Civilinė byla Nr. eB2-498-826/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00063-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.5.6; 3.4.3.11
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. balandžio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. skundą atsakovei UAB „ILEGA“ ir trečiajam asmeniui G. A. dėl 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja 2022 m. kovo 7 d. pateikė teismui skundą dėl 2022 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, prašė panaikinti 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „ILEGA“ bankroto proceso vykdymo ne teismo“ tvarka bei kitus 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkime priimtus išvestinius nutarimus trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo“, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bazinio atlygio nemokumo administratoriui nustatymo“, penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl procesinių terminų nustatymo“. Prašė išduoti pareiškėjai D. K. liudijimą leisti susipažinti su nemokumo administratoriaus UAB „Tamtamas“ žinioje esančiais, trečiojo asmens G. A. perduotais, UAB „ILEGA“ dokumentais, sudarytais nuo 2006 m. sausio mėn., iki 2022-02-07 d., kada UAB „ILEGA“ buvo inicijuotas bankroto procesas ne teismo tvarka, leidžiant daryti šių dokumentų nuorašus, išrašus, kopijas. Taip pat prašė priteisti pareiškėjos Danguolės kerpės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
2. Skunde nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ (toliau – Bendrovė) vadovo – G. A. iniciatyva buvo sušauktas Bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame vienintelis į susirinkimą pakviestas kreditorius – G. A. (toliau – Trečiasis asmuo), antru darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „ILEGA“ bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka“ priėmė nutarimą inicijuoti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka (toliau – Nutarimas/Skundžiamas nutarimas), bei vėlesniais išvestiniais nutarimais nutarė bendrovės nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Tamtamas“ (toliau – Administratorius), administratoriui nustatyti minimalią 3650,00 EUR bazinio atlyginimo sumą už bankroto proceso administravimą bei nustatyti bendrovės bankroto procese aktualius procesinius terminus, tame tarpe ir terminą, per kurį bendrovės kreditoriai turi teisę pateikti savo finansinius reikalavimus. Pareiškėja, būdama didžiausia bendrovės akcininke, turinčia 51 procentus visų bendrovės akcijų, bei turėdama galiojančią 5 000 EUR dydžio reikalavimo teisę į bendrovę, t. y., būdama bendrovės kreditore, apie 2022 m. vasario 7 d. įvykusį bendrovės kreditorių susirinkimą bei jame priimtus nutarimus sužinojo tik 2022 m. vasario 21 d., kada pareiškėja gavo administratoriaus 2022 m. vasario 10 d. pranešimą apie bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Įvertinusi bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo, vykdymo bei skundžiamo nutarimo priėmimo aplinkybes, pareiškėja nustatė, kad bendrovės nemokumo procesas ne teismo tvarka buvo inicijuotas pažeidžiant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) įtvirtintus imperatyvus, dėl ko skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, tai yra, inicijuojant bendrovės nemokumo procesą, buvo atlikti šiurkštūs JANĮ įtvirtinti procedūriniai pažeidimai, kurie lėmė neteisėto nutarimo priėmimą; Skundžiamo nutarimo priėmimo dieną egzistavo (ir dabar tebeegzistuoja) reali galimybė atstatyti bendrovės mokumą bei tęsti bendrovės veiklą; Egzistuoja pagrįsta abejonė dėl įmonės nemokumo fakto, t. y., kad bendrovės bankroto proceso inicijavimo dieną bendrovė galimai buvo moki.
3. 2022 m. sausio 13 d. pareiškėja pateikė kitam bendrovės akcininkui ir direktoriui – trečiajam asmeniui, prašymą pateikti bendrovės įstatus, dokumentus, patvirtinančius įgaliojimus veikti bendrovės interesais, bendrovės metinių ir tarpinių finansinių atskaitų rinkinius už 2018-2021 metus, bendrovės akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus už 2015-2021 metus bei dokumentus apie bendrovės turimus įsiskolinimus/esamus nuostolius tretiesiems asmenims (pvz., paskolas, lizingus, avansinius įnašus ir pan.), inicijuoti bendrovės akcininkų susirinkimą, siekiant aptarti bendrovės finansinę padėtį – susidariusius nuostolius, jos valdymo efektyvumą ir tolimesnius veiksmus. Šaukiamame bendrovės akcininkų susirinkime, siekdama aptarti bendrovės finansinę padėtį, pareiškėja buvo suinteresuota iš trečiojo asmens sužinoti bendrovės nuostolingos veiklos priežastis, apsitarti dėl galimo bendrovės veiklos modelio pakeitimo, skolų likvidavimo, pelningumo atstatymo bei pareiškėja būtų pasiūliusi iš savo nuosavų lėšų atlikti papildomas investicijas į bendrovę ir tokiu būdu reikšmingai pagerinti bendrovės finansinę padėtį. Taigi, nors, bendrovės finansiniai rodikliai atspindėjo, jog bendrovės veikla kurį laiką buvo nuostolinga, pareiškėja buvo pasiryžusi atlikti reikalingas investicijas bendrovės vykdomos veiklos pelningumui atstatyti. Trečiajam asmeniui, nepateikus jokio atsakymo į pareiškėjos prašymą, ir to pasėkoje, neinicijavus bendrovės akcininkų susirinkimo, pareiškėja, neatidėliodama klausimo dėl bendrovės finansinės padėties aptarimo ir siekdama užkirsti kelią dar didesniems nuostoliams, 2022 m. vasario 24 d. pranešimu informavo trečiąjį asmenį, kad pareiškėja, vadovaudamasi ABĮ 23 straipsnio 4 dalimi, pati inicijuoja akcininkų susirinkimą, kuris būtų šaukiamas 2022 m. vasario 1 d. 8.00 val., kuriame būtų sprendžiama dėl bendrovės finansinės padėties ir ateities prognozių bei naujo bendrovės vadovo rinkimo. Trečiajam asmeniui nepateikus jokio atsakymo į pareiškėjos raštą, t. y., trečiajam asmeniui faktiškai ignoruojant pareiškėjos raštus ir prašymus, pareiškėja, likus vienai dienai iš šaukiamo akcininkų susirinkimo (2022 m. sausio 31 d.) trumpąja SMS žinute kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu informuoti, ar trečiasis asmuo atvyks į 2022 m. vasario 1 d. šaukiamą akcininkų susirinkimą. 2022 m. sausio 31 d. 22:24 val. pareiškėja elektroniniu paštu gavo trečiojo asmens atstovo – advokato A. J., pranešimą, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad trečiasis asmuo nesutinka dalyvauti akcininkų susirinkime, kadangi trečiasis asmuo laiko, jog šis buvo sušauktas nesilaikant ABĮ numatytų susirinkimo sušaukimo terminų – trečiasis asmuo apie šaukiamą akcininkų susirinkimą buvo informuotas trumpąja SMS žinute 2022 m. sausio 31 d., ir pastaruoju metu dėl sveikatos būklės trečiasis asmuo negali gauti ir priimti pašto siuntų ir el. paštu siunčiamų pranešimų. Tuo pačiu pranešimu pareiškėja buvo informuota, kad visi jos prašomi bendrovės dokumentai, kurie yra trečiojo asmens žinioje ir pareiškėjai bus pateikti artimiausiu metu.
4. Iš VĮ Registrų centras gavusi bendrovės dokumentus, ji sužinojo, kad 2022 m. vasario 1 d., kai pareiškėjos iniciatyva turėjo įvykti bendrovės akcininkų susirinkimas, trečiasis asmuo, veikdamas kaip bendrovės atstovas ir kaip fizinis asmuo, sudarė vienintelio bendrovės turto pirkimo – pardavimo sutartį, tą pačią dieną vienašališkai parengė pats sau adresuotą pranešimą dėl bendrovės nemokumo inicijavimo ir kreditorių susirinkimo sušaukimo nors žinojo, kad pareiškėja turi reikalavimo teisę į bendrovę. Neinformavęs pareiškėjos kaip bendrovės kreditorės apie kreditorių susirinkimo sušaukimą, trečiasis asmuo vienašališkai nutarė inicijuoti bendrovės nemokumo procedūrą ne teismo tvarka.
5. Pareiškėjos nuomone, trečiojo asmens veiksmai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, veikdamas prieš bendrovės ir jos kreditorės – pareiškėjos, interesus, trečiasis asmuo 1) sąmoningai atsisakė dalyvauti bendrovės akcininkų susirinkime; 2) pareiškėjai nežinant, sąmoningai planavo ir siekė perleisti sau visą bendrovės turėtą turtą ir inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, kuris, bet kitą ko, skundžiamu nutarimu buvo inicijuotas pažeidžiant JANĮ įtvirtintus imperatyvus, bei paskiriant galimai šališką ir tik trečiojo asmens interesais veikiantį administratorių, dėl ko, bendrovės nemokumo procesas yra pripažintinas neteisėtu ir yra nutrauktinas.
