Bylos Nr.2-11-325/2013
Proceso Nr.2-25-3-00484-2011-2
(S)

KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013m. vasario 7d.
Kretinga
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas,
sekretoriaujant Aušra Jašinskienei,
dalyvaujant ieškovui M. N., jo atstovams N. I., D. C.,
atsakovui R. N., jo atstovui Romanui Lupeikai,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. N. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nuostolių, skolos bei neturtinės žalos priteisimo, bei UAB (duomenys neskelbtini),“ priešieškinį M. N. dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia,
n u s t a t ė :
I. M. Normantas nurodė, jog 2010-03-19 su UAB (duomenys neskelbtini), ", atstovaujama direktoriaus R. N., sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 50, pagal kurią ieškovas atsakovo bendrovėje įsidarbino vairuotoju, darbo sutartis – neterminuota. Darbdavys įsipareigojo mokėti 6,35 Lt valandinį atlyginimą proporcingai dirbtam laikui. Darbuotojo prašymu darbo užmokestis mokamas 1 kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 d.. Sutarties 12 punkte buvo nurodyta, kad įmonėje kolektyvinė sutartis negalioja, o 14-15 punktuose nustatyta, jog darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2010-03-19. Ieškovo darbas atsakovo bendrovėje buvo susijęs su krovinių pervežimu tarptautiniais maršrutais, nes būtent šiuo verslu ir užsiima UAB (duomenys neskelbtini), ". Dirbdamas atsakovo bendrovėje, ieškovas paskutinį kartą iš komandiruotės užsienyje grįžo 2010-11-10, po to ilgą laiką atsakovas ieškovui tiesioginio darbo, tai yra krovinių gabenimo, nuo kurio priklausė ieškovo gaunamo atlyginimo dydis, nedavė, nors ne kartą ieškovas prašė. Direktorius R. N. vis žadėjo darbo, tačiau 2011 metų pradžioje iš kitų įmonės darbuotojų ieškovui atsitiktinai tapo žinoma, kad jis yra atleistas iš darbo.
Atsakovas apie atleidimą iš darbo niekaip jo neinformavo, su jokiais dokumentais ieškovo nesupažindino, iš anksto apie atleidimą iš darbo įspėtas nebuvo, nors tokią pareigą atsakovas turi pagal įstatymus. Todėl ieškovas 2011-01-03 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį padalinį ir iš šios institucijos sužinojo, kad pagal atsakovo SODRAI pateiktą informaciją ieškovas iš darbo yra atleistas nuo 2010-12-28 pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, tai yra suėjus darbo sutarties terminui.
Sužinojęs tokią informaciją, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų - pateikė skundą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui. Ši institucija 2011-02-21 raštu Nr. (3) SD-3434 informavo, kad pagal jai atsakovo pateiktus dokumentus ieškovas iš darbo pagal DK 126 str. 1 d. yra atleistas teisėtai, darbo užmokestis paskaičiuotas teisingai. Tikrinimo metu buvo nustatyti neesminiai pažeidimai, susiję su nesavalaikiu darbo užmokesčio išmokėjimu, dokumentų išdavimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimais ir pan. Iš minėto VDI rašto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), " VDI pateikė darbo sutartį, kuri skiriasi nuo ieškovo turėto antrojo darbo sutarties egzemplioriaus. Skirtumas tame, kad atsakovo VDI ir teismui pareiktos darbo sutarties pirmasis puslapis yra kito turinio, negu ieškovo turimos darbo sutarties, tai yra atsakovo darbo sutarties variante nurodyta esą darbo sutartis su ieškovu buvo terminuota iki 2010-12-28, taip pat nurodyta, kad remiantis LR V 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 su ieškovu esą buvo susitarta dėl dienpinigių sumažinimo, kad atsakovo bendrovėje galioja 2010-02-10 kolektyvinė sutartis. Ieškovas apie tokias sutarties sąlygas nežinojo ir su atsakovu niekada nesitarė. Skaito, kad atsakovo pateiktos darbo sutarties pirmasis puslapis yra suklastotas.
M. N. prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui paduoti. Nurodo, kad atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal DK 297 str. 1 d. Joje nustatyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama ne su subjektyvaus pobūdžio kriterijais -darbuotojo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, o su objektyviuoju kriterijumi — atitinkamo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš darbo, gavimo dienos. Atsakovas neįteikė ieškovui jokio pranešimo apie atleidimą iš darbo. Be to, kaip nustatyta specialisto išvadoje, atsakovas suklastojo darbo sutartį, apgaule atleido ieškovą iš darbo, slėpė nuo ieškovo darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, tai yra veikė priešingai nei nustatyta DK bei teismų praktikoje ir galimai darydamas veikas numatytas B. I. nuo pat pradžių dėjo visas pastangas išsiaiškinti darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, nedelsdamas kreipėsi į valstybines institucijas. Skaito, kad termino paduoti ieškiniui nepraleido.
