Civilinė byla Nr. e2FB-3952-1032/2018

Proceso Nr. 2-06-3-09654-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.10; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.2.6; 3.4.2.6.8

                 (S)

KLAIPĖDOS  APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos  apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

dalyvaujant vertėjai Svetlanai Agafonovai,

dalyvaujant pareiškėjui F. I., jo atstovei advokatei Agatai Staševskajai,

suinteresuoto asmens Fingood LLP atstovui advokatui V. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo F. I. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, K. I., Fingood LLP, J. G. (J. G.), T. V. (T. V.).

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą, kadangi negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Nurodė, jog jo nemokumą, sukėlė tai, kad Londono Aukštojo Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 24 d. nutartimi iš jo kartu su solidariais bendraatsakoviais J. G. ir T. V. priteista 196 597,20 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos kreditorei Fingood LLP. Londono Aukštojo Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 24 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-83-330/2015 paskelbta vykdytina Lietuvos Respublikoje, nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 12 d. Pareiškėjas nurodė, jog jo brolis T. I. (dabar – V.) nuo 2005 metų buvo kelių užsienyje registruotų įmonių savininku. T. V. įmonės „Westa“ ir „Holding“ tapo pagrindinėmis įmonės Fingood LLP steigėjomis. 2010 m. balandžio 6 d. T. V. pakeitė įmonės akcininkus ir dalį įmonėms „Westa“ ir „Holding“ priklausančių Fingood LLP akcijų pardavė jam ir J. G.. Šiuos veiksmus įmonės „Westa“ ir „Holding“ apskundė Londono Aukštojo Teisingumo Teismui, kuris 2015 m. birželio 24 d. nutartimi panaikino 2010 m. balandžio 6 d. akcijų perdavimą ir grąžino akcijų registrą į tokį statusą, kokį jis turėjo iki šios dienos. Kadangi T. V. kaip faktinis įmonės savininkas dėl akcijų perrašymo bylinėjosi Anglijos teismuose, bylinėjimosi išlaidos solidariai buvo priteistos iš visų įmonės akcininkų, taip pat ir pareiškėjo. Panaikinus akcijų perleidimo sandorį, Fingood LLP kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2014 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-669-265/2014 priteisė 49 904,50 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas iš pareiškėjo Fingood LLP naudai. Kadangi buvo panaikintas akcijų perleidimo sandoris, Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš pareiškėjo priteistos visos bendrovės lėšos, gautos su tikslu vykdyti įmonės veiklą, t.y. dalyvauti aukcionuose. Pareiškėjo skola kreditorei Fingood LLP sudaro 220 102,20 Eur. Šiuo metu pareiškėjas dirba UAB „Vlarsena“, jo darbo užmokestis sudaro apie 400 Eur atskaičius mokesčius. Jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą Jūreivystės akademijoje bei įgijęs laivavedžio specialybę, tačiau susirasti darbo pagal specialybę nepavyksta. Pareiškėjas nurodė, kad savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, augina nepilnamečius vaikus A. I., gim. 2014-10-06, ir V. Š. gim. 2005-03-07.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog pareiškėjo nemokumą sukėlė tai, kad jis 2010 metais sutiko su brolio T. V. pasiūlymu ir įsigijo Fingood LLP akcijas. Sudarydamas šį sandorį pareiškėjas nežinojo, jog tai daroma neteisėtai, baudžiamoji byla buvo iškelta tik pareiškėjo brolio atžvilgiu ir nenustatyta, kad pareiškėjas būtų dalyvavęs nusikalstamoje veikoje. Mano, kad pareiškėjo teismui pateikti duomenys patvirtina, jog jis deda pastangas siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau dėl šiuo metu jūrinių darbų srityje vyraujančios krizės pareiškėjui nepavyko susirasti darbo pagal turimą kvalifikaciją, todėl pasirinko dirbti darbą, kuris yra mažiau apmokamas, tačiau garantuoja stabilias pajamas kas mėnesį. Pareiškėjas teismui pateikė žodinius paaiškinimus, kad neturi laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. kovo 30 d. gautas pajamas, pagrindžiančių dokumentų. Paaiškino, kad pareiškėjas šiais laikotarpiais gautų pajamų (apie 2000 Eur) didžiąją dalį išleido turimai jūrininko kvalifikacijai gerinti tokiu būdu siekdamas ateityje gauti didesnes pajamas, o kas liko panaudojo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų pateikti negali.

Suinteresuotas asmuo Fingood LLP pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriu su pareiškimu nesutinko ir prašė teismo atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės dėl jo nemokumą sukėlusių priežasčių yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjo brolis T. V. turėdamas Fingood LLP banko sąskaitos, esančios Danske Bank A/S Lietuvos filiale (anksčiau - akcinė bendrovė (toliau - AB) „Sampo“ bankas), elektroninio valdymo teises, sukčiaudamas savinosi šioje sąskaitoje buvusias Fingood LLP pinigines lėšas, t.y. jis iš minėtos sąskaitos pervesdavo pinigines lėšas kaip tariamą darbo užmokestį į trečiųjų asmenų vardu atidarytas sąskaitas, o taip pat turėdamas ir šių asmenų vardu neteisėtai atidarytų sąskaitų elektroninio valdymo teises bei debetines banko korteles - arba išgrynindavo pinigines lėšas bankomatuose, arba pervesdavo jas į savo įmonės Blumfield Agency LLC sąskaitą, esančią viename iš Kipro bankų. Pareiškėjas taip pat buvo vienas iš minėtų būdu pasisavintų Fingood LLP piniginių lėšų gavėjų. 2008 m. rugsėjo 23 d. T. V. iš G. G. vardu atidarytos sąskaitos, esančios Danske Bank A/S Lietuvos filiale (anksčiau - AB „Sampo“ bankas), į pareiškėjo banko sąskaitą trimis atskirais pavedimais pervedė iš viso 37 071 Eur (128 000,00 Lt). Kadangi pareiškėjas minėtas pinigines lėšas gavo nepagrįstai, Fingood LLP kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl 37 071 Eur skolos priteisimo iš pareiškėjo. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas neneigė gavęs 37 071 Eur , tačiau piniginių lėšų gavimo pagrindo nenurodė ir teigė, jog šiuos pinigus išgrynino ir perdavė savo broliui T. V.. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu Fingood LLP ieškinį tenkino, sprendimas įsiteisėjo 2015 m. vasario 18 d. Tai parodo, kad priešingai nei pareiškime dėl fizinio asmens banrktoo bylos iškėlimo nurodo pareiškėjas jo skola kreditorei Fingood LLP atsirado ne dėl to, jog pareiškėjas tapo įmonės akcininku ir gavo lėšų įmonės veiklai vystyti, tačiau dėl to, jog jis be teisinio pagrindo gavo dalį Fingood LLP lėšų. Be to, teismas konstatavo, kad T. V. veiksmai yra laikytini sukčiavimu, ir pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, o suinteresuoto asmens Fingood LLP civilinį ieškinį patenkino tik iš dalies, t. y. iš T. V. priteisė tik 37 071,36 Eur, kadangi likusi suma buvo priteista iš pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-669-265/2014. Taigi, pareiškėjo skola kreditoriui Fingood LLP yra atsiradusi dėl jo brolio T. V. padarytų nusikalstamų veikų, nors pareiškėjas dėl šių veikų teisiamas nebuvo. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, jog nesuprantama pareiškėjo pozicija apie tai, jog 2010 m. balandžio 6 d. jo brolis T. V. pakeitė Fingood LLP akcininkus ir dalį įmonių „Westa“ ir „Holding“ priklausančių Fingood LLP akcijų pardavė pareiškėjui ir J. G., o Fingood LLP šiuos sandorius ginčijo Londono Aukštojo teisingumo teisme. Fingood LLP yra ribotos civilinės atsakomybės bendrija, todėl neturi akcijų, kurios galėtų būti perleidžiamos. Fingood LLP buvo įsteigta ir Jungtinės Karalystės įmonių registre įregistruota 2005 m. balandžio 5 d. bendrijos sutarties, sudarytos tarp W. H. Limited ir Holding Associates Limited, pagrindu. W. H. Limited ir Holding Associates Limited tapo Fingood LLP pirmaisiais priimtais partneriais (nariais), kuriais tebėra iki šiol. 2011 m. balandžio 19 d. V. P., W. H. Limited, Holding Associates Limited ir Fingood LLP pareiškė ieškinį atsakovams T. V., J. G., F. I. (pareiškėjui), Spencer Rise Limited ir Reltex Limited Aukštajame teisingumo teisme Londone, Junginėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Nurodė, kad atsakovai pateikdami Jungtinės Karalystės įmonių registrui dokumentus, kuriais bendrovės W. H. Limited ir Holding Associates Limited buvo pašalintos iš Fingood LLP narių ir pakeistos atsakovais, užgrobė įmonę Fingood LLP. 2015 m. birželio 24 d. sprendimu Londono Aukštasis teisingumo teismas ieškovų ieškinį patenkino. 2015 m. birželio 24 d. nutartimi taip pat detalizavo minėto teismo sprendimo vykdymą - atsakovus T. V., J. G., F. I., Spencer Rise Limited ir T. E. Limited buvo įpareigoti iki 2015 m. liepos 22 d. sumokėti ieškovams 150 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo buvo priteistos dėl to, jog jis Anglijos įmonių registre buvo įregistruotas kaip Fingood LLP narys, pats pasirašė ir pateikė registrui formas duomenims apie save įregistruoti, ši registracija ir Fingood LLP narių pasikeitimas buvo neteisėti. Akivaizdu, kad pareiškėjas žinojo, kad teismui ieškovų ieškinį patenkinus iš jo ir kitų atsakovų solidariai gali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovų naudai. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju teismui nurodė nepagrįstas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nuslėpė tikrąsias skolų kreditorei Fingood LLP atsiradimo priežastis, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas yra ne tik nesąžiningas, bet ir tyčia siekia suklaidinti teismą. Taip pat mano, jog pareiškėjas slepia tikrąsias savo pajamas bei sąmoningai elgiasi taip, kad jo skolos kreditorei Fingood LLP nebūtų padengtos. Pareiškėjas UAB „Vlarsena“ yra įdarbintas tik tam, kad jam atsirastų pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi priešingu atveju pareiškėjas nebūtų turėjęs jokių argumentų, kaip ir iš kokių pajamų jis galėtų padengti nors dalį savo skolų ir paruošti mokumo atkūrimo planą. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad UAB „Vlarsena“ buvo įsteigta 2017 m. gegužės 22 d., pareiškėjas įmonėje pradėjo dirbti – 2017 m. birželio 1 d., tačiau pranešimus kreditoriams apie kreipimąsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas parengė anksčiau nei buvo įdarbintas UAB „Vlarsena“ t.y., 2017 m. gegužės 11 d. Dauguma pareiškėjo teismui pateiktų pažymų buvo gautos taip pat tik pareiškėjui pradėjus dirbti UAB „Vlarsena“. Iš pareiškėjo pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, matyti, jog faktiškai visais atvejais pareiškėjas buvo įdarbintas fiktyviai, tam, kad kauptųsi jo darbo stažas ir pareiškėjas turėtų darbuotojui suteikiamas socialines garantijas. Vienintelis realus minėtoje pažymoje nurodytas pareiškėjo darbdavys yra UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“, kurioje pareiškėjas dirbo nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. kovo 22 d. Mano, kad kiti pareiškėjo darbo pagal darbo sutartį atvejai yra akivaizdžiai fiktyvūs, kadangi jo draudžiamosios pajamos buvo 10 ir daugiau kartų mažesnės, nei gautos UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“. Pareiškėjo darbovietės UAB „Hanko“ vadovas ir vienintelis akcininkas buvo jo brolis T. V., jo darbovietės UAB „Euro gear“ vadovu ir vienas iš akcininkų taip pat buvo T. V., vėliau – pareiškėjo senelis A. V., F. Ibragimov IĮ buvo T. V. ir pareiškėjo tėvo F. I. individuali įmonė. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad tikrasis pareiškėjo įsidarbinimo minėtose įmonėse tikslas nebuvo realaus ir pagrįsto darbo užmokesčio gavimas, bet darbuotojo socialinių garantijų turėjimas. Be to, 2013 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o nuo 2015 m. kovo 2 d. vykdomas išieškojimas kreditorei Fingood LLP, todėl visą šį laikotarpį pareiškėjas sąmoningai uždirbdavo tiek, kad neprarastų socialinių garantijų, tačiau galėtų išvengti skolos kreditorei grąžinimo. Šiuo metu apreiškėjas dirba UAB „Vlarsena“, kurios akcininkė yra pareiškėjo sutuoktinė K. I.. Mano, kad pareiškėjo gaunamas 400 Eur dydžio darbo užmokestis neatspindi to, kokias pajamas pareiškėjas iš tiesų gali gauti darbo rinkoje. Pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą ir laivavedžio specialybę bei pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad 2016-2017 metais kėlė savo kvalifikaciją: prasitęsė turimų jūrinio laipsnio dokumentų bei jūrininko knygelių galiojimo terminus, įgijo specialius liudijimus, nors pagal oficialius Lietuvos transporto saugos administracijos teismui pateiktus duomenis laisvuose nedirbo nuo 2016 m. kovo 30 d. Mano, jog šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nuslėpė, kad galimai dirba laivuose priklausančiose užsienio įmonėms. Nurodytų aplinkybių pagrindu prašo pareiškėjo prašymą atmesti.

Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas atsiliepimu į pareiškimą klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui prašo spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Taip pat teismui pateikė pareikalautus duomenis apie susidariusius skolų dydžius, pagal kurią pareiškėjo skolos likutis išieškotojai Fingood LLP pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą yra  31086,77 Eur, o pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2T-83-330/2016 (kartu su solidariais skolininkais) – 197 044,33 Eur.

Suinteresuoti asmenys K. I., J. G. (J. G.), T. V. (T. V.) atsiliepimų į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai, byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas atmestinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-669-265/2014 iš pareiškėjo priteista 37 071,36 Eur (128 000,00 Lt) skola, 9 064,71 Eur (31 298,63 Lt) palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos 2 356,08 Eur (8 135,08 Lt) bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens Fingood LLP naudai. Londono Aukštojo Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 24 d. nutartimi iš pareiškėjo kartu su solidariais bendraatsakoviais J. G. ir T. V. priteista 150 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų kreditoriams Fingood LLP, S. P., W. H. Limited, Holding Associates Limited. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-83-330/2015 Londono Aukštojo Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 24 d. nutartis paskelbta vykdytina Lietuvos Respublikoje (II t., e. b. l. 68-69). Antstolio Aleksandro Selezniovo 2018 m. kovo 30 d. pažymoje dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad pareiškėjo skolą Fingood LLP pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą sudaro 31086,77 Eur, o solidarių bendraskolių F. I. (pareiškėjo), J. G. ir T. V. (buvusio Ibragimovo) skola pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį – 197 044,33. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (I t., e. b. l. 107-110). VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (I t., e. b. l. 55). Pareiškėjas augina nepilnametį vaiką A. I., gim. 2014 m. spalio 6 d. (I t., e. b. l. 119). Pareiškėjas šiuo metu dirba UAB „Vlarsena“ direktoriumi, jo pajamas sudaro vidutiniškai 400,00 Eur darbo užmokestis per mėnesį (I t., e. b. l. 117-118). Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 7 d. sudarė santuoką su K. Š. (po santuokos Ibragimova) (I t., e. b. l.  43). 2015 m. lapkričio 18 d. tarp F. I. ir K. I. sudaryta povedybinė  sutartis, kuria sutuoktiniai susitarė, kad visas turtas įgytas santuokos metu po šios sutarties sudarymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (I t., e. b. l. 47-48). UAB „Vlarsena“ vienintelė akcininkė yra pareiškėjo sutuoktinė K. I. (II t., e. b. l. 70). Internetinio portalo www.rekvizitai.lt duomenimis UAB „Vlarsena“ nuo pat įmonės įsteigimo iki 2018 m. balandžio 4 d. turėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (III t., e. b. l. 198, internetinio portalo www.rekvizitai.lt duomenys). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo užsiregistravęs darbo biržoje atitinkamais laikotarpiais – nuo 1994 m. rugsėjo 7 d. iki 1995 m. sausio 30 d., nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 20 d., nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d., nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. (I t., e. b .l. 30). Pagal Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus teismui pateiktus duomenis pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki rugsėjo 29 d. pasiūlymų dėl įsidarbinimo pateikta nebuvo, nes pagal pareiškėjo pageidavimą laivavedžio darbui laisvų vietų nebuvo, todėl 2016 m. rugsėjo 29 d. registracija buvo nutraukta pareiškėjo pageidavimu, vėliau pareiškėjas vėl įsiregistravo darbo biržoje, tačiau registraciją nutraukė savanoriškai įsidarbinęs savarankiškai (III t., e. b. l. 54). Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. buvo pateikti 2 pasiūlymai įsidarbinti, tačiau darbdavys pasirinko kitą kandidatą. Pareiškėjas pateikė išrašus iš jam priklausančio elektroninio pašto, kad 2015-2017 metais savarankiškai siekė susirasti darbą pagal turimą jūrininko kvalifikaciją (III t., e. b. l. 181-184). Iš Lietuvos transporto saugos administracijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2015-2017 m. kėlė savo jūrininko kvalifikaciją: įgijo tai patvirtinančius liudijimus, pažymėjimus (III t., e. b. l. 190-195). Iš teismui pateiktų UAB „Vlarsena“ kasos pajamų orderių nustatyta, kad pareiškėjui darbo užmokestis yra mokamas grynaisiais pinigais. UAB „Vlarsena“ pateikė teismui dvi 2017 m. birželio 22 d. katės pirkimo sutartis, kuriomis įmonės akcininkė K. I. kaip fizinis asmuo įmonei pardavė 2 kates, kurių vienos kaina 100 Eur, sutartį įmonės vardu pasirašė direktoriaus pareigas einantis pareiškėjas F. I..

Dėl pareiškėjo mokumo

Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA) (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymo leidėjas nemokumo būseną sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė negu 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Pareiškėjas savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų ir esamų skolinių įsipareigojimų santykiu, nurodydamas, jog jo gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo skolos likutis išieškotojai Fingood LLP pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą yra  31086,77 Eur, o pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2T-83-330/2016 (kartu su solidariais skolininkais J. G. ir T. V.) – 182 224,41 Eur. Pareiškėjo skola 2017 m. spalio mėnesio duomenimis antstoliui Aleksandrui Selezniovui sudaro 9 588,76 Eur. Išanalizavus pareiškėjo pateiktą pareiškimą bei įrodymus apie turimus skolinius įsipareigojimus, matyti, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro apie 213 311,18 Eur. Pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Jo pajamas sudaro vidutiniškai 400 Eur darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius privalomųjų mokėjimų. Pareiškėjas augina nepilnametį vaiką A. I., gim. 2014 m. spalio 6 d. Pažymėtina, kad asmens turtinę padėtį įrodo ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas (FABĮ 4 straipsnio 4 dalis 2-3 punktai). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, ženkliai viršija 25 MMA. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnyje įtvirtintą nemokumo sampratą.

Dėl pareiškėjo sąžiningumo

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas, be kita ko, nustato pagrindą kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis sąmoningai neveikia, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. sausio 1 d.), be nuorodos į Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, nebuvo įtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai, detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai ar neveikimas gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie buvo nustatomi atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d.) fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2015; 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2015).

Fizinių asmenų išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).

Pareiškėjas nurodo, kad jo nemokumą sukėlusi priežastis yra 2015 m. birželio 24 d. Londono teismo sprendimas ir jo pripažinimas vykdytinu Lietuvos Respublikoje 2015  m. rugpjūčio  31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, dėl kurių pareiškėjui kilo solidari pareiga atlyginti iš jo ir kitų asmenų priteistą sumą. Taip pat 2014 m. kovo 25 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš pareiškėjo priteista 49 904,50 Eur skola to paties kreditoriaus Fingood LLP naudai. Vertinant pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu, pažymėtina, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą ir vyriausiojo kapitono padėjėjo laivų, kurių BT 3000 ir daugiau jūrinį laipsnį. Iš Lietuvos Respublikos jūrininkų registro į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ilgą laiką iki bankroto bylos iškėlimo dirbo pagal turimą specialybę: nuo  1997 m. birželio 6 d. iki 2005 m. liepos 7 d. dirbo jūreiviu, nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. kovo 30 d. įvairiais laikotarpiais dirbo antruoju kapitono padėjėju. Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 2 d. pareiškėjas dirbo UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“, nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. liepos 7 d. pareiškėjas dirbo laive „Furgo Gauss“ antruoju kapitono padėjėju, nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. spalio 15 d. pareiškėjas dirbo laive „Ocean Zephyr“. Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. bei nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 28 d. dirbo laivuose „Higland guardian“ ir „Higland Chieftain“. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. pareiškėjas dirbo laive „Higland guardian“, nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. kovo 30 d. – laive „W. I.“. Pareiškėjas taip pat laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d.  iki 2010 m. balandžio 8 d. dirbo UAB „Hanko“, nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. - UAB „Eurogear“, nuo 2014 m. sausio 1 d.  iki 2015 m. gegužės 31 d. dirbo F. Ibragimov IĮ, o nuo 2017 m. birželio 1 d. pradėjo dirbti UAB „Vlarsena“, kur jam mokamas 400 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Kaip matyti iš VSDFV į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjo darbo užmokestis atitinkamose darbovietėse buvo mažas ir net nesiekė minimalaus darbo užmokesčio, t.y. nuo 49,47 Eur per mėnesį (UAB „Eurogear“) iki 229,09 Eur (UAB  „Hanko“), F. Ibragimov IĮ  vidutiniškai sudarė 73,95 Eur per mėnesį, tik dirbant UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“ pareiškėjo pajamos sudarė vidutiniškai 1325,38 Eur per mėnesį.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad nors savarankiškai ieškojo darbo pagal įgytą specialybę ir skyrė pinigines lėšas kvalifikacijos tobulinimui, tačiau susirasti darbo pagal specialybę jam nepavyko, todėl siekdamas turėti stabilias pajamas kiekvieną mėnesį pradėjo dirbti UAB „Vlarsena“, kuri užsiima kačių veisimu. Pagrįsdamas nurodytas aplinkybės pareiškėjas pateikė 2017 m. birželio 2 d., 2016 m. sausio 5 d. bei sausio 19 d., 2016 m. lapkričio 9 d., 2015 m. gegužės 3 d., liepos 29 d., liepos 30 d., elektroninių laiškų dėl jūrininko darbo paieškos adresuotų užsienio kompanijoms kopijas išverstas į lietuvių kalbą. 2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad elektroniniu paštu pareiškėjas kreipėsi ir į kitas jūrininkus įdarbinančias kompanijas, siuntė daug daugiau darbo užklausų, tačiau dėl didelių dokumentų vertimo išlaidų kitų elektroninių laiškų kopijų teismui pateikti negali. Nurodė, kad buvo užėjęs į Lietuvoje veikiančias jūrininkų įdarbinimo įmones dėl darbo pagal specialybę, tačiau ar yra įtrauktas į jų duomenų sistemas dėl darbo paieškos atsakyti negalėjo, teigė, kad jam buvo nurodyta, kad su juo susisieks. Pareiškėjas teigia, kad naudojantis internete esančiomis darbo paieškos sistemomis pačiam susirasti darbą yra didesnės galimybės, kadangi šiuo metu jūrinėje darbų sferoje vyrauja krizė. 2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, kad gavęs pasiūlymą dėl darbo pagal specialybę, kuris užtikrintų didesnį nei UAB „Vlarsena“ jam mokamą atlyginimą ir būtų pastovus, o ne susijęs tik su vienu reisu, sutiktų pakeisti turimą darbą, bet kitu atveju, mano, kad jam yra stabiliau turėti pastovų darbą ir gauti bent minimalias pajamas UAB „Vlarsena“, kuri planuoja plėsti veiklą. Pareiškėjas atsakydamas į teismo bei suinteresuoto asmens Fingood LLP atstovo klausimus teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad įsidarbintų jūrininku jei jam būtų garantuotas apie 1500 Eur per mėnesį atlyginimas ir stabilus darbas (ilgalaikis), kito darbo ne pagal turimą specialybę nesutiktų dirbti, jei darbo užmokestis būtų apie 1000 Eur per mėnesį, kaip ir nekvalifikuoto fizinio darbo už 800 Eur, nebent neturėtų darbo UAB „Vlarsena“, kadangi mano, jog UAB „Vlarsena“ yra perspektyvų ateityje uždirbti didesnes pajamas, nes įmonė ketina įsigyti daugiau kačių veisimui, papildomai teikti buhalterinės apskaitos paslaugas. Patvirtindamas šią aplinkybę teismui pateikė UAB „Vlarsena“ aiškinamąjį raštą.

Suinteresuotas asmuo Fingood LLP nurodo, kad pareiškėjas nesistengia susirasti geriau apmokamo darbo, galimai slepia savo gaunamas pajamas dirbdamas užsienio laivuose taip siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditore. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad fizinis asmuo yra laikomas nesąžiningu ir jam negali būti keliama bankroto byla, kai jis suvokdamas, jog esant dabartinėms pajamoms nepavyks atsiskaityti su kreditoriais, išlieka pasyvus, nededa pakankamų pastangų mokumui pagerinti, užsitikrindamas tik savo interesus, gaudamas pajamas, kurios negali būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį pabloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį pagerinti, tačiau nepateisinamai ja nepasinaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Teismo vertinimu, pareiškėjas yra darbingo amžiaus, turi vyriausiojo kapitono padėjėjo laivų, kurių BT 3000 ir daugiau jūrinį laipsnį bei didelę jūrininko patirtį, todėl, turėdamas įsipareigojimų kreditoriams, privalėjo dėti maksimalias pastangas, kad gautų pajamas, kurios būtų pakankamos bent iš dalies padengti pareiškėjo skolas kreditoriams fizinio asmens bankroto metu. Pareiškėjo teiginiai dėl krizės jūrinėje srityje ir jo dedamų pastangų susirasti darbą, teismo vertinimu, yra deklaratyvūs: pareiškėjas patvirtino, kad nesikreipė į oficialias Lietuvoje veikiančias jūrininkų įdarbinimo laivuose agentūras (oficialus sąrašas pateiktas Klaipėdos uosto internetiniame tinklapyje: http://www.portofklaipeda.lt/companies/company/Jurininku-idarbinimo-laivuose-agenturos/40),

teismui pateikė tik savo siųstų elektroninių laiškų dėl įsidarbinimo galimybių laivuose kopijas, tačiau nepateikė jokių duomenų ar pareiškėjas gavo atsakymus į siųstas užklausas, ar visi iš jų buvo neigiami. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių aplinkybę, kad nurodyti elektroniniai pašto adresai, yra realūs ir oficialūs jūrinių kompanijų ar įdarbinimo laivuose agentūrų kontaktai (CPK 178, 185 straipsniai).

Vertinant pareiškėjo sąžiningumą, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas įpareigojo pareiškėją pateikti teismui duomenis patvirtinančius kokį darbo užmokestį gavo nuo 2016 m. sausio 26 d. iki  2016 m. kovo 30 d. bei kokia, pajamų dalis iš jų buvo panaudota kvalifikacijai kelti, taip pat duomenis apie laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. pareiškėjo gautas pajamas bei įrodymus apie išlaidas bei kreditorinių įsipareigojimų tenkinimo galimybes, registraciją darbo biržoje, bei darbo biržos pateiktus pasiūlymus ir kitus duomenis, pagrindžiančius pareiškėjo turtinę padėtį nuo 2013 m. liepos 14 d. iki 2018 m. kovo 1 d. Vykdydamas teismo įpareigojimą pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d. iki  2016 m. kovo 30 d. gavo apie 2000 Eur pajamų, iš kurių dalis buvo panaudota jūrininko kvalifikacijos tolesnio užtikrinimo kursams, o likusi panaudota šeimos poreikių tenkinimui, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, išskyrus Lietuvos transporto saugos administracijos pateiktus duomenis apie pareiškėjo jūrininko kvalifikacijos tobulinimą, byloje nėra. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad nors pareiškėjas nurodo, jog jo žiniomis šiuo metu jūrinėje srityje vyrauja krizė ir yra itin didelė konkurencija įsidarbinant, tačiau jis vis tiek investavo savo pinigines lėšas siekdamas išlaikyti jūrininko kvalifikaciją, nors iš į bylą pateiktų duomenų darytina išvada, jog darbo pagal turimą specialybę ieškojo pasyviai ir neišnaudodamas visų esamų galimybių. Teismo manymu, tai rodo, kad pareiškėjas iš esmės netinkamai išnaudoja savo darbinį potencialą, sąmoningai pasirinkdamas dirbti itin mažai apmokamą darbą sutuoktinės įsteigtoje įmonėje, kurioje pareiškėjas eina atsakingas direktoriaus pareigas, kurios įprastai patikimos asmeniui, turinčiam reikiamą patirtį ir aukštą kvalifikaciją bei mokant atitinkamo dydžio atlyginimą. Teismo nuomone, pareiškėjui neišnaudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir turimą kvalifikaciją yra pajėgus gauti, iš esmės nėra galimybės spręsti dėl jo mokumo būklės. Be to, remiantis www.rekvizitai.lt viešai skelbiamais duomenimis UAB „Vlarsena“ dirba 2 darbuotojai, įmonė užsiima kačių veisimu ir pagal teismui pateiktus duomenis turi 2 kates. Teismo vertinimu, UAB „Vlarsena“ veiklos pobūdis, darbuotojų skaičius nereikalauja iš pareiškėjo maksimalių pastangų, viso galimo darbui skirti laiko, todėl sutiktina su suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėjo funkcijos UAB „Vlarsena“ galėtų būti laikomas tik papildoma pareiškėjui pajamas teikiančia veikla, o ne pagrindiniu pajamų šaltiniu. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokias pajamas uždirba jo vadovaujama įmonė. Remiantis vieša VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės paieška UAB „Vlarsena“ yra nepateikusi savo finansinės atskaitomybės duomenų daugiau nei 12 mėnesių, todėl kritiškai vertintini pareiškėjo teismo posėdžio metu bei UAB „Vlarsena“ aiškinamajame rašte nurodyti duomenys apie įmonės finansinę padėtį (CPK 178, 185 straipsniai). Taip pat pažymėtina, kad UAB „Vlarsena“ aiškinamasis raštas yra paruoštas paties pareiškėjo (įmonės direktoriaus) bei pareiškėjo sutuoktinės (įmonės vyr. finansininkės), tačiau į bylą nėra pateikti oficialūs įmonės finansinę padėtį patvirtinantys įrodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad vienintelė įmonės akcininkė yra pareiškėjo sutuoktinė, o pareiškėjui su sutuoktine sudarius povedybinę sutartį įmonės apyvartai galimai augant pagerės tik jo sutuoktinės finansinė padėtis, tačiau kad tai įtakos pareiškėjo finansinės padėties gerėjimą nėra pagrindo konstatuoti. Toks pareiškėjo teiginių abstraktumas bei prieštaringumas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo siekiamų tikslų sąžiningumo prašant jam iškelti bankroto bylą. Be to, iš byloje esančių antstolio Aleksandro Selezniovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų eigą matyti, kad nuo pareiškėjo įsidarbinimo UAB „Vlarsena“ darbdavys antstoliui pervedė itin mažą sumą pajamų (per mėnesį apie 11 Eur), skirtų pareiškėjo skolų padengimui. 2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Fingood LLP atstovas nurodė, kad pareiškėjas nedėjo visiškai jokių pastangų atsiskaityti su savo kreditoriumi. Tuo tarpu pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas neslėpė savo pajamų ir nuo jo sąskaitos pagal teismo sprendimus buvo nuskaičiuota apie 12000 Eur santaupų ir parduotas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad pats gaudamas pakankamai mažas pajamas jas skyrė pragyvenimui ir papildomų lėšų kreditoriui pagal priimtus teismo sprendimus savanoriškai nemokėjo.