6. Kasacinis teismas savo suformuotoje praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime. Sistemiškai įvertinus JANĮ nuostatas, išskirtinos 8 (aštuonios) kumuliatyvios sąlygos, kurioms esant galima vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka (jeigu nemokumo procesą inicijuoja juridinio asmens vadovas): Juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių, arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (LR JANĮ 2 straipsnio 7 dalis); Juridinio asmens vadovas turi būti informavęs juridinio asmens dalyvius apie įmonės nemokumą ir turi būti jiems pasiūlęs spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Juridinio asmens vadovas apie inicijuojamą įmonės nemokumo procesą turi būti raštu pranešęs visiems įmonės kreditoriams, kiekvienam kreditoriui nurodydamas jiems neįvykdytos prievolės dydį bei informuodamas, kad jiems yra nustatytas ne trumpesnis kaip 15 ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti (JANĮ 8 straipsnio 2-3 dalys). Nesudarius susitarimo dėl pagalbos, turi būti kreditorių kvalifikuota dauguma priimtas sprendimas vykdyti įmonei bankroto procedūrą ne teismo tvarka (JANĮ 11 straipsnio 3 dalis); Teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas); Į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas); Nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
7. JANĮ yra įtvirtinta, kad juridinio asmens bankroto procesas ne teismo tvarka yra galimas tik tuo atveju, kuomet: 1) yra konstatuotas juridinio asmens nemokumo faktas (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis); 2) iki juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimo juridinio asmens vadovas raštu praneša juridinio asmens dalyviams apie juridinio asmens nemokumą ir pasiūlo jiems spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą ( JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 3) juridinio asmens vadovas praneša apie inicijuojamą juridinio asmens nemokumo procesą visiems juridinio asmens kreditoriams, ir nustato ne trumpesnį kaip 15 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti (JANĮ 8 straipsnio 2-3 dalys); 4) sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos (JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai); 5) sprendimą dėl nemokumo proceso inicijavimo priima kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų (JANĮ 11 straipsnio 3 dalis).
8. Trečiasis asmuo, inicijuodamas bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, t. y., turėdamas pareigą 1) apie bendrovės nemokumą informuoti pareiškėją bei jai pasiūlyti spręsti Bendrovės mokumo atkūrimo klausimą; 2) apie inicijuojamą bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka informuoti visus bendrovės kreditorius; 3) nustatyti ne trumpesnį kaip 15 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą sprendimui bendrovės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti; 4) kreditorių susirinkimui pateikti JANĮ 17 straipsnyje išdėstytą informaciją apie bendrovę, vietoje to, veikdamas nesąžiningai bei sąmoningai siekdamas nuo pareiškėjos nuslėpti informaciją apie patalpų perleidimą bei bendrovės bankroto proceso inicijavimą, atliko šiuos JANĮ įtvirtinus procedūrinius pažeidimus, kurie sąlygoja Skundžiamo nutarimo neteisėtumą:
8.1. Trečiasis asmuo, sąmoningai nepranešdamas didžiausiai bendrovės akcininkei – pareiškėjai, nei apie bendrovės nemokumą, nei apie ketinimą inicijuoti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, tokiu būdu pažeidė JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą. Šiuo aspektu, trečiojo asmens sąmoningą neveikimą patvirtina tai, kad tada, kada pareiškėja, pati veikdama aktyvai, dėjo maksimalias sušaukti bendrovės akcininkų susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl bendrovės finansinės padėties, trečiasis asmuo dėl formalių priežasčių atsisakė dalyvauti bendrovės akcininkų susirinkime, melagingai nurodydamas, jog trečiasis asmuo neva negali gauti ir priimti pašto siuntų ir el. paštu siunčiamų pranešimų, nors jau kitą dieną (2022 m. vasario 1 d.), vietoje dalyvavimo bendrovės akcininkų susirinkime, trečiasis asmuo pats sau perleido vienintelį bendrovės turėtą nekilnojamąjį turtą bei pasirengė tik sau adresuotą pranešimą dėl bendrovės nemokumo proceso inicijavimo ir kreditorių susirinkimo sušaukimo.
8.2. Trečiasis asmuo, sąmoningai neinformuodamas kitos bendrovės kreditorės – pareiškėjos, apie šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl bendrovės nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo, tokiu būdu pažeidė JANĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimą. Pareiškėja, turėdama galiojančią 5000 EUR dydžio reikalavimo teisę, kurią pareiškėja perėmė iš pirminės kreditorės – I. L., privalėjo būti informuota apie šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą, tačiau, dėl trečiojo asmens nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, apie bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo faktą bei bendrovės nemokumo procedūrą pareiškėja sužinojo tik 2022 m. vasario 21 d., kada apie tai ją informavo administratorius. Net jeigu ir trečiasis asmuo teigtų, kad jis galimai nežinojo apie pareiškėjos įgytą reikalavimo teisę į bendrovę (šią aplinkybę paneigia pareiškėjai adresuotas administratoriaus 2022 m. vasario 10 d. pranešimas, kuris įrodo, kad pats administratorius pripažįsta pareiškėjos galiojančios reikalavimo teisės į bendrovę faktą), būdamas bendrovės direktoriumi nuo pat jos įregistravimo tad žinodamas, kad tokią reikalavimo teisę turi pareiškėjos mama – I. L., Trečiasis asmuo privalėjo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą informuoti I. L.. Šiuo aspektu, neinformavęs kitos bendrovės kreditorės, trečiasis asmuo neabejotinai pažeidė JANĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimą.
8.3. Trečiasis asmuo, sąmoningai nustatydamas trumpesnį (6 kalendorinių dienų) nei 15 dienų terminą bendrovės kreditorių susirinkimui priimti nutarimą dėl bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo, ir tokiu būdu siekdamas bendrovės nemokumo procesą inicijuoti kuo skubiau ir slapta, iki pareiškėjos sužinojimo apie trečiojo asmens neteisėtus veiksmus, pažeidė JANĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimą.
8.4. Trečiasis asmuo, šaukiamam bendrovės kreditorių susirinkimui nepateikdamas jokios informacijos apie bendrovės nemokumo priežastis bei nepateikdamas jokių kitų JANĮ įtvirtintų privalomų dokumentų bankroto procesui inicijuoti (pvz., dokumentų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo pranešė pareiškėjai apie bendrovės nemokumą, patvirtinančių, kad bendrovė atitinka bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo sąlygas, bendrovės kreditorių/debitorių sąrašo, bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pranešimo kreditorių susirinkimui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos, informacijos apie bendrovės turtą, sąskaitų sąrašą ar kitų svarbių dokumentų) tokiu būdu pažeidė JANĮ 17 straipsnyje. įtvirtintus reikalavimus. Dėl trečiojo asmens padaryto pažeidimo šio skundo pateikimo dienai nėra aišku kokiu turtu šiuo metu disponuoja bendrovė, kiek piniginių lėšų yra likę bendrovės sąskaitose, kokiu teisiniu pagrindu trečiasis asmuo įgavo reikalavimo teisę prieš bendrovę bei dėl kokių priežasčių bendrovės 5 834 EUR dydžio skola trečiajam asmeniui (kuri pareiškėjos vertinimu, galimai yra fiktyvi ir nepagrįsta) lėmė bendrovės ūkinės komercinės veiklos nutraukimą ir nemokumo proceso inicijavimą, t. y., kodėl trečiasis asmuo, būdamas bendrovės bendrasavininkiu ir direktoriumi, neprioritetizavo bendrovės mokumo reabilitacijos. Tuo labiau, kad trečiasis asmuo žinojo, kad tapusi bendrovės akcininke, pareiškėja dėjo maksimalias pastangas sušaukti bendrovės akcininkų susirinkimą, kuriame būtų sprendžiami bendrovei svarbūs klausimai dėl jos veiklos pelningumo, tolimesnių veiklos perspektyvų bei galimų investicijų atlikimo, kas leidžia daryti išvadą, kad bendrovės nemokumo buvo galima išvengti.
8.5. Trečiajam asmeniui sąmoningai neinformavus kitos bendrovės kreditorės – pareiškėjos, apie šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl bendrovės nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo, dėl ko pareiškėja jame nedalyvavo, skundžiamas nutarimas buvo priimtas nesant kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos, dėl ko, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, kaip priimtas pažeidžiant JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą.
9. Išdėstytų faktinių aplinkybių visuma bei JANĮ įtvirtintų procedūrinių pažeidimų kiekis leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo planavo ir sąmoningai siekė, kad bendrovės atžvilgiu būtų inicijuotas bankroto procesas ne teismo tvarka, ir, sąmoningai nebendradarbiaudamas su pareiškėja bei neteikdamas jai nei informacijos, nei jokių bendrovės dokumentų, organizuodamas neskaidrias ir JANĮ imperatyvus pažeidžiančias procedūras, tik siekė sau naudingomis sąlygomis perimti vienintelį bendrovės turėtą turtą – patalpas.
10. Jeigu būtų buvęs sušauktas bendrovės akcininkų susirinkimas, kaip kad yra įtvirtinta JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje ir ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte, o tiksliau, jeigu trečiasis asmuo nebūtų atsisakęs dalyvauti pareiškėjos šaukiamame akcininkų susirinkime, būtų buvę galima savalaikiai priimti veiksmingus strateginius sprendimus bendrovės mokumui atstatyti, dėl ko, bendrovės nemokumo būtų buvę išvengta, tuo labiau, kad pareiškėja buvo pasiryžusi atlikti reikalingas investicijas bendrovės vykdomos veiklos mokumui ir pelningumui atstatyti. Bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu egzistavo (ir dabar tebeegzistuoja) reali galimybė atstatyti bendrovės mokumą bei tęsti bendrovės veiklą.
11. Sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, išanalizavus visus duomenis, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Iki bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo, bendrovei nuosavybės teise priklausė patalpos, kurių vidutinė rinkos vertė 2022 m. vasario 24 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis buvo 29 300 EUR. Pareiškėja pažymi, kad jos duomenimis, tarp trečiojo asmens perduotų dokumentų administratoriui yra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad galima šio turto vidutinė rinkos vertė yra ne mažesnė kaip 120 000 EUR, t. y., iš esmės 6 (šešiais) kartais didesnė, nei nurodyta viešame registre. Bendrovės turėto turto apimtis buvo ženkliai didesnė, nei kad kokia yra nurodyta bendrovės balanse, kas kelia pagrįstų abejonių, ar 2022 m. vasario 1 d. bendrovė iš tiesų faktiškai buvo nemoki, ar jos turėto turto dydis neviršijo turimų įsipareigojimų. Pagrįstų abejonių dėl bendrovės nemokumo kelia ir trečiojo asmens reikalavimo teisės į bendrovę atsiradimo aplinkybės. Pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į trečiojo asmens nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, yra pagrindas abejoti, ar trečiojo asmens reikalavimo teisė į bendrovę nėra fiktyvi, ir skirta tik tam, kad bendrovei būtų inicijuotas bankroto procesas ne teismo tvarka, siekiant, kad į trečiąjį asmenį nebūtų nukreiptas reikalavimas grąžinti iš bendrovės perimtas patalpas. Trečiasis asmuo ne tik pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir, inicijuodamas bendrovės bankroto ne teismo tvarka procesą, pažeidė eilę JANĮ įtvirtintinų imperatyvių procedūrinių reikalavimų, dėl ko, skundžiamas nutarimas yra naikintinas ne tik JANĮ įtvirtintų reikalavimų pažeidimo, bet ir apskritai esant pagrįstai abejonei, ar iš viso egzistavo (egzistuoja) materialus teisinis pagrindas bendrovę laikyti nemokia.
12. Pripažinus neteisėtu ir panaikinus skundžiamą nutarimą, ir to pasėkoje nutraukus bendrovės bankroto procesą, atitinkamai turėtų būti panaikinti ir kiti su nutrauktinu bankroto procesu susiję išvestiniai nutarimai. Remdamasi tuo, pareiškėja papildomai prie reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti skundžiamą nutarimą, taip pat, prašo panaikinti ir kitus su skundžiamu nutarimu susijusius išvestinius nutarimus.
13. 2022 m. balandžio 19 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nebuvo atliktas, todėl pareiškėja turi reikalavimo teisę į bendrovę, apie atliktą įskaitymą pirminė kreditorė nebuvo informuota. Teisme yra iškelta civilinė byla Nr.e2-519-538/2022 actio Pauliana pagrindu dėl bendrovės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu. Šiuo atveju, esant ginčui tarp įmonės ir jos kreditorių, bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, negalimos.
14. Trečiasis asmuo G. A. pateikė atsiliepimą į skundą, taip pat rašytinius paaiškinimus, kuriuose su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti ir trečiajam asmeniui priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
14.1. Nurodė, kad pareiškėja nėra bendrovės kreditorė, todėl jis, kaip vienintelis kreditorius, turėjo teisę inicijuoti bendrovės bankrotą ne teismo tvarka, nes bendrovė yra nemoki, nevykdo jokios veiklos.
14.2. Nesutinka su pareiškėjos argumentu dėl jo finansinio reikalavimo nepagrįstumo nes trimis paskolos sutartimis jis suteikė bendrovei 5 650 Eur paskolą nes bendrovė neturėjo lėšų sumokėti darbo užmokestį N. N. ir sumokėti mokesčius. 2022 m. sausio 31 d. UAB „Klaipėdos statybos kompanija“ išrašė 184,00 Eur sąskaitą už energetinę pažymą, kurią apmokėjo trečiasis asmuo. Trečiajam asmeniui buvo priskaičiuotas darbo užmokestis 447,52 Eur, 19 Eur sumokėjo UAB Balticum ir 27,45 Eur už elektros energijos tiekimą.
14.3. D. K. neturi finansinio reikalavimo bendrovei. Bendrovės apskaitoje nebuvo įsipareigojimų nei I. L. , nei D. K.. 2008 – 2010 m. I. L. kaip atskaitingas asmuo gavo iš bendrovės 12 105 Lt, todėl buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, kadangi I. L. negrąžino bendrovei gautų lėšų pagal kasos išlaidų orderius.
14.4. Nebuvo jokių procedūrinių pažeidimų organizuojant 2022 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimą.
14.5. Iš bendrovės 2020 m. balanso matyti, kad UAB „ILEGA“ apskaitė turto už 18 772 eurus, o įsipareigojimai kreditoriams 93 311 eurus. Taigi įsipareigojimai kreditoriams ( iš esmės kreditoriui G. A. paminėta pradelsta 93 299,99 eurų suma ) beveik penkis kartus viršijo į balansą įrašyto turto vertę. 2020 m. UAB „ILEGA“ balanse nuosavas kapitalas yra neigiamas – 74 539 eurai, bendrovė veikloje apskaitė 95 231 eurų nuostolį. Taigi, kad atstatyti UAB „ILEGA“ nuosavą kapitalą akcininkams reikia atlikti 74 539 eurų piniginį įnašą (2020 m. duomenys), 2021 m. UAB „ILEGA“ balanso duomenys – 77 608 eurų neigiamas nuosavas kapitalas. Tokių įnašų G. A., kad atstatyti UAB „ILEGA“ nuosavą kapitalą, padaryti neturi jokių galimybių, o kita akcininkė I. L. taip pat niekada nesiūlė. 2020 m. UAB ILEGA pelno (nuostolių) ataskaita parodo, kad buvo neigiamos pardavimo sąnaudos, veikloje apskaitomas nuostolis. 2021 m. UAB „ILEGA“ turtinė padėtis, ir veiklos perspektyvos negerėjo, nuosavas kapitalas tapo dar labiau neigiamas – 77 608 eurai, iki 98 300 eurų didėjo nuostolis, buvo apskaitomas nuostolis ir pagal pelno (nuostolių) ataskaitą. UAB „ILEGA“ negrąžino įsiskolinimo kreditoriui G. A..
14.6. Pareiškėjai buvo žinoma apie sudėtingą bendrovės finansinę padėtį, 2021 metų pabaigoje akcininkai buvo nusprendę parduoti bendrovei priklausančias patalpas, buvo priimtas sprendimas nebetęsti įmonės veiklos. Iš gautų iš bendrovei priklausančių patalpų pardavimo buvo nutarta atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. D. K. kelia ginčą ne kaip bendrovės kreditorė, o kaip akcininkė.
15. Daugiau atsiliepimų gauta nebuvo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Skundas tenkintinas
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. 2022 m. vasario 7 d. įvyko uždarosios akcinės bendrovės „ILEGA“ kreditorių susirinkimas. Jo metu buvo priimtas sprendimas UAB „ILEGA“ bankrotą vykdyti ne teismo tvarka, nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“, nemokumo administratoriui nustatytas 3 650,00 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kreditoriams nustatytas 30 dienų terminas finansiniams reikalavimams pareikšti.
