Civilinė byla Nr. A2-206-231/2013m.

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00964-2010-9

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 124.3.

(S)

                                         TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                                                     NUTARTIS

  2013 m. sausio 24 d.

                                                               Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų (atsakovų) M. Ž. ir Č. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011 m. pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovams M. Ž., Č. Ž. ir tretiesiems asmenims G. M., S. M. dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo ir atsakovų M. Ž., Č. Ž. priešieškinį ieškovui N. S., tretiesiems asmenims G. M., S. M. dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo ir

n u s t a t ė :

pareiškėjai M. Ž. ir Č. Ž. prašo atnaujinti procesą Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje 2-79-239/2011m. ir patvirtinti naują žemėnaudos tvarką žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-1535-2639, pagal planą, paruoštą UAB „Geodeziniai matavimai“, kurį su priešieškiniu pateikė atsakovai, o būtent: M. Ž. ir Č. Ž. paskirti naudotis šiomis žemės sklypo dalimis: plane pažymėta indeksu (I) - 524 m2 ploto dalimi, plane pažymėta taškais 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 8, 9, 59, 58, 57, 56, 55, 54, 53, 52, 51, 50, 49, 48, 47, 46, 45, 44, 43, 23, 24, 42; bendro naudojimo žemės sklypo dalys: (IV) - 3 m2 ploto dalimi, plane pažymėta taškais - 2, 3, 26, 25; (V) -17 m2 ploto dalimi, plane pažymėta taškais - 7, 8, 34, 33, 32, 31, 35; (VI) - 3m2 ploto dalimi, plane pažymėta taškais - 9, 10, 57, 58, 59; (VII) - 2 m2 ploto dalimi, plane pažymėta taškais - 3, 4, 41, 27, 26. Tokiu būdu M. Ž. ir Č. Ž. paskirtų naudotis žemės sklypo dalių bendras plotas – 549 m2, t.y. atitinkamai 549/1825 dalis jiems priklausančio žemės sklypo. Atsakovui N. S. paskirti naudotis šiomis žemės sklypo dalimis: 137 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu II ir taškais 12, 13, 63, 62, 61, 60; 293  m2  ploto  dalimi,  plane  pažymėta  indeksu  II  ir  taškais 10, 11, 19, 20, 21, 22, 23, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57; 68 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu II ir taškais 5, 6, 7, 35, 36, 37, 38, 39, 40; 34 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu II ir taškais 1, 2, 25, 42, 24; bendro naudojimo žemės sklypo dalys: 3 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu IV ir taškais 2, 3, 26, 25; 17 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu V ir taškais 7, 8, 34, 33, 32, 31, 35; 3 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu VI ir taškais 9, 10, 57, 58, 59; N. S. paskirtinų naudotis žemės sklypo dalių bendras plotas yra 555 m2, o tai atitinkamai sudaro jam priklausančias 555/1825 dalis viso žemės sklypo. Tretiesiems asmenims G. M. ir S. M. paskirti naudotis šiomis žemės sklypo dalimis: 640 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu III ir taškais 11, 12, 60, 61, 62, 63, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19; 52 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu III taškais 4, 5, 40, 39, 38, 37, 36, 35, 31, 30, 29, 28, 27, 41; bendro naudojimo žemės sklypo dalys: 22 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu V ir taškais 7, 34, 33, 32, 31, 35; 4 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu VI ir taškais 9, 10, 57, 58, 59; 3 m2 ploto dalimi, plane pažymėta indeksu VII ir taškais 3, 4, 41, 27, 26; tokiu būdu G. M. ir S. M. paskirtų naudotis žemės sklypo dalių bendras plotas – 721 m2, t.y. atitinkamai 721/1825 dalis jiems priklausančio žemės sklypo.

Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011m. išnagrinėjęs ieškovo N. S. ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, bei analogišką atsakovų priešieškinį, savo 2011-02-15 sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismo sprendimu žemėnauda žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), patvirtinta pagal 2009-04-27 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą planą. Atsakovai, nesutikdami su šiuo sprendimu, jį skundė apeliacine tvarka, tačiau skundas buvo atmestas ir teismo sprendimas įsiteisėjo. Pareiškėjai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo naudojasi tik ta žemės sklypo dalimi, kuri jiems priskirta teismo sprendimu. Tačiau 2012 m. birželio mėn. pareiškėjai gavo antstolės B. Čereškienės raginimus įvykdyti nurodytą teismo sprendimą. Kadangi pareiškėjai vykdė teismo sprendimą ir nebuvo pagrindo jų raginti tą daryti, antstolės veiksmai buvo apskųsti ir skundai nagrinėti Vilniaus m. 3 apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-4169-910/2012m. ir Nr. 2-4170-905/2012m., sprendimai dar nepaskelbti). Šių bylų procese paaiškėjo, kad ieškovas ir tretieji asmenys teismo sprendimo nevykdymu laiko tai, kad pareiškėjų statiniai dalinai užima ieškovui ir tretiesiems asmenims priskirtas žemės dalis ir to pagrindu reikalaujama pareiškėjų statinių griovimo ar perkėlimo. Tačiau pareiškėjų statiniai neužima daugiau vietos, nei tai nurodyta grafinėje sklypo padalinimo plano dalyje. Esant tokiai situacijai pati antstolė kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Teismo nutartimi šis prašymas atmestas, nurodant, kad sprendimas turi būti vykdomas pagal juo nustatytą naudojimosi žeme tvarką. Pareiškėjai, siekdami patys išsiaiškinti jiems keliamų reikalavimų pagrįstumą, kreipėsi į UAB „Geodeziniai matavimai" su prašymu sužymėti vietoje jų parengto plano žemės dalių ribas ir posūkio taškus, pagal nurodytas koordinates. 2012-08-02 į vietą atvykęs matininkas su specialių prietaisu (GPS) pažymėjo kelis plane nurodytus ribų posūkio taškus, kurių padėtis vietoje neatitinka jų atvaizdavimo plano grafinėje dalyje. Dėl šių neatitikimų kai kurios žemės sklypo dalių ribos eina ne šalia pareiškėjams priklausančių pastatų ir patalpų sienų, o kerta jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ir patalpas, dalį šių statinių paliekant kaimynams atitekusiose žemės sklypo dalyse. Dėl to kaimynai reikalauja statinių griovimo ar rekonstrukcijos, nors teismo sprendimu dėl to spręsta nebuvo, nes grafiškai visi žemės naudotojų statiniai pavaizduoti jiems priskirtose žemės sklypo dalyse. Nurodytos aplinkybės, kai vietoje žymint teismo sprendimo pagrindu tapusio plano duomenis apie konkrečių žemės sklypo dalių ribų posūkio taškų padėtį pagal jų koordinates, paaiškėjo, kad jų koordinuota padėtis nesutampa su grafiškai atvaizduota jų padėtimi, laikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis. Toks šių aplinkybių įvertinimas sąlygotas to, kad nebūnant žemėtvarkos srities specialistu ir neturint specialaus prietaiso, neįmanoma nustatyti šių neatitikimų. Juolab, kad turi būti preziumuojama, kad grafinė plano dalis sutampa su plane nurodytomis koordinatėmis. Dėl to nekilo abejonių ir teismui, kuris be jokių papildomų tyrimų patvirtino būtent šį planą. Planą parengę specialistai vengia teisingo paaiškinimo dėl plano trūkumų ir bando klaidinti pareiškėjus. Anot jų, sklypo dalių ribų ėjimas per statinius atitinka plano sprendinius ir taip patvirtinta teismo, kas neatitinka tikrovės, nes nei ieškinyje buvo keliami reikalavimai dėl statinių padėties pakeitimo, jiems atsiradus svetimoje žemėje, nei teismas savo sprendimu nustatė tokias žemėnaudos ribas, kurios eitų per ginčo šalių statinių vidų. Taigi, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, nes tai yra specialiųjų žinių sritis, dėl ko net ir teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi specialistų parengtu dokumentu ir būtent grafine jo dalimi, neturėdamas galimybės patikrinti, ar grafinis ribų atvaizdavimas atitinka faktinę jų padėtį statinių atžvilgiu pagal plane nurodytas ribų posūkio taškų koordinates. Dėl paaiškėjusių aplinkybių ir susidariusios situacijos teismo sprendimas negali būti nei įvykdytas, nei pripažinta, kad jis nevykdomas, nes pareiškėjai naudoja tą žemės sklypo dalį, kuri jiems priskirta ir plane pažymėta grafiškai. Kiti ginčo dalyviai reikalauja faktinę žemėnaudą nustatyti pagal taškų koordinates, dėl ko dalis pareiškėjų statinių patektų į gretimas sklypo dalis ir šių dalių naudotojai gali pretenduoti arba į dalį statinių, arba, kaip yra dabar, be jokio teisėto pagrindo teigti apie teismo sprendimo nevykdymą ir reikalauti statinių griovimo ar rekonstrukcijos, nors tokie reikalavimai ieškinyje keliami nebuvo ir teismas dėl to nesprendė. Nurodė, kad pareiškėjams tapo žinoma apie proceso atnaujinimo pagrindą, kai 2012-08-02 oficialiai buvo pakviestas bendrovės „Geodeziniai matavimai“ (kuri ir rengė teismo patvirtintą žemėnaudos planą) specialistas M. P., kad jis vietoje nurodytų riboženklių vietas. Šiam atvykus ir su specialiuoju prietaisu nustačius ribų posūkio taškus, paaiškėjo, kad faktinė ribų padėtis statinių atžvilgiu neatitinka grafinės, t.y. ribos eina ne šalia statinių išorinių sienų, o kerta statinius jų viduje, tuo pačiu dalį šių statinių paliekant kaimynams priskirtose žemės sklypo dalyse.

Ieškovas N. S. prašė netenkinti atsakovų prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011 m., prašymą atmesti kaip nepagrįsta ir priteisti iš atsakovų (pareiškėjų) jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-15 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011m., kuriuo patenkino ieškovo ieškinį ir atmetė atsakovų (pareiškėjų) priešieškinį. Sprendime teismas pažymėjo, kad pareiškėjų priešieškinyje prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka prieštarauja bendrasavininkių teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat teisingumo protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), todėl negali būti tvirtinama. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės ir žymiai nepažeidžia šalių bei trečiųjų asmenų, kaip žemės sklypo bendrasavininkių, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principo, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat labiau užtikrina žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkų teises ir teisėtus interesus. Šias išvadas teismas padarė, įvertinęs ne tik ieškovo bei atsakovų pateiktus žemės sklypo naudojimosi planus, bet ir UAB „Geodeziniai matavimai“ pateiktus paaiškinimus kaip bendrasavininkiai įgyvendins savo teises ieškovo bei atsakovų pateiktų planų tenkinimo atveju. Nurodė, kad nors pareiškėjų teigimu jie apie naujas aplinkybes sužinojo tik 2012-08-02, kai buvo keli žemės sklypo naudojimo plane nurodyti taškai pažymėti natūroje ir paaiškėjo, kad jie eina per pareiškėjams priklausančius pastatus, tačiau civilinė byla Nr. 2-79-239/2011m. buvo pradėta gana seniai, ieškovo žemės sklypo naudojimosi planas buvo paruoštas dar 2009-04-27, pareiškėjai apie šį planą žinojo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų įrodyti, kad ieškovo siūlomas planas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, be to, pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu naudojosi teisines žinias turinčio asmens paslaugomis, todėl pareiškėjų argumentas, kad aplinkybių, jog žemės sklypo plane nurodyti taškai skiriasi nuo natūroje nurodytų taškų, jie negalėjo žinoti, vertintini kritiškai. Net ir paaiškėjus šioms aplinkybėms, pareiškėjų pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas bet kuriuo atveju pažeidžia kitų bendrasavininkių teises ir teisėtus interesus, todėl atnaujinus procesą pareiškėjų reikalavimai neturėtų būti patenkinti. Be to, UAB „Geodeziniai matavimai" nurodė, kad sudarant žemės sklypo planą bei žymint taškus pagal sudarytą planą yra galimos paklaidos, tačiau šių paklaidų buvimas savaime nedaro žemės sklypo plano prieštaraujančiu teisės aktų reikalavimams. Ieškovas nesutinka ir su pareiškėjų argumentu, jog tretieji asmenys reikalauja, kad pareiškėjai, vykdydami Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimą, nugriautų pastatus. Šis reikalavimas nenumatytas nei Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-15 sprendime, nei antstolės Birutės Čereškienės 2012-06-01 raginime. Pareiškėjai iki šiol konfliktuoja su kitais bendrasavininkiais, todėl tretieji asmenys tiesiog pareikalavo, kad jiems nebūtų trukdoma naudotis žemės sklypo dalimi, besiribojančia su pareiškėjų žemės sklypo dalimi. Pareiškėjai nepagrįstai sutapatina naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, su žemės sklypų ribų nustatymu, kuris nėra šios bylos dalykas. Pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo vertintinas kaip vilkinimas įvykdyti teisėtą, pagrįstą, galiojantį ir visiems asmenims privalomą teismo sprendimą o prašyme išdėstyti argumentai yra formalūs, dirbtinai bandomi pritaikyti prie CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, tačiau toks formalus neva naujos aplinkybės paaiškėjimas negali būti laikomas tinkamu pagrindu procesui atnaujinti.

Tretieji asmenys S. M. ir G. M. atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujino nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad aplinkybės, dėl kurių buvo kreipiamasi dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjams buvo žinomos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Pareiškėjai nepateikė jokių  naujų įrodymų ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Be to iš byloje esančių UAB „Geodeziniai matavimai“ išvadų matyti, kad posūkio taškai 36 ir 37 yra nustatyti su leidžiama paklaida, o tą patį faktą pareiškėjai dar kartą pageidauja tirti teisme.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Pareiškėjai M. Ž. ir Č. Ž. prašo atnaujinti procesą Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011m. Šioje byloje buvo kilęs ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-1535-2639) tvarkos nustatymo. Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-15 sprendimu nustatė UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009-04-27 plane išdėstytą šią 0,1825 ha (1825 m2) ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1535-2639, esančio (duomenys neskelbtini). (registro įrašo Nr. 44/1070551), naudojimosi tvarką: 1) N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi: 137 m2 plotu, plane pažymėtu indeksu II ir taškais 9, 10, 53, 52, 50;  336 m2 plotu, plane pažymėtu indeksu II ir taškais 7, 8, 16, 17, 18, 19, 1, 2, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31;  81 m2 plotu, plane pažymėtu indeksu II ir taškais 3, 4, 5, 49, 48, 47, 46, 45, 44; dalimi 2 m2 ploto, t. y. 1 m2 plotu, plane pažymėto indeksu VI ir taškais 31, 32, 29, 30; N. S. skirtinų naudotis žemės sklypo dalių bendras plotas yra 555 m2, o tai atitinkamai sudaro jam priklausančias 555/1825 dalis viso žemės sklypo; 2) M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Č. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi: 525 m2 plotu, plane pažymėtu indeksu I ir taškais 20, 43, 42, 41, 40, 39, 38, 37, 36, 35, 34, 33, 6, 7, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21; dalimi 8 m2 ploto, t. y. 3  m2 plotu, plane pažymėto indeksu IV ir taškais 2, 3, 44, 41, 42, 43, 20; dalimi 47 m2 ploto, t. y. 20 m2 plotu, plane pažymėto indeksu V ir taškais 5, 6, 33, 34, 35, 36, 48, 49; dalimi 2 m2 ploto, t. y. 1 m2 plotu, plane pažymėto indeksu VI ir taškais 31, 32, 29, 30;  M. Ž. ir Č. Ž. skirtinų naudotis žemės sklypo dalių bendras plotas yra 549 m2, o tai atitinkamai sudaro jiems bendrai priklausančias 549/1825 dalis viso žemės sklypo; 3) G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. (S.) M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi 640 m2 plotu, plane pažymėtu indeksu III ir taškais 8, 9, 50, 51, 52, 53, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16; 49 m2 plotu, plane pažymėtu indeksu III ir taškais 41, 44, 45, 46, 47, 48, 36, 37, 38, 38, 39, 40; dalimi 8 m2 ploto, t. y. 5 m2 plotu, plane pažymėto indeksu IV ir taškais 2, 3, 44, 41, 42, 43, 20; dalimi 47 m2 ploto, t. y. 27 m2 plotu, plane pažymėto indeksu V ir taškais 5, 6, 33, 34, 35, 36, 48, 49. G. M. ir S. M. skirtinų naudotis žemės sklypo dalių bendras plotas yra 721 m2, o tai atitinkamai sudaro jiems priklausančias 721/1825 dalis viso žemės sklypo.

