Civilinė byla Nr. 2-107-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00147-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.11; 3.4.3.7.1  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas patikslintas kreditoriaus A. B. finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Europa Group“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. J.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 10 d.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Europa Group“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. birželio 11 d., 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d., 2019 m. rugsėjo 5 d., 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. liepos 1 d., 2021 m. balandžio 27 d., 2021 m. gegužės 12 d., 2021 m. gegužės 25 d., 2021 m. liepos 26 d., 2022 m. rugpjūčio 4 d., 2022 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. spalio 10 d. nutartimis bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas. 

3.       2019 m. birželio 20 d. nutartimi UAB ,,Europa Group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 4 d. Teismas pratęsė bendrovės likvidavimo procedūrų terminą iki 2023 m. rugsėjo 21 d. 

4.       2022 m. lapkričio 22 d. kreditorius A. B. pateikė prašymą (DOK-41812) patikslinti finansinius reikalavimus:

4.1.                      patvirtinti 1 221 347,69 Eur dydžio A. B. finansinį hipoteka užtikrintą reikalavimą,

4.2.                      sumažinti „Swedbank“, AB 2 221 347,69 Eur hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą iki 1 000 000 Eur.

5.       Kreditorius nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. tarp pradinės kreditorės „Swedbank“, AB (toliau – ir Bankas) ir naujojo kreditoriaus A. B. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutarties 1.1 punktą Bankas perleido A. B. teises ir pareigas į Sutarties 1.2 punkte nurodyto 1 221 347,69 Eur dydžio skolos dalį pagal kredito sutartį. Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad šios Sutarties pasirašymo dieną pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį UAB „Europa Group“ bankroto byloje yra patvirtintas Banko 2 221 347,69 Eur finansinis reikalavimas (sudarantis 1 412 523,96 Eur skolos dalį ir 808 823,73 Eur delspinigių, baudų dalį). Šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui yra perleidžiama Banko 1 221 347,69 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalis (t. y. 412 523,96 Eur skolos dalis ir 808 823,73 Eur delspinigių, baudų dalis). Pagal Sutarties 1.4 punktą A. B. taip pat perėjo Banko teisės, kylančios iš šių užtikrinimo priemonių sutarčių, įskaitant UAB „Europa Group“ akcijų įkeitimo sutartį (įkeitimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), pagal kurią UAB „Europa Group“ yra Banko skolininkė.

6.       Bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Europa Group“ nemokumo administratorius V. J. pateikė atsiliepimą į kreditoriaus A. B. prašymą, prašydamas: 

6.1.                      patvirtinti 1 221 347,69 Eur dydžio A. B. hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą, kurį sudaro 412 523,96 Eur pagrindinė skola ir 808 823,73 Eur delspinigiai, baudos;

6.2.                      sumažinti Banko hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą iki 1 000 000 Eur pagrindinės skolos dydžio.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtino BUAB „Europa Group“ kreditorių patikslintus finansinius reikalavimus, taip pat ir kreditoriaus A. B. hipoteka užtikrintą 1 221 347,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 412 523,96 Eur pagrindinė skola ir 808 823,73 Eur delspinigiai, baudos, bei sumažino Banko hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą iki 1 000 000 Eur pagrindinės skolos dydžio. 

8.       Teismas nustatė, kad nemokumo administratorius pritaria patikslintiems finansiniams reikalavimams, todėl pripažino kreditoriaus A. B. prašymą pagrįstu ir jį patenkino. Teismas taikė iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytą teisinį reguliavimą.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Kreditorius R. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą dėl kreditoriaus A. B. finansinio reikalavimo patikslinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantas prašo priimti naują įrodymą – 2004 m. spalio 27 d. susitarimą dėl paskolų subordinavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas priėmė nepagrįstą nutartį, neįvertinęs ir neištyręs visų reikšmingų faktinių aplinkybių. 

9.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-626-807/2017 dėl kredito sutarties pratęsimo (nutraukimo) tarp UAB „Europa Group“ ir „Swedbank“, AB. Šioje civilinėje byloje yra pateikta Kreditavimo sutartis (su visais jos papildymais), kurios esminė sąlyga yra tokia, kad „Swedbank“, AB negali sudaryti reikalavimo perleidimo sutarčių ir perleisti savo reikalavimo teisių į UAB „Europa Group“. Dar 2004 m. spalio 27 d. A. B. ir „Swedbank“, AB sudarė susitarimą dėl paskolų subordinavimo, kuriuo susitarė, kad A. B. ir „Swedbank“, AB paskolas subordinuos. Tačiau „Swedbank“, AB perleido dalį savo hipotekos reikalavimų A. B., nors tarp tų pačių šalių yra galiojantis minėtas susitarimas dėl paskolų subordinavimo. 

9.3.                      Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1248-661/2021 nusprendė priteisti iš A. B. 434 430 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 783,50 Eur žyminio mokesčio „Swedbank“, AB naudai. Panašią reikalavimo perleidimo schemą A. B. jau yra taikęs su BUAB „Group Europa Investment“, dėl ko Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilines bylas Nr. 2-3276-881/2015 ir Nr. 2-261-881/2019. Taigi, 2022 m. rugsėjo 13 d. tarp Banko ir naujojo kreditoriaus A. B. buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria Bankas pažeidė savo įsipareigojimus.

10.       BUAB „Europa Group“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. J., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto 242 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas BUAB „Europa Group“ naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Apeliantas nepateikė įrodymų, kad tarp A. B. ir Banko sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra neteisėta. Nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinti šią sutartį negaliojančia, todėl ja turi būti remiamasi.

10.2.                      Apelianto samprotavimai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą skundžiamą nutartį, priimtą galiojančios reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Jeigu sudarant reikalavimo perleidimo sutartį ir buvo pažeista kita sutartis, tai savaime nedaro negaliojančia reikalavimo perleidimo sutarties, o asmenys, kurių teisės galimai buvo pažeistos, sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, turi teisę į sutartyje numatytas sankcijas.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius A. B. prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Apeliantas remiasi į šią bylą nepateikta kreditavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Europa Group“ ir Banko, kurioje neva yra esminė sąlyga, kad Bankas negali sudaryti perleidimo sutarčių ir perleisti savo reikalavimo teisių į UAB „Europa Group“. Apeliantas nenurodo, kuriame kreditavimo sutarties punkte yra numatytas toks draudimas,  nes tokio draudimo kreditavimo sutartyje nėra. R. B. eilinį kartą vilkina bankroto procesą.

11.2.                      Apelianto pateiktas susitarimas dėl subordinavimo nepaneigia reikalavimo perleidimo teisėtumo. Sudaryta subordinavimo sutartis nereiškia, kad šalys neturi teisės sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Nėra įtvirtinto draudimo ateityje sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi, apelianto papildomai pateikti dokumentai neturi reikšmės reikalavimo teisių perleidimo teisėtumui.

11.3.                      Tai, kad 2021 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismas iš R. B. priteisė 434 430 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos Banko naudai, neužkerta kelio reikalavimo teisių perleidimui, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.102 straipsnyje nėra numatyto draudimo perleisti reikalavimą, jeigu tarp šalių yra teismo patvirtintas skolos įsipareigojimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus A. B. 1 221 347,69 Eur dydžio hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas, kurį sudaro 412 523,96 Eur pagrindinė skola ir 808 823,73 Eur delspinigiai ir baudos, bei sumažintas Banko hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas iki 1 000 000 Eur pagrindinės skolos dydžio bankrutavusios UAB „Europa Group“ bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. 

Dėl naujo įrodymo ir naujų rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

13.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2004 m. spalio 27 d. susitarimą dėl paskolų subordinavimo.

14.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

15.       Apelianto pateiktas naujas rašytinis įrodymas – susitarimas dėl paskolų subordinavimo yra susijęs su atskirojo skundo argumentais, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas. Apeliantas neturėjo objektyvios galimybės naujo įrodymo pateikti pirmosios instancijos teisme, nes skundžiama nutartis, kuria patvirtintas patikslintas finansinis reikalavimas, buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimus į atskirąjį skundą pateikę asmenys su nauju įrodymu – susitarimu dėl paskolų subordinavimo yra susipažinę, kreditorius A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė argumentus dėl apelianto pateikto naujo įrodymo ir juo įrodinėjamų aplinkybių. Taigi, naujas įrodymas netikėtumo sukurti negali. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas šį įrodymą priimti, nes jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16.       2023 m. sausio 4 d. teisme buvo gauti (DOK-35) apelianto rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo abipusiu šalių sutarimu (civilinė byla Nr. e2YT-777-930/2022, teisminio proceso Nr. 2-68-3-07858-2021-2) A. B. atstovas advokato padėjėjas L. R. paaiškino, kad neduos sutikimo BUAB „Europa Group“ akcijų pasidalijimui. Santuokos nutraukimo byla tęsiasi jau trejus metus ir neaišku, kiek dar metų tęsis. Kitas posėdis paskirtas 2023 m. sausio 18 d. Taigi, A. B. manipuliuoja santuokos nutraukimo byla. Apeliantas prašo panaikinti 2022 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kadangi kartu su ja yra įkeistos BUAB „Europa Group“ akcijos Bankui. Šias akcijas kartu su reikalavimo teisėmis Bankas perleido A. B.,  kuris neduoda sutikimo santuokos nutraukimui dėl to, kad šiuo metu akcijos priklauso jam.

