Administracinė byla Nr. eA-230-662/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01322-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 17.7.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Delca Invest“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Delca Invest“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2017 m. kovo 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-170321-00003 nevykdyti jokių statybos darbų ir panaikinti Inspekcijos 2017 m. kovo 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-170321-00027 pašalinti savavališkos statybos padarinius.
2. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypas, esantis Parodų g. 2, Vilniuje (toliau – ir Sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir UAB „Saulės elektrinė“ 2015 m. birželio 8 d. pasirašė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49SŽN-236(14.49.57), o 2015 m. birželį buvo parengtas techninis projektas „Automobilių plovyklos, vandentiekio ir nuotekų tinklų, įvažiavimų Parodų g. 2, Vilniuje, statybos projektas. Kiemo aikštelės rekonstravimo projektas“ Nr. 2015-TP-191.1. Projekte buvo numatyta automobilių plovyklos, inžinerinių tinklų statyba, kiemo aikštelės rekonstravimas ir laikinas mobilus (kilnojamasis) modulinis dviejų aukštų 235,66 m2 bendro ploto administracinis objektas (toliau – ir Biuras), kuris pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nepriskirtinas prie statinių. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2015 m. liepos 31 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-150731-00803 (statytojas – UAB „Saulės elektrinė“). NŽT ir pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 23 d. pasirašė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, Savivaldybės administracija 2015 m. lapkričio 20 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-151120-01378, kur statytoju jau nurodytas pareiškėjas. Pareiškėja sklype atliko statybos / rekonstrukcijos darbus, kurių metu buvo rekonstruoti inžineriniai tinklai, automobilių stovėjimo aikštelė ir pastatyta 35 m x 6 m dydžio automobilių plovykla. Be to, sklype ant rekonstruotos dangos buvo įrengtas biuras. Atsakovas 2017 m. kovo 13 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą sklype ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-427(23.17), kuriame nurodė, jog biuras yra sumontuotas iš atskirų metalinių apšiltintų konteinerių – modulių, tarpusavyje sujungtų į vientisą pastatą atliekant statybos darbus vietoje, kuris yra prijungtas prie inžinerinių komunikacijų. Buvo padaryta išvada, kad biuras priskirtinas nekilnojamiesiems daiktams – pastatams, todėl statybai yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas 2017 m. kovo 22 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo konstatavo biuro savavališką statybą, t. y. nurodė, kad biuras statomas neturint nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento.
3. Pareiškėjas teigė, kad biuras nėra priskirtinas nekilnojamiesiems daiktams, kadangi tokia išvada prieštarauja faktiniams duomenims. Nurodė, kad žemės nuomos sutartis, sudaryta sklype esančių statinių nuomos laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 3 d. Dėl šios priežasties pareiškėjas nusprendė įsirengti kilnojamąjį biurą adresu Parodų g. 2, Vilniuje, kurį būtų galima lengvai išmontuoti pasibaigus sklypo nuomos terminui ir perkelti į kitą veiklos vietą. Biuras nėra sujungtas su žeme jungtimis ir jį surenkant sklype nebuvo atliekami statybos darbai. Dėl šių konstrukcinių ypatumų biuras yra lengvai išmontuojamas atjungiant daugkartinio naudojimo jungtis, jungiančias tiek pačius modulius, tiek ir vidaus inžinerinius tinklus su sklype esančiais tinklais, nepažeidžiant nei jungčių, nei sandarinimo tarpinių, nei modulių ir/ar kitų dalių / mazgų, ir gali būti vėl sumontuotas / perkeltas į kitą vietą ir toliau eksploatuojamas nesumažinus jo vertės ir / ar nepakeitus paskirties. Pareiškėjo nuomone, atsakovas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo kilnojamąjį modulinį biurą priskyrė statinių ir nekilnojamųjų daiktų kategorijai. Be to, ir rašytiniame pritarime tarp leidžiamų statyti statinių biuras nėra nurodytas, kadangi jis priskirtas ne statinių kategorijai. Taigi statybos leidimas biurui šiuo atveju nėra reikalingas, todėl atsakovui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad biuro įrengimas sklype yra savavališka statyba.
4. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad jis atliko tyrimą ir nustatė, jog savavališkos statybos objektas – biuras, yra nekilnojamas daiktas, kurio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Šis pastatas yra nekilnojamasis daiktas, t. y. turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios buvo sumontuotos atliekant statybos darbus vietoje, turi patvarų sąlytį su žeme, tokio pastato negalima perkelti iš vienos vietos į kitą be didelių pastangų ir nesumažinus jo vertės. Atkreipė dėmesį, kad jis atsparus įprastoms gamtoms jėgoms – neatsiduria kitoje vietoje esant didesniam vėjui ar audrai. Biuras buvo sumontuotas atliekant statybos darbus vietoje – iš atskirų apšiltintų modulių, tarpusavyje sujungtų į vientisą pastatą, kuris prijungtas prie inžinerinių komunikacijų (elektra, vanduo, nuotekos) bei kaip ir bet kuris kitas pastatas yra atsparus įprastoms gamtos jėgoms, todėl mano, kad jis atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką, bei yra laikytinas statiniu. Šiuo atveju biuro statybai žemės sklype, esančiame Parodų g. 2, Vilniuje, buvo privalomas leidimas statyti naują statinį. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojusio statybos metu, 2 straipsnio 71 dalį statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento buvo laikoma savavališka statyba, todėl atsakovas mano, kad pagrįstai surašė skundžiamus privalomuosius nurodymus, kuriais nurodė statytojui nevykdyti jokių statinių statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas statybą leidžiantys dokumentai yra išduodami ne bet kokiems statiniams (įrenginiams) pastatyti (įrengti / sumontuoti), o statiniams, atitinkantiems įstatyme nustatytus požymius, t. y. kurie yra nekilnojamieji daiktai ir turi laikančiąsias konstrukcijas kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pareiškėjas siekė statyti laikiną (kilnojamąjį) administracinį pastatą, kuris dėl techninių ypatybių neatitinka Statybos įstatyme nustatytų statinio požymių, todėl pagal jo (statytojo) pateiktą informaciją nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Delca Invest“ skundą patenkino ir panaikino Inspekcijos 2017 m. kovo 21 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statybos darbų ir 2017 m. kovo 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
8. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2017 m. kovo 13 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-427(23.17), kuriame nurodė, jog patikrino administracinės paskirties konteinerių pastatą, esantį Parodų g. 2, Vilniuje, ir konstatavo, kad šis administracinės paskirties pastatas priskirtinas nekilnojamiesiems daiktams – pastatams, todėl jam taikomos Statybos įstatymo ir jo poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą naujo neypatingojo statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcija 2017 m. kovo 16 d. priėmė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, kad administracinis pastatas esantis Parodų g. 2, Vilnius, pastatytas neturint nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija 2017 m. kovo 21 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-100-170321-00003 nurodė pareiškėjui nevykdyti jokių statinio (administracinės paskirties pastato Parodų g. 2, Vilniuje) ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Ta pačią dieną Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-170321-00027, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 17 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas 2017 m. kovo 16 d. savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti administracinės paskirties pastatą žemės sklype (kadastrinis Nr. 0101/0051:1599) Vilniaus m. sav., Vilniuje, Parodų g. 2, ir sutvarkyti statybvietę. Apie privalomųjų nurodymų priėmimą pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. kovo 22 d. raštu Nr. (23.51)2D-3739.
9. Teismas nurodė, kad byloje keliamas ginčas, ar pareiškėjo biuras, esantis Parodų g. 2, Vilniuje, Statybos įstatymo nuostatų prasme laikytinas statiniu.
10. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo biuras buvo sumontuotas 2016 m. kovo – gegužės mėn., jis yra sudarytas iš surenkamų metalinių konteinerių, kurie tarpusavyje sujungti varžtinėmis jungtimis. Išsukus varžtus, atskirais konteineriais biurą galimą perkelti į kitą vietą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės, kadangi konteineriai yra universalūs, jie gali būti perkeliami / sumontuojami kitoje vietoje ir vėl eksploatuojami. Pareiškėjo biuras yra laisvai padėtas ant betoninio pagrindo, t. y. jo neprivirtinant, taigi nėra tvirtai sujungtas su žeme. Įrengti vidaus tinklai yra prijungti prie sklype esančių inžinerinių tinklų daugkartinio naudojimo išardomomis jungtimis, kurios gali būti išardomos jų nepažeidžiant. Pareiškėja pateikė Firmos „Tyrimai ir projektai“ 2017 m. balandžio 28 d. tyrimo aktą Nr. 17-46T (toliau – ir Tyrimas aktas), kuriame padarytos išvados, jog biuras yra įrengtas iš surenkamų metalinių konteinerių, gali būti atskirais konteineriais perkeltas į kitą vietą, nepakeitus jo paskirties. Minėtą aktą pasirašė J. M., kuris yra įrašytas Lietuvos Respublikos teismo eksperto sąrašus ir turi teisę atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę. Teismas konstatavo, kad byloje iš esmės nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog biuras yra nekilnojamasis daiktas.
11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo biuras neatitinka CK įtvirtintos nekilnojamojo daikto sąvokos, kadangi jis gali būti perkeliamas į kitą vietą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės, taigi yra laikytinas kilnojamuoju daiktu. Nustačius, kad biuras yra kilnojamasis daiktas, aplinkybės, jog yra laikančiosios konstrukcijos, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, nėra reikšmingos. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį statiniu gali būti pripažintinas tik nekilnojamasis daiktas, todėl atsakovas nepagrįstai priskyrė pareiškėjo biurą statiniui ir nurodė, kad jis privalėjo gauti statybos leidimą. Todėl teismas sprendė, kad ginčijami 2017 m. kovo 21 d. privalomieji nurodymai Nr. PNSD-100-170321-00003 ir Nr. PNSSP-100-170321-00027 yra neteisėti ir nepagrįsti.
III.
12. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Atsakovas nurodo, kad vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas, priskirdamas ginčo objektą kilnojamiems daiktams, buvo Tyrimo aktas. Pažymi, kad teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procesines teisės normas – minėtas Tyrimo aktas nebuvo įteiktas/išsiųstas Inspekcijai, o taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas jį priėmė. Taigi skundžiamas sprendimas naikintinas vien tuo pagrindu, kad teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, sprendimą motyvavo vieninteliu dokumentu – Tyrimo aktu, kuris nustatyta tvarka teismo nebuvo priimtas. Todėl padaryti procesinės teisės normos pažeidimai turėjo esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
14. Atsakovas pažymi, kad Inspekcija nustatyta tvarka yra pateikusi sutikimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl byloje priimti dokumentai privalo būti įteikti tinkamai, tačiau Inspekcijai Tyrimo aktas nebuvo išsiųstas. Atitinkamai šie dokumentai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1V-56 (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2017 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 1V-55 redakcija) patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) nustatyta tvarka nebuvo užregistruoti dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ (toliau – DVIS „Avilys“). Atsakovo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas naikinti sprendimą pažeidus procesines teisės normas, dėl kurių byla iš esmės buvo neteisingai išspręsta.
15. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad ginčo objektas nelaikytinas statiniu, kadangi Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateikiama statinio sąvoka ir statiniu yra laikomas nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atsakovas, remdamasis teismų praktika, taip pat nurodo, kad pakankamą objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas. Taigi ginčo objektas yra biuras su inžineriniais tinklais, o vertinant kompleksiškai, kaip vientisą statybos objektą, laikytinas nekilnojamuoju daiktu, kuris buvo sumontuotas atliekant statybos darbus vietoje – iš atskirų apšiltintų konteinerių-modulių, tarpusavyje sujungtų į vientisą pastatą, kuris prijungtas prie inžinerinių komunikacijų (elektra, vanduo, nuotekos), bei kaip ir bet kuris kitas pastatas yra atsparus įprastoms gamtos jėgoms, todėl ginčo objektas – biuras atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką bei yra laikytinas statiniu Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies prasme.
16. Atsakovas pažymi, kad Inspekcijos privalomieji nurodymai iš esmės yra teisėti, neprieštarauja teisės aktams, todėl teismo sprendimas panaikinti ginčijamus privalomuosius nurodymus yra nepagrįstas.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo priimti sprendimą atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei galiojančių teisės aktų nuostatas.
18. Pažymi, kad ginčas kilo dėl pastatyto / sumontuoto statinio, todėl Savivaldybės administracija nėra kompetentinga vertinti statinių statybos teisėtumo klausimus. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka reglamentuota Statybos įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kur nustatyta, kad Savivaldybės administracija išduoda statybą leidžiančius dokumentus. Todėl Savivaldybės administracija pasisako kompetencijos ribose, t. y. kiek tai susiję su statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūromis, nes statybos teisėtumo kontrolė yra Inspekcijos kompetencija.
19. Savivaldybės administracija nurodo, kad jos rašytiniai pritarimai buvo išduoti statinio projektui „Automobilių plovyklos, vandentiekio ir nuotekų tinklų, įvažiavimų, Parodų g. 2, Vilniuje, statybos projektas. Kiemo aikštelės rekonstravimo projektas“ (toliau – ir Statinio projektas), tačiau šiuo rašytiniu pritarimu nebuvo suteikta teisė statyti laikiną mobilų (kilnojamąjį modulinį administracinį pastatą. Statinio projekto, kuris buvo pateiktas vertinti, aiškinamojo rašto bendrosios dalies 2.6 punkte buvo nurodyta, jog sklype projektuojamas laikinas mobilus (kilnojamasis) modulinis pastatas, kuris pagal Statybos įstatymo 2 punktą nepriskiriamas prie statinių. Pagal Statinio projekte nurodytus duomenis, Savivaldybės administracija pareiškėją informavo, kad įvertinus tai, jog projektuojamas laikinas mobilus (kilnojamasis) administracinis pastatas, kuris nėra statinys Statybos įstatymo 2 straipsnio prasme, rašytinis pritarimas jam neišduodamas, todėl atitinkamai statytojas pakoregavo statinio projektą. Administracijos pozicija yra pagrįsta teisės aktų nuostatomis, nes statiniais pripažįstami tik nekilnojamieji daiktai, turintys laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, o pareiškėjas siekė statyti laikiną /kilnojamąjį administracinį pastatą, kuris dėl techninių ypatybių neatitinka Statybos įstatyme nustatytų statinio požymių, todėl pagal pareiškėjo (statytojo) pateiktą informaciją, nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
20. Savivaldybės administracija paaiškina, kad pagal teismų praktiką pagrindiniai požymiai, kai statinys gali būti pripažintinas kilnojamuoju daiktu, yra galimybė tokį daiktą perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Todėl, jeigu daiktas atitinka kilnojamojo daikto požymius, jis nelaikytinas statiniu Statybos įstatymo prasme. Savivaldybės administracijos nuomone, teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai priskyrė pareiškėjos biurą statiniui ir nurodė, jog ji privalėjo gauti statybos leidimą, yra teisinga ir atitinkanti galiojančių teisės aktų nuostatas. Tiek rašytinių pritarimų išdavimo metu galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje, tiek dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje, iš esmės statinio sąvoka yra nepasikeitusi.
21. Savivaldybės administracija pažymi, kad byloje yra UAB „Rytema modul“ 2017 m. balandžio 20 d. raštas, kuriame taip pat patvirtinama, jog žemės sklype, esančiame Parodų g. 2, Vilniuje, buvo įrengtas kilnojamasis statinys – biuras, kuriam nėra reikalingas pamatas, nėra sujungtas su žeme jungtimis ir surinktas nevykdant statybos darbų, dėl ko jis gali būti lengvai perkeltas į kitą vietą ir toliau eksploatuojamas nesumažinus jo vertės ir nepakeitus paskirties. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, šie rašytiniai dokumentai iš esmės pagrindžia pareiškėjo poziciją, jog pastatytas kilnojamasis pastatas.