17. Pareiškėja prašo panaikinti 2022 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „ILEGA“ bankroto vykdymo ne teismo tvarka ir kitus išvestinus nutarimus negaliojančiais.
Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamų nutarimų priėmimo teisėtumo
18. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi JANĮ (iki 2020 m. sausio 1 d. Įmonių bankroto įstatymas) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms JANĮ, kitų įstatymų normoms, Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).
20. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalys, 12 straipsnio 3 dalis). Sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną (JANĮ 11 straipsnio 3 dalis). Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų (JANĮ 12 straipsnio 3 dalis).
21. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų, kad prieš inicijuojant kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo iškeltas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, bendrovės vadovas kreipėsi į pareiškėją, kaip bendrovės akcininkę, siūlydamas spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą. Darytina išvada, kad bendrovės vadovas nesilaikė JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų procedūrų.
22. Teismas, įvertinę teisės normas, nurodytas nutarties 20 punkte, daro išvadą, kad reikalavimas įstatyme nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžių, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą yra nustatytas pačiam juridiniam asmeniui ir yra imperatyvus. Tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą.
23. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas visų pirma yra kolektyvinis procesas, iš esmės vykstantis be teismo kontrolės, todėl informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą yra ypač svarbu, kadangi šio proceso metu bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime. Realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pavyzdžiui, priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021, 43 punktas)
24. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai (2006 gruodžio 27 d. paskolos sutartis Nr.4, 2006 m. gruodžio 27 d. UAB „ILEGA“ kasos pajamų orderis Nr.000779, 2022 m. sausio 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis) leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėja turėjo būti laikoma UAB „ILEGA“ kreditore, todėl ji turėjo būti informuota apie 2022 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiama apie UAB „ILEGA“ bankroto vykdymą ne teismo tvarka. Atmestinas kaip neįrodytas trečiojo asmens argumentas dėl atlikto vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kadangi teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai apie tokio įskaitymo atlikimą. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad pareiškėja buvo informuota apie 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkimą, todėl įvertinęs tai, kad būtent juridiniam asmeniui įstatyme įtvirtina imperatyvi pareiga informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, teismas daro išvadą, kad neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl 2022 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimai antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „ILEGA“ bankroto proceso vykdymo ne teismo“ tvarka bei kiti 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkime priimti išvestiniai nutarimai trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo“, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bazinio atlygio nemokumo administratoriui nustatymo“, penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl procesinių terminų nustatymo“ naikintini.
25. Dėl kitų šalių argumentų teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad pareiškėjos skundas dėl 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Pagal CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
28. Pareiškėja pateikė prašymą dėl 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šių išlaidų realumą, tikrumą ir pagrįstumą patvirtinantys duomenys pateikti (atstovavimo sutartis, sąskaitos už teisines paslaugas, 2022 m. balandžio 5 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą, 2022 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymas).
29. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašomos priteisti 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose maksimalaus dydžio nustatytų ribų, kilusio ginčo sudėtingumą, pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstos, todėl šios išlaidos priteisiamos pareiškėjai iš atsakovės UAB „ILEGA“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,
n u t a r i a:
Pareiškėjos Danguolės kerpės skundą atsakovei UAB „ILEGA“, trečiajam asmeniui G. A. dėl 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais patenkinti:
Panaikinti 2022 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „ILEGA“ bankroto proceso vykdymo ne teismo“ tvarka bei kitus 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkime priimtus išvestinius nutarimus trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo“, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bazinio atlygio nemokumo administratoriui nustatymo“, penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl procesinių terminų nustatymo“.
2022 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje sustabdytas 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkimo nutarimo antru darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „ILEGA“ bankroto proceso vykdymo ne teismo“ galiojimas bei draudimas atsakovei UAB „ILEGA“, jos kreditoriams bei nemokumo administratoriui UAB „Tamtamas“ priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu atsakovės UAB „ILEGA“ bankroto proceso vykdymu) įsiteisėjus nutarčiai panaikinti.
Priteisti D. K. iš atsakovės UAB „ILEGA“ 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėjas Marius Dobrovolskis