17.       CPK 323, 338 straipsniuose įtvirtinta, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą draudžiama.

18.       Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto rašytinių paaiškinimų daro išvadą, kad jais siekiama papildyti atskirąjį skundą naujomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau įstatymas tokios teisės, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, nesuteikta. Pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame atskirajame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti atskirojo skundo pagrindo ir reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent atskirojo skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. 

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme draudžiama reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas negali vertinti nei apelianto santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamų aplinkybių, nei reikalavimo panaikinti 2022 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nes tai yra atskirojo skundo papildymas, kurį, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, draudžia įstatymas. Taigi, apelianto rašytiniai paaiškinimai nepriimami, kaip atskirojo skundo papildymas.

Dėl faktinių aplinkybių

20.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2004 m. spalio 4 d. Bankas ir UAB „Europa Group“ (buvusi UAB „Senamiesčio komfortas“) sudarė kredito sutartį Nr. 04-030725-IN (su paskesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Kredito sutartis). Bendrovei buvo suteiktas 6 232 620 Eur kreditas, o vėlesniais susitarimais kreditas padidintas iki 8 033 000 Eur. Kredito sutartyje nustatytas suteikto kredito gražinimo terminas iki 2016 m. rugsėjo 30 d., vėlesniais susitarimais pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas užtikrintas hipoteka (įkeitimu) ir laidavimu (Kredito sutarties 2.4.1–2.4.10 papunkčiai, 2009 m. kovo 26 d., 2010 m. balandžio 27 d., 2011 m. lapkričio 17 d. susitarimų dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo specialiosios sąlygos).

21.       Bankas vienašališkai nutraukė 2015 m. spalio 1 d. Kredito sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-626-807/2017 R. B. (laiduotojo) ieškinys dėl neteisėto Kredito sutarties nutraukimo buvo atmestas. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 25 d.

22.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtino BUAB „Europa Group“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant ir hipoteka (įkeitimu) užtikrintą Banko 6 859 112,97 Eur reikalavimą. Banko finansinis reikalavimas bankroto procese buvo patikslintas: 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi reikalavimas sumažintas iki 2 359 112,97 Eur; 2021 m. liepos 26 d. nutartimi reikalavimas sumažintas iki 2 278 126,90 Eur; 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi reikalavimas sumažintas iki 2 221 347,69 Eur. Šios nutartys įsiteisėjusios.

23.       2022 m. rugsėjo 13 d. tarp Banko ir naujojo kreditoriaus A. B. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria Bankas perleido A. B. teises ir pareigas į Sutarties 1.2 punkte nurodytos 1 221 347,69 Eur skolos dalį pagal Kredito sutartį. Šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui perleidžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtinto Banko 2 221 347,69 Eur finansinio reikalavimo dalis, t. y. 1 221 347,69 Eur.

Dėl finansinių reikalavimų patikslinimo

24.       Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) ĮBĮ Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) ĮBĮ Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) ĮBĮ Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) ĮBĮ Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais. 

25.       Pagal JANĮ 155 straipsnį į jame įtvirtintą išimčių sąrašą patenka procedūros, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. BUAB „Europa Group“ bankroto byla iškelta 2018 m. vasario 22 d., kreditorių sąrašas patvirtintas 2019 m. balandžio 29 d.  nutartimi, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl prašymai dėl BUAB „Europa Group“ kreditorių sąrašo ir kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo (patikslinimo) sprendžiami pagal ĮBĮ nuostatas.

26.       Bankrutavusio juridinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas (patikslinimas) yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos.

27.       Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikslino Banko ir A. B. finansinius reikalavimus, jog pagal Kredito sutarties sąlygas Bankas negali sudaryti reikalavimo perleidimo sutarčių ir perleisti savo reikalavimo teisių.

28.       CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1 ir 3 dalys).

29.       Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020). Cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-203-686/2017).

30.       Nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. Sutarties pagrindu Bankas perleido naujajam kreditoriui A. B. teises ir pareigas į Sutarties 1.2 punkte nurodyto 1 221 347,69 Eur dydžio skolos dalį pagal Kredito sutartį (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad šios Sutarties pasirašymo dieną Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi BUAB „Europa Group“ bankroto byloje yra patvirtintas Banko 2 221 347,69 Eur finansinis reikalavimas (kurį sudaro 1 412 523,96 Eur skola ir 808 823,73 Eur delspinigiai, baudos). Šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui perleidžiama 1 221 347,69 Eur dydžio Banko finansinio reikalavimo dalis, t. y. skolos dalis sudaro 412 523,96 Eur, delspinigių, baudų dalis sudaro 808 823,73 Eur. Pagal Sutarties 1.4 punktą A. B. taip pat perėjo Banko teisės, kylančios iš taikytų užtikrinimo priemonių, įskaitant BUAB „Europa Group“ akcijų įkeitimo sutartį (įkeitimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), pagal kurią BUAB „Europa Group“ yra Banko skolininkė.

31.       Ginčo dėl Banko finansinio reikalavimo dydžio, kylančio iš Kredito sutarties, nėra. Finansinis reikalavimas, kurio dalį Bankas perleido naujajam kreditoriui, patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi.

32.       Taigi, Bankui perleidus dalį finansinio reikalavimo, kylančio iš Kredito sutarties, įskaitant Sutarties 1.3.1–1.3.3 punktuose nurodytas Sutarties užtikrinimo priemones (R. B. laidavimas, skolininkės BUAB „Europa Group“ akcijų įkeitimas, prekių ženklų įkeitimas), naujasis kreditorius įgijo reikalavimo teisę į Sutartyje nurodyto dydžio skolą ir kitas Banko teises ir pareigas.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-626-807/2017 pateiktoje Kredito sutartyje ir jos pakeitimuose (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nėra įtvirtinta sąlyga, draudžianti Bankui perleisti reikalavimą. Tokių sąlygų nėra ir apelianto pateiktame susitarime dėl paskolų subordinavimo. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nedetalizavo, kokiame konkrečiame Kredito sutarties punkte nustatyta sąlyga, apelianto vertinimu, turėtų būtų aiškinama kaip draudžianti perleisti reikalavimą. Vien tai, kad šalys sudarė susitarimą dėl paskolų subordinavimo, nevaržo Banko teisės perleisti iš Kredito sutarties kylančių reikalavimų ar jų dalies. 

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad net tuo atveju, jeigu Kredito sutartyje būtų nustatytas draudimas perleisti reikalavimą, toks šalių susitarimas iš anksto negali būti prilyginamas imperatyvių įstatymo normų, draudžiančių perleisti reikalavimą, pažeidimui, sudarančių pagrindą Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Sutartyje nustatyto draudimo pažeidimas yra sutarties sąlygos pažeidimas, dėl kurio gali kilti sutartinė atsakomybė, tačiau sutarties sąlygos pažeidimas negali reikšti pačios sutarties negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-684/2019). Taigi, apelianto nurodytas argumentas dėl neva Banko padaryto Kredito sutarties pažeidimo savaime nedaro Sutarties negaliojančia ir neužkerta kelio patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus bankroto byloje.

35.       Atskirojo skundo argumentai dėl iš A. B. Bankui kitoje civilinėje byloje priteistos skolos, taip pat naujojo kreditoriaus kitose civilinėse bylose sudarytų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

36.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad Sutartis pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatas, pablogintų skolininkės padėtį ar būtų kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nesivadovauti Sutartimi ir netikslinti kreditorių finansinių reikalavimų BUAB „Europa Group“ bankroto byloje. Duomenų, kad Sutartis būtų pripažinta negaliojančia ar ginčijama teisme, nėra (CPK 178 straipsnis).

37.       Įvykus cesijai ir esant galiojančiai Sutarčiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino kreditoriaus A. B. prašymą, kuriam pritarė ir nemokumo administratorius. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai patvirtino kreditoriaus A. B. 1 221 347,69 Eur dydžio hipoteka (įkeitimu) užtikrintą finansinį reikalavimą, kurį sudaro 412 523,96 Eur pagrindinė skola bei 808 823,73 Eur delspinigiai, baudos, bei sumažino Banko hipoteka (įkeitimu) užtikrintą finansinį reikalavimą iki 1 000 000 Eur pagrindinės skolos dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

39.       Atmetus apelianto atskirąjį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai).

40.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

41.       BUAB „Europa Group“ už atsiliepimą į atskirąjį skundą advokatui sumokėjo 242 Eur ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus: 2019 m. sausio 14 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašą, 2022 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PV Nr. 221229-01, 2022 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymą. Išlaidos apmokėtos 2022 m. gruodžio 29 d., todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2022 m. II ketvirčio 1 780,50 Eur vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant kitą dokumentą, kuriame pareikšti atsikirtimai, sudaro 712,20 Eur (0,4 × 1 780,50 Eur). Prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą (242 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos BUAB „Europa Group“ naudai iš apelianto. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ (juridinio asmens kodas 124666595) naudai.

Teisėjos                                                                                       Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                       Vilija Mikuckienė

                                                                                           Neringa Švedienė