Civilinė byla Nr. e2-1366-407/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00238-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.8; 3.6.2.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Ribotos atsakomybės bendrovės „Diuna-Tour“ ieškinį atsakovui A. R. dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir pareiškimo apie atsiskaitymą pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė Jolita Mažonavičienė.

Teismas 

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu atmestas ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „Diuna-Tour“ ieškinys atsakovui A. R. dėl pirkimo–pardavimo sutarties ir pareiškimo apie atsiskaitymą pripažinimo negaliojančiais, iš ieškovės atsakovui priteistos jo turėtos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos.

2.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė.

3.       Atsakovas pateikė prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 1 500 Eur užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

4.       Nurodė, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 3 dalies nuostatų paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba kai yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų. Be to, CPK 794 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, o už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra sutarta advokatei sumokėti 500 Eur. Ieškovė, kuri yra Rusijos Federacijoje registruotas ribotos atsakomybės juridinis asmuo, teikdama ieškinį byloje prašė atidėti dalies žyminio mokesčio (486 Eur) sumokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, nurodydama, kad ieškovė jau kelis metus nevykdo veiklos ir negauna pajamų, neturi turto, todėl nėra pajėgi sumokėti visą žyminio mokesčio sumą. Dėl to egzistuoja pagrįsta grėsmė, kad neįpareigojus ieškovės sumokėti 1 500 Eur dydžio užstato, šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebus atlygintos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą galimoms atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atmetė.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kurios leistų spręsti, jog yra pagrindas ieškovės atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį. Aplinkybė, kad proceso šalis, nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą negali būti įvertinta piktnaudžiavimu teise į teisminę gynybą ar kitomis procesinėmis teisėmis. Atsakovas taip pat nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovė piktybiškai vengs atsakovui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jei ieškovės apeliacinio skundo teismas netenkintų. Aplinkybė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti neatlygintos dėl ieškovės turtinės padėties, nėra pakankamas ir tinkamas faktinis pagrindas ieškovei taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytą įpareigojimą bei šioje normoje numatytas teisines pasekmes – užstato per nustatytą terminą šaliai nesumokėjus, teismas tos šalies procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Teismo vertinimu, vienos proceso šalies sudėtinga turtinė padėtis, sąlygojanti kitos šalies norą užsitikrinti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, negali pirmajai šaliai sudaryti kliūčių pasinaudoti teise į teisminę gynybą apeliacinės instancijos teisme. Dėl to teismas atsakovo reikalavimą taikyti ieškovei CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytą įpareigojimą pripažino nepagrįstu.

7.       Dėl CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatytos ieškovui pareigos atsakovo prašymu CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal šio straipsnio 3 dalį, pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Teismas atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią tokiu atsakovo procesiniu veiksmu laikomas atsiliepimo į ieškinį pateikimas. Šiuo atveju atsakovas prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą pateikė po to, kai buvo priimtas ieškovės apeliacinis skundas, o kartu su atsiliepimu į ieškinį tokio prašymo nepateikė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas praleido CPK 794 straipsnio 3 dalyje nustatytą procesinį terminą. Teismas pažymėjo ir tai, kad civilinę bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme ir teismo sprendimu sukūrus teisines pasekmes dėl tarp šalių kilusio materialinio ginčo, nėra teisinių sąlygų taikyti CPK 795 straipsnio 1 dalyje numatytas teisines pasekmes, t. y. ieškinį palikti nenagrinėtą, tuo atveju, jeigu ieškovė neįvykdytų įpareigojimo sumokėti užstatą galimoms atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atsakovas A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nurodo šiuos argumentus:

8.1.                      Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir Kaliningrado srities arbitražo teismo sprendimą, kuriame nurodoma, kad solidariai iš kelių skolininkų, iš kurių vienas yra būtent ieškovė, yra priteisiamos tam tikro dydžio skolos. Akivaizdu, kad ieškovė negeba sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimų, piktnaudžiauja savo padėtimi, piktybiškai atsisako mokėti atsiradusias skolas. Ieškovė nurodė ieškinyje, kad teismui pripažinus 2013 m. sausio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio ir taikius restituciją, būtų sudarytos sąlygos, pardavus turtą, ieškovei atsiskaityti su kreditoriais pagal Kaliningrado srities arbitražo teismo sprendimą. Šis sprendimas priimtas dar 2015 m., todėl akivaizdu, kad ieškovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su kreditoriais. Be to, 2019 m. liepos 24 d. teisme gautas S. R. laiškas, kuriame nurodoma, kad V. R. (bendrovės akcininkas) padirbinėja jos, kaip ieškovės įgalioto asmens, parašus. Toks veiksmas taip pat rodo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

8.2.                      Ieškinyje taip pat nurodyta, kad procesas yra finansuojamas su įmone susijusių asmenų. Tai taip pat rodo, kad jeigu apeliacinis skundas būtų atmestas, ieškovė pati neišgalėtų sumokėti atsakovui bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė Lietuvoje neturi jokio turto.