M. N. pateikė į bylą įrodymus, kad iš karto po įsidarbinimo UAB (duomenys neskelbtini), " buvo komandiruotas 2 mėn. iš Lietuvos ir tik grįžęs iš komandiruotės užsienyje sužinojo apie darbo sutarties nutraukimo aplinkybes. CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškovo įsitikinimu, byloje yra pateiktos pakankamai svarbios priežastys ieškinio senaties termino atnaujinimui.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes M. N. prašo pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini),“ 2010-12-28 įsakymą nutraukti darbo sutartį Nr.50 su ieškovu M. N. nuo 2010-12-28 pagal DK 126 st.1d. neteisėtu ir pripažinti, kad 2010-03-19 darbo sutartis Nr .50 nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
M. N. nurodė, kad remiantis neterminuotos darbo sutarties, kurią į bylą yra pateikęs ieškovas, 15 p., ieškovas pradėjo dirbti atsakovo bendrovėje nuo 2010-03-19, o ne nuo 2010-03-24, kaip nurodoma atsakovo dokumentuose. Pagal sutarties 3, 5 punktus buvo sutartas 6,35 Lt valandinis atlyginimas, darbo trukmė ne daugiau 45 vai. per savaitę, 5 darbo dienų savaitė (suminė darbo laiko apskaita). Iš atsakovo pateiktos ieškovo darbuotojo kortelės, pridėjus 3 darbo vienas už neteisingai paskaičiuotą 2010 m. kovo mėnesį, matyti (grafa „Viso"), kad per ieškovo darbo laikotarpį buvo 180 darbo dienų, kurias visas ieškovas dirbo (177 + 3 = 180). Vienos darbo dienos užmokestis sudaro 50,80 Lt (6,35 Lt x 8 h = 50,80 Lt/h), todėl ieškovo atlyginimas sudaro 9144 Lt (180 x 50,80 = 9144 Lt). Šią sumą prašo priteisti iš atsakovo.
M. N. prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį po 1117,60 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį, pravaikštos laiką skaičiuojant nuo neteisėto atleidimo iš darbo 2010-12-28 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
M. N. nurodė, jog atsakovas teismui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą ieškovas 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo atostogose ir esą jam buvo išmokėti atostoginiai. Apie teismui atsakovo pateiktą 2010-08-02 įsakymą Nr. (10-08-02)-3 ieškovui nėra žinoma, su juo supažindintas jis nebuvo, ieškovas jokiose atostogose nebuvo. Remiantis DK 176, 177 straipsniais, bei atsižvelgiant į atsakovo prie atsiliepimo į ieškinį pateiktą 2010-12-28 buhalterinę pažymą apie nepanaudotas atostogas, kurioje nurodyta, jog ieškovui priklauso atostogų kompensacija už 21,48 kalendorinių dienų, ieškovui iš atsakovo priteistina kompensacija už nepanaudotas atostogas 1091,18 Lt (21,48 d. x 50,80 Lt = 1091,18 Lt). Minėtą sumą prašo priteisti iš atsakovo.
M. N. nurodė, kad DK 249 str. numato, kad darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo, bei jo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo. Atsakovas ne tik neteisėtai atleido ieškovą iš darbo, liko jam skolingas pagal darbo sutartį priklausančius mokėjimus, bet ir padarė ieškovui materialinių nuostolių. Ieškovui 2010-09-20 vykstant į paskutinį reisą atsakovo bendrovėje, atsakovas neparuošė reikiamų techninių dokumentų kelionei: transporto priemonės draudimo poliso ir atostoginio lapo, nors ieškovas prieš reisą kelis kartus reikalavo atsakovo direktoriaus R. N. pateikti šiuos dokumentus. Ieškovui jau važiuojant į kelionę, netoli Gargždų pasivijęs atsakovas atvežė draudimo polisą, o atostoginio lapo neįdavė. 2010-09-23 Vokietijoje policija skyrė už tai ieškovui 446,46 eurų baudą (446,46 x 3,4528 = 1541,53 Lt). 2010-12-20 ieškovas šią baudą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, be to už pavedimą ieškovas sumokėjo 14,48 eurų komisinį mokestį (14,48 x 3,4528 = 50 Lt). Atsakovas šios sumos nekompensavo, nors bauda buvo skirta dėl atsakovo kaltės. Iš viso ieškovo nuostoliai sudaro 1541,53 + 50 = 1591,53 Lt. Be to, 2010-10-06 Vokietijoje buvo sugedęs ieškovo vairuojamas atsakovo sunkvežimis MAN, kurį Vokietijoje teko taisyti. Remonto išlaidas, kurios sudarė 236,84 eurų + 43,92 eurų = 280,76 eurų (280,76 x 3,4528 = 969,40 Lt), apmokėjo ieškovas iš savo asmeninių pinigų o atsakovas ir šių ieškovo išlaidų nekompensavo ir liko jam skoloje šią sumą. Prašo priteisti 1591,53 Lt nuostolių, 969,40 Lt skolos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
M. N. nurodė, kad DK 250 str. numato, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Ieškovas dėl neteisėto atleidimo, kuris buvo atliktas klastojant dokumentus, patyrė sunkius išgyvenimus. Atsakovas be jokios priežasties, be įspėjimo atleidęs ieškovą iš darbo, padarė jam didelę skriaudą, ieškovas patyrė pažeminimą prieš kitus darbuotojus ir šeimos narius, patyrė darbdavio apgaulę, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, iki šiol patiria didžiulį stresą bei dvasinius išgyvenimus, nes tenka bylinėtis su atsakovu. Dirbdamas atsakovo bendrovėje, ieškovas savo pareigas atliko sąžiningai, laiku, stengėsi gerai dirbti, darbdavys ieškovui neturėjo jokių priekaištų. Pažymėtina, kad ieškovas ženkliai prisideda prie savo nepilnametės dukters bei tėvų pensininkų išlaikymo ir jų psichologinės gerovės. 2010 m. ieškovas gyveno su tėvais ir nepilnamete dukra, nes jos motina gyveno užsienyje. Netikėtai netekęs darbo, ieškovas liko be jokio pragyvenimo šaltinio, patyrė stresą, emocinę depresiją, buvo priverstas išgyventi iš tėvų pensininkų mažų pensijų, tuo pačiu ir jo dukra liko be materialinio išlaikymo. Daugiau kaip 1,5 mėnesio ieškovas buvo darbdavio klaidinamas, kad bus išsiųstas į reisą ir tik SODROJE bei VDI sužinojo, kad yra atleistas klastojant dokumentus. Atsakovas, kaip stipresnė ginčo pusė, pasinaudojo savo statusu, nors kaip tik turėjo laikytis DK 23str. ir kitų įstatymų, ypač atleidimo iš darbo srityje. Atleidimo iš darbo pasekmes ieškovas jaučia ir šiol, nes ieškovo darbas yra užsienyje reikalauja didelės ištvermės, atidumo ir psichologinės pusiausvyros. Nesibaigiantis teismo procesas alina ieškovo sveikatą, nervus, ieškovas patiria didelį nepatogumą, dėl nuolatinių išvykų darbo reikalais į užsienį negali pats tinkamai sekti bylos eigos, visą laiką yra streso būsenoje. Visą patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 10000 Lt suma, kurią prašo ir priteisti.
M. N. skaito, kad su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, todėl atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini),“ priešieškinį prašo atmesti.
(duomenys neskelbtini),“ su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti pilnumoje.
Atsakovas skaito, kad ieškovas M. N. praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti. Ieškovas absoliučiai nenurodo aplinkybių, nuo kada prasidėjo ieškinio termino eiga ir kada ji pasibaigė, ar buvo terminas sustabdytas ar nutrauktas. Ieškinio pareiškime jis nurodė, kad kreipėsi raštu į valstybės institucijas, vėliau dviem mėnesiams išvyko į komandiruotę, kas pagal ieškovą reiškia, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Su tokiomis išvadomis sutikti negalima, nes jos prieštarauja teisės išaiškinimui.
Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vertinant tai, kad ieškovas, nors ir piktnaudžiaudamas teise, turi teisę pareikšti reikalavimą pripažinti jo atleidimą neteisėtu, nustatytina data, nuo kurios jis sužinojo apie savo neva pažeistą teisę, susijusią su jo atleidimu iš darbo. Darbo santykiai su ieškovu pasibaigė 2010-12-28. Jis į SODROS Palangos skyrių žodžiu kreipėsi 2011-01-03 ir tuo pat metu gavo atsakymą, kad darbo santykiai nutraukti pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, t. y. suėjus darbo sutarties terminui, o sužinojęs, 2011-01-05 pateikė skundą, po ko 2011-01-07 išvykdo į komandiruotę, kaip UAB „(duomenys neskelbtini), darbuotojas. Todėl darytina išvada, kad nuo 2011-01-03 prasidėjo ieškinio termino eiga, kuri pasibaigė 2011-02-03. Ieškinys teismui pateiktas 2011-03-29, t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po termino pateikti ieškinį pasibaigimo. Ieškinio praleidimo priežastys nėra svarbios, aiškių ir įtikinamų motyvų nepateikė, todėl ginčo byloje taikytina ieškinio senatis, kas reiškia, kad teismas turi teisinį pagrindą ieškiniui atmesti, nes to atsakovė ir prašys.
Atsakovas prašo atmesti reikalavimą pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini), 2012-12-28 įsakymą nutraukti 2010-03-19 darbo sutartį Nr. 50 neteisėtu.
Atsakovo pateikta 2010-03-19 terminuota darbo sutartis Nr. 50 yra galiojanti, nes ji patvirtinta tuo spaudu, kaip ir kiti įmonės dokumentai, ant darbo sutarties yra ieškovo parašas, apie Kolektyvinės sutarties ir LRV 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 taikymą įmonėje ieškovas žinojo, ir tai patvirtina Pareiginė instrukcija bei buhalterinės apskaitos dokumentai. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovo pateikta „terminuota" darbo sutartis buvo parengimo stadijoje, tačiau procedūros baigtos nebuvo, nes atsakovo vadovas R. N. šios sutarties neantspaudavo, o spaudą neteisėtai ir savavališkai panaudojo pats ieškovas. Terminuota darbo sutartis buvo sudaryta pačio ieškovo prašymu, ji yra galiojanti, kas reiškia, kad 2010-03-19 neterminuota sutartis Nr. 50 yra negaliojanti.
Prašo atmesti ieškovo prašymą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, nes darbo užmokestis ieškovui buvo išmokėtas pilnai.
Atsakovas teismui pateikė AB Ūkio banko Klaipėdos filialo Kretingos klientų aptarnavimo skyriaus 2012-05-16 pažymą Nr. 16-05-15, iš kurios matyti, kad ieškovui atlyginimas buvo pastoviai pervedamas.
Išdėstyti faktiniai duomenys tiesiogiai įrodo, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2010-03-24 iki 2010-12-28 imtinai atlyginimą sumokėjo, pervesdama į atsiskaitomąsias sąskaitas (duomenys neskelbtini), esančią banke „SNORAS" (dabar bankrutuojančiame) ir (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Svvedbank", todėl teisinio pagrindo tvirtinti, kad atsakovas atlyginimo nemokėjo, nėra, kas reiškia, kad teiginiai yra pramanyti ir melagingi, neatitinkantys realios tikrovės.
Negalima sutikti su ieškovo teiginiais, kad SODROS duomenys nesutampa apie ieškovo draudžiamąsias pajamas. Už laikotarpį nuo 2010-03-24 iki 2010-12-28 ieškovo draudžiamosios pajamos tikrai sudarė 9115,15 Lt, tačiau atskaičius į valstybės biudžetą privalomas mokėti įmokas nuo priskaičiuoto atlyginimo, ieškovui „į rankas" atsakovė išmokėjo 7558,25 Lt, ir tai patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Todėl teisinio pagrindo tvirtinti, kad nesutampa atsakovo buhalteriniai duomenys su SODROS duomenimis, nėra, kas reiškia, kad teiginiai pramanyti ir melagingi, neatitinkantys realios tikrovės.
Negalima sutikti su ieškovo teiginiais, kad šis bendrovėje pradėjo dirbti 2010-03-19, o ne nuo 2010-03-24. Iš teismui atsakovo pateikto 2010 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad ieškovo darbo laikas pradėtas skaičiuoti nuo 2010-03-24, todėl teisinio pagrindo tvirtinti, kad šis pradėjo realiai dirbti nuo 2010-03-19, nėra.. Tačiau jeigu ieškovo darbe per minimą laikotarpį nebuvo, todėl jokio teisinio pagrindo atsakovui mokėti atlyginimą nėra.
Atsakovas prašo atmesti ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį iki sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovas skaito, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai, todėl priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nėra įstatyminio pagrindo.
Atsakovas prašo atmesti reikalavimą priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką. Nurodo ,kad iš 2010-08-02 įsakymo Nr. (10-08-02)-3 matyti, kad ieškovas nuo 2010-08-03 iki 2010-08-31 imtinai buvo išleistas į atostogas. Iš teismui pateikto 2010 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad ieškovas nuo 2010-08-03 iki 2010-08-31 buvo atostogose. Iš teismui pateiktos „Darbuotojo kortelės" matyti, kad 2010.08 mėn. ieškovui buvo priskaičiuoti atostoginiai, sumoje 1118,71 Lt, „į rankas" išmokant 918,66 Lt. Iš ieškovo pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovui 2010-09-20 į valiutinę sąskaitą pervesti 265,40 EUR, ir tai atitinka konvertavus 918,66 Lt. Be to, paminėtina, kad DK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama, ir tik dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieškovas buvo atostogose, jam išmokėti atostoginiai, todėl teisinio pagrindo reikalauti atostoginių, nėra. Jeigu ieškovas mano priešingai, t. y. kad atostogose nebuvo, o buvo darbe ir dirbo konkretų darbą, tuomet tai jis turėtų įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovo parašo nebuvimas įsakyme dėl atostogų, dar nereiškia, kad šis atostogose nebuvo ir atostoginių negavo.
Atsakovas prašo atmesti ieškovo reikalavimą priteisti 1591,53 Lt nuostolių ir 969,40 Lt skolos. Iš pateikto „PRIEDAS", matyti ieškovo patvirtintas įrašas „Aš, vairuotojas, patvirtinu, kad pirmiau minėtu laikotarpiu nevairavau transporto priemonės, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 arba T. D. 2010-09-20, Vairuotojo parašas", t. y. laikotarpiu nuo 2010-07-31 iki 2010-09-20 ieškovas atostogavo ir „PRIDEDA" patvirtino savo parašu. Nurodytą dokumentą ieškovas gavo būtent 2010-09-10, nors šis nurodo, kad neva jam nebuvo perduotas atostoginis lapas, kas reiškia, kad šis teiginys pramanytas ir melagingas, neatitinkantis realios tikrovės.
Negalima sutikti su ieškovo reikalavimu priteisti 969,40 Lt automobilio remonto išlaidų. Ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad atsakovui priklausantis automobilis buvo 2010-10-06 remontuojamas Vokietijoje. 2010-09-17 įsakymo Nr. (10-09-17)1 8 punkte nurodyta, kad „ Galutinį atsiskaitymą už komandiruotą vairuotojui M. N. išmokėti po kelionės lapo ir CMR pateikimo". Ieškovas, grįžęs iš komandiruotės atsakovui sąskaitų apie remontuotą automobilį neperdavė, taip kaip reglamentuoja 2010-03-19 Pareiginės instrukcijos 2.5 ir 2.8 punktai, todėl teisinio pagrindo sumokėti už neva remontuotą automobilį ir patirtas išlaidas, nėra.
Atsakovas prašo atmesti ir reikalavimą priteisti 10000 Lt dydžio neturtinę žalą dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo. Skaito, kad ieškovo teiginiai dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti Darbo sutarties projektą, sudarytą 2010-03-19 tarp M. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini),“ negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Remiantis ankščiau paminėtais motyvais skaito, kad su M. N. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, todėl priešieškinį prašo tenkinti.
Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo M. N. 4500 Lt bylinėjimosi išlaidu pagal pateiktus paskaičiavimus.
M. N. ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2010m. kovo 19d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini),“ direktoriaus R. N. ir M. N. buvo sudaryta darbo sutartis Nr.50. Ieškovas pateikė darbo sutarties variantą, kur nurodyta, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis, o atsakovas pateikė darbo sutarties variantą, kur nurodyta, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.(t.3,b.l.10 sutarčių originalai).2010m. gruodžio 28d.įsakymu M. N. buvo atleistas iš darbo sutinkamai su DK 126 str.1d.,t.y. suėjus darbo sutarties terminui.(t.1, b. l. 32).
I. M. Normantas prašo atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti. Jis nurodo, kad atsakovas jo tinkamai neinformavo apie atleidimą iš darbo. Apie atleidimą iš darbo jis sužinojo atsitiktinai 2011-01-03, kai kreipėsi į SODROS Kretingos skyrių. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad skaito, jog termino ieškiniui paduoti nepraleido. Ieškinyje prašo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie atleidimą, o vėliau išvyko į komandiruotę kitoje darbovietėje. Teismas skaito, kad M. N. praleido terminą ieškiniui paduoti. Jis pats nurodė, kad apie atleidimą iš darbo jis sužinojo 2011-01-03. Sužinojęs apie atleidimą iš darbo jis nesiėmė aktyvių veiksmų savo teisių gynimui, o parašęs skundą Valstybinei darbo inspekcijai(t.1 b.l.88), išvyko į komandiruotę, jau dirbdamas kitoje darbovietėje. Iš to seka, kad išvykimas į komandiruotę kitoje darbovietėje negali būti laikoma pateisinama priežastis ieškinio padavimo senaties terminui atnaujinti. Tai, kad M. N. iš karto įsidarbino kitoje darbovietėje patvirtina atsakovo versiją, kad M. N. buvo žinoma apie sudarytą terminuotą darbo sutartį ir kad gruodžio mėnesį žodžiu jis buvo informuotas apie būsimą atleidimą pasibaigus darbo sutarties terminui.
M. N. prašo 2010-12-28 įsakymą atlesti jį iš darbo pagal DK 126 str.1d. pripažinti neteisėtu ir kad darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Teismas skaito, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis ir kad M. N. iš darbo buvo atleistas teisėtai. Ieškovas ir atsakovas pateikė skirtingus darbo sutarties egzempliorius. A. R. N. paaiškino, kad jis pasiūlė M. N. sudaryti neterminuotą darbo sutartį. Jis tokią sutartį ir surašė. I. M. Normantas paprašė sudaryti terminuotą darbo sutartį, nurodant konkretų darbo sutarties pasibaigimo laiką. M. N. prašymu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kuri buvo patvirtinta antspaudais ir parašais. Pirmą sutarties variantą, kad sudaroma neterminuota darbo sutartis pasiėmė savavališkai M. N., kuris šią sutartį patvirtino jo turimu įmonės antspaudu. I. M. Normantas paaiškino, kad ant terminuotos darbo sutarties egzemplioriaus yra jo parašas, tačiau kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis pasirašė negalėjo paaiškinti.
K. M. Normantui buvo žinoma apie terminuotos darbo sutarties sudarymą patvirtina jo elgesys iki sutarties sudarymo ir po jo, bei nustatytos bylos aplinkybės. M. N. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini),“ 2010-09-09 kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini),“ užpildydamas kandidato anketą(t.2, b.l.119).2010-09-10 jam buvo išduota Medicininė knygelė kaip UAB „Arijus „ darbuotojui (t.2. b.l.120-122). 2010-12-17 jam buvo išduotas Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas. Šiais įrodymais paneigiama M. N. versija, kad UAB „(duomenys neskelbtini),“ jam nebuvo suteikiama darbo. Iš karto po pareiškimo parašymo UAB „(duomenys neskelbtini),“ dėl darbo, jis 2010-09-20 išvyko į komandiruotę UAB „(duomenys neskelbtini), (t.1, b.l.31). K. M. Normantui buvo žinomos terminuotos sutarties sąlygos patvirtina ir jo elgesys po atleidimo iš darbo. 2011-01-03, iš karto po Naujųjų metų, jis kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, tačiau ,nesulaukęs atsakymo ir tyrimo eigos, 2010-01-07 įsidarbina UAB „(duomenys neskelbtini), vairuotoju ekspeditoriumi ir išvyksta į komandiruotę. Prieš išvykstant į komandiruotę turėjo būti aptartos jos visos sąlygos, kas nurodo, kad M. N. komandiruotei ruošėsi iš anksto.
R. N. pateiktas darbo sutarties ekzempliorius yra ant vieno lapo, kurio kitoje pusėje yra darbdavio ir M. N. parašai. M. N. negalėjo paaiškinti kokiu būdu atsirado jo parašas, nenurodė, kad būtų pasirašinėjęs ant tuščių lapų. UAB „(duomenys neskelbtini),“ su visais darbuotojais buvo sudarinėjamos neterminuotos darbo sutartys, tik su vienu M. N. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kas patvirtina atsakovo versiją. Kokių nors duomenų, kad darbo sutartis būtų buvusi suklastota nebuvo surinkta. Esant paminėtiems įrodymams ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu yra atmetamas, o priešieškinis pripažinti neterminuotos Darbo sutarties projektą negaliojančiu nuo jos sudarymo momento tenkinamas.
