Civilinė byla Nr. e2S-510-613/2025

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08219-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)  

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1476-980/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams I. K. (buvusi (duomenys neskelbtini)) ir S. S. (S. S.) dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       2021 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi patvirtino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų I. K. ((duomenys neskelbtini)), S. S. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-918-1067/2021 nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 4 d.

2.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-918-1067/2021 patvirtintos taikos sutarties 5 punktą. Nurodė, kad atsakovė neįvykdė minėtos taikos sutarties 5 punkto.

3.       2024 m. liepos 11 d. Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi tenkino pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir išdavė byloje vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo.

4.       2024 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismas panaikino 2024 m. liepos 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir perdavė klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 24 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismo nutarties motyvai:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ji po nutarties įsiteisėjimo žodžiu susitarė dėl skolos mokėjimo dalimis, patvirtina į bylą pateikti mokėjimai. Be to, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė tuo pagrindu dėl vykdomojo rašto išdavimo nesikreipė, atsakovei pretenzijų nereiškė, suponuoja išvadą, kad su tokia mokėjimo tvarka ieškovė iš esmės sutiko.

5.2.                      Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti atsakovės I. K. nurodytas aplinkybes, jog ji ne kartą buvo nuvykusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę atsiimti automobilio, tačiau įmonės darbuotoja atsisakė išduoti transporto priemonę, iki su įmone visiškai atsiskaitys ir kitas skolininkas. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais.

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti ir pateikti teismui duomenų apie tai, ar transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo realizuota, kokiomis sąlygomis tai buvo padaryta, po to, kai 2021 m. liepos 23 d. atsakovė ieškovės naudai atsisakė jai teisėtai priklausančios minėtos transporto priemonės ir sutiko, jog ieškovė jai priklausiančią transporto priemonę realizuotų ieškovei priimtinais būdais. Iš atsakovės paaiškinimų teismas nustatė, kad transporto priemonė vis dar yra nesunaikinta ir vis dar registruota atsakovės vardu.

5.4.                      Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė piktybiškai ir savavališkai nevykdė šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų. Priešingai, iš bylos duomenų visumos matyti, jog atsakovė neturėjo galimybės įvykdyti taikos sutarties sąlygų ir atsiimti transporto priemonės dėl objektyvių priežasčių – nes atsiimti transporto priemonę jai nesudarė galimybių pati ieškovė, t. y. ieškovės darbuotojai nurodė, jog transporto priemonė nebus jai grąžinta, iki skola nebus sumokėta abiejų skolininkų.

5.5.                      Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. liepos 23 d., t. y. praėjus dviem dienoms nuo sutartyje nustatyto termino, atsakovė ieškovės naudai atsisakė jai teisėtai priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutiko, jog ieškovė jai priklausiančią transporto priemonę realizuotų ieškovei priimtinais būdais. Tokį sutikimą atsakovė sudarė, turėdama pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog automobilio ji nebevaldo ir kad jokie papildomi mokesčiai jai nebebus skaičiuojami, o taikos sutartis tokiu būdu jau yra įvykdyta.

5.6.                      Teismas padarė išvadą, kad patvirtintos taikos sutarties sąlygos nebuvo aiškios abiem šalims, šalys jas suprato ir vykdė skirtingai, todėl vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas, kokios yra nustatytos šioje byloje, negali būti išduodamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1476-980/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-918-1067/2021 patvirtintą taikos sutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1.                      Ieškovė pažymi, kad atsakovė net ir atskirojo skundo teikimo dieną nėra įvykdžiusi taikos sutarties 2 punkte bei 2.1 punkte nuostatų visa apimtimi. Atsakovė ieškovei yra sumokėjusi tik 1 738,52 Eur, nors, pagal taikos sutarties 2.1 punkto nuostatas, atsakovė įsipareigojo sumokėti 1 752,52 Eur.

6.2.                      Akcentuoja, kad atsakovė taikos sutartį vykdė (t. y. ta apimtimi, kiek yra faktiškai įvykdžiusi), pažeisdama visus nustatytus mokėjimo terminus ir kitas sąlygas. Atsakovė už automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį saugojimą ieškovės automobilių saugojimo aikštelėje su ieškove pagal teismo patvirtintą taikos sutartį atsiskaitė tik 2021 m. liepos 16 d., nors pagal taikos sutarties 2 punkto bei 2.1 punkto nuostatas 1 752,52 Eur sumą (visą iškart ir visa apimtimi) ieškovei privalėjo sumokėti vėliausiai 2021 m. birželio 8 d.

6.3.                      Ieškovė nurodo, kad ji su atsakove niekada nei raštu, nei žodžiu nesitarė dėl taikos sutarties pakeitimo ar dėl leidimo atsakovei atlikti mokėjimus kitokia tvarka, nei nustatyta taikos sutartyje. Sutartos skolos sumokėjimas taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, taip pat automobilio atsiėmimas iš ieškovės aikštelės taikos sutarties 5 p. nustatyta tvarka ir terminais yra esminės sąlygos, dėl kurių ieškovė apskritai sutiko ginčą baigti taikiai.

6.4.                      Pažymi, kad atsakovė ne tik pavėlavo sumokėti ieškovei taikos sutartyje numatytą mokėtiną sumą, tačiau ir taikos sutarties 5 punkte nustatytu terminu neatsiėmė automobilio iš ieškovės aikštelės (atsakovė tik 2021 m. liepos 23 d. ieškovei pateikė pareiškimą dėl automobilio nuosavybės teisės atsisakymo, vietoj automobilio atsiėmimo suteikdama teisę ieškovei realizuoti automobilį pasirinktu būdu), ką privalėjo padaryti vėliausiai 2021 m. birželio 10 d. Taigi, nuo pat 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. liepos 23 d. ieškovė automobilį ir toliau saugojo, o taikos sutarties 5 punkto nuostatomis atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei atlyginimą už paslaugas.

6.5.                      Nurodo, kad klaidingi atsakovės teiginiai, neva atsakovė ne kartą buvo atvykusi į ieškovės aikštelę atsiimti automobilio, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti dėl to, kad taikos sutarties nevykdo kitas atsakovas S. S.. Tai, ar S. S. vykdo taikos sutartį dėl jam priklausančios dalies (taikos sutarties 2.2 punktas), neturi nieko bendro su atsakovės įsipareigojimu laiku atsiimti automobilį. Byloje nėra jokių įrodymų apie tariamą atsakovės atvykimą „ne kartą“, taip pat konkrečias datas ar atsakovės raštiškas pretenzijas ieškovei dėl tariamo automobilio negrąžinimo.

6.6.                      Nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad patvirtintos taikos sutarties sąlygos nebuvo aiškios abiem šalims, šalys jas suprato ir vykdė skirtingai. Patvirtina, kad ieškovei taikos sutartis buvo ir yra aiški, lygiai taip pat kaip ir atsakovei, kuriai byloje dėl skolos priteisimo atstovavo advokatas, su savo kliente (atsakove) derinęs taikos sutarties sąlygas. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nenurodė, jog taikos sutarties sąlygos atsakovei buvo neaiškios. Taikos sutarties 2, 2.1, 5 punktų nuostatos lingvistine prasme yra visiškai suprantamos.

7.       Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama netenkinti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirojo skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 24  d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai:

7.1.                      Skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė piktybiškai ir savavališkai nevykdė šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų. Priešingai, iš bylos duomenų visumos matyti, jog atsakovė neturėjo galimybės įvykdyti taikos sutarties sąlygų ir atsiimti transporto priemonės dėl objektyvių priežasčių, nes atsiimti transporto priemonės neleido / jos neatidavė pati ieškovė, t. y. ieškovės darbuotojai nurodė, jog transporto priemonė nebus grąžinta, iki už priverstinį nuvežimą ir saugojimą skola nebus sumokėta abiejų skolininkų.

7.2.                      Nurodo, kad 2021 m. liepos 23 d. atsakovė ieškovės naudai atsisakė jai teisėtai priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutiko, jog ieškovė atsakovės vardu registruotą / priklausiančią transporto priemonę realizuotų ieškovei priimtinais būdais. Pažymima, kad tokį sutikimą atsakovė sudarė, turėdama pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog automobilio ji nebevaldo ir kad jokie papildomi mokesčiai jai nebebus skaičiuojami, o taikos sutartis tokiu būdu tinkamai yra įvykdyta. Dėl to, kad kitas skolininkas nėra įvykdęs savo prievolės, I. K. neturi ir negali būti faktinės situacijos įkaitu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai). 

9.       CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje patvirtino ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų I. K. ir S. S. taikos sutartį, pagal kurios 2 punktą atsakovai įsipareigojo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei 3 477,05 Eur sumą už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą, taip pat 25 proc. ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, t. y. I. K. ieškovei įsipareigojo sumokėti 1 738,52 Eur skolos sumą ir 14 Eur žyminį mokestį, iš viso 1 752,52 Eur (2.1 punktas); S. S. ieškovei įsipareigojo sumokėti 1 738,53 Eur skolos sumą ir 14 Eur žyminį mokestį, iš viso 1 752,53 Eur. Taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apskrities VPK 2020 m. rugpjūčio 7 d. I. K. (automobilio savininkei) yra išdavęs leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), I. K. įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo taikos sutarties 2.1 punkte nurodytos sumos sumokėjimo ieškovei savo lėšomis ir pajėgumais išsigabenti automobilį iš ieškovės aikštelės; nurodytu terminu automobilio neišsigabenus, I. K. besąlygiškai įsipareigoja ne ginčo tvarka sumokėti ieškovei už automobilio saugojimą po 24,20 Eur (PVM įskaitytas) už kiekvieną saugojimo parą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. (t. y. po Klaipėdos apskrities VPK 2020 m. rugpjūčio 7 d. leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo) iki faktinio automobilio atsiėmimo.

12.       Byloje pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė ieškovei laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. liepos 16 d. pervedė 1 738,52 Eur. 2021 m. liepos 23 d. atsakovė ieškovei pateikė pareiškimą, kuriuo ji (atsakovė) atsisakė jai teisėtai priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutiko, kad ieškovė jai priklausiančią transporto priemonę realizuotų ieškovei priimtinais būdais.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13.       Įstatyme įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui  atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistytos taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

14.       CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1387-370/2018, 20 punktas).

15.       Taigi, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo, teismas turi nustatyti, ar tinkamai ir kokia apimtimi vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, pagrindžiančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Taigi, esminis dalykas, kurį turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, kokia yra neįvykdytos prievolės pagal taikos sutartį dalis.

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė piktybiškai ir savavališkai nevykdė šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo galimybės įvykdyti taikos sutarties sąlygų ir atsiimti transporto priemonę dėl objektyvių priežasčių, t. y. atsiimti transporto priemonę jai nesudarė galimybių pati ieškovė. Be to, teismo vertinimu, patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymas nebuvo aiškus abiem šalims, šalys jas suprato ir vykdė skirtingai.

17.       Nesutikdama su teismo išvadomis, ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė automobilį atvyko pasiimti tik 2021 m. liepos 23 d. (atsakovės raštiškas pareiškimas ieškovei dėl automobilio atsisakymo), taigi, taikos sutartimi sutartu terminu atsakovė automobilio neišsivežė, tuo pažeisdama ne tik taikos sutarties 2 ir 2.1 punktų nuostatas, bet ir taikos sutarties 5 punkto sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

18.       Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad ieškovės prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma, kad prašoma išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdyto taikos sutarties 5 punkto. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad atsakovė nevykdė taikos sutarties ir 2, ir 2.1 punktų, tačiau ieškovė neprašė išduoti vykdomojo rašto pagal minėtus taikos sutarties punktus. Pagal teisminę praktiką, vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, šalis, besikreipianti dėl vykdomojo rašto išdavimo, turi pareigą nurodyti, kuri taikos sutarties dalis (jos konkretus punktas) yra nevykdoma. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pateiktame prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo neprašė išduoti vykdomojo rašto pagal taikos sutarties 2 ir 2.1 punktus, klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutarties 2 ir 2.1 punktus nesprendžiamas.

19.       Atkreipiamas dėmesys į apeliantės argumentus, kad atsakovė iki atskirojo skundo pateikimo dienos nėra įvykdžiusi taikos sutarties 2 ir 2.1 punktų nuostatų visa apimtimi, t. y. atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 1 738,52 Eur, nors pagal taikos sutarties 2.1 punkto nuostatas atsakovė įsipareigojo sumokėti 1 752,52 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, manydama, kad atsakovė pagal 2 ir 2.1 punktų nuostatas nėra atsiskaičiusi visa apimtimi, turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal konkretų punktą, nurodydama nesumokėtos skolos dalį.

20.       Ieškovė nurodo ir tai, kad atsakovė taikos sutartį vykdė (t. y. ta apimtimi, kiek yra faktiškai įvykdžiusi), pažeisdama visus nustatytus mokėjimo terminus ir kitas sąlygas. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, atsakovė už automobilio priverstinį saugojimą su ieškove atsiskaitė 2021 m. liepos 16 d. Ieškovė, atskirajame skunde teigia, kad atsakovė pažeidė taikos sutarties 2 ir 2.1 punktų nuostatas, ir nurodo, kad atsakovė 1 752,52 Eur sumą – visą iškart ir visa apimtimi ieškovei privalėjo sumokėti vėliausiai 2021 m. birželio 8 d., kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-918-1067/2021 dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2021 m. birželio 4 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad, vertinant formaliai, atsakovė ieškovei iškart nesumokėjo visos sumos už automobilio saugojimą, tačiau, svarbu yra tai, kad atsakovė su ieškove už ieškovės suteiktas paslaugas atsiskaitė, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. liepos 16 d. pervesdama 1 738,52 Eur. Pažymėtina, kad pirmą mokėjimą pagal taikos sutartį atsakovė ieškovei atliko dar net neįsiteisėjus nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė atsakovei pretenzijų dėl atliekamų dalinių mokėjimų nereiškė ir į teismą dėl vykdomojo rašto nesikreipė. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pati ieškovė su tokia atsakovės atliekamų mokėjimų tvarka sutiko. Juolab, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji su ieškove po nutarties įsiteisėjimo žodžiu susitarė dėl skolos mokėjimo dalimis.

21.       Sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutarties 5 punktą, pažymėtina, kad šis punktas siejamas išskirtinai su atsakovės automobilio atsiėmimu iš ieškovės aikštelės. Kaip matyti iš taikos sutarties 5 punkto, jame nurodyta, kad: „Atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apskrities VPK 2020 m. rugpjūčio 7 d. Č. (Automobilio savininkei) yra išdavęs leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsipareigoja ne vėliau, kaip per 2 (dvi) darbo dienas nuo taikos sutarties 2.1 punkte nurodytos sumos sumokėjimo Ieškovui savo lėšomis ir pajėgumais išsigabenti Automobilį iš Ieškovo aikštelės. Nurodytu terminu Automobilio neišsigabenus (duomenys neskelbtini) besąlygiškai įsipareigoja ne ginčo tvarka sumokėti Ieškovui už Automobilio saugojimą po 24,20 EUR (PVM įskaitytas) už kiekvieną saugojimo parą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. (t. y., po Klaipėdos apskrities VPK 2020 m. rugpjūčio 7 d. leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo) iki faktinio Automobilio atsiėmimo.“ Būtent šiame punkte nurodytos pasekmės – sumokėti ieškovei už automobilio saugojimą po 24,20 Eur (PVM įskaitytas) už kiekvieną saugojimo parą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki faktinio automobilio atsiėmimo – atsakovei numatytos tuo atveju, jei automobilis nebus išvežtas iš ieškovės aikštelės numatytu terminu.

22.       Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė ieškovei laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. liepos 16 d. atlikusi mokėjimų pavedimus už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą (iš viso 1 738,52 Eur), turėdama Klaipėdos apskrities VPK 2020 m. rugpjūčio 7 d. automobilio savininkei išduotą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į ieškovę dėl automobilio atsiėmimo. Ieškovei automobilio neatidavus, motyvuojant tuo, kad su ja dar neatsiskaitė kitas atsakovas, atsakovė 2021 m. liepos 23 d. pareiškimu atsisakė automobilio ir sutiko, kad ieškovė savo nuožiūra jį realizuotų. Ieškovė akcentuoja, kad skaičiuojant terminą nuo paskutinio atsakovės atlikto mokėjimo 2021 m. liepos 16 d., atsakovė automobilį turėjo atsiimti iki 2021 m. liepos 20 d., tačiau atvyko jį pasiimti tik 2021 m. liepos 23 d. Todėl atsakovė, ieškovės nuomone, taikos sutartimi sutartu terminu automobilio neišsivežusi, pažeidė Taikos sutarties 5 punkto sąlygas. Iš susiklosčiusios situacijos matyti, kad atsakovė I. K. iš tiesų laiku tinkamai neįvykdė savo laisva valia prisiimto įsipareigojimo – per 2 (dvi) darbo dienas nuo skolos sumokėjimo išsivežti automobilį iš ieškovės aikštelės. Tačiau šią pareigą pareiškėja vis dėlto įvykdė, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. liepos 16 d. sumokėjo ieškovei 1 738,52 Eur už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą ir, negalėdama automobilio atsiimti, 2021 m. liepos 23 d. pareiškimu atsisakė automobilio, sutikdama, kad ieškovė jį realizuotų savo nuožiūra. Pažymėtina, kad nuo paskutinio atlikto mokėjimo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. liepos 23 d. pareiškimo ieškovei pateikimo buvo praėjusios tik penkios darbo dienos (vietoje pagal taikos sutartį numatytų dviejų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo ir proporcingumo principai, o taip pat byloje nustatytos aplinkybės – visos sumos sumokėjimas už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą; vėlavimas automobilį atsiimti (pateiktas pareiškimas dėl jo atsisakymo) tik tris darbo dienas, ieškovei nepagrindžiant, kaip tai iš esmės pažeidžia jos teises ir interesus, o tik formaliai remiantis sutartu terminu; taip pat tai, kad automobilį, turintį materialinę vertę, atsakovė paliko ieškovei – sudaro pagrindą atmesti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutarties 5 punktą.

Dėl bylos procesinės baigties

23.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Giedrė Seselskytė