Civilinė byla Nr. e2-611-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01500-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Astos Radzevičienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo D. K. finansinio reikalavimo dalį atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PGS Group“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PGS Group“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. A. (toliau – nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjusi.
2. Nemokumo administratorius 2022 m. kovo 21 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo D. K. reikalavimo dalimi. Pareiškėjo prašyme nurodyta prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo suma – 261 432,31 Eur, kurią sudaro: teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu iš UAB „PGS Group“ priteista 224 349,97 Eur skola ir 14 021,87 Eur palūkanos; papildomai prašoma patvirtinti 6 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2022 m. vasario 1 d., kurių suma – 23 060,47 Eur (238 371,84 Eur x 0,06 / 356 d. x 574 d.). Nemokumo administratoriaus vertinimu, 23 060,47 Eur reikalavimo suma (6 proc. metinės palūkanos už 238 371,84 Eur sumą nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2022 m. vasario 1 d.) yra nepagrįsta, nes nėra priteista teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu ir nenurodyta 2021 m. kovo 16 d. vykdomajame rašte, todėl pagrįstas ir tvirtintinas yra 238 371,84 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjo D. K. 23 060,47 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PGS Group“ bankroto byloje.
4. Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjas kreipėsi į BUAB „PGS Group“ nemokumo administratorių, prašydamas įtraukti jį į BUAB „PGS Group“ kreditorių sąrašą su 261 432,31 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, susidedančiu iš teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu priteistos 238 371,84 Eur sumos (224 349,97 Eur skola ir 14 021,87 Eur palūkanos) ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2022 m. vasario 1 d., kurių suma – 23 060,47 Eur (238 371,84 Eur x 0,06 / 356 d. x 574 d.).
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020 iš atsakovės UAB „PGS Group“ ieškovei BUAB „Fleet Management and Outsourcing“ priteisė 224 349,97 Eur skolą ir 14 021,87 Eur palūkanas. 2021 m. vasario 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi BUAB „Fleet Management and Outsourcing“ perleido D. K. visas teises civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020, tarp jų – ir teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių priteistą reikalavimą į skolininko 224 349,97 Eur skolą ir 14 021,87 Eur palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020 išdavė vykdomąjį raštą dėl 224 349,97 Eur skolos ir 14 021,87 Eur palūkanų išieškojimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino D. K. 238 371,84 Eur finansinį reikalavimą BUAB „PGS Group“ bankroto byloje, nes ginčo dėl šio finansinio reikalavimo pagrįstumo nėra.
6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo D. K. prašymą ir pridėtus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė 23 060,47 Eur finansinio reikalavimo, kurį sudaro 6 proc. metinės palūkanos nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių iš atsakovės UAB „PGS Group“ nepriteistos 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Tokio reikalavimo nepareiškė ieškovė BUAB „Fleet Management and Outsourcing“, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėjas D. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą dėl 23 060,47 Eur finansinio reikalavimo dalies perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1414-392/2022 patvirtino BUAB „PGS Group“ kreditorių finansinius reikalavimus. Neaišku, kuo remdamasis teismas kitiems kreditoriams (pvz., VMI prie FM ir AB TELIA LIETUVA) nusprendė priteisti palūkanas, o pareiškėjui – ne.
7.2. Kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas bankroto procese prilygsta nepriklausomam ieškiniui, todėl tam, kad finansinį reikalavimą būtų galima tvirtinti, nėra būtina, jog suma jau būtų priteista. Teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020 nesprendė dėl palūkanų nuo 2020 m. liepos 7 d. priteisimo, tačiau tokia teise pareiškėjas gali pasinaudoti civilinėje byloje Nr. eB2-1980-392/2022. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar pareiškėjas pagrįstai reikalauja 6 proc. dydžio palūkanų.
7.3. Teismas patvirtino VMI prie FM finansinį reikalavimą, susidedantį iš skolos ir palūkanų, nors palūkanos nebuvo priteistos. Tai reiškia, kad, tvirtinant finansinius reikalavimus, pažeistas lygiateisiškumo principas.
7.4. Kreditorius neprivalo įrodinėti, kad turi teisę reikalauti 6 proc. metinių palūkanų už laiku nesumokėtą teismo jau priteistą skolą, nes palūkanos yra įtvirtintos teisės aktuose, kuriais, priimant sprendimus, teismas privalo vadovautis.
7.5. Skundžiama nutartis visiškai nemotyvuota, nepagrįsta jokiomis teisės normomis ar teismų praktika.
8. Atsakovė BUAB „PGS Group“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo D. K. 23 060,47 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „PGS Group“ bankroto byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje patvirtinimas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
12. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1-2 dalys).
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
14. Kasacinio teismo taip pat nurodoma, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; kt.).
15. Nagrinėjamos bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020, ieškovei BUAB „Fleet Management and Outsourcing“ iš atsakovės UAB „PGS Group“ priteisė 224 349,97 Eur skolą ir 14 021,87 Eur palūkanų, iš viso – 238 371,84 Eur sumą. 2021 m. vasario 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2021/02/25 BUAB „Fleet Management and Outsourcing“ nuo sutarties pasirašymo momento perleido pareiškėjui D. K. visas teises civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020, tarp jų – ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių iš skolininkės UAB „PGS Group“ priteistą 224 349,97 Eur skolą bei 14 021,87 Eur palūkanas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo už akių pagrindu pareiškėjui D. K. 2021 m. kovo 16 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Byloje nėra duomenų, kad iš atsakovės UAB „PGS Group“ išieškota bent dalis priteistos sumos.
16. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovei UAB „PGS Group“ iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d.
17. Pareiškėjas D. K. 2022 m. kovo 8 d. atsakovės BUAB „PGS Group“ nemokumo administratoriui pateikė prašymą patvirtinti 261 432,31 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „PGS Group“ bankroto byloje, kuris susideda iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020 priteistos 238 371,84 Eur sumos (224 349,97 Eur skolos ir 14 021,87 Eur palūkanų) ir 6 proc. metinių palūkanų, kurias pareiškėjas apskaičiavo už teismo sprendimu už akių priteistą 238 371,84 Eur skolos ir palūkanų sumą nuo 2020 m. liepos 7 d. (teismo sprendimo už akių priėmimo dienos) iki 2022 m. vasario 1 d. (nutarties iškelti UAB „PGS Group“ bankroto bylą įsiteisėjimo) (238 371,84 Eur x 0,06 / 356 d. x 574 d. = 23 060,47 Eur).
18. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas (BUAB „PGS Group“ kreditorius) prašė patvirtinti 238 371,84 Eur dydžio reikalavimą, kurio pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020, ir naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas iki bankroto bylos atsakovei UAB „PGS Group“ iškėlimo, – dėl 23 060,47 Eur sumos, grindžiamos pareiškėjo teise gauti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už neįvykdytą 238 371,84 Eur dydžio piniginę prievolę nuo 2020 m. liepos 7 d. teismo sprendimo už akių priėmimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo.
19. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo D. K. 238 371,84 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „PGS Group“ bankroto byloje. Skundžiama 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjo D. K. 23 060,47 Eur dydžio finansinį reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020, iš atsakovės UAB „PGS Group“ nepriteistos 6 proc. dydžio metinės palūkanos.
20. Pareiškėjas (apeliantas) D. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nepatvirtinti 23 060,47 Eur dydžio finansinio reikalavimo, atskirajame skunde nurodo, kad palūkanos yra nustatytos teisės aktuose, kuriais teismas, priimdamas sprendimus, privalo vadovautis, todėl kreditorius neturi įrodinėti, jog turi teisę reikalauti 6 proc. metinių palūkanų už laiku nesumokėtą teismo jau priteistą skolą. Apeliantas pažymi, kad finansinių reikalavimų bankroto procese tvirtinimas prilygsta savarankiško ieškinio nagrinėjimui, todėl tam, jog finansinį reikalavimą būtų galima tvirtinti, nebūtina, kad suma jau būtų priteista. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020 nesprendė dėl palūkanų priteisimo nuo 2020 m. liepos 7 d., todėl tokia teise pareiškėjas (apeliantas) gali pasinaudoti civilinėje byloje Nr. eB2-1980-392/2022.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
22. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos už visą skolos sumą ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Be to, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).
23. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
24. Kartu pabrėžtina tai, kad, nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, jog bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė, bet ne pareiga, o teismas neturi teisės savo nuožiūra pakeisti šių palūkanų skaičiavimo momento kitaip, negu nustatyta įstatyme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Iš pagrindinio materialiojo reikalavimo išvestiniai procesinio pobūdžio reikalavimai (dėl procesinių palūkanų priteisimo) gali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Fleet Management and Outsourcing“ civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020 prašė priteisti tik skolą bei palūkanas iki bylos iškėlimo ir nereiškė reikalavimo priteisti procesines palūkanas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių ieškovei procesinės palūkanos ir nepriteistos. Tačiau, vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, ta aplinkybė, kad ieškovė BUAB „Fleet Management and Outsourcing“ civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020 nebuvo pareiškusi reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „PGS Group“ CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas procesines palūkanas, nei iš ieškovės BUAB „Fleet Management and Outsourcing“, nei iš jos teisių perėmėjo D. K. neatėmė teisės jau po civilinės bylos Nr. e2-3018-603/2020 išnagrinėjimo naujoje byloje pareikšti reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tik tokiu atveju procesinės palūkanos galėtų būti priteistos nuo naujos civilinės bylos (dėl procesinių palūkanų priteisimo) iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamos situacijos ypatumas yra tas, jog atsakovei UAB „PGS Group“ 2022 m. vasario 1 d. iškelta bankroto byla, ir, vadovaujantis JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Iki bankroto bylos atsakovei UAB „PGS Group“ iškėlimo (2022 m. vasario 1 d.) reikalavimas dėl procesinių palūkanų už Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020 iš atsakovės UAB „PGS Group“ priteistą sumą nebuvo pareikštas. Po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo D. K. pareikštas prašymas dėl 23 060,47 Eur sumos, grindžiamos teise gauti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių priteistą, tačiau atsakovės BUAB „PGS Group“ nesumokėtą 238 371,84 Eur sumą, patvirtinimo negali būti tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu.
28. Kita vertus, teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo atveju, kai nei ieškovė BUAB „Fleet Management and Outsourcing“ civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020, nei pareiškėjas (apeliantas) D. K. atskiroje civilinėje byloje nepareiškė reikalavimo priteisti procesines palūkanas, o atsakovei BUAB „PGS Group“ Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla, susiklostė situacija, jog pareiškėjas (apeliantas) iš esmės praranda teisę prašyti priteisti nuostolius (palūkanų forma) už laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo už akių, kuriuo iš atsakovės priteista 224 349,97 Eur skola, priėmimo iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų pareiškėjo (apelianto), kaip BUAB „PGS Group“ kreditoriaus, teises ir neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl kompensuojamųjų palūkanų pagal CK 6.210, 6.261 straipsnių nuostatas priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
29. Atsakovei (skolininkei) UAB „PGS Group“ nesumokėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių priteistos skolos sumos, ji ir toliau naudojosi kreditoriaus pinigais. Tai, kad atsakovė po teismo sprendimo už akių priėmimo neįvykdė prievolės sumokėti priteistą skolą, reiškia, jog ji darė tęstinį pažeidimą. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, nes tai lemia vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pareiškėjas (apeliantas), perimdamas reikalavimo teises į atsakovę dėl teismo sprendimu priteistos skolos, kartu perėmė ir teisę reikalauti šios skolos nesumokėjimo teisinių padarinių (CK 6.101 straipsnis), t. y. kompensuojamųjų palūkanų už nesumokėtą skolos sumą (žr., inter alia (be kita ko), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2008). Taigi pareiškėjas (apeliantas), kaip ieškovės BUAB „Fleet Management and Outsourcing“ teisių perėmėjas, šiuo atveju turėjo ir turi teisę ne tik reikalauti sumokėti teismo sprendimu priteistą skolos sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus nesumokėjus teismo sprendimu priteistos skolos (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Atsakovei nesumokėjus teismo sprendimu priteistos skolos, pareiškėjas (apeliantas) įgijo naują teisę – reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovė naują pareigą – už tęstinį piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą sumokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).
30. Darytina išvada, kad, nepaisant to, jog nei ieškovė BUAB „Fleet Management and Outsourcing“ civilinėje byloje Nr. e2-3018-603/2020, nei pareiškėjas (apeliantas) D. K. atskiroje civilinėje byloje iki bankroto bylos atsakovei BUAB „PGS Group“ iškėlimo nepareiškė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, pareiškėjas (apeliantas), reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perėmęs reikalavimo teisę į 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių iš atsakovės priteistą skolą, dėl to, kad atsakovė nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir toliau naudojasi priteista pinigų suma, turi teisę reikalauti nuostolių (kompensuojamųjų palūkanų forma) už laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo už akių priėmimo iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Toks ginčo situacijos teisinis kvalifikavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kompensuojamųjų palūkanų pagal CK 6.210, 6.261 straipsnių nuostatas priteisimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kompensuojamųjų palūkanų, taip pat į tai, kad pagal civilinio proceso įstatymą ieškovas nėra įpareigotas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jei tokį ir nurodo, tai jis bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, nes teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012 kt.), pareiškėjo (apelianto) pareikštą reikalavimą patvirtinti jo finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „PGS Group“ bankroto byloje, kaip procesines palūkanas už laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo už akių priėmimo dienos iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo dienos, perkvalifikuoja į reikalavimą už šį laikotarpį priteisti kompensuojamąsias palūkanas CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu.
32. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokie teismo veiksmai, teisiškai perkvalifikuojant pareikštą reikalavimą, nėra prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ribų peržengimas, nes nei prašymo dalykas, nei prašymo pagrindas nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis). Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
33. Pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalį palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Dėl to nagrinėjamu atveju tvirtintinas pareiškėjo (apelianto) finansinis reikalavimas, apskaičiuotas pagal 6 proc. dydžio metinę palūkanų normą ne už visą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių priteistą 238 371,84 Eur sumą (224 349,97 Eur skolą ir 14 021,87 Eur palūkanas), o tik už pagrindinės skolos sumą (224 349,97 Eur). Atsižvelgiant į tai, kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2022 m. vasario 1 d. suma – 21 168,80 Eur (224 349,97 Eur x 6 proc. x 574 d./365 d.).
34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22-26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties ir žyminio mokesčio grąžinimo
35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias procesinių ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimus, bei proceso teisės normas, nustatančias bylą nagrinėjančio teismo pareigą atlikti ginčo santykių (pareiškėjo pareikšto reikalavimo) teisinį kvalifikavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo D. K. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkinamas iš dalies ir patvirtinamas 21 168,80 Eur dydžio finansinis reikalavimas atsakovės BUAB „PGS Group“ bankroto byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas (apeliantas) D. K., paduodamas atskirąjį skundą, sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį.
37. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, kurio finansinis reikalavimas ginčijamas, už atskirąjį skundą neturi mokėti žyminio mokesčio (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020), pareiškėjo (apelianto) sumokėtas žyminis mokestis jam grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartį ir pareiškėjo D. K. 23 060,47 Eur dydžio finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PGS Group“ bankroto byloje patvirtinimo klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti D. K. 21 168,80 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PGS Group“ bankroto byloje.
Grąžinti apeliantui D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2022 m. balandžio 29 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 16 sumokėtą 37,50 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Asta Radzevičienė
Laima Ribokaitė