Civilinė byla Nr. e2S-2377-640/2017

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00598-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką sumokėjimo ir neturtinės žalos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Copoint“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu ieškovo V. B. ieškinys dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką sumokėjimo ir neturtinės žalos priteisimo.
2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. protokoline nutartimi buvo paskirtas teismo posėdis – 2017 m. birželio 7 d. 13:30 val.
3. Vilniaus rajono apylinkės teisme (per EPP) 2017 m. birželio 7 d. 10:33 val. buvo gautas ieškovo V. B. prašymas atidėti teismo posėdį. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje. Papildomai nurodyta, kad dėl ligos nebuvo galimybės prašymą pateikti anksčiau.
4. Ieškovui 2017 m. birželio 7 d. 13:30 val. neatvykus į teismo posėdį, atsakovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas privalėjo atvykti į teismo posėdį net ir po to, kai pateikė prašymą, nes jam nebuvo žinoma apie galimą teismo sprendimą dėl prašymo atidėti posėdį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.
6. Nurodė, kad teismui 2017 m. birželio 7 d. 10:33 val. pateiktas ieškovo prašymas, dėl posėdžio atidėjimo, iki 2017 m. birželio 7 d. 13:30 val. vykusio posėdžio nebuvo patenkintas, tačiau ieškovas į teismo posėdį neatvyko. Teismas nustatė, kad ieškovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, todėl nesant teismo sprendimo dėl posėdžio atidėjimo, jis teismo posėdyje dalyvauti privalėjo. Apie prašymo
7. netenkinimą ieškovas galėjo sužinoti per EPP arba susisiekęs su teismo sekretore telefonu. Taip pat, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų atidėjimo būtinumo priežastis.
8. Pažymėta ir tai, kad tai ne pirmas kartas, kai dėl ieškovo prašymų atidedamas teismo posėdis. 2017 m. sausio mėn. pradžioje ieškovas nutraukė sutartį su savo atstovu. Jis nepateikė rašysenos ekspertams savo paties laisvųjų parašo pavyzdžių, dėl ko ekspertizė negalėjo atsakyti į daugelį užduotų klausimų, nors ekspertizė skirta jo paties prašymu.
9. Teismas darė išvadą, kad ieškovo veiksmai rodo, jog jis nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, todėl esant atsakovo prašymui ir nesant objektyvių priežasčių jo netenkinti, ieškinys paliktas nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) V. B. prašė panaikinti Vilniaus rajono  apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad su teismo nutartimi nesutinka. Ieškovas neneigė, kad jam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai iki teismo posėdžio. Pažymėjo, kad jam buvo diagnozuota sunki liga, 2017 m. kovo 29 d. pažymoje Nr. 1704 nurodyta apie jo nedarbingumą iki 2017 m. gegužės 29 d. Po  gydymo ieškovas nutarė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisines pagalbos teikimo minėtoje byloje. Apie tai ieškovas 2017 m. birželio 6 d. informavo teismo sekretorę, kuri pasiūlė pačiam surašyti prašymą dėl posėdžio atidėjimo ir iki teismo posėdžio pateikti teismui.
11. Ieškovas nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškinys per EPP sistemą buvo teiktas advokato ir visas susirašinėjimas vyko per ieškovo advokatą iki 2017 m. sausio mėn., tai yra iki atstovavimo sutarties nutraukimo. Tuo tarpu pats ieškovas pasinaudoti EPP sistema, kad gautų informaciją apie nagrinėjamos darbo bylos eigą, negalėjo, nes nesinaudoja kompiuteriu ir tam neturi pakankamai įgūdžių. Atsižvelgiant į tai, ieškovui buvo būtinas advokatas ir jis siekė pasinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugomis.
12. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, todėl manė, kad prašymas dėl posėdžio atidėjimo po ilgos ligos bus pakankamas pagrindas atidėti teismo posėdį.
13. Ieškovas pažymėjo, kad nevilkino bylos nagrinėjimo, nes jis kaip tik buvo suinteresuotas greitu darbo bylos nagrinėjimu, tačiau dėl jam susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, sveikatos problemų, užsitęsė rašysenos ekspertizė.
14. Ieškovo nuomone, nors teismo posėdis gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, tačiau tam tikrais atvejais ieškovas ar jo atstovas gali neturėti galimybes pateikti tokių dokumentų, todėl negali būti formaliai vertinama kad vien pateikimas tokiu dokumentų yra pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą.
15. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo palikti nutartį nepakeistą. Nurodo, jog jos atstovui buvo išduotas teismo liudijimas, pagal kurį atsakovė gavo duomenis iš Varėnos rajono ligoninės apie ieškovo ligą, dėl kurios jis negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose 2017-03-30 – 2017-05-30 laikotarpiu. Ieškovo nurodyta liga negalėjo sutrukdyti jam dalyvauti teismo posėdžiuose ar rūpinti greitu civilinės bylos išnagrinėjimu, nes iš dokumentų matyti, jog ieškovui buvo dešinės rankos funkcijos sutrikimas. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko pats, o prašymą atidėti pateikė tik prieš pat posėdį. Ieškovas privalėjo atvykti į teismo posėdį ar pateikti įrodymus, jog negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių. Be to nurodo, jog ieškovo elgesys proceso metu rodo, jog jis nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu. Atsakovė nurodo, jog ieškovas pateiktu ieškiniu siekia ne apginti savo teises, o priversti buvusį darbdavį nereikalauti iš jo sutuoktinės priteistos 8500 eurų sumos. Minėtoje byloje ieškovas pats nurodė, jog nusprendė nebeiti į darbą. Šios aplinkybės įrodo, jog ieškovas tyčia vilkina procesą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio palikimu nenagrinėtu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
18. Iš skundžiamos nutarties turinio bei apelianto atskirojo skundo argumentų matyti, jog ieškovui apie 2017 m. birželio 7 d. 13:30 val. vyksiantį posėdį buvo pranešta tinkamai. 2017 m. birželio 7 d. 10:33 val. ieškovas per EPP pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį. Kadangi ieškovas į teismo posėdį neatvyko, teismas atsakovo prašymu ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
19. Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos nutartimi, atskirąjį skundą grindė motyvu, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl manė, kad po ilgos ligos pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą bus pakankamas atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie ieškovo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnyje numatytas sąrašas aplinkybių, kada pareiškimas gali būtų paliktas nenagrinėtas. Šis sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas vadovaudamasi minėto straipsnio 1 d. 12 p. ieškovui nepranešus apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir esant atsakovo prašymui, motyvuota nutartimi palikti ieškinį nenagrinėtą.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, kad ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas, nes teismas dar nebuvo priėmęs sprendimo atidėti teismo posėdį, todėl ieškovas negalėjo žinoti ar jo prašymas dėl posėdžio atidėjimo bus patenkintas.
22. Kitą vertus, ieškovui prašyme nenurodžius, kada jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kiek laiko ir kokia liga serga, bei nepateikiant jokių tai patvirtinančių dokumentų, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsižvelgti į ieškovo sveikatos būklę.
23. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, prieinama prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas V. B. ieškinį nenagrinėtą, procesinių teisės normų nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto teisinius padarinius.
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Sutiktina, kad ieškinį palikus nenagrinėtą galimai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovo teisė į jos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau buvo atliktos, tačiau konstatuotina, kad ieškinio palikimą nenagrinėtu lėmė pasyvus ieškovo ir/ar jo atstovų elgesys bei jo/jų procesiniai veiksmai (neveikimas).
25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas buvo taikytas pagrįstai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                 Rūta Veniulytė - Jankūnienė