Pareiškėjai nurodė, kad proceso atnaujinimą sąlygoja naujai paaiškėjusios aplinkybės: vietoje žymint 2011-02-15 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu tapusio plano duomenis apie konkrečių žemės sklypo dalių ribų posūkio taškų padėtį pagal jų koordinates, paaiškėjo, kad jų koordinuota padėtis nesutampa su grafiškai atvaizduota jų padėtimi, kadangi nebūnant žemėtvarkos srities specialistu ir neturint specialaus prietaiso, neįmanoma nustatyti šių neatitikimų. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, nes tai yra specialiųjų žinių sritis, dėl ko net ir teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi specialistų parengtu dokumentu ir būtent grafine jo dalimi, neturėdamas galimybės patikrinti, ar grafinis ribų atvaizdavimas atitinka faktinę jų padėtį statinių atžvilgiu pagal plane nurodytas ribų posūkio taškų koordinates. Nurodė, kad pareiškėjams apie proceso atnaujinimo pagrindą tapo žinoma, kai 2012-08-02 oficialiai buvo pakviestas bendrovės „Geodeziniai matavimai“ specialistas ir jam su specialiuoju prietaisu nustačius ribų posūkio taškus, paaiškėjo, kad faktinė ribų padėtis statinių atžvilgiu neatitinka grafinės, t.y. ribos eina ne šalia statinių išorinių sienų, o kerta statinius jų viduje, tuo pačiu dalį šių statinių paliekant kaimynams priskirtose žemės sklypo dalyse.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-188/2005, 2006 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Pareiškėjai kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą pagrindą - kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-57/2008; 3K-3-598/2009; 3K-3-337/2011; 3K-3-370/2011 ir kt.).

Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Geodeziniai matavimai“ ieškovo N. S. prašymu parengto žemės sklypo naudojimo tvarkos plano, šis planas paruoštas dar 2009-04-27, bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai su šiuo planu susipažinę buvo. Trakų rajono apylinkės teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą 2009-04-27 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą planą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos padarė išvada, kad tokia jo siūloma naudojimosi tvarka iš esmės ir žymiai nepažeidžia šalių bei trečiųjų asmenų, kaip žemės sklypo bendrasavininkių, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principo, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat labiau užtikrina žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkų teises ir teisėtus interesus, o Vilniaus apygardos teismas 2012-04-13 nutartimi išnagrinėję atsakovų apeliacinį skundą pažymėjo, kad nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų nėra tikrai visiškai atitinkantis visų byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau ieškovų pateiktas UAB ,,Geodeziniai matavimai“ parengtas projektinis pasiūlymas labiau atitiko teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, ir mažiausiai pažeidė šalių ir trečiųjų asmenų teises ir interesus (CK 4.75, 4.81 str.).

Kaip matyti byloje esančių UAB „Geodeziniai matavimai“ 2012-08-23 (t.1., b.l. 178) ir 2012-08-28 (t.1., b.l. 181) paaiškinimų A. Ž., UAB „Geodeziniai matavimai“ nurodė, kad kadangi buvo būtina išlaikyti nustatytus bendrasavininkių valdomų dalių plotus, todėl naudojimosi tvarką ne visada įmanoma nustatyti per valdomų patalpų sienas, kiemų tvoreles, langus, įėjimus ir pan. Keli taškai neatitinka plane išraižytos geografinės padėties, nes tai yra topografavimo ir vėliau ženklinimo paklaidos.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas numato, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro <...>,  o tai reiškia, jog ženklinant sklypo ribas galima paklaida ženkliname taške gali siekti 10 cm., o pagal Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos direktoriaus 2000-04-25 įsakymu Nr. 33 patvirtinto Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento GKTR 2.08.01:2000 statybinių inžinerinių geodezinių tyrinėjimų 68 str. topografiniuose planuose vaizduojamų aiškių kontūrų ir situacijos elementų vidutinė paklaida nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu neturi viršyti 0,5 mm, o miškingose teritorijose – 0,7 mm. Koordinuotų taškų ir pastatų (statinių) kampų, nutolusių vienas nuo kito ne daugiau kaip 50 m, ribinė tarpusavio padėties paklaida plane neturi viršyti 0,4 mm. Mastelyje 1:500 (tokiame mastelyje ruošta 2009-04-27 žemės sklypo planas) tai atitinka 20 cm. Pastatų matavimams (topografavimui) leidžiama paklaida 20 cm, taškų ženklinimui 10 cm. Dėl šios priežasties keli taškai gali būti nustatyti apie 20 cm šalia pastato sienos ar viduje  - tai yra leistinos paklaidos.

Pažymėtina, kad pareiškėjai prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo nustatyti naują žemėnaudos tvarką, kuri jau buvo pateikta su priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011m., tačiau dėl šios atsakovų siūlomos žemėnaudos tvarkos Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-15 sprendime pasisakė, kad tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka prieštarauja bendrasavininkių teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), todėl negali būti tvirtinama.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galimas proceso atnaujinimas civilinėje  byloje Nr. 2-79-239/2011 m. nėra. Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-15 sprendimu nustatė UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009-04-27 plane išdėstytą žemės sklypo, esančio Dzūkų g. 8, Lentvaris, Trakų r. sav., naudojimosi tvarką, labiausiai atitinkančia visų byloje dalyvavusių asmenų interesus, o pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra ne naujai paaiškėjusios, dėl kurių galimas proceso atnaujinimas, o žemės sklypo topografavimo ir ženklinimo paklaidos.

Jokių kitų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams nenurodyta, todėl kiti argumentai dėl proceso atnaujinimo laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsisakius atnaujinti procesą, iš pareiškėjų M. Ž. ir Č. Ž. priteisiama 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti), tai yra iš kiekvieno po 500,00 Lt, ieškovui N. S. (CPK 98 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 15,72 Lt, t.y. po 7,86Lt iš kiekvieno pareiškėjo, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 370 str. teismas

n u t a r ė :

          atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjų (atsakovų) M. Ž. ir Č. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011m. pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovams M. Ž., Č. Ž. tretiesiems asmenims G. M., S. M. dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo ir atsakovų M. Ž., Č. Ž. priešieškinį ieškovui N. S., tretiesiems asmenims G. M., S. M. dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo. 

Priteisti iš M. Ž. ir Č. Ž. iš kiekvieno po 500,00 Lt N. S.

              Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

          Teisėja                                                                                Česlava Malinovska