8.3.                      Ieškovė prašė atidėti dalies žyminio mokesčio (486 Eur) sumokėjimą už šioje byloje pareikštą ieškinį iki teismo sprendimo priėmimo, nurodydama, kad ieškovė jau kelis metus nevykdo veiklos ir negauna pajamų, neturi turto, todėl nėra pajėgi sumokėti visą žyminio mokesčio sumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad už ieškovės apeliacinį skundą yra sumokėtas žyminis mokestis.

9.       Ieškovė RAB „Diuna-Tour“ atsiliepime prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

9.1.                      Atsakovas nei pirminiame prašyme, nei atskirajame skunde nenurodo, kad ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, ėmėsi nesąžiningų veiksmų, kuriais siekė nepagrįstai užvilkinti bylos nagrinėjimą, naudojosi kitomis procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį ar siekė sąmoningai sukelti esminę žalą. Tai reiškia, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė procese piktnaudžiavo ar ketina piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Atsakovo teiginiai apie parašų klastojimą nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Nesant duomenų, kad ieškovė procese piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar gali piktnaudžiauti ateityje, vien abejonės dėl ieškovės turtinės padėties nėra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį.

9.2.                      Jeigu ieškovės apeliacinis skundas būtų paliktas nenagrinėtas dėl nesumokėto užstato, taip būtų apribota asmens galimybė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Apeliantas prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti pareiškė dviem teisiniais pagrindais, t. y. pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį ir 794 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą atmetė, atskirai pasisakydamas dėl kiekvienos iš minėtų normų taikymo. Atskirajame skunde nenurodoma jokių argumentų, kuriais būtų ginčijamos teismo išvados, kad nėra pagrindo įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovo prašomą užstatą pagal CPK 794 straipsnio 1 dalį. Taigi, apeliantas nesutinka tik su ta skundžiamos nutarties dalimi, kuria jo prašymas atmestas dėl CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo.

12.       Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.

13.       Teismų praktikoje šiai normai taikyti išskirtos dvi būtinos sąlygos: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir 2) tai, kad šis asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018). Minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018).

14.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012 ir joje nurodytas kitas šio teismo nutartis).

15.       Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jokių ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų nebuvo nustatyta. Apeliantas teigia, kad ieškovės piktnaudžiavimą patvirtina jos pačios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad ieškovė nuo 2015 m. neatsiskaito su savo kreditoriais pagal Kaliningrado srities arbitražo teismo sprendimą. Šis argumentas nepagrįstas, nes ieškovė šioje byloje ginčija sandorį, kuriuo atsakovui buvo perleistas ieškovės nekilnojamasis turtas, Civilinio kodekso 1.82 straipsnio pagrindu (kaip prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui), ir savo apeliaciniame skunde kaip vieną iš argumentų nurodė, kad toks sandoris pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir jos kreditorių interesus. Taigi, ieškovė įrodinėja, kad būtent dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų negali atsiskaityti su kreditoriais pagal pateiktą Kaliningrado srities arbitražo teismo sprendimą. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktybiškai vengia atsiskaityti su savo kreditoriais ir dėl to, šios bylos pralaimėjimo atveju, gali vengti atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atmestinas ir kitas apelianto argumentas, kad ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taip pat patvirtina byloje 2019 m. liepos 24 d. pateiktas S. R. laiškas, kuriame nurodoma, kad V. R. (bendrovės akcininkas) padirbinėja jos, kaip ieškovės įgalioto asmens, parašus. Iš byloje pateiktų ieškovės procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė minėtą turto perleidimo sandorį ginčija ir dėl nesąžiningų V. R., veikusio kaip bendrovės įgaliotas asmuo, veiksmų. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad minėtame laiške nurodytos aplinkybės dėl bendrovės akcininko tam tikrų veiksmų rodo pačios bendrovės, t. y. ieškovės galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

17.       Apeliantui neįrodžius vienos iš būtinų CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų, darytina išvada, kad teismas pagrįstai atmetė jo prašymą dėl įpareigojimo ieškovę sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kas jau konstatuota, kiti apelianto argumentai, susiję su ieškovės sunkia turtine padėtimi, turto neturėjimu ir negalėjimu atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidų, nebeturi reikšmės siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų vertinimo išsamiau nebepasisako.

18.       Pažymėtina tik tai, kad vien dėl sunkios turtinės padėties negalima įpareigoti bylos šalį sumokėti užstatą kitos šalies galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, nes tai gali nepagrįstai apriboti asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

19.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis