Civilinė byla Nr. e2A-508-775/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07295-2020-7

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

       2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 25 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Urbanavičiūtės, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-52-1107/2022 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo R. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo byloje valstybės įmonė „Valstybinis studijų fondas“, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė O. V. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo R. V. (toliau – atsakovas) ieškovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo ieškovei 1 311 Eur skolą regreso tvarka už šalių sūnui J. V. teiktą išlaikymą; nustatyti nepilnamečio vaiko I. V., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas/dukra), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 270 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, nustatant ieškovei uzufrukto teises tvarkyti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą; nustatyti atsakovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime tvarką pagal ieškovės nurodytą variantą; po santuokos nutraukimo ieškovei iš atsakovo asmeninės nuosavybės teise priteisti 39 980 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą; po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: a) transporto priemonę – lengvąjį automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 770 Eur vidutinės rinkos vertės; b) transporto priemonę – lengvąjį automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 990 Eur vidutinės rinkos vertės ; c) transporto priemonę – motociklą Yamaha (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur vidutinės rinkos vertės; d) butą/patalpą – butą su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), 76 000 Eur vidutinės rinkos vertės, iš viso turto už 79 960 Eur; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę – V. – pavardę; kreditorinius įsipareigojimus Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Valstybinis studijų fondas pagal 2020 m. spalio 20 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 20-041493-PI ir 2021 m. spalio 18 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 21-049191-PI po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis; priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė dviejų vaikų sūnaus J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu yra pilnametis, ir dukters I. V., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės. Ieškovei 2018 m. gruodžio mėnesį tapo žinoma, kad atsakovas jai yra neištikimas. Nors atsakovas tuomet pažadėjo ieškovei, kad pasikeis ir nutrauks visus ryšius su kita moterimi, tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovas tik manipuliavo ieškovės jausmais, toliau apgaudinėjo ieškovę ir ryšių su kita moterimi nenutraukė, toliau buvo jai neištikimas. Tokiu būdu atsakovas tyčia skaudino ir provokavo ieškovę, kelis kartus jai iškvietė policiją, nepagrįstai apkaltindamas prieš jį smurtaujant, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje 2020 m. kovo 30 d. buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Ieškovės vertinimu, atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo (dėl neištikimybės) ir jo kaltė yra preziumuojama. Dėl atsakovo netinkamo elgesio, romano su kita moterimi ir po to sekusio psichologinio teroro, ieškovę pradėjo kamuoti miego sutrikimai, nuolatinis nerimas, apetito praradimas, jai sunku susikaupti. Atsižvelgdama į patirtus išgyvenimus, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo J. V. priteisimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo šalys išsprendė taikiai, 2022 m. lapkričio 10 d. sudarydamos taikos sutartį. Ieškovė sutiko su byloje atsakovo pateikta turto vertinimo išvada, pagal kurią buto vertė yra 76 000 Eur, bendra šalių santuokoje įgyto turto vertė – 79 960 Eur. Kadangi šalių santykiai yra itin konfliktiški, atsakovas ieškovę kaltina nebūtų nusikalstamų veikų padarymu, tyčia grasina, ieškovė prašė po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti visą santuokoje šalių įgytą turtą, atsakovei priteisiant kompensaciją, lygią ½ daliai turto vertės, t. y. 39 980 Eur. Nurodė, kad santuokos metu ieškovė įgijo kreditorinius įsipareigojimus VĮ „Valstybiniam studijų fondui“ pagal valstybės remiamos paskolos studentams sutartis. Paskolos buvo paimtos ieškovės studijų kainai finansuoti, todėl po santuokos nutraukimo prašė šiuos kreditorinius įsipareigojimus pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokinę pavardę.

 

3.       Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; palikti šalims santuokines pavardes; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 259 Eur kas mėnesį, nurodytų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant ieškovę; priteisti iš ieškovės atsakovui 633 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą; nenustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, laikant, kad tėtis su vaikais netrukdomai bendraus pagal jo ir vaikų pageidavimą; bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis: atsakovui natūra priteisti 3 kambarių butą, kurio vertė 76 000 Eur.; natūra priteisti transporto priemones YAMAHA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės ir VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės; ieškovei priteisti kompensaciją, lygią ½ santuokos metu įgyto nekilnojamo turto, tai yra 38 000 Eur vertės; natūra priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės; ieškovei priteisti 550 Eur  kompensaciją už atsakovui natūra priteistas transporto priemones; priteisti atsakovui iš ieškovės kompensacijas: 2 896 Eur kompensaciją, lygią ½ ieškovo asmeninių lėšų, įmokėtų už būsto paskolos, suteiktos akcinės bendrovės (toliau – AB) „NORD/LB Lietuva“ banko, kredito grąžinimą; 104 Eur kompensaciją, lygią ½ atsakovo atliktų mokėjimų būstui išlaikyti; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