22. Savivaldybės administracija teigia, kad šiuo atveju pareiškėjo pateiktoje statinio projekto rengimo medžiagoje buvo nurodyta, jog bus statomas laikinas mobilus (kilnojamasis) statinys, todėl už Savivaldybės administracijai pateiktos informacijos tikrumą, visų pirma, yra atsakingas pareiškėjas (statytojas), nes statybą leidžiantys dokumentai išduodami/neišduodami statytojo pateiktų dokumentų pagrindu. Savivaldybės administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą bei motyvuotą sprendimą.
23. Pareiškėjas BUAB „Delca Invest“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
24. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, rengdamas atsiliepimą į skundą, turėjo visas galimybes išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjo skundo pagrindų, įskaitant ir Tyrimo aktą. Tačiau atsakovas, žinodamas, kad yra pareiškėjo į bylą pateiktas Tyrimo aktas, niekaip nesureagavo į jame esančius duomenis. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas aptarinėjo šį Tyrimo aktą, jame esančius duomenis ir rėmėsi juo kaip savo skundo pagrindu. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovė niekaip nereagavo į šiuos įrodymus byloje, nors turėjo teisę prašyti leisti susipažinti su šia bylos dalimi ir, esant reikalui, prašyti atidėti bylos nagrinėjimą remdamasi tais pagrindais, kuriuos atsakovas nurodo savo apeliaciniame skunde, grįsdamas sprendimo neteisėtumą. Todėl tokį atsakovo elgesį vertina kaip nesąžiningą.
25. Pareiškėjas teigia, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas, būdamas EPP vartotoju, turėjo galimybę susipažinti su Tyrimo aktu, atsakovas iš esmės tik teigia, kad jis nesužinojo apie šio akto patalpinimą į bylą tik todėl, kad šio veiksmo neatliko dokumentų valdymo sistema „Avilys“. Tačiau Tyrimo aktas yra įtrauktas į bylos vidaus apyrašą, jis EPP sistemoje yra teismo patalpintas su tikslu, kad šis aktas taptų prieinamas visiems bylos dalyviams, įskaitant ir atsakovą. Net jeigu būtų ir sutinkama su atsakovu, kad teismas galimai pažeidė procesines teisės normas dėl minėto Tyrimo akto priėmimo/pateikimo atsakovui, atsakovas niekaip nepaaiškina ir nenurodo, kaip teismo sprendimo pagrindimas minėto akto duomenimis lėmė neteisingą bylos išsprendimą iš esmės.
26. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo kilnojamąjį modulinį Biurą priskyrė statinių ir nekilnojamųjų daiktų kategorijai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pareiškėjo biuras, esantis Parodų g. 2, Vilniuje, Statybos įstatymo nuostatų prasme yra laikytinas statiniu.
28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
29. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Delca Invest“ skundą patenkino ir panaikino Inspekcijos 2017 m. kovo 21 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statybos darbų bei 2017 m. kovo 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
30. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad teismas sprendimą motyvavo vieninteliu dokumentu – Tyrimo aktu, kuris nustatyta tvarka teismo nebuvo priimtas ir Inspekcijai nebuvo išsiųstas, o ginčo objektas – biuras atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką bei yra laikytinas statiniu Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies prasme.
31. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reguliuoja Statybos įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-1713 redakcija) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos.
32. Bylos duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjo biuras buvo sumontuotas 2016 m. kovo – gegužės mėn., biuras yra sudarytas iš surenkamų metalinių konteinerių, kurie tarpusavyje sujungti varžtinėmis jungtimis; išsukus varžtus, atskirais konteineriais biurą galimą perkelti į kitą vietą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės, kadangi konteineriai yra universalūs, jie gali būti perkeliami / sumontuojami kitoje vietoje ir vėl eksploatuojami. Pareiškėjo biuras yra laisvai padėtas ant betoninio pagrindo, t. y. jo neprivirtinant, taigi nėra tvirtai sujungtas su žeme; įrengti vidaus tinklai yra prijungti prie sklype esančių inžinerinių tinklų daugkartinio naudojimo išardomomis jungtimis, kurios gali būti išardomos jų nepažeidžiant. Teismo eksperto J. M. pasirašytame Tyrimo akte padarytos išvados, jog biuras yra įrengtas iš surenkamų metalinių konteinerių, gali būti atskirais konteineriais perkeltas į kitą vietą, nepakeitus jo paskirties.
33. Atsakovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas nepagrįstai priskyrė pareiškėjo biurą statiniui ir nurodė, jog pareiškėjas privalėjo gauti statybos leidimą, iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu byloje, t. y. nurodo, kad teismas rėmėsi vien Tyrimu aktu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.
34. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Tyrimo aktą pasirašė J. M., kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo eksperto sąrašus ir jis turi teisę atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas rėmėsi vien šiuo Tyrimo aktu, kaip teigia atsakovas, kadangi teismas vertina visų surinktų įrodymų visumą pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, tačiau neprivalo visų įrodymų paminėti ar aprašyti sprendime. Taip pat teismas teisingai sprendė, kad byloje iš esmės nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog biuras yra nekilnojamasis daiktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovas, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurias patvirtina byloje esantys duomenys, ir kuriais abejoti nėra jokio pagrindo.
36. Dėl atsakovo argumento, kad Tyrimo aktas nustatyta tvarka nebuvo teismo priimtas ir Inspekcijai nebuvo išsiųstas, sutiktina, kad nors pirmosios instancijos teismas turėjo išsiųsti atsakovui minėtą Tyrimo aktą, tačiau pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju byla yra elektroninė, atsakovas yra prisijungęs per EPP sistemą, pareiškėjas 2017 m. gegužės 5 d. prašymu „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ (1 t., e. b. l. 48–49) prašė pridėti papildomus įrodymus prie bylos, t. y. prieš pusę metų iki priimant skundžiamą teismo sprendimą, o Tyrimo aktas yra įtrauktas į bylos apyrašą (1 t., e. b. l. 50–67). Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas turėjo visas galimybes susipažinti su Tyrimo aktu bylos nagrinėjimo metu, laiku pareikšti paaiškinimus, o aplinkybės dėl šio dokumento neįtraukimo į atsakovo vidaus dokumentų valdymo sistemą ‚Avilys“ nėra teisiškai reikšmingos priimant teisingą sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, atsakovas nenurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė iki priimant galutinį teismo sprendimą įvertinti minėto Tyrimo akto duomenis ir atitinkamai atsikirsti. Todėl konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, neišsiuntęs Tyrimo akto atsakovui, padarė ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies pažeidimą, dėl kurio byla iš esmės būtų neteisingai išspręsta.
37. Primintina, kad aktualaus Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statiniu yra laikomas pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal CK 1.98 straipsnio 2 dalį nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. CK 4.2 straipsnyje įtvirtinta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Laikinai atskirtos sudėtinės nekilnojamojo daikto dalys išsaugo savo, kaip nekilnojamojo daikto, savybes, jeigu yra numatoma jas grąžinti atgal. Nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams ir atvirkščiai, jeigu tai nustatyta įstatymo arba šalių susitarimu, kai susitarimas neprieštarauja įstatymams.
38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija ir papildomai nekartodamas teismo argumentų, sprendžia, kad pareiškėjo biuras, esantis Parodų g. 2, Vilniuje, nelaikytinas statiniu, jis neatitinka CK įtvirtintos nekilnojamojo daikto sąvokos, minėtas biuras gali būti perkeliamas į kitą vietą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės, o Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateikiama statinio sąvoka ir statiniu yra laikomas nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, taip pat ir kai pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų atsakovas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu. Todėl darytina išvada, kad ginčijami atsakovo priimti 2017 m. kovo 21 d. privalomieji nurodymai Nr. PNSD-100-170321-00003 ir Nr. PNSSP-100-170321-00027 yra neteisėti, todėl panaikinti visiškai pagrįstai.
39. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė