Administracinė byla Nr. R-8-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00009-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Gretai Maselskienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. D.,

atsakovo atstovui R. S.,

vertėjai Airei Keturakienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. Sp-44 dalies  panaikinimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2015 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. Sp-44 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos ir kandidatų, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį registravimo panaikinimo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) dalį, kuria nuspręsta panaikinti kandidato D. D. registravimą į savivaldybių tarybų narius.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą registruoti jį į savivaldybių tarybų narių sąrašus. Vyriausioji rinkimų komisija Skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo registravimą į savivaldybės tarybų narius, kadangi jis kandidato anketoje nenurodė, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

Pareiškėjas nurodo, kad jam 2001 m. spalio 17 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo paskirta penkių Eurų dydžio piniginė bauda. Pažeidimo pobūdžio, už kurį jam buvo paskirta ši bauda, nebūdamas teisininku, nesuprato bei negalėjo pateikti jos teisinio vertinimo. Tikslu išsiaiškinti šią aplinkybę, yra  kreipęsis  į atsakovą  bei į Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, iš kurios gavo 2011 m. kovo 3 d. pažymą Nr. (6-4)14R-3053(D2801) „Dėl įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį“, kurioje buvo nurodyta, jog pagal šio registro duomenimis jis, pareiškėjas, nėra teistas.

Būdamas įsitikinęs, kad yra  neteistas, kandidato anketoje šios aplinkybės ir nenurodė. Šią aplinkybę patvirtina ir ankstesnių rinkimų, kuriuose jis dalyvavo, duomenys kai jis kandidato anketose taip pat nenurodė šios  aplinkybės, o jam buvo leista dalyvauti rinkimuose.

II.

Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė išrašą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kuriame yra nurodyta, jog pareiškėjo atžvilgiu yra įsiteisėjęs Vokietijos Federacinės Respublikos teismo 2002 m. kovo 18 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 263 straipsnį (sukčiavimą).

Kadangi pareiškėjas šios aplinkybės nenurodė kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, tuo jis pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalies reikalavimus. Toks pažeidimas savo ruožtu lėmė, kad atsirado teisinis pagrindas, kuris yra numatytas  remiantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje,  pareiškėją pašalinti iš kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo.

Be to nurodo, jog aplinkybę, kad pareiškėjas suprato bei žinojo apie savo turimą teistumą už nusikalstamos veikos padarymą, patvirtina tai, jog pareiškėjas 2011 m. dalyvaudamas analogiškuose rinkimuose, duomenis apie minėtą teistumą kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje buvo nurodęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. Sp-44 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos ir kandidatų, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį registravimo panaikinimo“ dalies, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjo registravimą kandidatu į savivaldybių tarybų narius, pagrįstumo ir teisėtumo.

Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 37 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgiant į Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktas pažymas.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, be šio straipsnio 11 dalyje nustatytos informacijos, turi nurodyti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas. Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat pažymima, kad teismo sprendimu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

Iš šios teisės normos matyti, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius, anketoje asmuo privalo pateikti apie save atitinkamą  informaciją, susijusią su jo nuteisimu už nusikalstamų veikų padarymą tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, o būtent:

1. jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos;

2. jeigu jis įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas;

Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalies ir 37 straipsnio 8 dalies nuostatas, asmeniui taip pat suteikta teisė kandidato į savivaldybės tarybos narius  anketoje pateikti ir papildomą informaciją apie jo turimo teistumo pobūdį,  jei tai susiję su šių juridinę reikšmę turinčių aplinkybių buvimu:

1. kad jis teismo sprendimu  buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota;

2. kad jis užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 8 dalies nuostatas, šių papildomų  aplinkybių kandidato į savivaldybės tarybos narius  anketoje nurodymas, asmeniui suteikia teisę į tai, kad   rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie jo pavardės nebūtų pateikta informacija apie jo teistumą.

Minėtos teisės normos taip pat įpareigoja asmenį konkretizuoti aptartą informaciją, anketoje  nurodant duomenis apie apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas.

Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 7 dalies nuostatas, asmuo pažeidęs šiuos reikalavimus (nepateikęs minėtos informacijos arba pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis), netenka teisės tapti kandidatu į savivaldybės tarybos narius, o jeigu buvo juo tapęs (įregistruotas), tai  šią teisę praranda, panaikinant jo asmens įregistravimą kandidatu.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas kandidato į Elektrėnų savivaldybės tarybos narius anketoje nurodė jog nėra teistas už nusikalstamų veikų padarymą, t. y., neteikė informacijos, kuri atitinka Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 12 dalies sudėtį.

Iš į bylą pateikto Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu Vokietijos Federacinės Respublikos teismas 2002 m. kovo 18 d. priėmė nuosprendį, įsiteisėjusį  2002 m. balandžio 18 d., kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalį, už nusikalstamos veikos – sukčiavimo, padarymą už kurią (nusikalstamą veiką) jam buvo skirta bausmė - piniginė bauda.

Minėta, kad asmuo kandidato į  savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo privalo nurodyti duomenis, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Šiuos duomenis jis privalo nurodyti netgi tuo atveju, jeigu  egzistuoja aplinkybės patvirtinančios, kad jis užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai ir teisingai nusprendė pareiškėją, nepateikusį aptartos informacijos kandidato į Elektrėnų savivaldybės tarybos narius anketoje, pašalinti jį iš kandidatų į Elektrėnų savivaldybės tarybos narius sąrašo, o pareiškėjo argumentai, kad jis šios informacijos neprivalėjo nurodyti anketoje, nes  jo Vokietijos Federacinėje Respublikoje padaryta nusikalstama veika galimai pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, yra nepagrįsti bei atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. Sp-44 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos ir kandidatų, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį registravimo panaikinimo“ dalies, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjo registravimą kandidatu į savivaldybių tarybų narius, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.