Civilinė byla Nr. eN2-5071-494/2021
Teisminio proceso Nr.2-52-3-01298-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.6.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 3 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,
sekretoriaujant Laimonui Rukšėnui,
dalyvaujant pareiškėjams D. N., D. N.,
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sandrai Vrublevskienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų D. N. (D. N.) ir D. N. pareiškimą dėl įvaikinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija).
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami:
1.1. Leisti įvaikinti pareiškėjams V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini).
1.2. Pripažinti pareiškėjus D. N. ir D. N. tėvais, o V. R. pareiškėjų dukra.
1.3. Suteikti įvaikintajai Viltei R. D. vardą ir N. pavardę.
2. Nurodė, kad D. N. ir D. N. susituokė (duomenys neskelbtini). Nusprendė įvaikinti be tėvų globos likusią V. R., nes negali susilaukti biologinių vaikų. Pareiškėjų šeima gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame erdviame, tvarkingame name, kuris nuosavybės teise priklauso J. N., D. N. tėvui. Įvaikintam vaikui yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, nupirkta lovytė, vežimas, drabužėliai, maistas ir t. t. Kadangi pareiškėjų šeima statosi nuosavą namą, ateityje įvaikintas vaikas galės mėgautis ir savo atskiru kambariu.
3. D. N., dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). D. N. šiuo metu ieško darbo. Pareiškėjų šeimos pajamos yra pakankamos, kad galėtų išlaikyti vaiką. Abu yra sveiki, neteisti. Nėra ir kitų įstatymuose numatytų kliūčių, ribojančių pareiškėjų galimybę įvaikinti. Yra tikri, kad sugebės būti gerais tėvais jų įvaikintam vaikui.
4. Pareiškėjai, siekdami tapti įtėviais, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu įrašyti juos į ,,Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, sąrašą“. Yra išklausę mokymus ir gavę teigiamą išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką (pateikta Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko gerovės centro (duomenys neskelbtini) išvada). (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti į asmenų, pageidaujančių įvaikinti vaiką, sąrašą.
5. Nori įvaikinti V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ją globoja nuo (duomenys neskelbtini), ji (duomenys neskelbtini) buvo palikta Kauno miesto Mažylio gimdymo namų gyvybės langelyje, nuo (duomenys neskelbtini) įrašyta į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. V. R. pirmą kartą pamatė (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną parsivežė namo. Apsisprendė ją įvaikinti, nes beveik nuo gimimo ją globoja ir nori tapti jos tėvais. Su vaiko sveikatos būkle, kiek ji žinoma medikams, yra susipažinę. Institucija, teikianti išvadą, pritaria pareiškėjų žingsniui.
6. Teisme gauta Institucijos išvada, kurioje nurodoma, kad įvaikinamosios V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų apie motiną ir tėvą nėra. (duomenys neskelbtini) vaikas buvo rastas VšĮ LSMU Kauno ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų „gyvybės langelyje“. V. R. sveikos būklė patenkinama, gyvybinės funkcijos geros.
7. Vaikas buvo apgyvendintas laikinosios globėjos D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) šeimoje (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. Al-595 V. R. buvo nustatyta laikinoji globa ir paskirta globėja D. N.. 2021 m. kovo 5 d. V. R. buvo įrašyta į ,,Galimų įvaikinti vaikų apskaitą“. Kaip nurodo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 483 straipsnio 1 dalimi, Institucija pažymi, kad iki 2021 m. gegužės 20 d. nėra gavusi kitų asmenų prašymų įvaikinti V. R.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucija daro išvadą, jog V. R. atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.209 straipsnyje įvaikinamam vaikui keliamus reikalavimus.
8. CK 3.210 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog asmenys, norintys įvaikinti vaiką (išskyrus vaiko motinos (tėvo) sutuoktinį ir giminaičius), turi būti įtraukti į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą, kurią tvarko Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. CK 3.217 straipsnyje yra numatyta, jog Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuoti asmenys išsiaiškina, ar būsimiems įtėviams nėra šio kodekso trečiojoje knygoje numatytų kliūčių įsivaikinti, ištiria jų gyvenimo sąlygas, būdą, surenka informaciją apie sveikatos būklę ir pateikia išvadą dėl busimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti.
9. Dovilė ir D. N. 2020 m. spalio 23 d. sutiko laikinai globoti V. R., kol bus galima įvaikinti vaiką. Pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) įrašyti į ,,Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą“, ir turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko įvaikinimo, vadovaujantis CPK XXIX skyriaus „Bylos dėl įvaikinimo“ nustatyta tvarka.
10. Institucijai pateiktoje Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro 2020 m. liepos 15 d. išvadoje „Dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai) įvaikinimui budinčio globotojo šeimynos steigėjo ir/ar dalyvio veiklai“ nurodoma, jog įvertinus D. ir D. N. turimus gebėjimus teikiama išvada, kad D. ir D. N. yra pasirengę įvaikinti 0-8 mėnesių amžiaus bet kokios lyties vaiką.
11. CK 3.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. CK 3.211 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų.
12. D. N. yra suėję 34 metai, o D. N. – 27. Sutuoktiniai biologinių vaikų nesusilaukė. Šeima gyvena nuosavame name su visais patogumais, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjo tėvams. Šiuo metu pareiškėjai nedirba, registruoti Užimtumo tarnyboje.
13. Pareiškėjai teigia, kad yra susikaupę finansinį rezervą, kuris leidžia jaustis saugiai, bei neturi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Pareiškėjai sveiki ir neturi sveikatos sutrikimų. Pareiškėjai neteisti ir per pastaruosius 7 metus galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucija nurodė, kad D. N. ir D. N. atitinka CK 3.210 straipsnyje įvaikintojams keliamus reikalavimus. 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Vaiko teisių konvencijos preambulėje teigiama, kad vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą. CK 3.209 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įvaikinimas galimas tik vaiko interesais.
15. Institucija teikia išvadą, kad D. N. ir D. N. nėra Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų kliūčių Lietuvos Respublikos piliečiams įvaikinti V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. R. įvaikinimas pareiškėjų šeimoje geriausiai atitiktų jos interesus augti pareiškėjų šeimoje.
16. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad vaikas pas juos nuo (duomenys neskelbtini) savų vaikų neturi. Globoti vaiką sekasi gerai, kartu keliauja. Pareiškėja dabar vaiko priežiūros atostogose, gauna pašalpą apie 250,00 Eur į mėnesį. Vaiku rūpintis padeda vyras. Gyvena visi kartu vyro tėvų namuose. Statosi savo nuosavą namą. Šeimos finansinė padėtis yra gera. Kreditorių neturi. Jos sveikata gera, ankščiau teista ir bausta nebuvo. Labai nori vaiką išauginti. Vaiko šeima nesidomėjo, nes vaikas buvo paliktas gyvybės langelyje. Vaiko biologinės šaknys nežinomos. Yra gerai apsvarstę situaciją, nori būti vaikui gera mama.
17. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaiko. Tai jo pirma santuoka, biologinių vaikų neturi. Jis nedirba, gauna 303,00 Eur pašalpą. Nedirba, nes padeda auginti dukrą. Jo specialybė yra informacinių sistemų projektuotojas, bet ieškosi darbo. Supranta savo atsakomybę, vaikas jam yra dabar kaip dukra. Statosi nuosavą namą, šiuo metu stogą dengia, dabar gyvena pas savo tėvą name, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, transporto priemonę vairuoja. Nėra sunku su vaiku, vaikas ramus, duoda pamiegoti. Kyla mintis dar įsivaikinti vaikelį.
18. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad V. buvo rasta gyvybės langelyje, duomenų apie vaiko tėvus nėra. Vaiko įvaikinimas būtų geriausias būdas augti šeimoje, kurioje sudarytos geros sąlygos. Sutinka su pareiškimu. Palaiko išvadą.
Pareiškimas tenkintinas.
19. Pareiškėjų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad D. N. ir D. N. susituokė (duomenys neskelbtini). Nusprendė įvaikinti be tėvų globos likusią V. R., nes negali susilaukti biologinių vaikų. Pareiškėjų šeima gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame erdviame, tvarkingame name, kuris nuosavybės teise priklauso J. N., D. N. tėvui. Įvaikintam vaikui yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, nupirkta lovytė, vežimas, drabužėliai, maistas ir t. t. Kadangi pareiškėjų šeima statosi nuosavą namą, ateityje įvaikintas vaikas galės mėgautis ir savo atskiru kambariu. Pareiškėjų šeimos pajamos yra pakankamos, kad galėtų išlaikyti vaiką. Abu yra sveiki, neteisti, nebausti. Nėra ir kitų įstatymuose numatytų kliūčių, ribojančių pareiškėjų galimybę įvaikinti. Yra tikri, kad sugebės būti gerais tėvais jų įvaikintam vaikui. Pareiškėjai, siekdami tapti įtėviais, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu įrašyti juos į ,,Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, sąrašą“. Yra išklausę mokymus ir gavę teigiamą išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti į asmenų, pageidaujančių įvaikinti vaiką, sąrašą. Nori įvaikinti V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ją globoja nuo (duomenys neskelbtini), ji 2020 m. spalio 19 d. buvo palikta gyvybės langelyje, nuo 2021 m. kovo 5 d. įrašyta į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. V. R. pirmą kartą pamatė (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną parsivežė namo. Apsisprendė ją įvaikinti, nes beveik nuo gimimo ją globoja ir nori tapti jos tėvais.
20. Pagal CK 3.3 straipsnį vienas šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įvaikinimo instituto tikslas – apsaugoti vaiko interesus (CK 3.209 straipsnio 1 dalis).
21. Bylos duomenimis, įvaikinimo procedūros iki teismo atliktos pilnai. V. R. atitinka visus CK 3.209 straipsnio įvaikinamiems vaikams keliamus reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti įrodymai: V. R. buvo įrašyta į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (2021 m. kovo 9 d. Pažyma Nr. 6-177), prašomas įvaikinti vaikas yra CK 3.209 straipsnio 3 dalyje nustatyto leidžiamo įvaikinti amžiaus.
22. Pareiškėjai, vadovaujantis CK 3.210 straipsnio nuostatomis, yra asmenys, turintys teisę įvaikinti. CK 3.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvaikintojais gali būti pilnamečiai asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Nustatyta, kad pareiškėjai D. N. yra 34 metų, o pareiškėjui D. N. – 27 metai. Pareiškėjai išklausė būsimųjų įtėvių mokymus, buvo įvertinti teigiamai ir nuo 2018 m. kovo 15 d. įrašyti į norinčių įvaikinti šeimų sąrašą (CK 3.210 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai yra susituokę (CK 3.210 straipsnio 2 dalis). Amžiaus skirtumas tarp pareiškėjų ir V. R. atitinka CK 3.211 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Aplinkybę, kad pareiškėjai tvirtai apsisprendė įvaikinti V. R., patvirtino, jiems žinomos įvaikinimo pasekmės (CK 3.227 straipsnis). Byloje duomenų apie biologinius V. R. tėvus nėra.
23. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 3.217 straipsniu, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuoti asmenys išsiaiškino, jog būsimiems įtėviams nėra CK trečiojoje knygoje numatytų kliūčių įvaikinti, ištyrė jų gyvenimo sąlygas, būdą, surinko informaciją apie sveikatos būklę ir išvadoje konstatavo, kad pareiškėjai yra pasirengę įvaikinti.
24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad V. R. yra leistinas įvaikinti vaikas, įvaikinimas pareiškėjų šeimoje atitiks jos interesus, o pareiškėjai yra turintys teisę, tinkamas sąlygas ir tiek psichologiniu, tiek moraliniu požiūriu deramai pasirengę įvaikinimui, todėl gali įvaikinti V. R. (CK 3.209–3.211, 3.217 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 484 straipsnio 5 dalis).
25. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo teisę augti šeimoje, harmoningai vystytis, gauti tinkamą priežiūrą, ugdymą, išsilavinimą, į tai, kad pareiškėjai yra deramai pasirengę įvaikinti, turi tinkamas sąlygas, nesant kliūčių įvaikinimui, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl įvaikinimo tenkintinas.
26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nepilnamečio vaiko interesus, darytina išvada, kad nėra kliūčių pareiškėjams įvaikinti V. R. ir pripažinti vaiką pareiškėjų vaiku, o pareiškėjus D. N. ir D. N. – mažametės vaiko V. R. tėvais; suteikti įvaikinamam vaikui V. R. pavardę „N.“, o vardą „D.“ (CK 3.209-3.211, 3.214, 3.217-3.222, 3.227-3.228 straipsniai).
27. Teismo sprendimas įvaikinti yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą (CPK 487 straipsnio 6 dalis).
28. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į artimą ir glaudų pareiškėjų ir mažamečio vaiko V. R. ryšį bei siekiant užtikrinti mažamečio vaiko interesus, jo teises ir spartesnį vaiko apsigyvenimą pareiškėjų šeimoje, sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 281, 283 straipsniais).
Teismas, vadovaudamasis CPK 265, 270, 487 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
tenkinti pareiškimą.
Leisti pareiškėjams D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. N. (D. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) įvaikinti V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti įvaikintojus D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. N. (D. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko – V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvais, o įvaikintąją V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) – įvaikintojų D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. N. (D. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) vaiku.
Suteikti įvaikinamajai V. R. pavardę „N.“, o vardą „D.“.
Teismo sprendimas yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą.
Sprendimo nuorašą išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Dalia Zeniauskaitė