Civilinė byla Nr. 2-693/2008 Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1285-30/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Agresta“, R. P. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas AB DnB NORD bankas 2008 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Agresta“, R. P. , prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 148 998,07 Lt negrąžinto kredito, 7 403,38 Lt nesumokėtų palūkanų, 4 168,18 Lt delspinigių, 3,37 Lt įsipareigojimo mokesčio, 6,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Agresta“ ir R. P. ieškovui UAB DnB NORD bankui 148 998,07 Lt skolą, 7 403,38 Lt palūkanų, 4168,18 Lt delspinigių, 3,37 Lt įsipareigojimo mokesčio, 6,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 160 573 Lt – nuo 2008 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Agresta“ ir R. P. ieškovui UAB DnB NORD bankui 4 211 Lt žyminio mokesčio, 2 950 Lt už advokato teisinę pagalbą; priteisė iš atsakovų UAB „Agresta“ ir R. P. lygiomis dalimis 8,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą.
Atsakovas R. P. 2008 m. birželio 16 d. pateikė teismui pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, juo yra pažeistos atsakovo R. P. teisės ir teisėti interesai, o taip pat neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsakovas nurodė, kad sprendimu už akių buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų – R. P. sutuoktinės Ri. P. – teisių ir pareigų, t.y. šio sprendimo pagrindu R. P. atsirado pareiga kartu su sutuoktiniu atsakyti pagal teismo sprendimu už akių nustatytas prievoles. Atsakovas nurodė, kad R. P. nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl neteko teisės pateikti teismui savo procesinių dokumentų bei atitinkamų įrodymų ir ginčyti ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi atsakovo R. P. pareiškimo peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą už akių netenkino.
Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog per teismo nustatytą terminą atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti ir jiems buvo žinoma apie pareikštą ieškinį, o ieškinyje ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei nebus pateikti atsiliepimai į ieškinį. Dėl to, teismo nuomone, teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 285 straipsnio pirmąja dalimi, turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 288 straipsnio ketvirtąją dalį sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas tik konstatavus tiek svarbias šalies neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie šias aplinkybes laiku informuoti teismą, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą. Teismas pažymėjo, kad sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti yra būtinos abi nurodytos sąlygos. Teismo teigimu, atsakovas R. P. nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį. Teismo nuomone, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių nepateikusių atsiliepimų į ieškinį atsakovų atžvilgiu, nes minėtas institutas turi ir drausminantį poveikį dalyvaujantiems byloje asmenims, įpareigodamas juos elgtis sąžiningai, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.
Teismas pažymėjo, kad priimdamas sprendimą už akių teismas byloje surinktus įrodymus vertina formaliai, o kadangi byloje esančių įrodymų turinys pasitvirtino, todėl Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 28 d. turėjo teisę priimti atsakovui nepalankų sprendimą viso ieškinyje pareikšto reikalavimo apimtyje.
Teismas konstatavo, kad atsakovo R. P. argumentas, jog Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu už akių nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų, t. y. dėl R. P. sutuoktinės R. P. , teisių ir pareigų, nepagrįstas. Teismas nurodė, kad R. P. yra atsakovo UAB „Agresta“ generalinis direktorius, 2007 m. vasario 19 d. laidavimo sutarties Nr. 34-07 L pagrindu laidavęs už tinkamą UAB „Agresta“ prievolių pagal 2007 m. vasario 19 d. sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartį Nr. K-2400-2007-86 bankui (ieškovui) įvykdymą. Teismas nurodė, kad 2007 m. vasario 19 d. laidavimo sutarties Nr. 34-07 L pagrindu laidavimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų sutarties šalių – banko (ieškovo) ir R. P. ir atsakomybė už 2007 m. vasario 19 d. laidavimo sutartimi Nr. 34-07 L prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą kyla 2007 m. vasario 19 d. laidavimo sutarties Nr. 34-07 L šaliai R. P. , o ne jo sutuoktinei Ri. P. . Teismas pažymėjo, kad 2007 m. vasario 19 d. laidavimo sutartis Nr. 34-07 L buvo sudaryta ne šeimos poreikiams tenkinti, o laiduoti už UAB „Agresta“ prievolių pagal 2007 m. vasario 19 d. sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartį Nr. K-2400-2007-86 įvykdymą, siekiant gauti kreditą UAB „Agresta“ veiklai vystyti ir kadangi 2007 m. vasario 19 d. laidavimo sutartis Nr. 34-07 L nėra sudaryta dėl bendrosios R. ir R. P. jungtinės sutuoktinių nuosavybės, rašytinis R. P. sutikimas R. P. pasirašyti 2007 m. vasario 19 d. laidavimo sutartį Nr. 34-07 L nėra reikalingas. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nei 2007 m. vasario 19 d. sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartis Nr. K-2400-2007-86, nei 2007 m. vasario 19 d. laidavimo sutartis Nr. 34-07 L nėra susijusi su R. P. šeimos interesais, tai R. P. prievolė atsakyti bankui pagal 2007 m. vasario 19 d. laidavimo sutartį Nr. 34-07 L yra asmeninė R. P. prievolė. Teismas pažymėjo, kad AB DnB NORD bankas realizavo savo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš solidariųjų skolininkų UAB „Agresta“ ir R. P. , o R. P. nekyla solidarioji pareiga atsakyti bankui už ne šeimos interesais 2007 m. vasario 19 d. laidavimo sutarties Nr. 34-07 L pagrindu R. P. prisiimtas turtines prievoles. Teismo teigimu, teismo priimtas sprendimas už akių nesukuria R. P. teisių ir pareigų, be to, R. P. teismui nėra pateikusi prašymo įstoti į bylą ar kitų procesinių dokumentų, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas už akių pažeidžia jos teises.
