Nr. DOK-6474 (S)

                                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00404-2018-5 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

       2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), 

susipažinusi su 2021 m. gruodžio 21 d. paduotu ieškovės I. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą, kuriais iš dalies tenkinus ieškinį ir priešieškinį padalytas palikimą sudarantis turtas tarp paveldėtojų, ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti. 

Kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde išdėstyti esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netaikė CK 5.71 straipsnio, spręsdami paveldėtojų dalijant ūkininko ūkį ginčą. Teismai laikė, kad vien todėl, kad ūkis gali būti padalytas (t. y. fiziškai egzistuoja galimybė tarp įpėdinių padalyti ūkį sudarančius žemės sklypus bei juose esančius nekilnojamuosius daiktus į dvi skirtingas grupes), specialioji CK 5.71 straipsnio norma netaikytina, ir taikė bendrąją paveldimo turto padalijimo CK 5.70 straipsnio normą, išskirstydami ūkininko ūkį natūra. Ieškovei, teismų sprendimais priskyrus tik dalį (mažiau nei pusę) palikėjo ūkio, paskirto turto pagrindu atskiras pienininkystės ūkis veikti nebegalės arba tokia veikla vyks iš esmės pažeidžiant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 01:2009 bei kitus normatyvus. Nesant kasacinio teismo išaiškinimų dėl CK 5.71 straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymo, kasacine tvarka skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo suformuoti ydingi precedentai, neatitinkantys CK 5.71 straipsnio turinio bei prieštaraujantys šios normos paskirčiai.

2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismai paneigė teismų praktikoje deklaruotą ūkininko ūkio, kaip socialiai reikšmingo teisinio gėrio, išsaugojimo principą, ūkio veiklos tęstinumą siekiančio išsaugoti įpėdinio teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010, 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-87/2012). 

3. Teismai nevertino, kad atsakovas po palikėjo mirties paveldimu ūkiu nesirūpino ir prie ūkio neprisidėjo. Teismai priskyrė ieškovei mažesnę turto dalį negu atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinio skundo nenagrinėjo tuo aspektu, kad be aiškių motyvų padalijo ūkininko ūkio techniką bei kitą kilnojamąjį turtą. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti, ar kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakant priimti pateiktą kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovei I. K. 85 (aštuoniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gruodžio 21 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 3. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjos                Alė Bukavinienė 

                Gražina Davidonienė 

                                                                                                 Sigita Rudėnaitė