Administracinė byla Nr. I-2671-437/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01829-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 14.1; 14.3.2; 14.7.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo
Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mefodijos Povilaitienės,
Liudos Arlauskienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjo
atstovui Albertui Šnirui, atsakovės atstovui Julianui (Julian) Viduto, trečiojo
suinteresuoto asmens UAB „Urbanistika“ atstovui R. J. D., trečiojo
suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
atstovei N. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal
pareiškėjo Liudviko Bauros skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės
administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Urbanistika“,
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo
panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė
:
pareiškėjas Liudvikas Baura padavė teismui patikslintą
skundą (b. l. 40-44), kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus rajono
savivaldybės administracijos 2010-05-19 sprendimą Nr. A33-2866-(25.3.1); 2)
įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių sudarytu su
juo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo
sutartį žemės sklypams (kadastriniai Nr.(duomenys
neskelbtini);(duomenys neskelbtini)ir(duomenys neskelbtini)) detaliojo planavimo proceso etapų darbams atlikti; 3)
įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių ištaisyti
Vilniaus rajono bendrąjį planą Buivydiškių kaimo dalyje panaikinant „numatytą
perspektyvinį krašto kelią“ nubraižytą per jo žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini)), kultūros paveldo objekto
teritoriją Nr.(duomenys neskelbtini)
teritoriją ir (duomenys neskelbtini) kaimo
gyvenamuosius namus.
Skunde ir atsikirtimuose į atsakovės atsiliepimą paaiškina,
kad jam nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (kadastriniai Nr.
(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys
neskelbtini)) Vilniaus rajono savivaldybės
teritorijos bendrajame plane (bendrasis planas patvirtintas tarybos 2009-09-30
sprendimu Nr. T3-323) yra „U“ tipo zonoje, kuri priskirta aglomeruotam
intensyviam ir dispersiniam užstatymui, urbanizacijai. Planuodamas pakeisti
žemės sklypų paskirtį į kitą (2004-05-26 LRV nutarimas Nr. 635 „Dėl detaliojo
planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo
tvarkos aprašas“), 2009-10-26 kreipėsi į Vilniaus r. savivaldybės (toliau –
VRS) administracijos direktorių su pareiškimais Nr. A34-4397 ir 4398 dėl
detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo
sutarčių sudarymo, tačiau gavo neigiamus atsakymus.
Nurodo, kad Žemės sklype unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini) dvaro sodybos teritorijos yra 0,40
ha iš bendro 1,19 ha ploto, o sklype unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini) dvaro teritorijos yra 0,60 ha iš bendro
2,69 ha ploto. Likusios sklypų teritorijos yra be apribojimų. Vilniaus rajonui priklausanti teritorija Buivydiškių
kadastro vietovėje yra įsiterpusi į Vilniaus miesto dalį, todėl Vilniaus miesto
savivaldybė, rengdama miesto bendrąjį planą, jame numatomą kelią rajono
teritorijos dalyje nubraižė kaip per tuščią popieriaus lapą (priedas Nr. 6 ir 7).
Vilniaus rajono teritorijos bendrojo plano rengėjas UAB „Urbanistika“
neanalizavo šios teritorijos,o perbraižė šį numatomą perspektyvinį krašto kelią
į rajono bendrojo plano brėžinį pagal miesto bendrąjį planą. Iš topografinės
medžiagos (priedas Nr. 8) matyti, kad numatomas „perspektyvinis kelias“
užbraižytas ant 20 privačių žemės sklypų ir 11 gyvenamųjų namų, kurie pastatyti
per 20 metų pagal VRS patvirtintus projektus. Be to, numatomas kelias šioje
vietovėje užbraižytas ant (duomenys neskelbtini) buvusio dvaro sodybos teritorijos (kultūros paveldo objektas
Nr. (duomenys neskelbtini)) dviejose
vietose. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus
teritorinio padalinio 2010-03-01 rašte Nr. (7.12. VI – 2V-13) nurodoma, kad
planuojama automagistralė negali būti tiesiama per dvaro teritoriją, nes
pažeistų dvaro vertingąsias savybes (dalį dvaro parko) ir šio kelio perkėlimas,
apeinant kultūros paveldo teritoriją negalimas, nes jis patektų ant gyvenamųjų
namų kvartalo „Atžalynas“.
Pažymi, kad VRS jo žemės sklypui (kadastrinis Nr.
(duomenys neskelbtini)) 2006-03-31 yra išdavusi
specialiąsias sąlygas Nr. 408 (priedas Nr. 10), žemės sklypo vertikaliniam
išplanavimui ir sutvarkymui yra parengtas, suderintas ir patvirtintas projektas
(priedas Nr. 11), 2009-02-20 išduotas statybos leidimas Nr.
(duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 12). Užbraižant
ant žemės sklypo numatomą kelią jam nebuvo pranešta ir atsižvelgta į esamą
projektą bei vykdomus darbus, todėl šiuo perspektyvinio kelio sprendiniu jis patiria
materialinius nuostolius.
Pakartotinai su 2010-01-25 prašymu Nr. A34-413 kreipėsi į
VRS administracijos direktorių dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-10 gavo atsakymą Nr.(duomenys
neskelbtini), kuriame leidžiama rengti
koncepcijos schemą M1:5000. Mano, kad VRS sudaryta Žemės sklypų tvarkymo ir
teritorijų planavimo komisija pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 3
d. 2 p.VRS administracijos direktorius 2010-05-19 rašte Nr. (duomenys
neskelbtini) neatsakė į jo pareiškime nurodytus
klausimus. Žemės sklypų tvarkymo ir teritorijų planavimo komisija, sudaryta
administracijos direktoriaus įsakymu, neturėdama juridinių teisių, jam
adresuotame 2010-05-19 rašte Nr.(duomenys neskelbtini) nusprendžia jai nepavaldžius klausimus, o administracijos
direktorius pritaria. Pabrėžia, kad VRS nekontroliavo, bet suderino ir
patvirtino rajono bendrąjį planą (duomenys neskelbtini) kaimo dalyje įbraižius „numatomą perspektyvinį“ kelią per
20 privačių žemės sklypų, 11 gyvenamųjų namų ir kultūros paveldo objekto Nr. (duomenys
neskelbtini) teritoriją.
Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26
nutarimo Nr. 635 8, 13 p., Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros skyriaus 2010-04-29 rašte Nr. (duomenys
neskelbtini) (priedas Nr. 17) pateikta
pozicija.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė
jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentai.
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo
atmesti pareiškėjo L. B. skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l.
56-58) paaiškina, kad fizinis ar juridinis asmuo gali tapti
teritorijų planavimo organizatoriumi tik perėmęs iš detaliojo teritorijų
planavimo organizatoriaus teises ir pareigas teisės aktų nustatyta tvarka,
tačiau šie žemės valdytojai ar naudotojai nėra teritorijų planavimo
organizatoriai ir neorganizuoja detaliojo planavimo proceso. Teritorijų
planavimo įstatymo 2 str. 16 d. numato pasiūlymų pateikimo teritorijų planavimo
dokumento rengimo metu galimybę, t. y. visuomenės nuomonės pareiškimą dėl
teritorijų planavimo dokumento sprendinių papildymo, jų alternatyvos pateikimo
ar pakeitimo. Šiuo metu VRS rengia tris rajono lygmens specialiuosius planus
(kraštovaizdžio, inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos bei
vandentvarkos), kuriems pasitarnaus visuomenės parengti pasiūlymai – kaimo
plėtros koncepcinės schemos, kuriuos aptaria ir įvertina VRS administracijos
žemės sklypų tvarkymo ir teritorijų planavimo komisija. Taip buvo pasiūlyta
padaryti ir L.Baurai.