Teismas nurodė, kad atsakovo R. P. pareiškimo turinys patvirtina, kad jis skolos ieškovui ir savo atsakomybės pagal 2007 m.vasario 19 d. laidavimo sutartį Nr. 34-07 L neginčija, o aplinkybės, dėl kurių UAB „Agresta“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovui, ir už kurių susidarymą yra galimai pati atsakinga, neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui pagal CPK 287 straipsnio antrosios dalies 4 punktą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas R. P. neįrodė, jog jis procesinių dokumentų nepateikė dėl svarbių priežasčių bei nepateikė duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą, konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atskiruoju skundu atsakovas R. P. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas R. P. neįrodė nei vieno CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytų, teismo nuomone, kartu taikytinų pagrindų panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimui, kuriame konstatuota, kad CPK 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Minėto nutarimo turinys patvirtina, kad, priešingai nei yra teigiama skundžiamoje nutartyje, sprendžiant dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės nėra būtinos abi CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos sąlygos.
- Teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepagrįstai suteikė prioritetą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, akcentuodamas drausminantį sprendimo už akių instituto poveikį, ir pažeidė teisingumo principą. Priešingai, nei yra teigiama ginčijamoje nutartyje, sprendimo už akių institutas, nepaisant jo drausminančio poveikio reikšmės, negali būti taikomas, jei tai trukdo tinkamai išnagrinėti bylą. Civilinė byla negalėjo būti tinkamai išnagrinėta, nes teismui kartu su ieškiniu nebuvo pateikti duomenys apie R. P. dalyvavimą laidavimo sandoryje bei apie 2007 m. vasario 19 d. sąskaitos kreditavimo sutarties neįvykdymo pasekmes. Tokie duomenys buvo nurodyti ir pateikti kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
- Teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendime už akių nebuvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutartis, kuria buvo prisiimti įsipareigojimai atsakyti už paskolos gavėją ir bendrąja jungtine nuosavybe esančiu nekilnojamuoju turtu, buvo sudaryta tik vieno sutuoktinio, o išieškojimas pagal ginčijamą teismo sprendimą už akių gali būti nukreiptas į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, neabejotina, jog Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas už akių tiesiogiai liečia į bylą neįtraukto asmens R. P. teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atskirajame skunde nėra pateikta pagrįstų teisinių argumentų bei įrodymų, aiškiai patvirtinančių Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Ieškovas pažymi, kad atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis, siekiant panaikinti priimtą teismo sprendimą už akių, nenurodė priežasčių, kodėl per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai. Dėl atskirojo skundo argumento, kad skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimui, kuriame konstatuota, kad CPK 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams, ieškovas pažymėjo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas už akių buvo neteisingas bei kad juo akivaizdžiai pažeistos atsakovo teisės.
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis paliktina nepakeista.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.
Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo už akių turinys patvirtina, kad sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį, nors ieškinio ir jo priedų nuorašai atsakovams buvo įteikti, o ieškovas išreiškė pageidavimą priimti sprendimą už akių, jei nebus pateikti atsiliepimai į ieškinį.
CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Minėtos įstatymo nuostatos lingvistinė analizė leidžia teigti, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustačius abi CPK 287 straipsnio antrosios dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes, t.y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Taigi tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad sprendžiant dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės nėra būtinos abi CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos sąlygos, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas R. P. neįrodė nei vienos iš minėtų sąlygų. Atsakovo R. P. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinys patvirtina, kad atsakovas nenurodė jokių priežasčių, pateisinančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimą, ir sprendimo už akių priėmimo nepagrįstumą grindė argumentu, kad sprendimu už akių buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų – R. P. sutuoktinės R. P. – teisių ir pareigų, kadangi šio sprendimo pagrindu R. P. atsirado pareiga kartu su sutuoktiniu atsakyti pagal teismo sprendimu už akių nustatytas prievoles. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu už akių buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. vasario 19 d. tarp AB DnB NORD banko ir UAB „Agresta“ buvo sudaryta sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartis Nr. K-2400-2007-86, kurios tinkamam vykdymui užtikrinti 2007 m. vasario 19 d. tarp AB DnB NORD banko ir R. P. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 34-07 L. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos laidavimo sutarties pagrindu laidavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp AB DnB NORD banko ir R. P. , todėl atsakomybė už 2007 m. vasario 19 d. laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą kyla šios sutarties šaliai R. P. ir tai yra jo asmeninė prievolė. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad išieškojimas pagal ginčijamą teismo sprendimą už akių gali būti nukreiptas į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, kadangi laidavimo sutartimi buvo prisiimti įsipareigojimai atsakyti už paskolos gavėją ir bendrąja jungtine nuosavybe esančiu nekilnojamuoju turtu, tokia laidavimo sutartis turėjo būti sudaryta abiejų sutuoktinių, todėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas už akių tiesiogiai liečia į bylą neįtraukto asmens R. P. teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutarties Nr. K-2400-2007-86 bei laidavimo sutarties Nr. 34-07 L turinį, konstatuoja, kad šios sutartys sudarytos ne R. P. šeimos poreikiams tenkinti, todėl jo sutuoktinei R. P. neatsirado solidarioji prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį (CK 3.109 str. 3 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad minėta laidavimo sutartimi R. P. prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų ar dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį (laidavimo sutarties Nr. 34-07 L 1.1. p.). Taigi laidavimo sutartis nėra sudaryta dėl bendrosios R. P. ir R. P. jungtinės sutuoktinių nuosavybės, todėl R. P. sutikimas laidavimo sutarčiai sudaryti nebuvo reikalingas. Pagal CPK 666 straipsnio pirmąją dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tai reiškia, kad išieškojimas pagal asmenines vieno sutuoktinio prievoles, nesant asmeninio sutuoktinio turto, vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš bendro turto dalies. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu už akių nebuvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, pagrįstos, o atskirojo skundo argumentas dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumo atmestinas.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas sprendimo už akių institutas, kadangi teismui nebuvo pateikti visi reikiami įrodymai ir tai trukdė teismui tinkamai išnagrinėti bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingai nei vykstant normaliam bylos nagrinėjimui, teismas, priimdamas sprendimą už akių, tik formaliai vertina įrodymus. Formalaus įrodymų vertinimo sąvoka pateikiama CPK 285 straipsnio antrojoje dalyje – formaliai vertindamas įrodymus teismas įsitikina, kad šiems pasitvirtinus būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. patikrina ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Taigi teismas iš esmės netiria įrodymų turinio, bet išsiaiškina, ar būtų pakankamas pagrindas patenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu byloje esantys įrodymai pasitvirtintų. Pažymėtina, kad jeigu teismui nepakanka byloje pateiktų įrodymų, jis neturėtų priimti sprendimo už akių, o tuo atveju, jeigu ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turėtų panaikinti priimtą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas R. P. su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė teismui Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007 m. gegužės 9 d. nutarimus laikinai apriboti nuosavybės teises, kuriais nutarta laikinai apriboti UAB „Agresta“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias UAB „Agresta“ sąskaitose AB DnB NORD banke ir AB SAMPO banke, nustatyti visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, disponuoti ir naudotis visu turtu, leidžiant
įmokas į nurodytą sąskaitą. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti nutarimai nėra laikytini įrodymais, leidžiančiais iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi turto areštas pats savaime nepaneigia pareigos atsakyti pagal prisiimtas prievoles. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo R. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, galinčių patvirtinti teismo sprendimo už akių nepagrįstumą.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Kazys Kailiūnas
Donatas Šernas