Teismo vertinimu, tokia situacija, kai pareiškėjas savo pastangomis (reguliariomis šiuo metu gaunamomis minimaliomis pajamomis) bankroto proceso metu iš esmės negalės prisidėti prie realaus kreditorių reikalavimų tenkinimo, neatitinka fizinio asmens bankroto proceso tikslų. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo. Fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja. Iš nustatytų aplinkybių visumos, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas atitinka sąžiningumo kriterijus, taip pat, kad jis dės maksimalias pastangas, siekdamas atkurti savo mokumą, jog vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Pareiškėjo elgesys kreditoriaus atžvilgiu vertintinas kaip pasyvumas skolinių įsipareigojimų vykdymo procese, bei fizinio asmens sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismo vertinimu, pareiškėjas neišnaudoja visų galimybių ir nededa pakankamų pastangų gauti atitinkančias savo profesiją ir sukauptą patirtį pajamas ir taip pagerinti savo finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nesąžiningu elgesiu pareiškėjas nulėmė savo nemokumą. Toks pareiškėjo elgesys (neveikimas), teismo nuomone, neatitinka sąžiningumo reikalavimų, todėl iškėlus bankroto bylą būtų pažeistas teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas. Pareiškėjo elgesio, šiuo atveju – nenoro dirbti pagal savo turimą kvalifikaciją arba kito darbo, tačiau už didesnį nei dabar jo gaunamas minimalus darbo užmokestis, tokiu būdu ignoruojant kreditorių interesus, negalima vertinti kaip atitinkančio protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasirinkimas dirbti už apytiksliai 400 Eur atlyginimą į mėnesį neatskaičius privalomųjų mokėjimų yra sąmoningas neveikimas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 prasme bei savo turtinės padėties pabloginimas, kuris negali būti vertinamas kaip sąžiningas pareiškėjo elgesys FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo Fingood LLP patyrė 2 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 13,90 Eur už išrašus iš Juridinių asmenų registro ir 2 636,10 Eur atstovavimo išlaidų. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, kad minėtos suinteresuoto asmens atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatytu dydžio bei įvertinus tai, kad bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme suinteresuoto asmens atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, suinteresuotam asmeniui Fingood LLP iš pareiškėjo priteistina 2 636,10 Eur Eur atstovavimo išlaidų bei 13,90 Eur bylinėjimosi išlaidų už išrašus iš Juridinių asmenų registro, iš viso 2 650 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1-2 dalimis,

n u t a r i a :

pareiškėjo F. I. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti – atsisakyti iškelti pareiškėjui F. I. fizinio asmens bankroto bylą.

Priteisti iš pareiškėjo F. I. 2 650 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens Fingood LLP naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                      Rūta Zubrickaitė