Nurodo, kad patvirtinus
2009-09-23 VRS teritorijos bendrąjį planą savivaldybės administracijos
direktorius turi informuoti visuomenę apie bendrojo teritorijų planavimo
dokumentų sprendinių įgyvendinimą pateikti ataskaitas savivaldybės tarybai,
vykdyti bendrojo plano priežiūrą ir kontrolę, tokiu būdu VRS administracijos
direktoriaus 2009-10-26 įsakymu Nr. A27-1791 buvo sudaryta specialistų komisija
VRS teritorijos bendrojo plano vykdymo kontrolei, stebėsenai ir priežiūrai bei
tolimesnės raidos ir galimų poveikių prognozei atlikti, taip kaip tai numato
Savivaldybės bendrojo plano rengimo taisyklių 35, 36 punktai. 2009-09-30 VRS
taryba sprendimu Nr. T3-323 patvirtino VRS teritorijos bendrąjį planą, kurį
parengė UAB „Urbanistika“. Pagal galiojančias Savivaldybės teritorijos bendrojo
plano rengimo taisykles, patvirtintas LR aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu
Nr. D1-263, bendrasis planas rengiamas masteliu M1: 100000 arba M1:50000, todėl
bendrajame plane išskirtos tik funkcinio prioriteto zonos su dominuojančios
paskirties prioritetais. Šiose zonose nustatytas galimas kaimo plėtros
rodiklis, išreikštas procentu nuo kaimo teritorijos dydžio. M zonoje nuo 1 iki
5 procentų, Z zonoje iki 10 procentų. Šios zonos pasiskirsto tolygiai visoje
teritorijoje ir užima didžiąją visos teritorijos dalį. Įvertinus bendrojo plano
esamos būklės tyrimus ir numatomą kaimo plėtrą plano rengėjų pateikta išvada,
kad šiose gyvenamosiose vietovėse kitos paskirties žemės sklypai turėtų
sudaryti ne daugiau kaip 30 procentų kaimo teritorijos ploto, taigi dominuotų
nuo 5 iki 30 procentų statyboms skirtų plotų kaimuose. Šalia Vilniaus miesto
ribos ir Nemenčinėje bei Nemenčinės apylinkėje suplanuotos U zonos, kuriose
kitos paskirties žemė sudarytų iki 85 procentų visos teritorijos, tačiau šiose
zonose nėra išvystyto gatvių tinklo, suformuotų inžinerinių tinklų koridorių ir
teritorijų visuomenės poreikiams bei visuomeniniams objektams statyti. Šiam
planui parengti išleista labai daug pinigų, plano rengimas, derinimas vyko
daugiau negu 3 metus. Planas galios ne mažiau kaip 10 metų. Mano, kad keisti
planą netikslinga.
Vadovaudamasi
Teritorijų planavimo įstatymu ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos
bendrojo plano 11 skyriaus nuostatomis dėl teritorijos tolesnio planavimo
vystymo, rekomenduoja sklypų savininkams parengti kaimo gyvenvietės vystymo
koncepcinę schemą, kuri pagrįstų (įrodytų) planavimo tikslo pakeisti paskirtį į
kitą tikslingumą, ekonominį efektyvumą, racionalią kaimo plėtros galimybę ir
atitikimą bendrojo plano sprendiniams. Sprendimą priima savivaldybės
administracijos direktorius (kaip numatyto bendrasis planas) kartu su Vilniaus
rajono savivaldybės administracijos žemės sklypų tvarkymo ir teritorijų
planavimo komisija.
Atkreipia dėmesį
į tai, kad žemės sklypo, dėl kurio kyla ginčas, tikslinė žemės naudojimo
paskirtis – žemės ūkio buvo nustatyta kadastro vietovės žemės reformos
žemėtvarkos projektu. Šis projektas buvo parengtas turint tikslą atkurti
nuosavybės teises į piliečių nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėtą žemę.
Jame nebuvo numatyta galimybė keisti nustatytą žemės naudojimo paskirtį į kitą
paskirtį. Įsigydamas žemės sklypą pareiškėjas žinojo, kad šis sklypas yra žemės
ūkio paskirties. Vilniaus apskrities lygmens specialiajame teritorijų planavimo
dokumente (Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte)
žemės naudojimo paskirties keitimo galimybė nebuvo numatyta. L. B. prašymas 2010-03-03
buvo svarstytas VRS administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir teritorijų
planavimo komisijoje ir jam pritarta. 2010-05-10 rašte Nr. A33-2866-(25-3.1)
L.Baurai pasiūlyta pateikti koncepcinę schemą, t. y. papildomą informaciją, nes
iš prašymo VRS administracijos darbuotojams neaišku, kodėl jis nori rengti žemės
sklypo detalųjį planą bei keisti jų žemės ūkio paskirties žemės sklype žemės
naudojimo būdą ir pobūdį. Prašyme neaiškiai nurodyti detaliojo planavimo
tikslai ir būdas. VRS administracijos darbuotojai, kol L.B. pateiks prašomą
papildomą informaciją, negali tinkamai sudaryti sutarties projekto dėl
detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo L.B..
Pažymi, kad VRS administracija negali taisyti bendrojo plano, nes to nenumato
teisės aktai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d.
numato, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai
prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Jeigu nustatyta tvarka
bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas
negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu,
planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos. Todėl Vilniaus rajono
savivaldybės administracija siūlo pateikti planavimo koncepcijos schemą.
Remiasi Žemės įstatymo 21 str., Žemės ūkio, maisto ūkio ir
kaimo plėtros įstatymo 3 str., Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 2 d., 5
str. 6 d., 10 str. 7 p., 11 str. 5 p., 22 str. 1 d. 1 p., 24 str. 4 d.
nuostatomis.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu
nesutiko, palaikė atsiliepimą nurodytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjo
skundą kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad specialiajame plane bus
nurodyta konkreti kelio vieta. Dėl trečiojo pareiškėjo reikalavimo nurodė, kad
bendrojo plano taisymas ar keitimas nepriklauso VRS administracijos
direktoriaus kompetencijai, bendrąjį planą tvirtina VRS taryba. Planavimo
koncepcija yra kaip pasiūlymas specialiam planui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo
departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 51-53) sutiko su pareiškėjo
pozicija, pateikta skunde. Papildomai paaiškino, kad pagal LR Vyriausybės
1993-05-27 nutarimo Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų
apsaugos“ (Žin., 1993, Nr. 18-460) 12.3 p. buvusių dvarų paminklinių sodybų
teritorijose tiesti antžemines magistralinių ryšių ir energijos komunikacijas
draudžiama, todėl toks VRS administracijos patvirtintas perspektyvinis kelias
yra negalimas. Be to, bendrajame plane jis nėra koordinuotas, nepagrįstas
konkrečiais kadastriniais duomenimis ir VRS nėra priėmusi sprendimų dėl šio
kelio projektavimo. Mano, kad VRS administracijos atsisakymas pasirašyti
sutartį dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perleidimo L. B. yra
nepagrįstas. Teismo posėdyje Kultūros paveldo departamento atstovas palaikė
atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Urbanistika“ palaikė
atsakovės poziciją, atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje
prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1,19
ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,25 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2,69 ha (kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemės
sklypai, esantys (duomenys neskelbtini)
kaime, Vilniaus rajone (b. l. 6-8). Dalis žemės sklypo (kadastrinis Nr.
(duomenys neskelbtini)), t. y. 0,40 ha iš 1,19
ha bendro ploto, ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini)), t. y. 0,60 ha iš 2,69 ha bendro
ploto, patenka į dvaro sodybos teritoriją, įrašytą į Kultūros vertybių
registrą, likusi žemės sklypų dalis yra be apribojimų. Per žemės sklypą
(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))
numatomas tiesti perspektyvinis krašto kelias (b. l. 9, 16-18, 21, 54, 64).
Pareiškėjas 2009-10-26 pateikė prašymus ir 2010-01-25, 2010-04-13 pakartotinius
prašymus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl detaliojo
teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo jam nuosavybės
teise priklausančiuose 2,69 ha ir 1,19 ha žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini) ir Nr. (duomenys
neskelbtini)), esančiuose (duomenys
neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone (b. l.
14, 23, 30-32).
Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2010 m. sausio
11 d. raštu Nr. A33-153-(25.3.1) dėl leidimo rengti detalųjį planą, 2010 m.
kovo 10 d. raštu Nr. A33-1353-(25.3.1) dėl leidimo rengti detalųjį planą ir
2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. A33-2866-(25.3.1) dėl 2010-04-12 prašymo (b.
l. 15, 24, 35-36) informavo pareiškėją, kad pagal Bendrojo plano
sprendinius per žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) numatomas perspektyvinis krašto reikšmės kelias, žemės
sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į kultūros paveldo apsaugos zoną, todėl nepritarė
detaliojo plano rengimui kol nebus parengta inžinerinės infrastruktūros ir
susisiekimo komunikacijų specialiojo plano koncepcija.
Įvertinęs pateiktų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad
ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Vilniaus rajono
savivaldybės administracijos atsisakymo perduoti pareiškėjui detaliojo
teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybės tarybos
2009-09-30 sprendimu Nr. T3-323 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės
teritorijos bendrasis planas, pagal kurį pareiškėjui priklausantys žemės
sklypai priskirti aglomeruotam, intensyviam ir dispersiniam užstatymui,
urbanizacijai (b. l. 9). Pareiškėjas, pateikdamas Vilniaus rajono
savivaldybės administracijos direktoriui minėtus prašymus perduoti jam
detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas jam nuosavybės
teise priklausančiuose sklypuose, nurodė planavimo tikslą – žemės sklypų
paskirties keitimas į kitą – mažaaukščių statinių gyvenamosios paskirties.
Atsakovė atsisakė pareiškėjui perduoti detaliojo teritorijos planavimo
organizatoriaus teises ir pareigas, motyvuodama tuo, kad dalis pareiškėjui
priklausančių žemės sklypų teritorijos patenka į kultūros paveldo apsaugos
zoną, o per žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) numatomas perspektyvinis krašto reikšmės kelias.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo
20 straipsnio 2 dalį
savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti
sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų
perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d.
nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus
teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašą (toliau –
Aprašas). Pagal Aprašo 3 punktą savivaldybė, atstovaujama savivaldybės
administracijos direktoriaus, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu
ir Aprašu, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo
teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės
savininkui, valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose nurodyti planavimo tikslai
neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir
specialiųjų planų sprendiniams. Esant tokio pobūdžio prašymui, savivaldybės
administracijos direktorius turi išnagrinėti medžiagą ir per 10 dienų priimti
sprendimą dėl sutarties sudarymo. Jeigu prašymas netenkinamas, pareiškėjui per
10 darbo dienų nuo sprendimo dėl sutarties nesudarymo priėmimo dienos
pateikiamas motyvuotas atsakymas (Aprašo 13 p.). Pažymėtina, kad nebuvo
laikytasi nustatyto termino atsakymų pateikimui į pareiškėjo prašymus.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, jog paminėtas teisinis
reguliavimas dėl sutarties sudarymo visiškai nereiškia viešojo administravimo
subjekto teisės rinktis, ar sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo
organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, ar ne. Žemės sklypų valdytojo ar
naudotojo prašymas bei teisės aktuose
įtvirtintos sąlygos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisėms ir
pareigoms perduoti iš esmės sukuria savivaldybės administracijos direktoriui
pareigą sudaryti sutartį (LVAT 2008-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-47/2008, 2008-10-03 nutartis
administracinėje byloje Nr. A756-620/2008,
2009-12-07 nutartis byloje Nr. A556-1367/2009 ir kt.).
Bylos duomenys patvirtina, kad teritorijos dalis, kurioje
yra pareiškėjo sklypai, patenka į kultūros paveldo teritoriją, tačiau Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d. numato, jog
tuo atveju, kai numatomi detaliųjų planų sprendiniai neatitinka bendrųjų ar
specialiųjų planų sprendinių, detaliojo planavimo organizatoriaus pageidavimu
(t.y. jau po Sutarties sudarymo) su detaliuoju planu rengiami bendrųjų ar
specialiųjų planų sprendinių pakeitimai, o toks planavimas numatomas planavimo
organizatoriaus rizika (LVAT 2008-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-47/2008). Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-05-27
nutarimo Nr. 369 „Dėl buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos“
(Žin., 1993, Nr. 18-460) 12.3 punktą buvusių dvarų paminklinių sodybų
teritorijose tiesti antžemines magistralinių ryšių ir energijos komunikacijas
draudžiama.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas tinkamai
nepagrindė (b. l. 35-36) savo atsisakymo leisti rengti nurodytų žemės
sklypų detalųjį planą. Reikalavimas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
direktorių sudaryti su pareiškėju detaliojo teritorijų planavimo
organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį žemės sklypams (kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.
(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys
neskelbtini)) yra pagrįstas. Dėl reikalavimo įpareigoti
sudaryti su pareiškėju detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir
pareigų perdavimo sutartį, pažymėtina, kad Vyriausiojo administracinio teismo
praktikoje laikomasi nuostatos, kad savivaldybės administracijai įstatymo
suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl detaliojo planavimo
organizatoriaus teisių perdavimo, nėra absoliuti ir turi būti realizuojama
įstatymų nustatytose ribose, o nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių, minėta
sutartis privalo būti sudaroma (pvz., 2006 m. birželio 1 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A17–1114/2006; 2007 m. lapkričio 6 d.
nutartis administracinėje byloje Nr. A11–1034/2007; 2008 m. vasario
8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–47/2008; 2008 m.
rugpjūčio 6 d, sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1414/2008;
2009 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556–476/2009).
Taigi, Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi
pozicijos, jog vietos savivaldos institucijų atsisakymas sudaryti sutartį dėl
detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo turi būti
teisiškai pagrįstas, t. y. nesant teisinių kliūčių sudaryti minėtą sutartį,
savivaldybės administracija privalo ją sudaryti. Atsižvelgiant į tai, kas
išdėstyta laikytina, kad atsakovės 2010-05-19 sprendime Nr. A33-2866-(25.3.1)
išdėstyti argumentai nėra pagrįsti.
Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Vilniaus rajono
savivaldybės administracijos direktorių ištaisyti Vilniaus rajono bendrąjį
planą(duomenys neskelbtini) kaimo
dalyje panaikinant perspektyvinį krašto kelią, nubraižytą per L. B. žemės
sklypą, kultūros paveldo objekto Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenamuosius namus, pažymėtina, kad šis
reikalavimas pareikštas ne tam atsakovui, kuriam turėtų būti pareikštas, t. y.
ne Vilniaus rajono savivaldybės tarybai. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas
nesutiko atsakovu įtraukti Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, todėl vien tuo
pagrindu, kad minėtas reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, šioje
dalyje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas
tenkinamas iš dalies – atsakovės 2010-05-19 sprendimas Nr. A33-2866-(25.3.1)
naikinamas ir atsakovė įpareigojama sudaryti su pareiškėju detaliojo teritorijų
planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį žemės sklypams
kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.
(duomenys neskelbtini); kitoje dalyje pareiškėjo
skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija
n
u s p r e n d ė :
pareiškėjo L. B.
skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-05-19
sprendimą Nr. A33-2866-(25.3.1) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės
administracijos direktorių sudaryti su L. B. detaliojo teritorijų planavimo
organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį žemės sklypams kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys
neskelbtini) ir Nr. (duomenys
neskelbtini).
Kitoje dalyje
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per
14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai
šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Raimondas
Blauzdžius
Mefodija Povilaitienė
Liuda Arlauskienė