4.       Atsakovas nurodė, kad ilgą laiką šalys gyveno sutuoktiniams būdingą gyvenimą – vedė bendrą ūkį, bendrai augino vaikus, planavo šeimos ateitį, tvarkė buitį bei palaikė artimus sutuoktiniams būdingus santykius. Tačiau ilgainiui tarp šalių pradėjo kilti nesutarimai, kurių priežastis – ieškovės siekis bet kokiomis priemonės išvengti savo, kaip sutuoktinės įnašų, į bendrą šeimos buitį. Visas namų ūkis ir šeimos buitis buvo perkelta atsakovui. Tik iš atsakovo gaunamų pajamų buvo auginami vaikai, maitinama šeima, mokami mokesčiai, išlaikomas būstas ir atliekamos bet kokios finansinės investicijos. Atsakovas ne tik finansiškai išlaikė šeimą, bet ir tvarkė šeimos buitį, beveik išimtinai rūpinosi vaikų auklėjimu. Dėl menko ieškovės dalyvavimo šeimos buitiniame gyvenime kildavo nesutarimų, kurie iš ieškovės pusės peraugdavo į lengvo pobūdžio smurtavimą prieš atsakovą. Vėliau ieškovė savo nenorą dalyvauti šeimos gyvenime motyvuodavo niekuo nepagrįstomis prielaidomis apie tariamą atsakovo neištikimybę. Atsakovo vertinimu, ieškovė apsiriboja tik abstrakčiais, jos subjektyvia nuomone pagrįstais teiginiais ir nepateikė įrodymų dėl atsakovo neištikimybės fakto. Šalių santykiai darėsi vis labiau įtempti, kildavo vis daugiau konfliktų, kurie, ieškovei nesusivaldžius, pasibaigdavo pastarosios nežymiais smurtavimo veiksmais atsakovo atžvilgiu. Po eilinio konflikto, kurio metu ieškovė nežymiai sužalojo atsakovą, atsakovas patirtus sužalojimus išdrįso fiksuoti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje Nr.G2088/2019(02) nurodyta, kad atsakovui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po minėto įvykio ieškovė aprimo, tačiau 2020 m. sausio 17 d. konflikto metu ieškovė vėl panaudojo fizinį smurtą ir apdraskė atsakovui veidą, apie tai atsakovas pranešė policijai. Ieškovei laikinai buvo pritaikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi, nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau faktas, kad tarp šalių nuolatos vykdavo konfliktai, per kuriuos sužalojimai buvo nustatomi atsakovui, minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo konstatuotas. Po šio incidento atsakovas galutinai nusprendė skirtis. Atsakovas mano, kad ieškovė netinkamai vykdė neturtines sutuoktinio pareigas, dėl to santuoką prašė nutraukti dėl ieškovės kaltės. Ieškovei neįrodžius atsakovo kaltės, prašė netenkinti jos reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Nutraukus santuoką, sutiko, kad šalims būtų paliktos santuokinės pavardės. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, šalys 2022 m. lapkričio 10 d. sudarė taikos sutartį. Ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. kovo 8 d. dėl jai taikytų kardomojo poveikio priemonių buvo išsikėlusi ir gyveno skyriumi. Minėtu laikotarpiu vaikus išlaikė tik atsakovas, todėl už abu vaikus šiuo laikotarpiu prašė priteisti iš ieškovės 633 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Priteisti atsakovui butą, o iš jo ieškovei kompensaciją, lygią pusei buto vertės – 38 000 Eur. Kadangi transporto priemonėmis de facto šalims jau negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio naudojasi abi šalys: atsakovas – automobiliu VOLVO V70, valstybinis (duomenys neskelbtini), o ieškovė – automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas prašė kiekvienai šaliai priteisti natūra jos naudojamą automobilį, ieškovei priteisiant kompensaciją, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo naudojamas automobilis yra brangesnis. Atsakovas santuokos metu nusipirko transporto priemonę YAMAHA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės, kuri registruota jo vardu ir jį vairuoti sugeba tik atsakovas,  todėl šią transporto priemonę prašė priteisti jam, ieškovei priteisiant ½ dalį šio turto vertės kompensaciją. Nurodė, kad šalys santuokos metu įsigijo butą, kuris finansuotas šalims AB DNB banke gavus 27 345,74 Eur paskolą būsto įsigijimui. Paskola didžiąja dalimi santuokos metu buvo grąžinama iš atsakovo darbo užmokesčio. Be to, atsakovo mama O. D. V. laikotarpiu nuo 2006 m. liepos iki 2011 m. spalio padovanojo atsakovui 60 000 Lt, šios lėšos buvo panaudotos būsto kreditui padengti. Atsakovo mamos dovanotų pinigų pagrindu atsakovas galėjo anksčiau laiko atlikti įmokas pagal paskolos sutartį. Būsto įsigijimo paskola buvo grąžinta iki 2017 m. vasario pabaigos, tokiu būdu atsakovas būsto paskolos išmokėjimui panaudojo 60 000 Lt, t. y. 17 377 Eur savo asmeninių lėšų. Tačiau atsakovas reiškia reikalavimą tik dėl dalies kompensacijos priteisimo, t. y. prašo iš ieškovės priteisti tik ½ dalį atsakovo mamos jam padovanotų lėšų, tai yra 2 896 Eur. Ieškovė nuo 2020 m. kovo 8 d. niekaip neprisidėjo prie buto išlaikymo, minėtu laikotarpiu patirtos išlaidos sudarė 209 Eur, todėl iš ieškovės prašė priteisti 104 Eur kompensaciją. Kadangi šalys yra dirbančios, sveikos, turinčios turto, todėl išlaikymas nei vienai iš šalių nėra reikalingas, jo priteisti neprašo.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei nusprendė palikti santuokinę pavardę „V.“, atsakovui „V.“. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Padalino šalių santuokos metu įgytą turtą – atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė butą 76 000 Eur vertės; transporto priemonę YAMAHA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. 711 HJ, 800 Eur vertės; transporto priemonę VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 550 Eur vertės. Iš atsakovo ieškovei priteisė 38 575,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto vertės dalį. Po santuokos nutraukimo ieškovės asmeninėmis prievolėmis pripažino kreditorinius įsipareigojimus VĮ „Valstybiniam studijų fondui“ pagal 2020 m. spalio 20 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 20-041493-PI ir pagal 2021 m. spalio 18 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 21-049191-PI. Atsakovui iš ieškovės regreso tvarka priteisė 104 Eur bendro turto išlaikymo kompensaciją ir 633 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo kompensaciją. Patvirtino tarp šalių 2022 m. lapkričio 10 d. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo šalių aptartomis sąlygomis. Šią bylos dalį bei dalį dėl išlaikymo skolos regreso tvarka priteisimo, nutraukė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 1 144,50 Eur ir iš atsakovo ieškovei 1 078 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovės 6,66 Eur, iš atsakovo 15,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

6.       Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovo neištikimybės faktą įrodinėjo savo paaiškinimais bei liudytojo, atsakovo draugės buvusio sutuoktinio M. Z. paaiškinimais, kuris ieškovei ir pranešė apie tai, kad atsakovas yra jo jau dabar buvusios sutuoktinės meilužis. Liudytojas patvirtino, kad jam apie savo santykius su atsakovu pasakė jo buvusi sutuoktinė, su kuria dėl to jis nutraukė santuoką 2019 m. kovo 23 d. Apie tai, kad atsakovas yra jo dabar jau buvusios sutuoktinės meilužis, jam patvirtino ir pats atsakovas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktą medžiagą, teismas padarė išvadą, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neištikimybę ieškovei 2018 metų pabaigoje – 2019 metų pradžioje. Atsakovas prezumpcijos, jog šalių santuoka iširo dėl kitų priežasčių, nepaneigė, priešieškinyje nurodytų aplinkybių apie ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų esminius pažeidimus civilinio proceso nustatyta tvarka neįrodė. Todėl teismas preziumavo, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – jo neištikimybės ieškovei. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimus patvirtina faktai, kad ji smurtaudavo prieš atsakovą. Nurodė, kad ieškovei ikiteisminis tyrimas dėl smurto atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas 2020 m. sausio 17 d., tačiau 2020 m. kovo 30 d. nutarimu nutrauktas, nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies požymių. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad santuokos metu ieškovė prieš atsakovą vartojo smurtą, byloje nepateikta. Be to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, praėjus beveik vieneriems metams nuo nustatytos atsakovo neištikimybės ieškovės atžvilgiu, kas, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog šalių kaip sutuoktinių, tarpusavio santykiai pradėjo blogėti būtent po to, kai ieškovė sužinojo apie atsakovo neištikimybę.

 

7.       Šalims po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokines pavardes, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „V.“, atsakovui prigimtinę – „V.“. Šalys nurodė, jog abu yra veiksnūs bei darbingi, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nėra reikalingas, todėl jo teismas nepriteisė.

 

8.       Teismas konstatavęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo neištikimybės, pripažino esant pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatą. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tai yra 2020 m. rugsėjo 21 d. asociacijos „Kauno moterų linija“ pažymą apie psichologo konsultacijas, skirtas ieškovei skyrybų krizei įveikti, 2018 m. gruodžio 28 d. elektroninius receptus dėl medikamentų užmigimo sutrikimams ir nemigai, panikos sutrikimams palengvinti, pripažino, kad ieškovė patyrė psichologinius sutrikimus, susijusius su santuokos krize. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog ji jautė psichologinius sutrikimus ir vaistus vartojo apie pusę metų. Atsižvelgiant į faktines santuokos iširimo priežastis, į tai, kad atsakovas, nenutraukęs santuokos, pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi, į šalių bendrą gyvenimo santuokoje trukmę (šalių santuoka truko nuo 1999 m. rugsėjo 4 d., t. y. apie 20 metų), šalių turtinę padėtį, į ieškovės nurodytą laikotarpį, kuriuo ji jautė stiprius neigiamus išgyvenimus dėl atsakovo neištikimybės (apie pusę metų), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė šį ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

 

9.       Šalys bylos eigoje susitarė, kad nekilnojamojo turto ir transporto priemonių vertė atitinka atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodytas vertes. Šalys sutiko su santuokoje įgyto turto padalinimo būdu, pagal kurį atsakovui nuosavybės teise būtų priteistas 76 000 Eur vertės butas, transporto priemonė YAMAHA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės, transporto priemonė VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės, tuo pačiu ieškovei būtų priteista kompensacija už atsakovui tenkančią turto dalį, iš kurios atėmus ieškovės atsakovui mokėtiną kompensaciją už transporto priemonę, ieškovei iš atsakovo priteisė – 38 550 Eur. Teismas nustatė, kad transporto priemone (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurios kilo ginčas tarp šalių, santuokos metu naudojosi ieškovė, ja ieškovė naudojosi iki transporto priemonės sugedimo, ieškovė transporto priemonę draudė privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, nustojo automobilį naudoti, kadangi buvo nepatogu su juo važiuoti į darbą. Todėl nusprendė minėtą transporto priemonę padalinti lygiomis dalimis, faktiškai po santuokos nutraukimo ją priteisti ieškovei, o iš ieškovės atsakovui priteisti ½ dalį ieškovei tekusios transporto priemonės vertės kompensaciją – 300 Eur.

 

10.       Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė fakto, kad piniginės lėšos buvo padovanotos jo mamos, jam asmeniškai, t. y. byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog būtent dovanojimo sandorio pagrindu atsakovo mama jam pervedė 20 000 Lt į jo banko sąskaitą. Įvertinęs aplinkybes, kad šalys būstą įsigijo santuokos metu, būsto paskolos sandoris tarp šalių ir kredito įstaigos buvo sudarytas taip pat santuokos metu, būsto paskola grąžinta šalims gyvenant santuokoje, padarė išvadą, jog atsakovo nurodytų piniginių lėšų, kurias jo motina pervedė į atsakovo banko sąskaitą tikslas buvo padėti atsakovo šeimai grąžinti įsipareigojimus bankui, o ne padovanoti atsakovui asmeniškai jo nurodytą piniginių lėšų sumą. Atsakovo mokesčių inspekcijai pateiktą deklaraciją apie gautą dovaną, teismas nelaikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog tarp atsakovo ir jo motinos O. D. V. realiai buvo sudarytas piniginių lėšų dovanojimo sandoris. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 2 896 Eur kompensacijos, lygios ½ ieškovei asmeninių lėšų, įmokėtų už būsto paskolos kredito grąžinimą, priteisimo, atsakovui neįrodžius aplinkybės, jog kreditas buvo grąžintas jo asmeninėmis lėšomis.

 

11.       Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. kovo 8 d., kai ieškovei buvo taikytos kardomosios priemonės, šalių nepilnamečiai vaikai gyveno su atsakovu. Ieškovė nepateikė byloje įrodymų, pagrindžiančių, jog tuo metu ji būtų mokėjusi išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams išlaikyti, teismas atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už nurodytą laikotarpį pripažino pagrįstu, ir priteisė iš ieškovės atsakovui 633 Eur dydžio kompensacija už nepilnamečių vaikų išlaikymą.

 

12.       Nesant ginčo dėl ieškovės įsipareigojimų kreditoriams ir jų kreditorinių prievolių grąžinimo po santuokos nutraukimo, įsipareigojimus kreditoriui VĮ „Valstybinis studijų fondas“ po santuokos nutraukimo, teismas pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

 

13.       Šalys bylos nagrinėjimo metu sudarė taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo regreso teise priteisimo, kurią teismo prašė patvirtinti. Nustatęs, kad teismui pateikta taikos sutartis imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui neprieštarauja, ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl minėtos taikos sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), teismas tenkino šalių prašymą ir dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį (CPK 293, 294 straipsniai, CK 6.983–6.986 straipsniai).

 

14.       Įvertinęs tai, jog šalys dėl reikalavimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, sudarė taikos sutartį, kurioje nurodė, jog pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų, tačiau dalies išlaidų, prie kurių pasilieka nenurodė, teismas iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį, atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, sumažino 30 procentų. Įvertinęs likusių ieškinio bei priešieškinio reikalavimų patenkinimo ir atmetimo proporciją, teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 70 procentų, atsakovo reikalavimai 30 procentų. Ieškovė pateikė prašymą dėl 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat yra sumokėjusi 200 Eur žyminį mokestį valstybei. Teismas vertino, kad ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos, jas sumažinus 30 procentų, sudaro 1 540 Eur sumą, todėl tenkinęs 70 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisė 1 078 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė prašymą dėl 5 450 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šias išlaidas sumažinus 30 procentų dėl sudarytos taikos sutarties, teismas nusprendė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 815 Eur. Tenkinęs 30 procentų atsakovo priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteisė 1 144,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatęs, kad valstybė šioje byloje turėjo 22,20 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, 30 procentų, tai yra 6,66 Eur, šių išlaidų priteisė iš ieškovės, o 70 procentų, tai yra 15,54 Eur, iš atsakovo.

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

15.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis dėl šalių santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės; dėl atsakovo ieškovei iš atsakovo priteistos 1 500 Eur neturtinės žalos ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodytose dalyse priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės; atmesti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinę žalą; tinkamai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš ieškovės priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

1.1.                      Atsakovo vertinimu teismo išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, padaryta vadovaujantis prieštaringais ieškovės paaiškinimais, neįvertinus ieškovės ir byloje apklausto liudytojo M. Z. tarpusavio santykių, suinteresuotumo bylos baigtimi ir akivaizdžiai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, sprendžiant klausimus dėl tariamo neištikimybės fakto. Ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu (bylos nagrinėjimas tęsėsi daugiau nei 2 m.) nesugebėjo konkrečiai įvardinti, kokiais ir kada atliktais atsakovo veiksmais, pasireiškė jo neištikimybė. Ieškovės paaiškinimai tik galimai sudaro prielaidas teigti, kad ieškovei buvo atsiųsta nuotrauka, kurioje 2018 m. užfiksuotas automobilyje su kita moterimi sėdintis atsakovas. Tačiau tokie paaiškinimai negali būti pagrindas konstatuoti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas niekada nepripažino ieškovės prielaidų apie tariamą neištikimybę. Be to, vadovaujantis suformuota teismų praktika, ieškovė ne tik turėjo įrodyti faktus, kurie patvirtintų atsakovo tariamą neištikimybę, bet ir privalėjo įrodyti, kad būtent šie faktai sąlygojo santuokos iširimą.

 

1.2.                      Teismas išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, grįsdamas liudytojo M. Z. paaiškinimais, priėmė prieštaringą sprendimą. Minėtas liudytojas pripažino faktą, kad jo ir jo buvusios sutuoktinės, su kuria neva tai buvo neištikimas atsakovas, santuoka nutraukta abipusiu sutarimu – klausimai dėl kaltės nebuvo kelti. Todėl atsakovo vertinimu, jokio tiesioginio ryšio tarp šalių santuokos nutraukimo ir liudytojo M. Z. santuokos iširimo, priešingai nei nustatė teismas, nėra. Be to, liudytoją M. Z.ą ir atsakovę bylos nagrinėjimo metu siejo prievoliniai paskoliniai santykiai. Faktą, kad ieškovė ir M. Z. vienas kitam skolino pinigus, pripažino liudytojas, atsakydamas į atsakovo atstovės klausimus. Tai, atsakovo vertinimu, lemia liudytojo suinteresuotumą ir pastorojo liudijimo nepatikimumą.

 

1.3.                      Teismas, atsakovo neištikimybės tariamą faktą, kuris neva tai sąlygojo šalių santuokos nutraukimo faktą, grindė 2018 m. ieškovei paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nors šalys kaip sutuoktiniai gyveno iki 2020 m. sausio antros pusės. Teismas netyrė ir nesiaiškino, kodėl atsakovui, neva tai būnant neištikimu, ieškovė su pastaruoju ilgiau nei ištisus metus kartu gyveno ir vedė bendrą sutuoktiniams būdingą gyvenimą. Priešingai nei nustatė teismas, byloje nustatytų duomenų visuma patvirtina labiau tikėtiną prielaidą, kad tariama atsakovo neištikimybė, buvusi 2018 m., atsakovo vertinimu, yra tik ieškovės gynybinė pozicija, kai pastaroji dėl 2020 m. sausio 17 d. kilusio žodinio buitinio konflikto ir panaudoto smurto, buvo laikinai sulaikyta.

 

1.4.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 1 500 Eur neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, kadangi jis nėra išimtinai kaltas dėl šalių santuokos nutraukimo, todėl nėra pagrindo iš jo ieškovei priteisti neturtinę žalą. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Be to, byloje nėra nustatyta tiesioginio ryšio tarp ieškovės patirtų išgyvenimų ir šalių santuokos nutraukimo. Ieškovė pas gydytojus vaikščiojo 2018 m. dėl medikamentų skyrimo, 2019 m. kreipėsi į psichologą, tačiau šalių, kaip sutuoktinių, bendras gyvenimas baigėsi tik 2021 m. sausio 17 d. po ieškovei dėl jos išpuolio atsakovo atžvilgiu pritaikytų kardomųjų priemonių. Pati ieškovė pripažino faktą, kad ji 2018–2019 m. neinicijavo santuokos su atsakovu nutraukimo, nors žinojo, kad jis, neva tai jai yra neištikimas, bet ji bandė jam atleisti. Taigi, pati ieškovė ir turi prisiimti visus su tuo susijusius galimus padarinius, tai yra pastarosios per 2018–2019 m. patirtus išgyvenimus, ypač įvertinus faktą, kad santuokos nutraukimo byla iškelta 2020 m. pavasarį, po atsakovo (ne ieškovės) 2020 m. vasarį inicijuotos mediacijos.

 

1.5.                      Teismo padarytos išvados, kad buvo patenkinta 70 procentų ieškovės reikalavimų ir 30 procentų atsakovo reikalavimų, yra akivaizdžiai nepagrįstos ir prieštaraujančios bylos duomenims. Teismo vertinimu, reikalavimai, dėl kurių šalys susitarė taikiai, sudarė 30 procentų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dalyje reikalavimų, tai yra dėl turto balanso, dėl būsto vertės, dėl būsto dalinimo, dėl ieškovės asmeninių kreditų padalinimo ginčo tarp šalių nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu teismas patenkino ieškovės reikalavimą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir iš dalies reikalavimą priteisti neturtinę žalą (¼ dalį šio reikalavimo atmetė). Taip pat atmetė reikalavimą dėl transporto priemonių padalinimo. Teismas patenkinto atsakovo reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto dalinimo būdo, dėl išlaikymo įsiskolinimo už vaikus, taip pat reikalavimą dėl būsto išlaikymo išlaidų priteisimo. Atmetė reikalavimą priteisti kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas (mamos dovanotus pinigus) turto įsigijimui kompensuoti. Atsakovo vertinimu, teismas patenkino kur kas daugiau atsakovo reikalavimų nei ieškovės. Be to, atsakovo reikalavimai, dėl kurių nebuvo sudaryta taikos sutartis ir kurių klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu, nekito nuo bylos iškėlimo momento. Ieškovė savo reikalavimus pastoviai tikslino ir tai teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo įvertinti. Teismas taip pat neįvertino šalių procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu, būtent dėl ieškovės veiksmų – prieš teismo posėdį tikslintų procesinių reikalavimų, pateiktų prašymų – bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tris kartus. Ieškovė taip pat pripažino, atitinkamai ir teismas vadovavosi atsakovo į bylą pateiktu nekilnojamo turto vertinimu. Vertintojo išlaidos sudarė 300 Eur, kurios iš šalių turėjo būti priteistos po lygiai, tačiau teismas šio klausimo nesprendė. Tokiu būdu netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o tai savaime sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

 

16.       Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

 

2.1.                      Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja neva ieškovė 2020 m. sausio 17 d. kilusio konflikto metu smurtavo prieš atsakovą, o jo neištikimybė esą tik ieškovės gynybinė versija. Tačiau tokiu būdu atsakovas iškraipo civilinės bylos medžiagą ir nutyli reikšmingą aplinkybę, kad 2020 m. kovo 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies, požymių. Nors 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas vėl iškvietė policijos pareigūnus neva dėl vykstančio konflikto su ieškove, atvykus policijos pareigūnams, jokių pretenzijų ieškovei neišreiškė. 2020 m. sausio 17 d. ieškovės apkaltinimas smurtu yra tikslingas ir atsakovo suplanuotas. Atsakovas puikiai žinojo, kad kaltinant smurtu, atvykusi policija nieko nesiaiškina apie įvykusias aplinkybes, bet iš karto išveža į areštinę. Ieškovės vertinimu, ji byloje įrodė atsakovo neištikimybės faktą, šią išvadą teismas padarė visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojo M. Z. parodymus.

 

2.2.                      Atsakovas siekia paneigti liudytojo M. Z. parodymus, remdamasis aplinkybe, jog liudytojas su buvusia sutuoktine santuoką nutraukė bendru sutarimu, dėl ko neva jokio tiesioginio ryšio tarp šalių santuokos nutraukimo ir liudytojo M. Z. santuokos iširimo, priešingai nei nustatė teismas, nėra. Ieškovė pažymėjo, kad M. Z. ir A. Z. santuokos nutraukimo bendru sutarimu sutartis teismo nebuvo vertinama kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, teismas šiuo atveju vertino paties liudytojo parodymus apie jo santuokos iširimo priežastis, kurios, liudytojui nusprendus santuoką nutraukti bendru sutarimu, nebuvo eskaluojamos ir įrodinėjamos jų santuokos nutraukimo procese. Nėra pagrindo abejoti liudytojo suinteresuotumu dėl atsakovo nurodytų paskolinių santykių, kadangi liudytojas ieškovei buvo paskolinęs pakankamai nereikšmingą 60 Eur sumą tuo metu, kai ji buvo susidūrusi su materialiniais sunkumais. Atsakovas apeliaciniame skunde nutyli, jog jo neištikimybės faktą patvirtino ne tik minėtas liudytojas, bet ir šalių sūnus J. V. apklausos vaiko teisių tarnyboje metu. J. V. apie tai, kad yra kita moteris, pasakė pats atsakovas. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neištikimybę ieškovei 2018 metų pabaigoje – 2019 metų pradžioje, todėl teismas pagrįstai preziumavo, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – jo neištikimybės ieškovei. Apeliacinio skundo argumentai ir atsakovo nuomonė dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepaneigia teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas, nei padarytos skundžiamame sprendime, todėl atsakovo apeliacinis skundas yra atmestinas.

 

2.3.                      Dėl atsakovo netinkamo elgesio, romano su kita moterimi ir po to sekusio psichologinio teroro ieškovę pradėjo kamuoti miego sutrikimai, nuolatinis nerimas, apetito praradimas, sunku susikaupti. Šias aplinkybes patvirtino byloje pateikti ir teismo įvertinti rašytiniai įrodymai. Atsakovo atsaini pozicija, esą ieškovė pati kalta dėl jos patirtų psichologinių išgyvenimų, nes su juo po 20 metų santuokos, neišsiskyrė nedelsiant po to, kai 2018 m. gruodžio mėn. sužinojo apie jo neištikimybę, o priešingai – bandė išsaugoti santuoką, atmestina. Akivaizdu, jog vienintelis asmuo, kuris yra atsakingas dėl ieškovės psichologinės būklės, yra ją išdavęs ir apgaudinėjęs atsakovas. Ieškovė pažymėjo, kad sužinojusi atsakovo neištikimybės faktą, ji bandė svartyti santuokos išsaugojimo variantą, tačiau atsakovui ją nuolat gąsdinant, ilgainiui nusprendė, kad santuokos išsaugoti nėra galimybės. Pažymėjo, kad jai reikėjo pasirūpinti savimi ir psichologiškai sustiprėti, dėl ko nutraukti santuoką ieškovė pasiryžo 2020 metais po vykusios mediacijos. Teismo sprendimu nustatytas 1 500 Eur neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydį, pripažinus, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, pasireiškusios jo neištikimybe.

 

2.4.                      Ieškovė nurodė, kad vertinant formaliai, teismas tenkino tris ieškovės reikalavimus ir tris atsakovo reikalavimus, tačiau minėtų reikalavimų mastas skiriasi iš esmės, t. y. tenkinus šiuos reikalavimus atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, o ieškovei buvo priteista 1 500 Eur dydžio neturtinė žala, be to, iš jos nebuvo priteista 2 896 Eur suma (t. y. šias lėšas ieškovė sutaupė), dėl ko ginčo sprendimu ieškovės patirta turtinė nauda – 4 396 Eur. Tuo tarpu, nors teismas padalino transporto priemonę pagal atsakovo reikalavimą, tačiau nuo to jokios turtinės naudos atsakovas nepatyrė, jo patirta turtinė nauda tesudaro 737 Eur sumą (104+633),  todėl teismas patenkintų/atmestų reikalavimų santykį galėjo nurodyti dar didesnį, pvz.: 15 procentų ir 85 procentai, kadangi ieškovė įgijo šešis kartus didesnę naudą (4396/737), todėl atsakovo argumentai apie neva neteisingai paskirstytas bylinėjimosi išlaidas yra visiškai nepagrįsti. Nors atsakovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu akcentuodamas, kad dėl ieškovės procesinio elgesio teko tris kartus atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau nenurodo jokių priežasčių ir argumentų, kad ieškovė tyčia teikė procesinius prašymus prieš pat teismo posėdį ar kad dėl tokio jos elgesio atsakovo bylinėjimosi išlaidos padidėjo, nenurodė kokia apimtimi jos padidėjo ir kaip tuomet turėtų būti kitaip paskirstyti bylinėjimosi kaštai. Juolab, kad net ir nusprendus patenkinti ieškovės 70 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų (atmetus 30 procentų dėl kurių susitarta taikos sutartimi), o atsakovo – 30 procentų, iš atsakovo ieškovei tepriteista 1 078 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o iš ieškovės jam – net didesnė 1 144,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kas iš esmės net neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

 

18.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, priteistas iš jo neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl sutuoktinio kaltės

 

19.       CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės.

 

20.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad O. V. ir R. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)  Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

 

21.       Skundžiamu sprendimu pripažinta, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės – neištikimybės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

 

22.       Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės – neištikimybės, nepagrįsta, kadangi netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai atsakovo neištikimybės faktą pripažino įrodytu, remdamasis tik prieštaringais ieškovės ir liudytojo, kurį su ieškove siejo paskoliniai santykiai, parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. 

 

23.       Pagal CPK 177 straipsnį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

 

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

 

25.       Kaip minėta aukščiau, šalių paaiškinimai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių, nes šalys paprastai geriausiai žino ginčo aplinkybes, todėl nuoseklūs ieškovės paaiškinimai, gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos įrodymų gavimo ir tyrimo tvarkos, laikytini byloje tinkamu įrodymu. Atsakovas nepaneigė, kad apie neištikimybės faktą šeimoje žinojo ir vaikai. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieškovės paaiškinimai yra prieštaringi. Aplinkybė, kad apie atsakovo neištikimybę ieškovė sužinojo 2018 metais, o dėl santuokos nutraukimo kreipėsi vėliau nei po metų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad santuoka nutrūko ne dėl šios priežasties, nes ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas pažadėjo, jog pasikeis, sakė, kad nutraukė visus ryšius su kita moterimi ir kad nori gyventi su ieškove, tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovas tik manipuliavo ieškovės jausmais, toliau apgaudinėjo ieškovę ir su kita moterimi jokių ryšių nenutraukė. Todėl laikotarpis nuo neištikimybės fakto sužinojimo iki ieškinio pateikimo tik patvirtina faktą, kad ieškovė, nors ir sužinojusi apie atsakovo neištikimybę, dar stengėsi išsaugoti šeimą,  buvo jam lojali ir tikėjo juo,  tačiau tolimesnis atsakovo elgesys sąlygojo būtinybę ieškovei kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis, o ne ieškovė inicijavo ikiteisminę mediaciją, tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovo kaltės prezumpcijos, tuo labiau, kad civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo po mediacijos užvedė ne atsakovas, o ieškovė.

 

26.       Neištikimybės faktą ieškovė įrodinėjo ne tik savo paaiškinimais, bet ir liudytojo M. Z. parodymais. Liudytojų parodymai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-701/2019, 54 punktas). Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes.

 

27.       Pažymėtina, jog jokių aplinkybių, kodėl liudytojo M. Z. parodymais byloje negalima vadovautis, apeliantas iš esmės nenurodė. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio. Liudytojas M. Z. nėra jokiais artimais ryšiais susijęs su ieškove, kad turėtų priežastį teikti melagingus parodymus apie atsakovą. Kaip paaiškino, ieškovę susirado per internetą, norėdamas pasakyti, kad atsakovas su ja nesąžiningai elgėsi, ją išdavinėdamas su jo sutuoktine A. Z.. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad liudytojo santuoka su A. Z. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) dėl jos santykių su atsakovu. Šis liudytojas patvirtino, kad pats yra kalbėjęs su atsakovu, kuris jam patvirtino, jog yra A. Z. meilužis. Yra matęs A. Z. bučiuojantis su atsakovu automobilyje prie „Trijų mergelių“ tilto 2018 metais maždaug lapkričio gale arba gruodžio pradžioje. Su atsakovu ir A. Z. ne kartą bendravo dėl santuokos nutraukimo klausimų. Kaip minėta, teismas priimdamas sprendimą, privalo vadovautis visais byloje esančiais įrodymais. Atsisakydamas vadovautis tam tikrais įrodymais, teismas privalo motyvuotai juos atmesti. Nesant pagrindo nesivadovauti liudytojo M. Z. parodymais teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šio liudytojo parodymus, o vien dėl to, kad jis kartą buvo paskolinęs ieškovei nedidelę sumą pinigų, atmesti jo parodymus byloje nėra pagrindo. Taip pat būtina pažymėti ir tai, kad, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas M. Z. ir A. Z. santuokos nutraukimo bendru sutarimu sutarties nevertino kaip rašytinio įrodymo, patvirtinančio atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas vertino liudytojo M. Z. parodymus apie jo santuokos iširimo priežastis, kurios, sutuoktiniams nusprendus santuoką nutraukti bendru sutarimu, nebuvo santuokos nutraukimo procese nustatinėjamos, tačiau tai nereiškia, kad neištikimybės fakto nebuvo.

 

28.       Nors atsakovas teigia, kad dėl santuokos iširimo kaltas pasikartojantis smurtinis apeliantės elgesys atsakovo atžvilgiu, tačiau  atsakovo nurodyti trys atvejai neįrodo, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės sistemingai vartojamo smurto prieš atsakovą. Tuo labiau, kad dėl 2020 m. sausio 17 d. įvykio ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas. 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas, iškvietęs policijos pareigūnus, pretenzijų nereiškė. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visi šie atvejai labiau patvirtina ne ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, o faktą, kad šalių tarpusavio santykiai pradėjo blogėti būtent po to, kai ieškovė 2018 metų pabaigoje sužinojo apie atsakovo neištikimybę.

 

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, padarė išvadą, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo.

 

Dėl neturtinės žalos priteisimo

 

30.       Atsakovas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas iš jo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Jo nuomone, dėl santuokos nutraukimo yra kalta ir ieškovė, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti neturtinę žalą. Taip pat nurodo, kad nėra nustatyta tiesioginio ryšio tarp ieškovės patirtų išgyvenimų ir šalių santuokos nutraukimo. Pati ieškovė neinicijavo santuokos nutraukimo, todėl turi prisiimti visus galimus padarinius. Nesutiktina su šiais apeliacinio skundo argumentais.

 

31.        CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

 

32.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi jis buvo neištikimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas.

 

33.       Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad  byloje nenustatytas tiesioginis ryšys tarp ieškovės patirtų išgyvenimų ir šalių santuokos nutraukimo. Byloje įrodytas faktas, kad ieškovė apie atsakovo neištikimybę sužinojo 2018 m. gruodžio mėnesį. Ieškovė nurodė, kad po šio įvykio ją pradėjo kamuoti miego sutrikimai, nuolatinis nerimas, apetito praradimas, sunkumas susikaupti. Byloje pateikta 2020 m. rugsėjo 21 d. asociacijos „Kauno moterų linija“ pažyma apie psichologo konsultacijas, skirtas O. V. skyrybų krizei įveikti, 2018 m gruodžio 28 d. elektroniniai receptai dėl medikamentų užmigimo sutrikimams ir nemigai, panikos sutrikimams palengvinti. Įvertinus laikotarpį, šie įrodymai patvirtina tiesioginį ryšį tarp atsakovo neištikimybės, lėmusios santuokos iširimą, ir ieškovės patirtų emocinių išgyvenimų, todėl atsakovo neištikimybė laikytina santuokos, kurią ieškovė dar stengėsi išsaugoti, iširimo priežastimi, ir konstatuotina, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos priteisti iš atsakovo neturtinę žalą.

 

34.       Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei pagrįstai priteista 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma neprieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, atitinka protingumo principą bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai priteistos neturtinės žalos atlyginimo atmetami.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

 

35.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta 70 procentų tenkintų ieškovės ir 30 procentų tenkintų atsakovo reikalavimų proporcija, nes, jo nuomone, atsakovo reikalavimų buvo patenkinta kur kas daugiau negu ieškovės. Apeliantas nurodo, kad teismas iš viso nesprendė atsakovo pateikto 300 Eur nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų priteisimo klausimo.

 

36.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

 

37.       Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieškovė tikslino savo reikalavimus, neturi reikšmės skirstant bylinėjimosi išlaidas, nes tokią teisę šalims numato CPK 42 straipsnio 1 dalis ir 377 straipsnis. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino ieškovės veiksmų, kai dėl jos patikslintų reikalavimų tris kartus buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, tačiau atsakovas nenurodo, kokia apimtimi dėl šių priežasčių padidėjo jo bylinėjimosi išlaidos. Kadangi byloje nėra pagrindo vertinti, jog ieškovė piktnaudžiavo procese savo teisėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių bylinėjimosi išlaidas skirstė, atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrąsias taisykles, tačiau teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad teismas neteisingai nustatė šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją.  

 

38.       Šalys dėl reikalavimų, susijusių su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo regreso teise priteisimo sudarė taikos sutartį ir pasiliko prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ši išlaidų dalis sudaro 30 procentus, apeliantas šio dydžio neginčija. 

 

 

39.       Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (patenkintas 100 procentų); 2) dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (patenkintas 75 procentais); 3) dėl santuokinio turto padalijimo (atsižvelgiant į teismo nustatytas transporto priemonių kainas ir tai, kad automobilis Peugeot priteistas natūra ieškovei, reikalavimas patenkintas 54 procentais); 4) dėl kreditorinių prievolių pobūdžio nustatymo (patenkintas 100 procentu). Iš viso ieškinys patenkintas 82 procentais (100+75+54+100/4=82 procentai).

 

40.       Atsakovas priešieškinyje reiškė reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės (atmestas); 2) priteisti 633 Eur išlaikymo įsiskolinimą (patenkintas 100 procentu); 3) dėl turto padalijimo (patenkintas 99 procentais); 4) priteisti 2 896 Eur kompensaciją (atmestas); 5) priteisti 104 Eur kompensaciją (patenkintas 100 procentu). Iš viso priešieškinis patenkintas 60 procentų (0+100+99+0+100/5=60 procentai).

 

41.       Ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra 2 200 Eur, tačiau atmetus 30 procentų, sudaro 1 540 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 82 procentais, jai iš atsakovo priteistina 1 262,80 Eur.

 

42.       Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 450 Eur. Tai patvirtina atsakovo atstovės pateiktas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-139213) Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nesprendė dėl 300 Eur išlaidų priteisimo už atliktą nekilnojamojo turto vertinimą. Susipažinus su minėto prašymo priedais, matyti, jog šios išlaidos yra įskaičiuotos į bendrą 5 450 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Nėra pagrindo sutikti, kad šios išlaidos iš šalių turėjo būti priteistos po lygiai, nes vadovaujantis CPK 93 straipsniu, visos šalies turėtos išlaidos atlyginamos proporcingai jos patenkintų reikalavimų dydžiui. Atmetus 30 procentų bylinėjimosi išlaidų dėl šalių taikiu susitarimu išspręstų reikalavimų, atsakovo patirtos išlaidos sudaro 3 815 Eur. Atsakovo priešieškinis tenkintas 60 procentų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 2 289 Eur.

 

43.       Atlikus tarpusavio priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą dėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2 289 Eur – 1 262,80 Eur=1 026,20 Eur), atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 026,20 Eur.

 

44.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 22,10 Eur. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų santykį, iš ieškovės priteistina 8,56 Eur, o iš atsakovo – 13,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

45.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau netinkamai nustatęs patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, iš dalies netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

46.       Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 139 Eur žyminį mokestį ir patyrė 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, iš viso 639 Eur. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

 

47.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 33,33 procentais: 1) reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės (atmestas); 2) reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (atmestas); 3) reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (patenkintas 100 procentų). Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 212,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 333,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

 

48.       Atlikus tarpusavio priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą dėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (333,35 Eur – 212,98 Eur=120,37 Eur), ieškovei iš atsakovo priteisiama 120,37 Eur.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovės O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 026,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,56 Eur, iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 13,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                             Anita Sereikienė

      

                                                                     Edita Šliumpienė

 

                                                             Rasa Urbanavičiūtė