I. M. Normantas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2010-03-19 iki 2010-12-28 iš viso 9144 Lt. Šis ieškovo reikalavimas atmestinas pilnumoje. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad su atsakovu buvo pilnumoje atsiskaityta. AB Ūkio banko Klaipėdos filialo Kretingos klientų aptarnavimo skyriaus 2010-05-16 pažymoje Nr. 16-05-15 nurodytos sekančios išmokos, pervestos ieškovui:
- 2010-04-15 ieškovui pervestas 312,04 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir
- 04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą, išmokėjimą". Ieškovas teismui nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo, iš kurio ir būtų matyti, kad šiam už 2010 m. 03 mėn. 2010-04-15 buvo išmokėtas 312,04 Lt atlyginimas;
- 2010-05-17 ieškovui pervestas 970,61 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą". Ieškovas teismui nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo, iš kurio ir būtų matyti, kad šiam už 2010 m. 04 mėn. 2010-05-17 buvo išmokėtas 970,61 Lt atlyginimas;
- 2010-06-22 ieškovui pervestas 774,15 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą, išmokėjimą". Ieškovas teismui nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo, iš kurio ir būtų matyti, kad šiam už 2010 m. 05 mėn. 2010-06-22 buvo išmokėtas 774,15 Lt atlyginimas;
- 2010-08-11 ieškovui pervestas 1821,79 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą". Ieškovas teismui nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo, iš kurio ir būtų matyti, kad šiam už 2010 m. 06 ir 07 mėn. 2010-08-11 buvo išmokėtas 1821,79 Lt atlyginimas;
- 2010-09-20 ieškovui pervestas 918,66 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą". Paminėtina, kad ieškovo atsiskaitomoji sąskaita yra tvarkoma užsienio valiuta eurais, todėl sąskaitoje matyti, jog atsakovė 2010-09-20 d. pervedė atlyginimą, sudarantį 265,40 EUR, ir tai atitinka konvertavus 918,66 Lt į eurus;
- 2010-10-04 ieškovui pervestas 771,28 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą". Paminėtina, kad ieškovo atsiskaitomoji sąskaita yra tvarkoma užsienio valiuta eurais, todėl sąskaitoje matyti, jog atsakovė 2010-10-04 d. pervedė atlyginimą, sudarantį 222,82 EUR, ir tai atitinka konvertavus 771,28 Lt į eurus;
- 2010-11-16 ieškovui pervestas 978,11 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą". Paminėtina, kad ieškovo atsiskaitomoji sąskaita yra tvarkoma užsienio valiuta eurais, todėl sąskaitoje matyti, jog atsakovė 2010-11-16 d. pervedė atlyginimą, sudarantį 282,58 EUR, ir tai atitinka konvertavus 978,11 Lt į eurus;
- 2010-11-16 ieškovui pervestas 801,96 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą". Paminėtina, kad ieškovo atsiskaitomoji sąskaita yra tvarkoma užsienio valiuta eurais, todėl sąskaitoje matyti, jog atsakovė 2010-11-16 d. pervedė atlyginimą, sudarantį 231,69 EUR, ir tai atitinka konvertavus 801,96 Lt į eurus;
i) 2011-01-05 ieškovui pervestas 209,65 Lt dydžio atlyginimas (galutinis atsiskaitymas) į sąskaitą
(duomenys neskelbtini). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su
„Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą
išmokėjimą". Ieškovas teismui nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo,
iš kurio ir būtų matyti, kad šiam už 2010 m. 12 mėn. 2011-01-05 buvo išmokėtas 774,15 Lt atlyginimas
Išdėstyti faktiniai duomenys tiesiogiai įrodo, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2010-03-24 iki 2010-12-28 imtinai atlyginimą sumokėjo, pervesdama į atsiskaitomąsias sąskaitas (duomenys neskelbtini), esančią banke „SNORAS" (dabar bankrutuojančiame) ir (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Svvedbank".
M. N. 2011-01-05 kreipės į Valstybinę darbo inspekciją dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų jo manymu padarytų pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini),. Iš Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus pateikto atsakymo matyti, kad nebuvo nustatyta neišmokėto darbo užmokesčio.(t.1, b.l.87).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veikos tyrimo skyrius atliko UAB „(duomenys neskelbtini),“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Vienas iš tiriamų klausimų buvo kam ir kokio dydžio nuostoliai padaryti dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini),. Atlikus tyrimą nustatyta, kad M. N. iš viso nepriskaičiuota darbo užmokesčio 43, 45 Lt už darbą nakties metu.(t.2 b. l. 83-98). Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad M. N. būtų neišmokėta daugiau atlyginimo ir jam būtų padaryta žalos dėl neišmokėto atlyginimo. I. M. Normantas neprašo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio už darbą nakties metu, tačiau sutinkamai su CPK 417 str. teismas darbo bylose turi teisę priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Matydamas, kad M. N. yra neišmokėta 43,45 Lt darbo užmokesčio už darbą nakties metu, ši suma priteisiama iš atsakovo. Kitoje dalyje reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį atmetamas kaip nepagrįstas.
M. N. prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį po 1117,60 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį, pravaikštos laiką skaičiuojant nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos. Teismas skaito, kad M. N. iš darbo buvo atleistas teisėtai, įstatymo pažeidimų atleidžiant jį iš darbo nebuvo padaryta, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas pilnumoje.
M. N. prašo priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, t.y. 1117,60Lt už nepanaudotas atostogas .Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2010-08-02 įsakymu Nr.(10-08-02)3 M. N. išleistas kasmetinių atostogų nuo 2010m. rugpjūčio 3d. iki 2010m. rugpjūčio 31 dienos(t.1 b. l. 33).Iš pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad M. N. nuo 2010-08-03 iki 2010-08-31 buvo atostogose.(t.1,b.l.33). Pateiktoje „Darbuotojo kortelėje“ matyti, kad 2010-08 ieškovui buvo priskaičiuoti atostoginiai sumoje 1118,71, išmokant 918,66 Lt.(t.1,b.l.28). Šie pinigai buvo pervesti į M. N. sąskaitą. Darbdavio atsakomybė dėl visiško atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju yra numatyta DK 141 str.3d..Kadangi tesimas netenkina ieškovo reikalavimo pripažinti atleidimą neteisėtu, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti darbo užmokestį už nepanaudotas atostogas. Nurodytais motyvais ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas atmestinas.
M. N. prašo priteisti 1591,53 Lt už Vokietijoje sumokėtą baudą, bei 969,40 Lt už UAB „(duomenys neskelbtini),“ priklausančio automobilio remontą Vokietijoje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2010-11-26 M. N. buvo paskirta 446,46 EUR bauda. Nutarime skirti baudą nurodyta, kad bauda buvo paskirta už tai“ kadangi jis prieš pradėdamas kelinę nepasirūpino ir negalėjo pateikti darbo laiko įrodymo už aukščiau minėtą laikotarpį, nevykdė savo profesinių pareigų... Jis pažeidė tvarką dėl aplaidumo“(T.2b.l.53-54 ) Kaip matyti iš nurodyto nutarimo bauda skirta M. N. už aplaidumą darbe, todėl ji negali būti priteisiama regreso tvarka iš darbdavio. Atmestinas ir M. N. reikalavimas priteisti 969,40 Lt. už automobilio remontą. 2010-09-17 įsakyme dėl M. N. komandiruotės 8p. nurodyta, kad galutinį atsiskaitymą už komandiruotę vairuotojui M. N. išmokėti po kelionės lapo ir CMS pateikimo.(.t.1,b.l.31).Ieškovas, grįžęs iš komandiruotės, nepateikė sąskaitų apie Vokietijoje remontuotą automobilį, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti minėtą sumą.
M. N. prašo priteisti 10000 Lt dydžio neturtinę žalą dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo. Ieškovas nurodo, kad „netekęs darbo liko be jokio pragyvenimo šaltinio, patyrė stresą, emocinę depresiją, buvo priverstas išgyventi iš tėvų pensininkų mažų pensijų“(t.2. b.l.39).Iš pateiktos citatos matyti, kad ieškovas aiškiai meluoja taip teigdamas, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis iš karto įsidarbino UA „(duomenys neskelbtini),“ ir išvyko į tarnybinę komandiruotę. Kadangi atmetamas ieškovo reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, atmetamas ir jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl neteisėto sutarties nutraukimo.
Esant paminėtiems įrodymams M. N. ieškinio reikalavimai atmetami pilnumoje, išskyrus reikalavimą, priteisti neišmokėtą atlyginimą ir iš UAB „(duomenys neskelbtini),“ yra priteisiama 43,45 Lt už darbą nakties metu.
UAB „(duomenys neskelbtini),“ priešieškinis tenkinamas ir neterminuotos darbo sutarties Nr.50 projektas tarp M. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini),“ pripažįstamas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Sutinkamai su CPK 98 str. iš M. N. priteisiama 4500 Lt advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktas sąskaitas.(t.3,17-26).K. M. Normano ieškinys atmetamas, tenkinti jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra įstatyminio pagrindo.
Vadovaudamasis CPK 259, 268, str., teismas
n u s p r e n d ė:
M. N. ieškinio reikalavimus tenkinti dalinai. Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini),“ 43,45Lt M. N. a.k(duomenys neskelbtini) naudai už darbą nakties metu. Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priešieškinį tenkinti ir neterminuotos darbo sutarties Nr.50 projektą tarp M. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Priteisti iš M. N. a.k(duomenys neskelbtini) 4500 Lt UAB „(duomenys neskelbtini),“ naudai advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Kretingos r. apylinkės teisme.
Teisėjas Petras Kontrimas