ( b.l. 25 ).

            Įvykio faktas bei aplinkybės, tokios, kaip smurtavimo laikas, vieta bei jame dalyvavę asmenys užfiksuoti išrašu iš policijos įvykių suvestinės bei tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 5, 6-8).

           Apžiūrėjus Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, forma Nr.110/0, kvietimo ID 1708241287, apžiūros protokole teismo medicinos specialistas nurodė, kad  N. C. nustatyta preliminari diagnozė-galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, tačiau objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl nustatyta diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama ( b.l. 24 ).

              Objektyvieji G. Š. inkriminuojami fizinio skausmo nukentėjusiajai N. C. sukėlimo  požymiai mušant šeimos narį, taip pat subjektyvieji požymiai, bylojantys kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia nustatyti iš esmės analogiškais tiek nukentėjusiosios N. C., tiek  kaltinamojo G. Š., tiek ir liudytojo R. K. parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad jau vien smurtavimo faktas, o toks faktas šioje byloje neabejotinai įrodytas, yra pakankamas konstatuoti fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai. Konkrečiai šioje byloje nagrinėjamu atveju, kaip matoma iš nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų, kaltinamojo smurtavimas buvo labai intensyvus -  kaltinamajam sugriebus nukentėjusiąją už plaukų ši buvo parblokšta ant grindų; prieš nukentėjusiąją kaltinamojo vartotas fizinis smurtas truko sąlyginai gana ilgą laiką -  buvo suduota iš viso apie 15 smūgių suspardant ir smūgiuojant rankomis; tai sukėlė nukentėjusiajai matomas pasekmes -  mėlynes ant rankų, kojų, veido, danties nuskėlimą. Pastaroji pasekmė be nukentėjusiosios parodymų užfiksuota į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno E. T. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ( b.l. 6-8). Kaltinamasis G. Š., kas neabejotinai seka iš objektyviųjų įvykio aplinkybių bei iš paties kaltinamojo parodymų, veikė tiesiogine tyčia. G. Š. parodė, kad žiauriai sumušė ir suspardė N. C. paveiktas pavydo jausmo, nes ši pareiškė ketinanti pasilikti nakvoti pas kaimyną.

           Nukentėjusioji N. C. atsisakė medicinos pagalbos – į įvykio vietą atvykus greitajai pagalbai, ji nevažiavo į ligoninę, taip pat atsisakė teismo medicinos eksperto apžiūros, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje objektyvių N. C. sužalojimo požymių nekonstatuota ir dėl to byloje nebėra galimybės patikimai nustatyti nukentėjusiosios sužalojimo mastą. Abejones vertinant kaltinamojo naudai konstatuotina, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje pasekmę kvalifikuojantis požymis yra fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas.

          Nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga.

          Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, taip pat į G. Š. asmenybę.

         G. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus – iškart po įvykio jam nustatytas 2,57 promilių girtumas (b.l. 40).

         G. Š. neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio, 1999 ir 2000 metais jis buvo teistas už kvalifikuotą plėšimą ir vagystę – abiem atvejais atidedant laisvės atėmimo bausmių vykdymą (teistumai išnykę), turi galiojančių administracinių nuobaudų už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto  ( b.l. 44-48 ). Priklausomybės ir psichikos ligos kaltinamajam nediagnozuotos, tačiau jis pripažįsta, kad piktnaudžiauja alkoholiu ir būtent tai sukelia jo smurto protrūkius.  

           G. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos, t.y. kompensacijos už suplėšytus įvykio metu nukentėjusiosios drabužius, iš viso 30 eur,  kaltinamasis neatlygino. Jis neatlygino ir nukentėjusiosios prašomos 500 eur neturtinės žalos.

           Aptarti požymiai leidžia teigti, kad kaltinamojo asmenybė yra socialiai nepriimtina ir linkusi daryti teisės pažeidimus. Bausmės tikslų kaltinamajam teismas siekia skirdamas laisvės atėmimo bausmę atidedant jos vykdymą.

           Nukentėjusioji N. C. pareiškė civilinį ieškinį 530 eurų sumai ( b.l. 14 ), t.y.  30 eur dėl turtinės žalos, iš kurių 20 eur už suplėšytą liemenė ir 10 eur už suplėšytus marškinius, o taip pat 500 eur dėl neturtinės žalos, kurią  grindžia būtinomis išlaidomis mėlynių gydymui, skausmo malšinimui, nuskelto danties atstatymui, taip pat diskomfortu susijusiu su gėda išeiti į gatvę ir vykti į darbą.

              Civilinis ieškinys tenkintinas, jo dydžio kaltinamasis neginčijo. Ieškinys dėl turtinės žalos ir nurodomas žalos dydis yra pagrįstas, nes nukentėjusiosios drabužių smurtavimo metu – liemenės ir marškinių, - suplėšymą patvirtino visi įvykio dalyviai. Ieškinio suma yra reali ir neužaukštinta.

              Ieškinys dėl neturtinės žalos taip pat tenkintinas, nukentėjusiosios prašoma suma nėra pernelyg didelė. Akivaizdu, kad dėl nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė matomas pasekmes – veido sumušimą, danties nusklėlimą ir tai dezorganizavo jos gyvenimą, įskaitant apribotas galimybes eiti į darbą, bendrauti su kitais žmonėmis. Su ieškinio dydžiu kaltinamasis sutiko.

              Proceso išlaidų nėra.
              Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,

n u s p r e n d ė :

pripažinti G. Š. kaltu padarius nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti  laisvės atėmimu vieneriems metams.

         Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

          Paskirti G. Š. įpareigojimus:

          įsiteisėjus nuosprendžiui per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiosios ir atlyginti jai turtinę žalą;

          įsiteisėjus nuosprendžiui per pirmą pusmetį išeiti elgesio pataisos programų kursą.

          Bausmės vykdymo atveju į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo trukmę  - vieną parą nuo 2017-06-16 iki 2017-06-17.

          Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę nuteistajam palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
          Išieškoti iš G. Š. N. C. naudai 30 eurų (trisdešimt eur) turtinės žalos ir 500 eurų ( penkis šimtus eur) neturtinės žalos atlyginimą.

           Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.

                 Teisėja                                                                        L.Tarčevskaja