Administracinė byla Nr. A-5-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06135-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-1309 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“ pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pareiškėjas nurodė, jog pastaba jam skirta už tai, kad 2013 m. gegužės 3 d., neturėdamas teisės, pateikė deklaracijų Nr. 12LTLU900012B0133 (2012 m. birželio 7 d.), Nr. 12LTSA1000IM001600 (2012 m. birželio 7 d.), Nr. 12LTSA1000IM001600 (2013 m. balandžio 18 d.) ir Nr. 12LTSA1000IM001600 (2013 m. balandžio 27 d.) kopijas „East China Automobilic Association“ LTD atstovui elektroniniu paštu, be to, pateikė minėtas deklaracijas elektroninio pašto adresais, nenaudodamas šifravimo technologijos ir nearchyvavęs su slaptažodžiu, tuo pažeisdamas Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. RZ3-193 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.4 punktą, Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1B-550,( toliau – ir Muitinės informacijos tvarkymo taisyklės) 24 punktą (tiek, kiek šiame punkte nustatyta, kad viešai neteiktina ir neskelbtina informacija kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims teikiama, jeigu šie asmenys turi teisę tokią informaciją gauti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus bei Bendrijos muitinės kodekso 15 straipsnį, draudžiantį konfidencialią informaciją atskleisti be tiesioginio informacijos pateikėjo – asmens arba institucijos – sutikimo) ir 25 punktą, tuo padarydamas tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo.

Pareiškėjo nuomone, pats atsakovas pripažino, jog neigiamų pasekmių nekilo, todėl ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių nėra nustatytas ir niekaip negali būti nustatytas. Pareiškėjo teigimu, terminas tikrinti informaciją apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą turėjo baigtis 2013 m. birželio 10 d. ir tik esant svarbioms aplinkybėms šis terminas galėjo būti pratęstas, tačiau tarnybinių tyrimų tarnyba, pažeisdama finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktą, terminą pratęsė dar 18 dienų, nors nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo pareiškėjo paaiškinimo pateikimo iki kreipimosi dėl termino pratęsimo būtų buvę atlikti kokie nors veiksmai. Be to, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas ir Taisyklių 18 punkte įtvirtintas terminas, nes apie 2013 m. liepos 5 d. pradėtą tarnybinį patikrinimą pareiškėjas informuotas 2013 m. liepos 29 d., o pranešimas apie tarnybinį nusižengimą surašytas 2013 m. liepos 11 dieną. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas taip pat pažeidė kolektyvinę sutartį, sudarytą su Muitinės darbuotojų profesine sąjunga, nes ne tik negavo išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, bet ir pažeidė profesinės sąjungos bei atsakovo susitarimą dėl informavimo apie galimą (būsimą) tarnybinės nuobaudos skyrimą prieš darbdaviui priimant sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, kurios renkamam organui priklauso pareiškėjas, buvo informuota apie atliktą tarnybinį patikrinimą jau po to, kai atsakovas priėmė sprendimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjo manymu, jis pateikė viešai neteiktiną ir neskelbtiną informaciją, kurią gavo, vykdydamas tarnybines pareigas, asmeniui, kuris turėjo teisę šią informaciją gauti, todėl nepažeidė Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 24 punkto reikalavimų. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, tirdamas informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, vertino pareiškėjo veiksmus perduodant neskelbtiną informaciją „East China Automobile Association“ LTD įgaliotam atstovui Ž. A. jo paties prašymu. Pažymėjo, kad atsakovas visiškai neanalizavo ir nevertino Ž. A., kaip išieškotojo atstovo, statuso ir paties juridinio asmens – „East China Automobile Association“ LTD, kaip išieškotojo vykdomosiose bylose, statuso. Pareiškėjo teigimu, iš jam pateiktos 2013 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad UAB „ECAA Europe“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: įmonės vadovas įpareigotas veikti tik kartu su ieškovu „East China Automobile Association“ LTD. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsniu ir darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog teismo nutartį vykdyti privaloma tik antstolio reikalavimu, nes išieškotojo atstovo pateikta 2013 m. kovo 13 d. teismo nutartis pati savaime yra dokumentas, pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti, nežiūrint to, yra antstolio reikalavimas ar jo nėra.

Pareiškėjas paaiškino, kad iš 2013 m. kovo 18 d. antstolio A. L. pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, jog prekės, kurioms yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra saugomos muitinės sandėlyje, priklausančiame UAB „Tikroji vaivorykštė“. 2013 m. balandžio 29 d. patvarkymu antstolis A. L. informavo, kad gavo informacijos, jog iš minėto sandėlio buvo išvežtos prekės – stabdžių kaladėlės, ir prašė pateikti žinomą informaciją, susijusią su šiuo įvykiu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog pagal CPK 599 straipsnį išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokato padėjėjai ar kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti CPK 57 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Ž. A. turėjo teisę būti „East China Automobile Association“ LTD įgaliotu atstovu. Pareiškėjas rėmėsi CPK 633 straipsnio 1 dalimi, 638 straipsnio 1 dalimi, 639, 640 straipsniais ir darė išvadą, kad „East China Automobile Association“ LTD atstovas Ž. A., prašydamas suteikti informaciją, o pareiškėjas ją suteikdamas savo kompetencijos ribose, teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra nubaustas už tai, jog siekė užkirsti kelią nusikalstamai veikai ir šių tikslų pasiekė: buvo imtasi teisėtų, pagrįstų ir proporcingų priemonių, kad UAB „ECAA Europe“, kuri naudojosi UAB „Tikroji vaivorykštė“ muitinės sandėliais ir šios bendrovės pagalba, nebūtų sudarytos sąlygos nevykdyti teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2013 m. liepos 16 d. pranešimu pats Departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas nurodė, jog persiunčia antstolio A. L. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, prašo išnagrinėti esamą situaciją ir nustačius faktą, kad gabenamų prekių pirminis gavėjas yra UAB „ECAA Europe“ ir prekės perleistos bei gabenamos be suderinimo su „East China Automobile Association“ LTD informuoti apie tai antstolį arba išieškotoją.

Nesutikdamas su Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 25 punkto pažeidimu, pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo pasirašytinai ar kitaip supažindintas su kokiais nors vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais šifravimo technologijų naudojimą ar archyvavimą su slaptažodžiu tokiais kaip šis nagrinėjamas atvejis. Pareiškėjui taip pat nėra žinomas viešai skelbiamas teisės aktas, kuris reglamentuotų atsakovo nurodomos šifravimo technologijos naudojimą ar archyvavimo su slaptažodžiu tvarką ir sąlygas. Pareiškėjo nuomone, joks pareigūnas negali įvykdyti nereglamentuotų pareigų, todėl šiuo atveju negalima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties ir pareiškėjo kaltės dėl tarnybinio nusižengimo.

Pasak pareiškėjo, atsakovas, vertindamas jo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, nepagrįstai nurodė, kad 1995 m. vasario 17 d. pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nes ši nuobauda buvo panaikinta 1995 m. spalio 3 dieną.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo argumentus dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo terminų grindžia netinkamu teisės aktu. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog statutiniams valstybės tarnautojams nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis, reglamentuojantis tarnybinių nuobaudų skyrimą, buvo taikomas be išlygų. Atsakovas pabrėžė, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pradėtas 2013 m. liepos 5 d. sudarant tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją, todėl iki tol Departamento struktūrinių padalinių atlikti veiksmai vykdant jiems pavestas funkcijas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė ir yra teisiškai nereikšmingi.

Atsakovas pabrėžė, kad profesinei sąjungai buvo teikiama informacija apie pareiškėjo tarnybinio patikrinimo eigą, o tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos išvada buvo išsiųsta dar iki sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą priėmimo, tačiau profesinė sąjungą nepateikė prieštaravimų dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui.

Dėl nustatytų pažeidimų atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neturėjo teisės pateikti ginčo deklaracijų kopijų „East China Automobilic Association“ LTD atstovui Ž. A., kadangi deklaracijose esantys duomenys apie prekes, kurios nesusijusios su „East China Automobilic Association“ LTD, o pastaroji įmonė nebuvo įgaliota UAB „ECAA Europe“ tokią informaciją gauti. Atsakovo nuomone, vien tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo UAB „ECAA Europe“ vadovą veikti kartu su „East China Automobilic Association“ LTD nesudaro pagrindo muitinei teikti informaciją „East China Automobilic Association“ LTD apie UAB „ECAA Europe“. Atsakovas pabrėžė, kad šią informaciją pareiškėjas pateikė negavęs „East China Automobilic Association“ LTD atstovo Ž. A. konkretaus rašytinio prašymo ar paklausimo, kuriame būtų nurodytas minėtos informacijos naudojimo tikslas, sąlygos ir tvarka. Pareiškėjo teiginiai, kad, teikdamas informaciją Ž. A., jis vadovavosi Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės R. K. viza, atsakovo teigimu, yra neteisingas, nes ji neįpareigojo teikti informaciją, o nurodė vadovautis darbe, todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į vizą, turėjo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais muitinės informacijos teikimą tretiesiems asmenims.

Departamentas taip pat nurodė, kad Muitinės informacijos tvarkymo taisyklės, kurios įpareigoja viešai neskelbtiną informaciją perduoti telekomunikacinėmis priemonėmis ar elektroniniu paštu, naudojant šifravimo technologiją arba archyvuojant su slaptažodžiu, buvo skelbtos viešai leidinyje „Valstybės žinios“, todėl pareiškėjas privalėjo jas žinoti ir jų laikytis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo atsiliepimą grindė iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir Departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 1P-1309 „Dėl nuobaudos skyrimo A. S.“ panaikino.

Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2013 m. liepos 5 d., pagal tuo metu galiojusią Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo tvarką reglamentuoja šio įstatymo 30 straipsnis bei Taisyklės. Teismas rėmėsi Taisyklių 7, 11 punktais, nustatė, kad komisija pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti buvo sudaryta 2013 m. liepos 5  d., o pranešimas apie tarnybinį nusižengimą parengtas 2013 m. liepos 11 d., todėl darė išvadą, kad Taisyklių 7 punkte nustatytas terminas nebuvo pažeistas. Nors pareiškėjas atostogavo nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. liepos 29 d. imtinai, tačiau, atsižvelgiant į išvados surašymo datą, nusižengimo tyrimas užtruko ilgiau 20 darbo dienų, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas nežymiai, nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti paskirtą nuobaudą.

Teismas vadovavosi Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 24 punktu, atkreipė dėmesį, kad atsakovas, tirdamas pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, konstatavo, jog pareiškėjas, pateikdamas tas pačias deklaracijas antstoliui, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Iš antstolio A. L. patvarkymų teismas nustatė, kad prašoma informacija, t. y. ginčo deklaracijos, antstoliui buvo reikalingos vykdomojoje byloje, kurioje ieškovu yra „East China Automobilic Association“ LTD. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 633 straipsnio 1 dalį, 638 straipsnio 1 dalį, 639, 640 straipsnius išieškotojas turi teisę pats ar per savo atstovus dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, reikšti prašymus, nušalinimus, privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Teismas nustatė, kad „East China Automobilic Association“ LTD atstovas Ž. A., atsižvelgdamas į Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį, kuria UAB „ECAA Europe“ įmonės vadovas įpareigotas veikti tik kartu su ieškovu „East China Automobile Association“ LTD, 2013 m. gegužės 2 d. buvo pateikęs prašymą Klaipėdos teritorinei muitinei informuoti jį apie visus veiksmus, atliekamus UAB „ECAA Europe“ vardu be akcininko „East China Automobilic Association“ LTD pritarimo, bei pateikti visų iš UAB „ECAA Europe“ gaunamų ir / ar šiai įmonei adresuojamų dokumentų kopijas tiesiogiai „East China Automobilic Association“ LTD atstovui. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad Ž. A., kaip bendrovės, kuri yra išieškotoja vykdomojoje byloje, atstovas, turėjo teisę susipažinti su jam pareiškėjo atsiųstomis deklaracijomis, be kita ko, susijusiomis su UAB „ECAA Europe“, todėl, esant ir Ž. A. prašymui teikti jam su UAB „ECAA Europe“ susijusią informaciją, Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 24 punkto pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas nepagrįstai. Minėtą aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad pagal vėlesnį antstolio patvarkymą toje pačioje vykdomojoje byloje Departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Klaipėdos teritorinei muitinei nurodė informaciją teikti antstoliui arba išieškotojui, t. y. „East China Automobilic Association“ LTD.

Teismas rėmėsi Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 25 punktu, Pareigybės aprašymo 7.4 punktu, nurodė, kad ir pats pareiškėjas neginčija fakto, jog siuntė informaciją netinkamu būdu, ir darė išvadą, kad Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių ir Pareigybės aprašymo nuostatų pažeidimas konstatuotas teisingai. Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 12 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir pažymėjo, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Teismas rėmėsi Taisyklių 13 punktu, pažymėjo, kad tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į išvadoje pateiktą pareiškėjo kaltės įvertinimą, konstatavo, kad atsakovas iš esmės pasisakė tik dėl Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 24 punkto pažeidimo kaltės formos, bet pareiškėjo kaltė, kiek ji susijusi su Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 25 punkto ir pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.4 punkto pažeidimu, t. y. netinkamu duomenų pateikimu elektroniniu paštu, nebuvo nagrinėta. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad tarnybinė nuobauda už Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 25 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.4 punkto pažeidimą pareiškėjui taip pat negalėjo būti paskirta.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, todėl Departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 1P-1309 panaikino (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), o pareiškėjo skundą tenkino. Priėjus tokią išvadą, teismo vertinimu,  aplinkybės, susijusios su profesinės sąjungos sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą gavimu, yra teisiškai nereikšmingos, todėl teismas jų nenagrinėjo. 

III.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas remiasi Bendrijos muitinės kodekso 15 straipsniu, Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 17.16, 24 punktais, nurodo, kad „East China Automobilic Association“ LTD atstovas Ž. A. 2013 m. gegužės 2 d. pateikė muitinei pranešimą „Dėl teisės veikti įmonės ECAA Europe vardu“, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2727-291/2013 kopiją ir įgaliojimą. Teismo nutartimi UAB „ECAA Europe“ vadovas J. D. buvo įpareigotas veikti kartu su ieškovu „East China Automobilic Association“ LTD ir nėra suteikiama teisė „EAST China Automobilic Association“ LTD atstovui vienašališkai rinkti informaciją apie UAB „ECAA Europe“ atliekamas muitinės procedūras. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu pateikė muitinės deklaracijų kopijas apie UAB „ECAA Europe“ atliktas muitinės procedūras „East China Automobilic Association“ LTD atstovui Ž. A., nors pagal minėtų teisės aktų nuostatas pareiškėjas neturėjo teisės jų pateikti, nes deklaracijose esantys duomenys apie prekes, kurios nesusijusios su „East China Automobilic Association“ LTD, o pastaroji įmonė nebuvo įgaliota UAB „ECAA Europe“ tokią informaciją gauti. Atsakovas pažymi, kad nors pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones UAB „ECAA Europe“ vadovas yra įpareigotas veikti kartu su „East China Automobil Association“ LTD, tai nesudaro pagrindo muitinei teikti informaciją „East China Automobilic Association“ LTD apie UAB „ECAA Europe“. Atsakovas pabrėžia, kad UAB „ECAA Europe“ neįgaliojo Ž. A. gauti tokią informaciją, pareiga vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį tenka pačiam „ECAA Europe“ vadovui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad muitinės deklaracijas pareiškėjas pateikė negavęs „East China Automobilic Association“ LTD atstovo Ž. A. konkretaus rašytinio prašymo ar paklausimo, kuriame būtų nurodytas minėtos informacijos naudojimo tikslas, sąlygos ir tvarka. Atsakovo manymu, teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje nepasisakė dėl pareiškėjo kaltės, kiek ji susijusi su Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 25 punkto pažeidimu. Atsakovo teigimu, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo išsamiai ištirtas ir įvertintas Departamento generalinio direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1B-454 sudarytos komisijos Išvadoje. Sprendimas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą yra realizuotas Departamento generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-1309.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo manymu, atsakovas neteisingai aiškina Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas remiasi CPK 18 straipsniu ir daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog teismo nutartį vykdyti privaloma tik antstolio reikalavimu. Pareiškėjas pažymi, kad Ž. A. turėjo teisę būti „East China Automobile Association“ LTD įgaliotu atstovu, remiasi CPK 633 straipsnio 1 dalimi, 638 straipsnio 1 dalimi, 639, 640 straipsniais ir daro išvadą, kad Ž. A., prašydamas suteikti informaciją, o pareiškėjas – ją suteikdamas savo kompetencijos ribose, teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Ž. A. pranešime prašoma informuoti jį, kaip akcininko „East China Automobile Association“ LTD atstovą, apie veiksmus, atliekamus UAB „ECAA Europe“ vardu be „East China Automobile Association“ LTD pritarimo, prašoma pateikti visų dokumentų, adresuotų UAB „ECAA Europe“, kopijas tiesiogiai „East China Automobile Association“ LTD atstovui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pranešime yra nurodomas informacijos gavimo tikslas. Pareiškėjas pažymi, kad jam raštas buvo perduotas su viršininkės R. K. viza, tiesiogiai nurodant „Skubu! Vadovautis darbe“. Pareiškėjo manymu, sąvoka „vadovautis“ aiškintina kaip privaloma laikytis, remtis, susijusi su tiesioginiu vykdymu. Pareiškėjas pabrėžia, kad veikė savo kompetencijos ribose ir tinkamai atliko savo pareigas, siekė užkirsti kelią fizinių ir juridinių asmenų galimai neteisėtoms ir galimai nusikalstamoms veikoms, užtikrino galiojančios teismo nutarties vykdymą, teisėtų antstolio patvarkymų ir reikalavimų vykdymą, galimai užkirto kelią neteisėtam turto paslėpimui ar perleidimui tretiesiems asmenims, sustabdė neteisėtus juridinio asmens ir jo atstovų veiksmus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. teisėjų pasitarime aprobuotą Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimą, nurodo, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas gavus UAB „Tikroji vaivorykštė“, kuri yra susijusi su UAB „ECAA Europe“, vadovo A. V. reikalavimą „ištirti“ ir „nubausti“, ir pabrėžia, kad valstybės tarnyboje turi būti išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, tirdamas pareiškėjo elgesį kaip galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, netyrė ir neanalizavo teigiamų pasekmių, kurios atsirado išimtinai dėl pareiškėjo, kaip muitinės pareigūno ir posto viršininko, teisėto elgesio. Pareiškėjas remiasi Taisyklių 3, 4, 21 punktais ir teigia, kad atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo metu iš esmės nebuvo nustatyta pareiškėjo neteisėta veika ir kaltė, be to, pats atsakovas pripažino, kad neigiamų pasekmių nekilo, todėl priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių nenustatytas. Pareiškėjas remiasi Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 25 punktu ir nurodo, kad jam nėra žinoma, kokiu būdu ir kaip jis privalėjo naudoti šifravimo technologiją, kaip turėjo archyvuoti su slaptažodžiu informaciją, siunčiamą elektroniniu paštu išieškotojo atstovui Ž. A. ir antstoliui A. L.. Pareiškėjas pažymi, kad, vykdydamas pareigas, nebuvo pasirašytinai ar kitaip supažindintas su kokiais nors vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais šifravimo technologijų naudojimą ar archyvavimą su slaptažodžiu. Pareiškėjas nurodo, kad prašė atsakovo pateikti ar nurodyti teisės aktus, su kuriais jis buvo pasirašytinai supažindintas, tačiau atsakovas jokių pareiškėjo prašomų dokumentų nepateikė. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas turėjo galimybę kitaip vykdyti Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 25 punkto reikalavimus, ir kad juos pažeidė bei kad yra jo kaltė dėl šio pažeidimo. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas išvadoje neanalizavo pareiškėjo kaltės dėl Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių pažeidimo. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pažeidė kolektyvinę sutartį, nes ne tik negavo išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, bet ir pažeidė profesinės sąjungos ir atsakovo susitarimą dėl informavimo apie galimą (būsimą) tarnybinės nuobaudos skyrimą prieš darbdaviui priimant sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 1P-1309, kuriuo pareiškėjui A. S. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2013 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.7B-1884, kuri laikytina neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad konkrečiu atveju tarnybinė atsakomybė A. S. taikyta už tai, kad jis, būdamas Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 3 d. pateikė deklaracijų Nr. 12LTLU900012B0133 (2012 m. birželio 7 d.), Nr. 12LTSA1000IM001600 (2012 m. birželio 7 d.), Nr. 12LTSA1000IM001600 (2013 m. balandžio 18 d.) ir Nr. 12LTSA1000IM001600 (2013 m. balandžio 27 d.) kopijas „East China Automobilic Association“ LTD atstovui elektroniniu paštu, be to, pateikė minėtas deklaracijas dviem elektroninio pašto adresais, nenaudodamas šifravimo technologijos ir nearchyvavęs su slaptažodžiu. Tokia savo veika, atsakovo nuomone, pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.4 punkto reikalavimus, Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 24 ir 25 punktus.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir  jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikino, argumentuodamas iš esmės tuo, kad pareiškėjas turėjo teisę perduoti prašomą informaciją „East China Automobilic Association“ LTD atstovui, vykdydamas Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 24 punkto nepažeidė, o šių taisyklių 25 punkto pažeidimas nėra visapusiškai aptartas ir įvertintas tarnybinio patikrinimo išvadoje, nenustatyta pareiškėjo kaltė.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas įrodytas ir įvertintas tinkamai, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Pareiškėjas A. S. yra Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) – statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 (nauja 2003 m. birželio 19 d. redakcija Nr. IX-1635). Muitinės statutas įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Muitinės statuto 42 straipsnis, Taisyklių 21 punktas).

Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija. Valstybės tarnautojas, kaip silpnesnioji tarnybinio ginčo pusė, neturėtų būti verčiamas įrodinėti savo nekaltumą.

Tarp šalių nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. dėl to, kad A. S. 2013 m. gegužės 3 d. pateikė keturių muitinės deklaracijų kopijas „East China Automobilic Association“ LTD atstovui  Ž. A. ir antstoliui  A. L. elektroniniu paštu, šių dokumentų neužšifravęs ar nesuarchyvavęs su slaptažodžiu. Ginčo šalys nesutaria, ar pagal Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 24 punktą pareiškėjas turėjo teisę tokią informaciją pateikti Ž. A., ar jis yra kaltas dėl nesaugaus informacijos pateikimo būdo naudojimo, ir ar jis, veikdamas taip, kaip numato teisės aktai, turėjo objektyvią galimybę laikytis Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 25 punkto reikalavimų.

Įvertinusi visetą rašytinių įrodymų bei proceso šalių bei jų atstovų paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo teisę suteikti informaciją apie UAB „ECAA Europe“ atliekamus muitinės veiksmus „East China Automobilic Association“ LTD, kaip išieškotojos vykdymo procese,  atstovui. Tokią išvadą suponuoja tai, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 3 d. buvo gavęs  Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės  vizuotą vadovautis darbe „East China Automobilic Association“ LTD atstovo  Ž. A. pranešimą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 2013 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį šiuo klausimu, antstolio A. L. paklausimus ir patvarkymus dėl prekių išvežimo iš muitinės sandėlio. Visi šie dokumentai patvirtino, kad teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos tarp kelių verslo subjektų ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Šiuose procesuose Ž. A. dalyvavo kaip išieškotojo atstovas, todėl pagal Civilinio proceso kodekso 633-640 straipsnius turėjo teisę ginti atstovaujamos įmonės interesus vykdymo ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese. Pareiškėjo suteikta informacija, kaip matyti iš vėlesnių Šiaulių miesto apylinkės teismo bei Šiaulių apygardos teismo nutarčių, leido imtis procesinės prievartos priemonių prieš nevykdantį teismo nutarčių proceso dalyvį. Verslo subjektų ginče pareiškėjo, kaip valstybės pareigūno, užimta pozicija vėliau buvo oficialiai įforminta 2013 m. liepos 16 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus raštu Nr.(17.3/20)3B-8340, kaip visos valstybės institucijos pozicija. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėją nepažeidusiu Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 24 punkto reikalavimų.

Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjui nepanaudojus šifravimo technologijos ar nearchyvavus su slaptažodžiu prieš išsiunčiant elektroniniu paštu muitinės deklaracijų, kurios priskirtinos viešai neteiktinai informacijai, kopijas, buvo pažeistas Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 25 punktas.

Tačiau kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo medžiagos ir pirmosios instancijos teismo proceso metu surinktų įrodymų, A. S. teiginiai, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai vykdyti Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 25 punkto, nepaneigti. Komisija, tyrusi tarnybinį nusižengimą ir surašiusi tarnybinio patikrinimo išvadą, netyrė, ar pareiškėjas tarnybiniame kompiuteryje turėjo galimybę šifruoti informaciją, ar galėjo ir sugebėjo archyvuoti ją su slaptažodžiu. Vien tai, kad pareiškėjas pagal jo Pareigybės aprašymo 6.7 punktą privalėjo mokėti dirbti kompiuteriu MS Office ir kitomis muitinės poste naudojamomis programomis, neįrodo, kad informacijos šifravimo ar archyvavimo programos buvo naudojamos muitinės poste, kad pareiškėjas buvo tinkamai apmokytas jomis naudotis. Iš byloje pateiktos pažymos apie pareiškėjo 2006 metais išklausytą nuotolinio valdymo kursą „ Lietuvos muitinės vartotojų saugus darbas su duomenimis“ nėra pagrindo  padaryti išvadą, kad šio kurso metu pareiškėjas buvo apmokytas šifruoti ar archyvuoti informaciją. Be to, duomenys apie pareiškėjo tarnybiniame kompiuteryje įdiegtas programas ir jo išklausytus  nuotolinius kursus buvo pateikti tik pirmosios instancijos teismui, o ne tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, taip apribojant įtariamo nusižengimo padarymu pareigūno teisę gintis. Konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyti visi šio pažeidimo sudėties elementai, apsiribojant pažeidimo fakto konstatavimu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino paskirtąją nuobaudą nepagrįsta ir šiuo aspektu.

Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.4 punktas yra suformuluotas gramatiškai ir stilistiškai netiksliai, todėl apsunkina valstybės tarnautojo galimybę suprasti savo pareigas informacijos apsaugos srityje  ir jas tinkamai vykdyti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.